KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJOS UGDYMAS CHEMIJOS PAMOKOSE Parengė Aušra Gutauskaitė Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų komunikavimo kompetencijos apraše nurodoma, kad baigęs pagrindinio ugdymo programą mokinys Siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems; <...> 1 Kaip integrali komunikavimo kompetencijos dalis ugdytinos šios vertybinės nuostatos: poreikis pažinti savo komunikavimo gebėjimus ir juos tobulinti; atsakomybė už pranešimų (tekstų) informacijos tikrumą ir tikslumą; mokėjimas klausyti ir išklausyti, gerbti kito nuomonę ir tinkamai ginti savo požiūrį; poreikis bendrauti ir bendradarbiauti; pagarba bendravimo tradicijoms ir rašto kultūrai; tolerancija kitoms kultūroms ir požiūriams; domėjimasis komunikavimo priemonių naujovėmis. Sėkmingas komunikavimo gebėjimų ugdymas vyks tada, kai mokiniai turi išmanys ir supras: kaip vyksta komunikacijos procesas; kaip komunikacijos sėkmė priklauso adresato, tikslų, situacijos ir priemonių; kokie būdai ir priemonės tinka konkrečioje komunikacinėje situacijoje; kaip tikslingai rasti, įvertinti ir apdoroti informaciją, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis; kodėl svarbus kalbos taisyklingumas ir tikslumas; kokie yra pačių gebėjimo komunikuoti pranašumai ir spragos. Mokiniai turėtų išsiugdyti šiuos mokymosi gebėjimus: išgirsti, išklausyti pranešimus; analizuoti, lyginti žodinius ir nežodinius pranešimus; interpretuoti ir vertinti pranešimų informaciją; taisyklingai, tiksliai vartoti dalyko sąvokas; 1 Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Gamtamokslinis ugdymas (5-as priedas). Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. (11-as priedas). Vilnius, 2009, psl. 8.
planuoti, modeliuoti pranešimus, atsižvelgiant į adresatą, situaciją ir naudojamas priemones; perteikti įvairaus pobūdžio pranešimus, atsižvelgiant į adresatą, situaciją ir naudojamas priemones; laikytis kalbos normų ir etiketo reikalavimų; naudotis dokumentų šablonais; naudotis šiuolaikinėmis komunikavimo priemonėmis; apmąstyti priimamus ir siunčiamus pranešimus. Gamtamokslinio komunikavimo gebėjimus mokiniai parodo: tinkamai vartodami sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus; sklandžiai reikšdami gamtamokslinį supratimą, aiškiai dėstydami mintis raštu; tinkamai (schemomis, paveikslais, diagramomis, tekstu ir kt.) perduodami informaciją apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, procesus, dėsningumus; pritaikydami matematikos žinias reiškiniams ir situacijoms aiškinti. 2 Ugdant komunikavimo kompetenciją reikėtų rengti užduotis, kurios skatintų: mokinį aktyviai dalyvauti ugdymo procese; naudoti įvairią medžiagą ir komunikavimo priemones; mokymąsi bendradarbiaujant ir bendraujant; ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją atrinkti, analizuoti; dalytis informacija su kitais mokiniais. Kiekviena mokymosi veikla ugdo ne vieną kompetenciją. Komunikavimo kompetencijai ugdyti labiausiai tinka šie metodai (daugiau informacijos: http://mokomes5-8.pedagogika.lt/images/stories/1_1_1_veiklos_medziaga/metodu%20aprasai-2010-04-01.doc): aktyvi paieška; sąvokų žemėlapis; diskusija; pranešimas; klausimų formulavimas; interviu; pasikeitimas informacija; pasakojimas; reportažas ir kt. 2 Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Gamtamokslinis ugdymas (5-as priedas). Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (11-as priedas). Vilnius, 2009, psl. 5.
