Nr Su kuo val go ma ben dra dar bia vi mo drus ka. Ko man di nis dar bas duo da ge rų re zul ta tų

Transcription

1 Mes Nr esame 1 Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 6 (328) priedas Nr Šia me Švie ti mo nau jie nų prie de pa teik tas tik men kas žiups ne lis ben dra dar bia vi mo drus kos. Ti kimės, ji skai ty to jams pa si ro dys esan ti skal si, nau din ga ir pa ska tins daž niau da ly tis tuo, kas pa stip ri na, įkve pia, nuo ko akys pla čiau at si mer kia ir gė rio at si ran da dau giau. Rengėjai Su kuo val go ma ben dra dar bia vi mo drus ka Ko man di nis dar bas duo da ge rų re zul ta tų Sėk mės is to ri ja pro fe sio na lu mas, pa dau gin tas iš ben dra dar bia vi mo Tar pu sa vy je ben drau ja ir ben dra dar biau ja tė vai Ben dra dar bia vi mas bū ti na sėk min go sutrikusios regos asmenų ug dy mo si prie lai da Su grą žin ti iš at skir ties Ši lu tės Ži bų pra di nė je mo kyk lo je ben dra vi mo įgū džiams ugdyti nau do jamasi in ter ne ti niame tin kla la pyje dyk.lt pateikta pro gra ma Pa gal bą tei kia Vai ko ge ro vės ko mi si ja ir nau jos tech no lo gi jos Kom plek siš ka pa gal ba vai kui ir jo tė vams Pe da go gai ir me di kai dir ba drau ge Nuo 2012 m. ben dru Lie tu vos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos bei Ny der lan dų Ro y al Dutch Vi sio re gos cen tro su ta ri mu Lie tu vo je vyk do mas pro jek tas AIT VA RAS. Anks ty vo ji in ter ven ci ja vai kys tė je ir in kliu zi nis sutrikusios regos vai kų ug dy mas Lie tu vo je Ben dra dar bia vi mas vyks ta nuo lat Sėk min go ben dra dar bia vi mo pa tir tis Ben dra dar biau ja me su 138 įstai go mis Pa sau lis spren džia pa na šias pro ble mas

2 2 Informacinio leidinio Švietimo naujienos priedas Mes esame Su kuo val go ma ben dra dar bia vi mo drus ka Pri va lo me da ly tis ne tik tuo, ką tu ri me, bet ir tuo, kas esa me. De sy ras Jo ze fas Mers jė (De si re-jo seph Mer cier, ) Apie ben dra dar bia vi mo svar bą, ku riant at vi rą, drau giš ką, saugią, įvai rių ug dy mo si po rei kių tu rin čius mo ki nius pri iman čią, t. y. juos iš tik rų jų ger bian čią ir my lin čią, mo kyk lą, ra šo ma Eu ro pos Są jun gos ir UNES CO, Lie tu vos stra te gi niuo se do ku men tuose. Švie ti mo sis te ma pa grįs ta žmo gaus tei sių ir de mok ra ti nių ver ty bių prin ci pais ir skir ta vi siems mo ki niams, o mo kyk los, veik lą grin džian čios in kliu zi nio (įtrau kio jo) ug dy mo fi lo so fi ja, yra veiks min giau sios prie mo nės, pa de dan čios ko vo ti su ki to kių dis kri mi na ci ja ir at skir ti mi... (Re ko men da ci jos dėl in kliu zi nio švie ti mo plėt ros, UNES CO, 2008). Švie ti mo sis te mos mo delia vi mo kryp tis stra te gi niuo se do ku men tuo se nu brėž ta įvai rių ug dy mo si po rei kių tu rin tys mo ki niai ug do si ir mo ko si drau ge. Tik tam tik rais at ve jais jų ug dy mas ga li bū ti or ga ni zuo ja mas spe cia lios pa skir ties kla sė se ar gru pė se. LR švie ti mo įsta ty mas (2011) spe cia liuo sius ug dy mo si porei kius api brė žė la bai pla čiai. Tu rin tys spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių dėl iš skir ti nių ga bu mų, įgim tų ar įgy tų su tri ki mų, ne palan kių ap lin kos veiks nių vai kai ir jau nuo liai Lie tu vo je ga li ug dy tis ir mo ky tis drau ge su ben dra am žiais įpras to se iki mo kyk li nio ug dy mo įstai go se, ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se, pro fe si nio mo ky mo įstai go se, ku rio se ug dy mo ir mo ky mo pro gra mos tu ri bū ti pri tai ko mos, at si žvel giant į vie no ar ki to mo ki nio po rei kius. Taip pat esa ma mo kyk lų, skir tų mo ki niams, tu rin tiems di de lių ir la bai di de lių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, ne pa lan kios socialinės ap lin kos, bei mo kyk lų turin tiesiems iš skir ti nių ga bu mų. Juk pui ku, kad esa ma pa si rinki mo lais vės. Svarbu, kad laisvė rinktis virstų kiekvieno vaiko ir jaunuolio sėkme mokykloje ir gyvenime. Pagalbos bus daugiau Mo kyk lų įvai ro vė, jų funk ci jų, pa gal bos pa slau gų ap rėptis kas met ple čia si. Įgy ven din da mos ES struk tū ri nių fon dų ir LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) fi nan suo ja mą pro jek tą Me to di nių cen trų stei gi mas ke tu rios spe cia lio sios mo kyk los (Gel gau diš kio, Švėkš nos, Plun gės ir Pa ne vė žio), ku rio se ug do mi itin su dė tin gų rai dos su tri ki mų, el ge sio ir emo ci jų proble mų tu rin tys vai kai (dau ge liui nu sta ty tas ne įga lu mas), nuo 2014 m. pra dės veik ti kaip spe cia lio jo ug dy mo me to di niai cen trai. Juo se vyks ne tik ugdymas, bet ir veiks kon sul ta vimo sky riai, o jų spe cia lis tai ki tų įstai gų pe da go gams, vai kų tė vams (glo bė jams / rū pin to jams) teiks kon sul ta ci nę pa gal bą, rengs me to di nę me džia gą ir pan. Taip bus už pil dy ta spra ga, nes vai kų, tu rin čių au tiz mo sin dro mą, kom plek si nių ne ga lių, el ge sio ir emo ci jų su tri ki mų, dau gė ja, o spe cia li zuo tą me to dinę pa gal bą tei kian čių jų tik rai ma žo ka. Kas ki ta su tri ku sios klau sos ar re gos mo ki nių ug dy mo at ve ju esa ma ir cen trų, ir kon sul ta vi mo tra di ci jų. Ben dra dar bia vi mas ne iš ven gia mas Šių me tų ge gu žę te ko da ly vau ti ES struk tū ri nių fon dų ir ŠMM fi nan suo ja mo na cio na li nio pro jek to Pra di nio ug dy mo to bu li nimas (įgy ven di na Ug dy mo plė to tės cen tras) edu ka ci nė je ke lionė je į Suo mi ją lan ky tis ke lio se ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se. Vi so se be iš im ties bu vo kal ba ma apie pe da go gų, tė vų, pa gal bą mo ki niui ir mo ky to jui tei kian čių spe cia lis tų ben dra dar bia vi mą. Mo kyk lo se vei kia mo ky to jų ir pa gal bos spe cia lis tų ko man dos, ku rių funk ci jos pri me na mū sų mokyk lo se vei kian čių vai ko ge rovės ko mi si jų funk ci jas. Joms rū pi kiek vie no mo ki nio sa vi jau ta, ug dy mo si pažanga, mo ky mo si sun ku mai ir ug dy mo pro ce so individualizavimo bū dai, pa nau do jant mo kyk los ar ba kitus (pvz., kon sul ta vi mo ir ki tų pa slau gų) iš tek lius. Pa ma niau, kad žo dis ben dra dar bia vi mas, ko gero, vie nas daž niau siai var toja mų suo mių kal bo je žo džių, kaip ir žo dis ge rai. Kai di dė ja mo kyk lų, jų funk ci jų, įvai rias pa slau gas tei kian čių spe cia lis tų ir mo kinių ug dy mo si po rei kių įvai rovė bei po rei kis pri tai ky ti ugdy mą ir mokymą kiek vie no asmens individualiems po rei kiams, ben dra dar bia vi mas tam pa ne iš ven gia mas. ES vals ty bių duo me ni mis, mo ki nių ug dy mo si po rei kių įvai ro vė per pas ta ruo sius ke lis de šimt me čius stip riai iš si plė tė. Eu ro pos spe cia lio jo ug dy mo plėtros agen tū ros ša lių na rių (ŠMM šios agen tū ros veik lo je na rės tei sė mis da ly vau ja nuo 2004 m., at sto vė Re gi na La bi nie nė) de le guo ti 55 eksper tai iš 25 ša lių da ly va vo šios agen tū ros ini ci juo ta me pro jek te Mo ky to jų ren gi mas in kliu zi niam švie ti mui Eu ro po je iš šū kiai ir ga li my bės ( reports/te4i-challenges-and-opportunities). Įgy ven di nant šį pro jek tą ( m.) bu vo ti ria mas stu di jų me tu įgy tas ben dro jo ug dy mo kla sė se dir ban čių mo ky to jų pa si ren gi mas bū ti in kliu zi jos ne šė jais. Steng ta si iš si aiš kin ti, ant ko kių ver ty bių pa ma to tu ri sto vė ti mo ky to jas, ko kių kom pe ten ci jų jis tu ri bū ti įgi jęs. Mi nė to pro jek to pro duk tas 2012 m. lei di nys In kliu zi nio švie ti mo mo ky to jo pro fi lis ( ku ria me tei gia ma, kad mo ky to jams bū ti na no rė ti (no ras, ži no ma, su si jęs su ver ty bė mis) ir ge bė ti (tu rė ti ir ži nių, ir įgū džių) ben drau ti ir ben dra dar biau ti tar pu sa vy je, su mo kyk lo je dir ban čiais pa galbos spe cia lis tais, va do vais, mo ki nių tė vais, su ins ti tu ci jo mis už mo kyk los ri bų. Lei di ny je, ku rį pa ren gė tarp tau ti nė švie ti mo eks per tų ko man da, pa žy mi ma, kad ben dra dar bia vi mas ir darbas ko man do je yra pa grin di niai vi sų mo ky to jų veik los bū dai. Iš šū kis at ei čiai, ir ne tik mū sų ša liai, pa reng ti to kias stu di jų ir profesinio to bu li ni mosi pro gra mas, ku rias baig ę mo ky to jai su vo ktų mo ki nių įvai ro vę kaip nor ma lų reiš ki nį, mo kėtų drau ge ieš ko ti at sa ky mų į kas dien ky lan čius klau si mus, no rėtų mo ky tis ir ben dra dar biau ti vi są gy ve ni mą. Kad ir ko kia sū ri bū tų ši ta ben dra dar bia vi mo drus ka, kai jos trūks ta, blo gai jau čia ma si ir akys pra ran da spin de sį. Tar Pins Ti Tu ci nis ben dra dar bia vi mas 2011 m. LR svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos už sa ky mu at liktas tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ty ri mas. Jo re zul ta tų anali zė pa ro dė, kad tar pins ti tu ci nis ben dra dar bia vi mas Lie tu vo je yra ne iš plė to tas, o veiks min gas tar pins ti tu ci nių / tarp sek to ri nių klau si mų ko or di na vi mas ke lia ne ma žai klau si mų ir Lie tu vo je, ir už sie nio ša ly se. Ta čiau ben dra dar bia vi mas jau ski na si ke lią. Štai 2011 m., pri ėmus nau ją LR švie ti mo įsta ty mą, po ak ty vių de ba tų gi mė įsta ty mo įgy ven di na ma sis tei sės ak tas Kom plek siš kai teikia mos švie ti mo pa gal bos, so cia li nės pa ra mos ir svei ka tos prie žiū ros pa slau gų iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio am žiaus vai kams ir jų tė vams (glo bė jams) tvar kos ap ra šas, ku rį pasi ra šė trys mi nist rai: švie ti mo ir moks lo, so cia li nės ap sau gos ir dar bo bei svei ka tos ap sau gos). Ja me pa tvir tin ta, kad komplek siš kai tei kia ma pa gal ba ko or di nuo tas švie ti mo pa gal bos, so cia li nės pa ra mos, svei ka tos prie žiū ros pa slau gų tei ki mas vai kams ir jų tė vams (glo bė jams), gy ve nan tiems sa vi val dy bės te ri to ri jo je. Pa aiš kin tas ir kom plek siš kai tei kia mos pa gal bos tiks las už tik rin ti veiks min gą vai kų ug dy mą si pa gal iki mo

3 Nr kyk li nio ir (ar) prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas ir pa dė ti tė vams (glo bė jams) stip rin ti tė vys tės ir so cia li nius įgū džius. Tai gi sa vi val dy bės pa si tvir ti no Kom plek siš kai tei kia mos pagal bos sa vi val dy bės te ri to ri jo je gy ve nan tiems vai kams ir jų tė vams (glo bė jams) tvar kas, ku rio se nu ma tė, kad rei kia ben dra dar biau ti švie ti mo, svei ka tos, so cia li nės ap sau gos sri čių spe cia lis tams, ko or di nuo jant sa vo ge rus dar bus kon kre taus vai ko ir jo tė vų (glo bė jų) la bui. Taip pat sa vi val dy bių ad minist ra ci jos pa si ren gė sa vi val dy bės tar pins ti tu ci nio ben dra darbia vi mo ko man dos veik los reg la men tą. Ko man da tu ri nuo lat ana li zuo ti kom plek siš kai tei kia mos pa gal bos veiks min gu mą ir teik ti in for ma ci ją tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or dina to riui bei sa vi val dy bės vai ko ge ro vės ko mi si jai. Šiuo me tu tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to riaus eta tai įsteig ti Kau no, Vil niaus, Tra kų, Vil ka viš kio, Za ra sų, Kai šia do rių, Tel šių, Vi sa gi no, Šven čio nių, Jo na vos, Jo niš kio, Kre tin gos, Pa ne vėžio, Laz di jų, Uk mer gės rajonų, Ra sei nių, Anykš čių, Ku piš kio, Šiau lių, Ig na li nos, Pa ne vė žio, Kau no miestų sa vi val dy bė se. Dar anks ti kal bė ti apie šio tei sės ak to prak ti nio įgy ven di ni mo re zul ta tus. Ta čiau ga li ma ma ny ti, kad tik ro vė je de rin ti skir tin gų ži ny bų spe cia lis