Toliau pateiksime užduočių ir pamokų, kuriomis ugdoma komunikavimo kompetencija, pavyzdžių. 1 pavyzdys. Užduotis pamokai Cheminiai elementai, (8 klasė): sukurti pasakojimą knygai Man patinkantis elementas. Priemonės: enciklopedijos, žinynai, jei yra galimybė, kompiuteriai su prieiga internete. Tikslas sukurti mokinių pasakojimų apie jiems patinkančius cheminius elementus knygą. Užduočiai atlikti mokiniai: naudos informaciją iš papildomų šaltinių; problemą spręs kūrybiškai, pasitelkę vaizduotę; nustatys, kur elementai randami, ir aprašys, kur žmogus juos naudoja. Sukurtuose pasakojimuose turi būti panaudota ši informacija apie elementą: 1. Protonų skaičius. 2. Atomo masė. 3. Lydymosi temperatūra. 4. Virimo temperatūra. 5. Būsena kambario temperatūroje. 6. Išvaizda. 7. Bendrosios savybės. 8. Naudojimas. 9. Reakcijos su kitais elementais. 10. Panašumas su kitais elementais. Mokiniai pasakojimus gali kurti individualiai arba grupėse, namuose arba klasėje. Sukurtus pasakojimus mokiniai pristato klasėje (gali naudoti IT), paskui lapai susegami arba surišami į knygą, kuria galės naudotis žemesniųjų klasių mokiniai. Pasakojimams vertinti galima naudoti lentelę: Pasiekimai Vertinimo sandai Turinys Nėra Švinas* Varis* Sidabras* Auksas* Platina* Pasakojime yra informacijos Pasakojime yra ⅓ reikalingos Pasakojime yra pusė reikalingos Pasakojime yra visa reikalinga Pasakojime yra visa informacija
apie informacijos. informacijos. informacija apie elementą, ji elementą, ji neišsami. apibendrinta. Pristatymas Pristatymas neišsamus, skaitomas iš užrašų, pranešėjas daro Pristatymas išsamus, bet pranešimas skaitomas iš užrašų, pranešėjas Pristatymas išsamus, naudojamos iliustracijos, pranešėjas, atsakydamas Pristatymas išsamus, naudojamos iliustracijos, schemos, pranešėjas Pristatymas išsamus, naudojamos iliustracijos, schemos, pranešėjas dalykinių nesugeba į klausimus, atsako į bendrauja su klaidų. atsakyti į daro klaidų. klausimus. klausytojais, klausimus. atsako į pateiktus klausimus. Kūrybiškumas Informacija pateikiama paprastai, išvardijant Dauguma savybių atskleistos įdomiai, bet Dauguma savybių atskleistos įdomiai, Savybės atskleistos įdomiai, sudaro Savybės atskleistos įdomiai, sudaro reikiamas nėra vientiso dalis jų vientisą vientisą savybes. pasakojimo. sudaro vientisą pasakojimą. pasakojimą, naudojami pasakojimą. grožinės kalbos elementai. * pristatymo vertinimui galima nenaudoti tradicinio vertinimo balais. Vertiname medaliais, pagamintais iš skirtingų metalų. Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Tinkamai vartos sąvokas: atomas, elektronas, branduolio krūvis, protonas, neutronas, atomo masė, virimo ir lydymosi temperatūra. 2. Ieškos gamtamokslinės informacijos apie elementus patikimuose šaltiniuose. 3. Pristatys surinktą informaciją klasei, užduodamas klausimus. 4. Klausys kitų grupių pristatymų, pasižymėdamas pasakojime esamą informacijos kiekį, ir juos vertins. Šia užduotimi dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, socialinė, pažinimo kompetencijos.
2 pavyzdys. Užduotis pamokai Cheminiai elementai, (8 klasė): pasirinkti elementą iš periodinės elementų lentelės ir sukurti jo profilį/vizitinę kortelę Facebook (su kuo jis reaguoja? su kuo nereaguoja? kur gyvena periodinėje lentelėje?). Priemonės: vadovėlis, enciklopedijos, žinynai, jei yra galimybė, kompiuteriai su prieiga internete. Mokiniai profilius gali kurti individualiai arba grupėse, namuose arba klasėje. Sukurtus profilius pristato klasėje. Profilių kūrimui ir pristatymui mokiniai gali naudoti IT. Gali būti integruota informacinių technologijų ir chemijos pamoka. Profilio kūrimui galima naudoti darbo lapą: Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Domėsis šiuolaikinėmis komunikavimo priemonėmis. 2. Ieškos gamtamokslinės informacijos apie elementus patikimuose papildomuose šaltiniuose. 3. Pristatys surinktą informaciją klasei, naudodamas IT. 4. Klausys kitų grupių pristatymų, formuluodami klausimus pranešėjams, ir juos vertins. Šia užduotimi dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, pažinimo kompetencijos.