tų veiks mus su dė tin giau, nei apie tai pa ra šy ti. Be je, ge gu žės pra džio je Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tre, įgy ven dinan čia me na cio na li nį pro jek tą Iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo plėt ra, vy ko sa vi val dy bių tar pins ti tu ci nio ben dra darbia vi mo ko or di na to rių ap skri tojo sta lo dis ku si ja. Jo je da ly va vo ŠMM Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky riaus ve dė ja Gra ži na Šei bo kie nė, Kau no Pra no Dau nio ak lų jų ir sil pna re gių, Lie tu vos ak lų jų ir sil pna re gių, Lie tu vos kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen trų bei Lie tu vos su tri ku sios klau sos iki mo kyk li nio am žiaus vai kų ug dy mo cen tro spe cia lis tai. Dis ku si jos tem pe ra tū ra bu vo aukš ta, klau si mų tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo pa tir ties sto kos simp to mų ki lo pa čių įvai riau sių, no rai ge rai jaus tis šį dar bą dir bant pa tys kil niau si. Su si tar ta to kias dis ku si jas reng ti daž niau. Ben dra dar biau jant. Be je, šis na cio na li nis pro jek tas su tei kė pro gą dau ge liui spe cia lis tų mo ky tis ben dra dar biau ti tie sio gi ne šio žo džio pras me m. sa vi val dy bių de le guo tos ko man dos (iš vi so 531 as muo) da ly va vo 48 va lan dų kur suo se Tar pins ti tu cinio ben dra dar bia vi mo stip ri ni mas ir plėt ra, sie kiant už tik rin ti veiks min gą pa gal bą vai kams ir jų tė vams, o 16 val. kur suo se Anks ty vo ji in ter ven ci jos vai kys tė je da ly va vo 175 spe cia lis tai. Kur suo se da ly va vo tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or dina to riai, švie ti mo pa gal bos spe cia lis tai, iki mo kyk li nio ug dy mo ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas įgy ven di nan čių mo kyk lų pe da go gai, so cia li niai dar buo to jai, sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų spe cia lis tai. Anot da ly vių: tu rė jo me ga li my bę prak tiš kai mo kytis reng ti kom plek siš kai tei kia mos pa gal bos pla ną, iš mo ko me ko man dos kū ri mo abė cė lę, už mez gė me ry šių, ku rie pa dės ben dra dar biau ti at ei ty je ir kt. Šiais me tais nu ma ty tos edu kaci nės ke lio nės į už sie nį per 80 dalyvių ga lės iš ar ti pa žvelg ti į ge rą ją tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo pa tir tį, pa si mo ky ti dar bo su so cia li nę at skir tį pa ty ru siais vai kais bū dų. O ap skri tai, pa sak vie no da ly vio, mo ky tis teks tol, kol dirb si me ir bū si me rei ka lin gi. Te re sa AI DU KIE NĖ LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ben dro jo ug dy mo ir pro fe si nio mo ky mo de par ta men to Iki mo kyk li nio ir pra di nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ko man di nis dar bas duo da ge rų re zul ta tų Nuo 2010 m. spa lio 5 d. Laz di jų ra jo no sa vi val dy bės vi suo menės svei ka tos biu re įsteig tas tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to riaus eta tas. Prieš tai bu vo at lik tas kom plek si nės pa gal bos šei moms, au gi nan čioms vai kus nuo gi mi mo iki 7 me tų am žiaus, esa mos si tu a ci jos ir po rei kio ana li zės ty ri mas. At si žvel giant į ty ri mo duo me nis bu vo pa reng tas kom plek sinės pa gal bos Laz di jų ra jo no sa vi val dy bės šei moms tei ki mo ir ko or di na vi mo pla nas, tvar kos ap ra šas bei tar pins ti tu ci nės ko man dos veik los reg la men tas. Tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to rius, ben dradar biau da mas su ra jo no sa vi val dy bės se niū ni jų dar buo to jais, su rin ko ir iš ana li za vo in for ma ci ją apie neug do mus pa gal ikimo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas vai kus nuo gi mi mo iki 7 me tų am žiaus, apie vai kus, au gan čius so cia li nės ri zi kos šei mo se. Nuo lat ana li zuo ja ma, ko kios kom plek si nės pa gal bos rei kia sa vi val dy bės te ri to ri jo je gy ve nan tiems iki mokyk li nio ir prieš mo kyk li nio am žiaus vai kams, taip pat jų tė vams ir glo bė jams. In for ma ci ja nau do ja ma įver ti nant švie ti mo, so ciali nės, svei ka tos prie žiū ros, kom plek siš kai tei kia mos pa gal bos po rei kį bei plėt rą se niū ni jo se. Šiuo me tu ra jo no sa vi val dy bė je yra apie 940 vai kų nuo gi mi mo iki 7 me tų am žiaus, maž daug treč da lis jų ne lan ko ikimo kyk li nio ug dy mo įstai gų. 43 so cia li nės ri zi kos šei mo se au ga 61 vai kas, apie 30 jų pri žiū ri mi na muo se. Tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to rius in for muo ja tė vus apie ga li my bę gau ti reikiamą pa gal bą, pa slau gų pri ei namu mą, pa gal bos mo de lius ir įstai gas, ga lin čias ją teik ti. Daug dė me sio ski ria ma in for ma ci jos apie ga li my bę gau ti kom plek siškai tei kia mą pa gal bą vai kui ir tė vams, sklai dai. Su kur ti ir pla tina mi lanks ti nu kai apie kom plek si nės pa gal bos tei ki mą ir in forma ci nės skra ju tės apie Pe da go gi nė je psi cho lo gi nė je tar ny bo je švie ti mo pa gal bą tei kian čius spe cia lis tus ir jų pa slau gas. Vyks ta pe ri odi niai tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo spe cia lis tų pa si ta ri mai, ren gia mi su si ti ki mai šei moms ra jo no se niūni jo se. Spe cia lis tų ko man da vyks ta į su si ti ki mus su se niū ni jos gy ven to jais (lan kė mės Sei ri jų, Vei sie jų, Ku čiū nų se niū ni jo se). Su si ti ki muo se da ly va vo 21 šei ma. Kar tu su so cia li niais partne riais šei moms pa tei kia me in for ma ci ją apie ga li my bes gau ti švie ti mo, svei ka tos prie žiū ros, so cia li nes pa slau gas vai kams, ne da ly vau jan tiems iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mo se. Su si rin ku sios šei mos ga li pa si kon sul tuo ti su vie