3 pavyzdys. Užduotis pamokai Trąšos, (10 klasė): sukurti reportažą iš trąšų gamyklos. Priemonės: enciklopedijos, reklaminiai bukletai, jei yra galimybė, kompiuteriai su prieiga internete, filmavimo kamera (fotoaparatas ar mobilus telefonas), trąšų pavyzdžiai. Eiga: 1. Mokiniai suskirstomi į grupes. 2. Mokiniams paskelbiama užduotis: sukurti reportažą iš trąšų gamyklos Lietuvoje ir pristatyti klasėje. 3. Grupėje mokiniai pasiskirsto vaidmenimis: gamyklos atstovas, žurnalistas, operatorius (gali būti ir kiti vaidmenys). 4. Naudodamiesi mokykloje esančia literatūra (mokiniai gali nueiti į biblioteką), surasta informacija internete, filmavimo prietaisais, kompiuteriais mokiniai kuria reportažus apie trąšų gamyklas Lietuvoje ir jose gaminamą produkciją. 5. Mokiniai pristato savo darbus. Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Ieškos gamtamokslinės informacijos apie trąšas ir gamyklas Lietuvoje patikimuose šaltiniuose. 2. Gebės sukurti reportažą apie trąšų gamyklą Lietuvoje ir joje gaminamas trąšas. 3. Pristatys reportažą klasei. 4. Klausys kitų grupių reportažų, formuluos klausimus gamyklų atstovams. Šia užduotimi dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, pažinimo, socialinė, asmeninė kompetencijos.
4 pavyzdys. Užduotis pamokai Cheminiai elementai, (8 klasė): Elemento interviu. Ši užduotis gali būti naudojama pamokoje, kalbant apie elementų grupes arba apibendrinant temą. Priemonės: darbo lapai. Eiga: 1. Mokiniui priskiriamas elementas, kurį jis turi apklausti. 2. Mokinys rašo atsakymus darbo lape. Darbo lapas: I N T E R V I U trodo, kad Jūs gyvuojate nuo neatmenamų laikų. Kas ir kada Jus atrado? Spaudoje Jūs pristatomas labai aktyviu. Ar tai tiesa? Jūs buvote pastebėtas periodinėje lentelėje. Koks Jūsų grupės numeris? Kokiais darbais Jūs išgarsėjote neseniai? Koks vaidmuo Jums labiausiai patinka? Koks, Jūsų manymu, Jūsų vaidmuo grupėje? Ar tiesa, kad Jūs galite dirbti ir komandoje? Jei taip, tai kokie komandos nariai Jums labiausiai patinka? Ar yra žinių apie kitus narius? Pabaigai apibūdinkite save 3 žodžiais... taip pat žinomas kaip. yra žinomiausias šių laikų elementas. Mūsų žurnalas spausdina interviu su šia išskirtine žvaigžde Žurnalistas. Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Susipažins su interviu metodu. 2. Ieškos gamtamokslinės informacijos apie elementus patikimuose papildomuose šaltiniuose. 3. Atsakys į klausimus pilnais atsakymais. 4. Formuluos išvadas. Šia užduotimi dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, pažinimo kompetencijos.
5 pavyzdys. Užduotis pamokai Stambiamolekuliai junginiai, (10 klasė): sukurti sąvokų apie stambiamolekulius junginius žemėlapį. Priemonės: Pasirinkto dydžio lapai, rašymo priemonės. Eiga: 1. Mokiniai suskirstomi poromis. 2. Paaiškinama, kaip braižomas sąvokų žemėlapis: a. sąvoka apibraukiama rėmeliu arba ovalu; b. kiekviena sąvoka jungiama rodykle ir vienu, jas siejančiu žodžiu, pvz.: yra, turi, gali būti ir pan.; c. nuoseklus sąvokų žemėlapis turi šiuos elementus: sąvokas, teiginius, hierarchinius lygmenis, persikryžiuojančius ryšius ir pavyzdžius. 3. Nurodoma reikalinga literatūra arba pateikiamos nuorodos, kur rasti informacijos. 4. Naudodamiesi mokykloje esančia literatūra (mokiniai gali nueiti į biblioteką) ir informacija internete mokiniai kuria sąvokų žemėlapius. 5. Mokiniai pristato savo darbus. Galimas sąvokų žemėlapio pavyzdys:
Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Ieškos gamtamokslinės informacijos apie stambiamolekulius junginius patikimuose šaltiniuose. 2. Tinkamai vartos sąvokas. 3. Schemoje pavaizduos ryšius tarp junginių. 4. Pristatys surinktą informaciją klasei. 5. Klausys kitų grupių pristatymų ir juos vertins. Šia užduotimi dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, pažinimo kompetencijos.
6 pavyzdys. Užduotis pamokai Cheminiai elementai, (8 klasė). Uždavinių sprendimas. Eiga: 1. Mokiniai suskirstomi grupėmis (po 4 5). 2. Mokiniai gauna (arba išsitraukia) užduotį ir atlieka ją kompiuteriu. 3. Atliktą užduotį pristato klasei. Užduoties pavyzdys: 70 kg sveriančio žmogaus organizme yra: 43 kg deguonies, 6 kg anglies, 7 kg vandenilio,1,8 kg azoto, 1 kg kalcio, 780 g fosforo. 1. Užpildykite lentelę (Microsoft Excel): Elementas (pavadinimas ir cheminė formulė) Elemento masė kilogramais (70 kg masėje) Atomų kiekis procentais 2. Sudarykite elementų paplitimo žmogaus organizme stulpelinę diagramą (Microsoft Excel) pagal atomų kiekį procentais. 3. Kurio elemento atomų kiekis didžiausias? 4. Kurio elemento atomų kiekis mažiausias? Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Pritaikys matematikos žinias reiškiniams ir situacijoms aiškinti. 2. Naudos įvairias komunikavimo priemones. 3. Pristatys darbą klasei, naudodami IT. 4. Klausys kitų grupių pristatymų ir juos vertins. Šia užduotimi dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, socialinė kompetencijos.
7 pavyzdys. Integruotos chemijos ir anglų kalbos pamokos (2 x 45min.) Indikatoriai, (9 klasė). Pamoka pripažinta gerosios praktikos pavyzdžiu European Schoolnet projekte SPICE (http://spice.eun.org/web/spice). Pamokos autorė Malgorzata Zajaczkowska iš Zespol Szkol Integracyjnych Nr.1, Bialystoke, Lenkijoje. Ši pamoka taip pat išmėginta Čekijoje, Lietuvoje ir Portugalijoje. Pamokų tema: Indikatoriai. Mokymosi uždaviniai: - Mokiniai ugdosi gebėjimą atlikti tiriamąjį darbą, naudodami buitines medžiagas, ir taikyti teorines žinias praktikoje. - Atlikdami tiriamąjį darbą, mokiniai formuluoja hipotezę, planuoja eksperimentą, atlieka reikalingus matavimus, analizuoja, daro išvadas. - Ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose ir rašo tiriamojo darbo ataskaitą anglų kalba, iliustruodami savo darbo nuotraukomis. - Pristato savo tiriamąjį darbą, vertina savo ir savo draugų pranešimus. Mokinių pasiekimai: Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1.1. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti 1.1.1. Paaiškinti gamtos tyrimų eigą: stebėjimus ir bandymus. Saugiai ir problema, hipotezė, stebėjimas ar kūrybingai naudoti mokyklines gamtos bandymas, rezultatai ir išvados. tyrimo priemones, <...> medžiagas. <...> Noriai, saugiai ir kūrybingai tyrinėti gamtinius reiškinius. 1.1.2. Pagal aprašymą atlikti stebėjimus ir bandymus. 1.1.4. Nurodyti cheminius indus bei įrangą bandymams atlikti. Tinkamai pasirinkti reikalingus indus bei įrangą. 1.1.7. Paaiškinti elgesio su nežinomomis <...> medžiagomis taisykles <...>. 1.2. Pritaikyti <...> informacinių technologijų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu. 1.3. Įvertinti gautų bandymų rezultatų realumą, formuluoti pagrįstas išvadas, analizuoti ir paaiškinti savo ir draugų gautų stebėjimų bei bandymų rezultatų 1.2.3. Pagal pateiktą pavyzdį <...> pildyti jų reikšmių lenteles <...>. 1.2.6. Rezultatus pristatyti naudojantis pateikčių rengimo programa (su įkeltais paveikslais ar formulėmis). 1.3.1. Paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas ir kas yra išvada.