nu ar ki tu spe cia lis tu, da ly vau ja ben dro se dis ku si jo se, pa ben drauja vie ni su ki tais. Šei mos daž niau siai pa gei dau ja psi cho lo go, svei ka tos prie žiū ros spe cia lis tų pa skai tų ir kt. Šis ko man di nis dar bas, kai į se niū ni jas vyks ta ke lių sri čių spe cia lis tai, duo da ge rų re zul ta tų. Laz di jų Mo tie jaus Gus tai čio gim na zi jo je 2013 m. ko vo 20 d. vy ku sia me su si ti ki me-dis ku sijo je Ne ga lią tu rin čių as me nų si tu a ci ja vie tos ben druo me nė se Lie tu vos su tri ku sio in te lek to žmo nių glo bos ben dri jos Vil tis pir mi nin kė Da na Ma gi lio va pa lan kiai įver ti no ra jo no sa vi valdy bės spren di mą įsteig ti tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to riaus eta tą. Ne se niai Vil niu je bu vo su si rin kę sa vi valdy bių ko or di na to riai. Ti kiuo si, kad už megz tas tar pu sa vio ry šys pa dės pro fe sio na liau ko or di nuo ti pa slau gų pri ei na mu mą. Po šio su si ti ki mo pa lai ko me ry šius su ki tų ra jo nų ko or di na to riais, da li ja mės pro ble mų spren di mo bū dais. Šiuo me tu tu ri me du vai kus, ku rių tė vai krei pė si dėl komplek si nės pa gal bos. Vie nas ber niu kas, ku riam bu vo tei kia ma pa gal ba, pra dė jo lan ky ti ug dy mo įstai gą. Jam tei kia ma vi sų rei kia mų spe cia lis tų pa gal ba, ku ri anks čiau bu vo tei kia ma namuo se. Daug dė me sio ski ria ma so cia li nės ri zi kos šei mo se augan tiems, ne įga liems, svei ka tos pro ble mų tu rin tiems vai kams. Ap lan ky ti vai kai Kap čia mies čio vai kų glo bos na muo se Ži di nys. Pra dė ta teik ti lo go pe do ir so cia li nio dar buo to jo pa gal ba dviem šios įstai gos vai kams. Lai ma STAN KE VI ČIE NĖ Lazdijų r. sav. tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to rė

4 4 Informacinio leidinio Švietimo naujienos priedas Mes esame Sėk mės is to ri ja pro fe sio na lu mas, pa dau gin tas iš ben dra dar bia vi mo Ši lu tės Ži bų pra di nė je mo kyk lo je kas met mo ko si apie 20 mo ki nių, tu rin čių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių dėl įgim tų ar įgy tų su tri ki mų, ne pa lan kios ap lin kos ar ki tų prie žas čių. Mū sų mo kyk lo je su telk tos švie ti mo pa gal bos spe cia lis tų ko man dos (spe cia lu sis pe da go gas, lo go pe das, so cia li nis peda go gas, mo ky to jo pa dė jė jas, vi suo me nės svei ka tos prie žiū ros spe cia lis tė), veiks min gą veik lą le mia spe cia lis tų kom pe ten ci ja, tvir tas ir drau giš kas ko man di nis dar bas, pa si ti kė ji mas vie nam ki tu, grei tas ir veiks min gas pro ble mų spren di mas, at sa kin gas ir em pa tiš kas po žiū ris į kiek vie ną vai ką, į su si da riu sią si tu a ci ją. Nuo lat ben drau ja ma ir ben dra dar biau ja ma ne tik su mo ky to jais, bet mo kyk los gy ve ni me ska ti na mi da ly vau ti ir tė vai. Mo kyk los ko man da Mo ki niai, tu rin tys kal bos ir ki tų ko mu ni ka ci jos su tri ki mų, ne retai gy ve na šei mo se, ku rio se ma žai do mi ma si vai ko po rei kiais, jo mo ky mo si pa sie ki mais, džiaugs mais ir sun ku mais. Tė vai ne vi sa da su pran ta, kad vai kams rei ka lin ga lo go pe do pa gal ba. Ka dan gi lo go pe di nės pra ty bos vyks ta po pa mo kų, lo go pe dė su si du ria su mo ki nių pra ty bų ne lan ky mo pro ble ma. Čia gelbs ti mo kyk los Vai ko ge ro vės ko mi si ja. Tik vi sos ko man dos (ypač so cia li nio pe da go go ir spe cia lio jo pe da go go) pa stan go mis pa vyks ta to kiems tė ve liams įro dy ti, kad jų vai kams bū ti na lo gope do ir spe cia lio jo pe da go go pa gal ba, kad jų vai kų ug dy mo si pro ce sas pri tai ko mas at si žvel gus į spe cia lis tų re ko men da ci jas ir kad tė vai vai di na itin svar bų vaid me nį vai ko, tu rin čio mo ky mo si sun ku mų ar iš reikš tų spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, gy ve ni me. Tė ve liams ir in di vi du a liai, ir Vai ko ge ro vės ko mi si jos po sė džių me tu, taip pat įvai rių su si rin ki mų, su si ti ki mų me tu aiš ki na me, ką reiš kia vai ko kal bos su tri ki mas ir ko kių pa sek mių vai ko moky mui si jis tu ri. Mū sų mo kyk lo je vai kų lan ko mu mu rū pi na si so cia li nis pe dago gas. Šis spe cia lis tas taip pat yra mo kyk los ko man dos na rys, ak ty viai ben drau jan tis su mo ky to jais, tė vais, ki tais pa gal bą tei kian čiais spe cia lis tais, mo kyk los ad mi nist ra ci ja. Daž nai spe cia lių jų po rei kių mo ki niai tu ri pra stus so cia li nius įgū džius, to dėl so cia li nė pe da go gė iš klau so vai ką ir pa de da spręs ti jo pro ble mas, tu ri su da riu si pro gra mą ir kiek vie ną sa vai tę moko šiuos vai kus drau gau ti, ben drau ti ir ben dra dar biau ti, ug do vai kams bū ti nus hi gie nos įgū džius, o kar tu su vi suo me nės svei ka tos prie žiū ros spe cia lis te Li na Šim ku vie ne juos mo ko svei kos gy ven se nos. Daug tei gia mų emo ci jų vai kams tei kia glau dus so cia li nės pe da go gės ry šys su Ši lu tės mo te rų klu bo Mo te rų sek ly čia na rė mis. Mo te rys daž nai or ga ni zuo ja įvai rius ren gi nius ir į juos kvie čia mū sų mo ki nius. Spe cia lio ji pe da gogė mo kyk lo je ne tik dir ba in di vi du a liai su šiais mo ki niais, bet ir kon sul tuo ja mo ky to jus dėl ug dy mo pro ce so pri tai ky mo. Ji pa de da pri tai ky ti mo ko mą ją me džia gą, mo ky mo prie mo nes, pri rei kus nau do ti spe cia li ą sias mo ky mo prie mo nes. Be to, ši spe cia lis tė ben drau ja su mo ki nių tė vais, pa aiš ki na kon kre čiam mo ki niui ky lan čių mo ky mo si sun ku mų prie žas tis, pa ta ria, kaip tė vai ga lė tų su stip rin ti sa vo vai ko mo ky mo si mo ty va ci ją, taip pat pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis. To mu kas Kai To mu kas (var das pa keis tas) at ėjo