Domėtis prioritetinėmis gamtos mokslų ir technologijų plėtotės kryptimis Lietuvoje, profesijomis, kurioms itin reikia gamtos mokslų žinių ir gebėjimų. Kritiškai vertinti mokslo ir technologijų laimėjimus. Renkantis kasdieniame gyvenime reikalingus daiktus, atsižvelgti į jų savybes, poveikį gamtai ir žmogui. skirtumus ir jų priežastis. 1.6. Išsakyti savo idėjas, savarankiškai rasti reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, teisingai vertinti jos patikimumą, ją apibendrinti ir klasifikuoti, perteikti kitiems. Gerbti autorių teises. 5.2. <...> Skaityti ir užrašyti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų formules ir pavadinimus. Tinkamai vartoti svarbiausias chemijos sąvokas ir terminus. 5.4. Grupuoti tirpalus į rūgštinius ir bazinius, naudojantis ph skale. 1.6.1. Mokėti naudotis bibliotekų paslaugomis. 1.6.2. Rasti gamtamokslinę informaciją internete naudojantis paieškos sistemomis, pvz., Google, Search.lt ir kt. 1.6.4. Nurodyti gamtamokslinio pranešimo struktūrą: tikslai, uždaviniai, tyrimo metodai, rezultatai ir išvados, jų pritaikymo galimybės. 5.2.2. Pateikti dažniausiai naudojamų rūgščių, bazių bei druskų pavyzdžių. 5.4.1. Apibūdinti rūgštinius, bazinius ir neutralius tirpalus naudojantis ph skale. Eiga: 1. Pasiruošimas: 1.1. Medžiagos: 1.1.1. Raudonojo kopūsto sultys. 1.1.2. Etanolio tirpalas. 1.1.3. Valgomosios druskos tirpalas. 1.1.4. Acto tirpalas. 1.1.5. Sodos tirpalas. 1.1.6. Vanduo. 1.2. Indai, įrankiai, priemonės: 1.2.1. Pipetės. 1.2.2. Penkios Erlenmejerio kolbos. 1.2.3. 10 mėgintuvėlių. 1.2.4. Laboratorinis stovas. 1.2.5. Spiritinė lemputė. 1.2.6. Varinė viela. 1.2.7. Permanentinis žymeklis.
1.2.8. Balto popieriaus lapas. 1.2.9. Fotoaparatas. 1.2.10. Žinynas, internetas. 2. 1 pamoka. Mokiniai suskirstomi į grupes po 4-5. Mokiniai pasiskirsto pareigomis grupėje (pvz.: fotografas, pristatymo rengėjas ir t.t.) ( 5 min). 3. Mokiniai supažindinami su medžiagomis ir įrankiais, saugaus darbo taisyklėmis. Pasakoma, kad jie gaus penkis paslaptingus tirpalus ir, naudodami indikatorių ir du pojūčius uoslę ir regą, turės nustatyti kokios prigimties tirpalai yra mėgintuvėliuose. Ragauti ir liesti negalima. (5 min.) 4. Mokiniai atlieka eksperimentą pagal darbo aprašą. Fotoaparatu fiksuoja darbo eigą. Duomenis surašo į lentelę: Mėgint. Nr. 1-asis 2-asis 3-asis 4-asis 5-asis Pokytis mėgintuvėlis mėgintuvėlis mėgintuvėlis mėgintuvėlis mėgintuvėlis Kvapas Indikatoriaus spalva Liepsnos spalva Pokyčiai sumaišius medžiagas 4.1. Mokiniai pauosto mėgintuvėlyje esančias medžiagas (saugumo taisyklės!) ir užrašo duomenis (5 min.). 4.2. Įpila kiekvieno tirpalo į mėgintuvėlius ir įlašina raudonojo kopūsto sulčių. Užrašo spalvos pokytį. (10 min.). Raudonojo kopūsto indikatoriaus spalvos pokytis ph 2 4 6 8 10 12 spalva raudona violetinė šviesiai mėlyna (žibuoklių) mėlyna melsvai žalia salotinė 4.3. Mokiniai atlieka bandymus su varine viela, lentelėje užrašo liepsnos spalvą. (10 min). 4.4. Mokiniai maišo medžiagas vienas su kita ir užrašo požymius (10 min.).
5. 2 pamoka. Mokiniai: dalis mokinių išanalizuoja gautus rezultatus, kiti ieško papildomos informacijos apie gamtinius indikatorius. (10 min.). 6. Mokiniai rengia PowerPoint pristatymus anglų kalba (skaidrės: titulinė skaidrė, darbo tikslas, hipotezė, priemonės ir medžiagos, darbo eiga, darbo atlikimas/rezultatai, rezultatų analizė, išvados, papildoma užduotis (gamtiniai indikatoriai ir jų spalvos pokytis įvairios terpės tirpaluose)), naudodami nuotraukas. (15 min.). 7. Mokiniai pristato skaidres, vertina draugų skaidres (15 min.) 8. Pamokos refleksija (5 min.). P.S. Tokia pamoka gali būti skirta ir 5 6 klasių mokiniams, bet tada galima mokytis tik tam tikrų žodžių anglų kalba, užrašant juos lentoje, pristatymas gali būti lietuvių kalba. Galima mokiniams duoti trumpą testą. TESTAS 1. Eksperimento metu mes nustatėme įvairias vandenyje ištirpusias medžiagas. Buvo draudžiama naudotis dviem pojūčiais. Kuriais? a. Uosle ir rega. b. Skoniu ir lytėjimu. c. Uosle ir skoniu. 2. Raudonojo kopūsto sultys rūgštyse nusidažo raudonai. a. Taip. b. Ne. 3. Raudonojo kopūsto sultys bazėse nusidažo mėlynai. a. Taip. b. Ne. 4. Indikatoriaus spalvos pokytis priklauso nuo: a. Deguonies jonų koncentracijos. b. Vandenilio jonų koncentracijos. 5. Rūgštys atiduoda vandenilio joną ir jų: a. ph > 7. b. ph < 7. 6. Bazės prisijungia vandenilio joną ir jų: a. ph > 7. b. ph < 7. 7. Tirpalas yra sudarytas iš tirpinio ir tirpiklio. Ar vanduo, tekantis iš čiaupo mūsų butuose, yra tirpalas? a. Taip. Jame yra ištirpusių mineralinių medžiagų ir dujų. b. Ne. Jis yra gryna medžiaga. 8. Pasaulyje 80% ligų kyla dėl nešvaraus geriamo vandens. Taip atsitinka dėl to, kad įvairūs nešvarumai, ištirpę vandenyje, yra: a. Visada matomi. b. Nematomi. Iš ko galima spręsti, kad užduotis padeda ugdyti komunikavimo kompetenciją? 1. Ieškos gamtamokslinės informacijos apie gamtinius indikatorius patikimuose šaltiniuose.
2. Tinkamai vartos sąvokas. 3. Gebės naudotis šiuolaikinėmis komunikavimo priemonėmis, naudos įvairią medžiagą. 4. Parengs tiriamojo darbo pristatymą. 5. Pristatys savo darbą anglų kalba. 6. Pristatys surinktą informaciją klasei. 7. Klausys kitų grupių pristatymų ir juos vertins. Šiose pamokose dar bus ugdomos mokėjimo mokytis, socialinė, pažinimo kompetencijos. Literatūra: 1. Arends, R.I. Mokomės mokyti. Vilnius, 2008. 2. Jensen, E. Tobulas mokymas. Vilnius, 2001. 3. Jovaiša, L. Edukologijos terminų žodynas. Vilnius, 2007 4. Petty, G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius, 2008. 5. Petty, G. Šiuolaikinis mokymas. Vilnius, 2006. 6. Pollard, A. Reflektyvusis mokymas. Vilnius, 2006. 7. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Gamtamokslinis ugdymas (5-as priedas). Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (11-as priedas). Vilnius, 2009. 8. Raudonis, R. Chemija. Vadovėlis IX klasei. Kaunas, 2003. 9. Šernas, V. Komunikacinės kompetencijos, jų ugdymo (-si) kai kurios strateginės ir taktinės problemos. Santalka. Filologija. Edukologija, 2006. 10. Vaitkus, R. Chemija. Vadovėlis X klasei. Kaunas, 2004 11. http://www.tes.co.uk/teaching-resource/element-facebook-profiles-6117654/ Kreiptasi 2011-12-19. 12. http://www.tes.co.uk/teaching-resource/element-interview-6050788/ Kreiptasi 2012-01-17. Nuorodos internete: http://mokomes5-8.pedagogika.lt/ http://akademija.manager.lt/blog/article/pasiruosimas-svarbiam-pranesimui-susirinkimai http://www.ir.mb.vu.lt/atranka-ir-vertinimas http://www.teachnet-uk.org.uk http://spice.eun.org/web/spice