į pir mą kla sę, jis kal bė jo gar sia žo džiais, sa va kal ba, ku rią su pra to tik pats ir jo ma ma. Jo ju de siai, klau sa bu vo su tri kę, vai kas ne su pra to, kas gi ta mo kyk la. Tad sun ku mai ber niu ką už griu vo nuo pat pir mos die nos mo kyk lo je. Spe cia lio ji pe da go gė, pra di nių kla sių moky to ja ir lo go pe dė drau ge sten gė si pa aiš kin ti To mu ko tė vams jo pa ti ria mus sun ku mus, at skleis ti jų prie žas tis, ska ti no drau ge ieš ko ti spren di mų. Gai la, kad sa vo sū naus pro ble mų nei tė tis, nei ma ma nesu pra to. Spe cia lu sis pe da go gas sa vo dar be ga na daž nai susi du ria su situacija, kai tė vai ne no ri pri pa žin ti, kad vai kas tu ri mo ky mo si sun ku mų ir kad jam ga li ma pa dė ti, tik tą da ry ti rei kia nie ko ne lau kiant, nie ko ne sle piant ir vi siems kar tu ben dra darbiau jant. Kai spe cia lio ji pe da go gė pa ta rė, tė vai krei pė si į me dikus. Pa aiš kė jo, kad rei ka lin ga ope ra ci ja, ku ri, ti kė ti na, pa ša lin tų klau sos su tri ki mą. De ja, skur džios šei mos pa ja mos ta po vie na prie žas čių, dėl ku rių ber niu kas ne bu vo ope ruo tas. Lai kui bė gant ir glau džiai ben dra dar biau jant pra di nių klasių mo ky to jai, ma mai, spe cia lia jam pe da go gui bei lo go pe dui (ir, svar biau sia, įsi trau kus į ug dy mą si pa čiam To mu kui) ber niukui ėmė ge riau sek tis mo kyk lo je, bu vo jau čia ma jo mo ky mo si Užsiėmimas naudojantis Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vykdomuose projektuose išleistais pratybų sąsiuviniais ir knygomis Anglų kalbos pamokoje mokymasis, taikant pradinio ugdymo programą

5 Nr pa žan ga. Ypač daug dė me sio bu vo ski ria ma jo ug dy mo si porei kius ati tin kan čios ug dy mo si me džia gos ren gi mui, steng ta si rem tis To mu ko stip ry bė mis. Ši už duo tis ne bu vo leng va, nes ber niu kas itin jaut riai re a guo da vo į men kiau sią pa tir tą ne sėk mę, ypač su si ner vin da vo, jei gu ne su pras da vo už duo ties. Ta čiau šio vai ko džiaugs mas įvei kus už duo tį bū da vo di džiu lis at ly gis mums vi siems. Mo ky to ja pa aiš ki no kla sės drau gams, ko kią pa gal bą jie ga li su teik ti sa vo ben dra moks liui. Ma no me, kad tai bu vo svar bus žings nis, nes klasės draugai ėmė ge riau su pras ti To mui ky lančius sun ku mus, pa lai ky da vo jį psi cho lo giš kai, pa drą sin da vo, ne si šai py da vo. Po kiek lai ko pa ste bė jo me, kad To mas jau no ri lan ky ti mo kyk lą, no ri mo ky tis. Jis ta po drą ses nis, pa gerė jo jo kal bi nė raiš ka, kar tais jis už duo tis ge bė da vo at lik ti net grei čiau nei ki ti vai kai ir dėl to jaus da vo si iš di dus. Tad To mu ko emo ci nė sa vi jau ta aki vaiz džiai pa ge rė jo, mo ky mo si mo ty vaci ja su stip rė jo. Mo ki niai, tu Rin tys spe cia lių jų ug dy Mo si po Rei kų, an glų kal bos pa Mo ko se Vi si mo kyk los mo ki niai, tu rin tys spe cia lių jų ug dy mo si porei kių, lan ko an glų kal bos pa mo kas, to dėl mo ky to ja kas dien su si du ria su įvai riais sun ku mais mo kant šiuos mo ki nius. Yra kla sių, ku rio se mo ko si net po tris įvai rių spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin čius mo ki nius, ta da itin su dė tin ga pri tai ky ti ug dymo si pro ce są. Juk dė me sio rei kia kiek vie nam mo ki niui. Ieš koda ma nau jų dar bo su šiais vai kais for mų ir me to dų, mo ky to ja pa ste bė jo: Ma nau, kad jie nė ra naš ta, o tie siog mo ki niai, ku rių ge bė ji mais aš ti kiu ir ku riems no riu ir tu riu pa dė ti. Mo ni ka Mo nikai (vardas pakeistas) nu sta ty tas skai ty mo su tri ki mas. Pir mo je kla sė je jai bu vo la bai sun ku skai ty ti ir ra šy ti, ne paisant tin ka mo mo ky mo, nor ma laus in te lek to ir ge rų so cia li nių bei kul tū ri nių są ly gų. Ji li gi šiol pai nio ja, pra lei džia ar su kei čia vie to mis rai des ir net skie me nis, daž nai ne ga li su sie ti rai dę žy min čio gar so ta ri mo ir pa čios rai dės vaiz do, skai ty da ma grei tai pa vargs ta ar ba ne su pran ta, apie ką skai to. At ėju si į mū sų mo kyk los an trą kla sę (bū da ma 8 me tų), mer gai tė visiš kai ne mo kė jo skai ty ti, tu rė jo sil pną mo ky mo si mo ty va ci ją, ne ti kė jo, kad ir ji ga li pa tir ti sėk mės mo kyk lo je džiaugs mą, ant vi sų pyk da vo. Men ki mo ky mo si pa sie ki mai bu vo klai din gai pa lai ky ti tin gė ji mu, iš si blaš ky mu ir pan. To kie sun ku mai bu vo su kė lę di džiu lių tar pas me ni nių ir vi di nių psi cho lo gi nių kon flik tų. To dėl daug dė me sio bu vo ski ria ma ug dy mo si ap lin kos pri taiky mui, mo ky mo prie mo nių pa rin ki mui, sie kiant, kad mo ki nė pa tir tų mo ky mo si sėk mę, kad su stip rė tų jos pa si ti kė ji mas sa vo jė go mis ir ap lin ki nių ge ra no riš ku mu. Mėgs ta miau sia jos mo ky mo si prie mo ne ta po žo džių kor te lės ir pa veiks liu kai, kuriuos drau ge su mo ky to ja pa si ga mi no. Šį žai di mą mėgs ta ir ki ti mo ki niai. Mer gai tei skir tas už duo tis mo ky to ja pa ver čia žai di mu ir ji be įtam pos at lie ka vi są jai skir tą dar bą, ne pra ras da ma su si domė ji mo ir no ro mo ky tis. Da bar mer gai tė la bai no riai mo ko si, ak ty viai da ly vau ja pa mo ko se ir daug dir ba na muo se. Anks čiau bu vu si pik ta, vi sų ne mėgs ta ma, Mo ni ka ta po mie la, links ma ir drau giš ka mer gai te. Ben dra dar bia vi mas Kai mo kyk lo je dir ban tys spe cia lis tai yra ne pa jė gūs iš spręs ti kai ku rių iš ki lu sių klau si mų ir ne ga li su teik ti kuo ko ky biš kes nės pa gal bos mo ki niui, tuo met no riai ben dra dar biau ja ma su specia lis tais, dir ban čiais ne mo kyk lo je. Pa vyz džiui, Ši lu tės rajono švie ti mo pa gal bos tar ny bos spe cia lis tai no riai kon sul tuo ja ne tik mo ki nių tė vus, bet ir da ly vau ja mo ky to jų su si rin ki muo se. Pra ėju siais moks lo me tais krei pė mės į Ši lu tės rajono švie ti mo pagalbos tar ny bos spe cia li ą ją pe da go gę Dai ną Ju ci kai tę ir pakvie tė me su si tik ti su Ši lu tės ra jo no pra di nių kla sių an glų kal bos mo ky to jo mis. Šia me su si ti ki me spe cia lio ji pe da go gė pa sa ko jo apie vai kus, tu rin čius įvai rių ug dy mo si sun ku mų, jų ge bė ji mus mo ky tis ir at sa kė į mo ky to joms rū pi mus klau si mus. Ši lu tės ra jo no po li ci jos ko mi sa ria tas ir jo dar buo to jai pri reikus ir gi pa de da mo kyk lai, da ly vau ja po kal biuo se su mo ki niais, taip pat tė vų su si rin ki muo se ir dis ku tuo ja įvai rio mis tė vams įdo mio mis te mo mis. Tu ri me mo ki nių, ku rie lan ko Ši lu tės die nos pa slau gų cen trą. Čia jie mo ko si ben drau ti, ruo šia pa mo kas ir žai džia. Ben dradar biau da mi įgy ja me pa tir ties, to bu lė ja me. Mo kyk lo je daug dė me sio ski ria ma ne tik mo ki niams, bet ir jų tė vams, tė ve lių ir mo ky to jų švie ti mui. Šil ta mo kyk los at mosfe ra, dar buo to jų kom pe ten ci ja ir ge bė ji mas dirb ti ben dra darbiau jant pa grin di niai veiks niai, le mian tys ko ky biš ką pa gal bą kiek vie nam mo ki niui. Kas met dau gė ja mo ki nių, tu rin čių specia lių jų ug dy mo si po rei kių ir no rin čių lan ky ti bū tent mū sų mokyk lą. Ma no me, kad šis vai kų ir tė vų no ras reiš kia pa si ti kė ji mą mū sų jė go mis ir ver ty bė mis, taip pat įpa rei go ja mus dar veiks- min giau ben dra dar biau ti vi sų vai kų la bui. Ši lu tės Ži bų pra di nės mo kyk los komanda: Li na GU TAUS KIE NĖ Lo go pe dė Sa lo mė ja TA RO ZIE NĖ Spe cia lio ji pe da go gė Re na ta IVAŠ ČEN KIE NĖ An glų kal bos mo ky to ja Dai na MA CI JAUS KIE NĖ So cia li nė pe da go gė Tar pu sa vy je ben drau ja ir ben dra dar biau ja tė vai Kau no vai kų abi li ta ci jos cen tre yra ren gia mi Kau no miesto tė vų, au gi nan čių vai kus, tu rin čius au tiz mo sin dro mą ir kom plek si nių su tri ki mų, sa vi gal bos gru pės Tė vai tė vams su si ti ki mai. Prie ka vos puo de lio tė vai, au gi nan tys vai ką, tu rin tį au tiz mo sin dro mą ar au tiz mo bruo žų, ne tik iš Kau no vai kų abi li ta ci jos cen tro, bet ir iš vi so Kau no mies to, ga li pa ben drau ti tar pu sa vy je ir su cen tro spe cia lis tais ak tu a lio mis te mo mis, pa si da ly ti sa vo rū pes čiais bei pa tir ti mi. Tė vams, au gi nan tiems rai dos su tri ki mų tu rin čius vai kus, la bai rei ka lin ga ap lin ki nių pa ra ma, nes su krė ti mas, su ži no jus apie sun kią vai ko ne ga lią, yra pri ly gi na mas ar ti mo žmo gaus ne tek čiai. Pro ble mos dėl vai ko ne ga lios iš lie ka vi sam gy ve nimui ir tė vai tu ri ge bė ti įveik ti nuo lat at si ran dan čius trum pa lai kius ar il ga lai kius sun ku mus. Sa vi tar pio pa gal bos gru pė yra ta vie ta, kur ga li ma su ki tais pa na šiai iš gy ve nan čiais as me ni mis pa si da ly ti jaus mais, ap tar ti sun kias te mas, ne tik gau ti, bet ir su teik ti pa ra mą. Pa dė ti ki tiems reiš kia pa dė ti ir pa čiam sau. Su si ti ki muo se tė vai ne tik ap ta ria vi di nius iš gy ve ni mus, pa lai ko vie ni ki tus, bet kar tu ieš ko spren di mų ir da li ja si in for ma ci ja apie pa gal bos ga li my bes. Į sa vi gal bos gru pės su si ti ki mus kvie čia mi įvai rių sri čių spe cia lis tai. Šie sa vi gal bos gru pės su si ti ki mai Kau no vai kų abi li ta ci jos cen tre vyks ta kar tą per mė ne sį. Su si ti ki muo se laukia mi vi si be si do min tys ir su au tiz mo sin dro mu su si dū rę tė vai bei ar ti mie ji. Jev ge ni jus RAZ GU LI NAS Kau no vai kų abi li ta ci jos cen tro psi cho lo gas

6 6 Informacinio leidinio Švietimo naujienos priedas Mes esame Ben dra dar bia vi mas bū ti na sėk min go sutrikusios regos asmenų ug dy mo si prie lai da Kas met vis dau giau su tri ku sios re gos vai kų lan ko ben dro jo ug dy mo mo kyk las ir įpras tus vai kų dar že lius. Lie tu vos mies tų sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jos (kaip mo kyk lų stei gė jos) sten gia si pa di din ti šias ga li my bes pen kiuo se di džiuo siuo se mies tuo se vei kia ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen trai. Juo se ne tik ug do mi vai kai, tu rin tys di de lių ir la bai di de lių spe cia lių jų ug dy mo si porei kių, bet ir šių cen trų spe cia lis tai (tifl o pe da go gai) kon sul tuo ja ki tų ug dy mo įstai gų pe da go gus įvai riais su ne re gių ug dy mu si su si ju siais klau si mais. In kliu zi nio ug dy Mo plėt Ra Anot Tarp tau ti nės su tri ku sio re gė ji mo as me nų ug dy mo tary bos, in kliu zi nis ug dy mas (drau ge su ge rai ma tan čiais bendra am žiais) vi so se tarp tau ti nė se de kla ra ci jo se pa brėž tas sie kis. In kliu zi nio ug dy mo plėt ra sie ja ma su vi suo me nės, bendruo me nės, šei mos mąs ty mo kul tū ros pa si kei ti mu, su vie no dų ug dy mo si ga li my bių plė to ji mu. Ne iš mo kus da ly tis at sa ko my be ir ben dra dar biau ti vi siems ug dy mo si pro ce so da ly viams, sėkmin gas ne re gio vai ko ar jau nuo lio ug dy ma sis ne įma no mas m. LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) už sa ky mu at lik tas ty ri mas Sutrikusios regos anks ty vo jo ir in kliu zi nio ugdy mo ga li my bės Lie tu vo je. Ny der lan dų (Olan di jos) eks per tai iš Royal Dutch Vi sio cen tro sa vo stu di jo je pa žy mė jo, kad mū sų ša lis šio je sri ty je yra ne ma žai nu vei ku si, ta čiau la bai svar bu tobu lin ti su tri ku sios re gos kū di kių, vai kų ir jau nuo lių pe da go gi nio re gos funk ci jų ver ti ni mo ga li my bes, anks ty vo sios in ter ven ci jos vai kys tė je pro gra mas tė vams ir kt. ŠMM pri ta rus ir siek da mi per im ti, taip pat pri tai ky ti Olan di jos Vi sio regos centro spe cialis tų pa tir tį, pen ki ša lies ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen trai nuo 2012 m. vyk do pro jek tą AIT VA RAS. Anks ty vo ji in ter ven ci ja vai kys tė je ir in kliu zi nis sutrikusios regos vai kų ug dy mas Lie tu vo je. Čia sie kia ma ap mo ky ti spe cia lis tus at lik ti pe da gogi nį re gos ver ti ni mą, plė to ti tar pins ti tu ci nį ben dra dar bia vi mą, siek ti ge res nių dar bo są ly gų ke liau jan tiems po ug dy mo įstai gas tifl o pe da go gams. Apie cen trą Mū sų, Klai pė dos, re gos ug dy mo cen tras vie nas jau niau sių Lie tu vo je, įkur tas 2004 m. To dėl da ly va vi mas pro jek te ne įkaino ja ma pa tir tis ir uni ka li ga li my bė to bu lin ti tifl o pe da go gi nės pa gal bos Klai pė dos mies te mo de lį ir siek ti aukš tes nės ko kybės, tei kiant tifl o pe da go gų pa gal bą vai kui, šei mai, mo kyk lai, mo ky to jui. Klai pė dos re gos ug dy mo cen tro pa skir tis: įgy ven din ti iki mokyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo bei ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mas; teik ti ko ky biš ką švie ti mo ir spe cia li ą ją pa gal bą mo ki niui, mo ky to jui ir mo kyk lai; ruoš ti ak luo sius ir sil pna re gius sa va ran kiš kam gy ve ni mui ir to les niam mo ky mui si bei in teg raci jai į vi suo me nę. Cen tre vei kia Iki mo kyk li nio ug dy mo sky rius (su prieš mo kyk li nio ug dy mo gru pe) ir So cia li nio ug dy mo skyrius. Iki mo kyk li nio ug dy mo sky riu je vei kia pen kios ben dro jo iki mo kyk li nio ug dy mo gru pės, vie na iš jų prieš mo kyk li nio ug dy mo gru pė. Jas lan ko įvai rių re gė ji mo su tri ki mų tu rin tys vai kai nuo tre jų me tų. So cia li nio ug dy mo sky riaus veik la skirta teik ti švie ti mo pa gal bą Klai pė dos mies te gy ve nan tiems ak liems ir sil pna re giams vai kams, mo ki niams ir su au gu siesiems, ne te ku siems re gė ji mo. Vi siems cen tro ug dy ti niams ir su au gu sie siems or ga ni zuo ja mas pa pil do mas ne for ma lu sis me ni nis (mu zi ka, ta py ba, ke ra mi ka) ug dy mas ir kom piu te ri nio raš tin gu mo pra džia moks lio mo ky mas, tei kia ma psi cho lo go, of tal mo lo go, ki ne zi te ra peu to pa gal ba. Pa sie ki mai Per aš tuo ne rius me tus iki mo kyk li nio ug dy mo sky riu je vai kų pa dau gė jo nuo 70 iki 88. Vi du ti niš kai 12 proc. jų tu ri sun kią regos ne ga lią, 88 proc. ki tų re gos su tri ki mų, ku rie daž niau siai pa gy do mi. Nuo cen tro ati da ry mo pra džios So cia li nio ug dy mo sky riu je įvy ko kie ky bi niai po ky čiai. Da lis as me nų, tu rin čių regos ne ga lią, iš siug dė re gą kom pen suo jan čius įgū džius, iš mo ko nau do tis kom pen sa ci ne tech ni ka, mo ko si, dir ba ir sėk min gai įsi lie jo į vi suo me nę. Nuo cen tro ati da ry mo pra džios net 16 proc. su au gu sių jų, ne te ku sių re gė ji mo, nuo lat da ly vau ja So cia li nio ug dy mo sky riu je vyk do mo se ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mose, nau do ja si cen tre tei kia mo mis ki ne zi te ra peu to, psi cho lo go, of tal mo lo go kon sul ta ci jo mis. Nie kas ne nu gin čys, kad ap lin ka ska ti na to bu lė ti. Sie kia me su kur ti ug dy ti nių rai dą har mo ni zuo jan čią ir ug dy tis ska ti nan čią ap lin ką. Tai ne leng vas už da vi nys, nes ug dy ti nių am žius nuo gi mi mo iki tol, kol žmo gus pa gei dau ja gau ti tifl o pe da go gi nę pa gal bą ir (ar) da ly vau ti ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mo se. Vi sų jų po rei kiai la bai skir tin gi: kas tin ka pen kia me čiui, ne tin ka dvi de šimt me čiui ir pan. Ug dy mo re a ly bė rei ka lau ja pe da go gi nio meist riš ku mo dau ge ly je mo ky mo sri čių. Pir miau sia ug dy mo pri ei na mu mas ap lin kos ir pa tal pų pri tai ky mas as me nims, turin tiems re gos ne ga lią, spe cia li zuo ta kom piu te ri nė ir ki ta įran ga, mo ky mo prie mo nės ak lie siems ar sil pna re giams. Ki tas la bai svar bus veiks nys pe da go gų ir vi so per so na lo pa si ren gi mas (pa kan ka mas in for muo tu mas apie re gos ne ga lias ir dar bą su ne įga liai siais). Tre čia ug dy mo ir pa gal bos pro gra mų bei moky mo bū dų pri tai ky mas. Taip pat at lie ka me švie tė jiš ką veik lą, for muo da mi tei gia mas vi suo me nės nuo sta tas apie ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo(si), pro fe si jos pa si rin ki mą bei ak ty vų daly va vi mą vi suo me nės gy ve ni me. Tar Pins Ti Tu ci nis ben dra dar bia vi mas Tai ga li ma lai ky ti di de liu mū sų pa sie ki mu. Kiek vie nais moks lo me tais Re gos ug dy mo cen tras su da ro su tar tis su ki to mis Klaipė dos švie ti mo įstai go mis, ku rio se in teg ruo tai ug do mi mo ki niai, tu rin tys re gė ji mo ne ga lią. To kių įstai gų yra apie 10, o mo ki nių Ben dro jo ti po kla sė je (iki mo kyk li nio ug dy mo gru pė je) ug dant re gos ne ga lią tu rin tį vai ką rei kia ki to kių di dak ti nių tech no lo gi jų, nes ne įma no ma vi sus vie no dai mo ky ti. Cen tro tifl o pe da go gai tai pa de da sėk min gai spręs ti. Tei kia ma pa gal ba iki mo kyk li nio am žiaus vai kams, gy ve nantiems ne Klai pė dos mies te. Jei gu tė vai pa gei dau ja ir gau na sa vo mies to (ra jo no) sa vi val dy bės su ti ki mą ap mo kė ti Klai pė dos mies to sa vi val dy bei už vai ko iš lai ky mą Re gos ug dy mo cen tre, toks vai kas pri ima mas į cen tro iki mo kyk li nio ug dy mo gru pę. Tifl o pe da go go eta tai fi nan suo ja mi Klai pė dos mies to biu dže to ir mo ki nio krep še lio lė šo mis pa gal su tar ti nių mo ki nių skai čių. Re gos ne ga lią tu rin čio vai ko ug dy mas ben dro jo ug dy mo kla sė je (iki mo kyk li nio ug dy mo gru pė je) mo kyk lai (dar že liui) ir mo ky to jams yra di de lis iš šū kis, rei ka lau jan tis tai ky ti nau jas di dak ti nes tech no lo gi jas, pri de rin ti ug dy mo ap lin ką ir tu rė ti žinių. Pe da go gams ky la daug klau si mų. Pir mas: kas tais vai kais rū pi na si, kas jais tu ri rū pin tis? Ki ti, ku riuos už duo da me sau: su ko kio mis pro ble mo mis vai kai su si du ria, ką tu ri ži no ti mo ky to jai, ku rių kla sė je mo ko si ak las ar sil pna re gis vai kas, kur tifl o pe dago go vie ta, ko kios jo funk ci jos? Tiek ben dro jo ug dy mo pe da go go, ku rio kla sė je (gru pė je) yra ak las ar sil pna re gis mo ki nys, tiek ir tifl o pe da go go tiks las vie nas kad vai kas, tu rin tis re gė ji mo ne ga lią, gau tų tin ka mą pa gal bą, ge rai jaus tų si kas die nia me gy ve ni me, kad ne at si lik tų

7 Nr nuo ben dra am žių. In teg ra vus vai ką į ben dro jo ug dy mo kla sę (gru pę), bet ne pri tai kius jam ap lin kos, ne tu rint rei kia mų tech ni nės pa gal bos prie mo nių, ne su de ri nus vi sų spe cia lis tų (psi cho lo go, ki ne zi te ra peu to, of tal molo go, tifl o pe da go go, mo ky to jo) veiks mų, ge rų re zul ta tų ne ga li ma ti kė tis. Tad ben dra dar bia vi mas bū ti nas. Vi si spe cia lis tai (ne for ma liai, o iš es mės) tu ri įver tin ti ir gau ti iš sa mią in for ma ci ją apie vai ko svei ka tą, ge bė ji mus, re gė ji mo ga li my bes įvai rio se gy ve ni mo si tu a ci jo se: mo kyk lo je, gat vė je, na muo se, kiek su tri kęs re gė ji mas vei kia vai ko gy ve ni mą, ug dy mą ir ug dy mą si, pa ži nimą, ra šy ti nės in for ma ci jos su vo ki mą ir kaip vai kas su tuo su si tvar ko. To kiu bū du nu sta to mi vai ko po rei kiai, nu ma to mi dar bo tiks lai ir už da vi niai. Bet ku ris iš šių spe cia lis tų, bet ge riau sia tifl o pe da go gas ir of tal mo logas, tu ri nu ro dy ti, ko kio mis mo ky mo ir (ar) tech ni nė mis prie mo nė mis rei kia ap rū pin ti vai ką, kur jų ga li ma įsi gy ti, kaip jo mis nau do tis. La bai svar bu pa dė ti vai kui, tu rin čiam re gė ji mo ne galią, pa to giai jaus tis kla sė je (gru pė je). Jam mo ky to jas tu ri bū ti tas šal ti nis, ku ris iš nau do tų vi sas ga li my bes, su ma nu mą ir iš ra din gu mą, kad pa pil do mai, ša lia tie siogi nio mo ky mo pa kreip tų vai ką uni ka lių jo mo ky mo si porei kių link. Dau gu ma vai kų jau čia si pa to giau, kai ben dra am žiai su pran ta jų re gė ji mo ri bo tu mą. Vis dėl to tu ri bū ti prak ti kuo ja mas jaut ru mas ir dis kre tiš ku mas, nes kai ku rie vai kai ban do slėp ti ar ne ig ti sa vo re gė ji mo pro ble mą, ki ti ga li ne pa to giai jaus tis, kai vie šai ap ta ria mi su re gė ji mu su si ję sun ku mai. Mo ki nys, tu rin tis re gė ji mo ne ga lią, tu rė tų bū ti įtrau kia mas į vi sas ga li mas veik los sri tis: fi zi nį la vi ni mą, kom piu te ri nio raš tin gu mo mo ky mą, dar bų mo ky mą ir kt. Kad ak las ar sil pna re gis mo ki nys da ly vau tų vi so se veik lo se, svar bu pa si telk ti tifl o pe da go go me to di nes re ko menda ci jas, spe cia lius įren gi nius ar prie mo nes, ku rios ga li pa dė ti vyk dant kai ku rių sri čių veik lą. Vai kui ne pa kan ka ge rai jaus tis per pa mo ką, jis tu ri iš mok ti lais vai ju dė ti kla sė je, mo kyk los ko ri do riuo se, ži no ti sa vo kas die nį marš ru tą. Tifl o pe da go gas pa gal su da ry tą orien ta ci jos erd vė je ir sa va ran kiš ko ju dė ji mo pro gra mą su pa žin di na vai ką su kla se (gru pe) ir su pan čia aplin ka. Taip pat jis pa ta ria kla sės mo ky to jui (gru pės auk lė to jui), kaip pa dė ti vai kui sau giau ju dė ti, kil ti ar leis tis laip tais. La bai svar bu in teg ruo tai be si mo kan tį vai ką, tu rin tį re gos ne ga lią, išmo ky ti iš veng ti kliū čių pa tal po se, nau do tis pa pil do ma tech ni ka (jei rei kia bal tą ja laz de le). Ug dant sa va ran kiš ku mą ir sa vi ver tę yra svar bu, kad gy ve ni mo įgū džiai ap im tų kas die nius dar bus nuo sa vi tar nos įgū džių iki mais to ga mi ni mo, as me ni nių daik tų ir ap lin kos tvar ky mo. Pe da go gai tu ri nu ma ty ti tas už duo tis, ku rias vai kas ga li iš mok ti at lik ti sa va ran kiš kai. Tif lo pe da go gai kon sul tuo ja Tifl o pe da go gai įver ti na, kaip vai kas, tu rin tis re gė ji mo ne ga lią, naudojasi spaus din ta me džia ga, konsultuoja ugdytojus. Ak las ar sil pna re gis vai kas ne ži no (nes ne ma to), kas vyks ta to li. Jis ne ga li pa ste bė ti, pa vyz džiui, vei do iš raiš kos, link te lė ji mo ar ran kos ju de sio, kvie čian čio pri ei ti prie mo ky to jo ar at sa ky ti į klau si mą. To dėl yra bū ti nos žo di nės užuo mi nos, už ra šus bū ti na skai ty ti gar siai. Re gė ji mo ne ga lią tu rin čiam vai kui bū ti na pa pildo ma vie ta, skir ta dirb ti ant suo lo, pa pil do ma vie ta spe cia liai me džia gai su dė ti. Klau sy mo si įgū džiai lei džia vai kui, tu rin čiam re gė ji mo ne ga lią, ge riau iš nau do ti klau sos po jū tį. Nau do da mas as me ni nį kom piu te rį (spe cia liai pri tai ky tą), mo ki nys ga lė tų pa mo kos me džia gą iš klau sy ti ar ba at si spaus din ti Brai lio ar stam biu šrif tu. Tifl o pe da go gai mo ko mo ki nius, tu rin čius re gė jimo ne ga lią, įver tin ti ir nu sta ty ti, kaip veiks min giau siai iš nau do ti sa vo re gė ji mą, koks ap švie ti mas, prie mo nių iš dės ty mo bū das, šrif to dy dis ir kt. yra ge riau si. De rė tų pa mi nė ti dar vie ną pro ble mą, su ku ria su si du ria me teik da mi spe cia li ą ją pe da go gi nę (tifl o pe da go go) pa gal bą daž nas ne no ri, kad tifl o pe da go gas lan ky tų si mo kyk lo je, ven gia kla sė je nau do tis tech ni nės pa gal bos prie mo nė mis (vai kai pama tys, gal būt šai py sis; iš si skir siu iš ki tų...). Aki vaiz du, ne vi sa da ben dra am žiai yra to le ran tiš ki. Ži no ma, re gos ne ga lią tu rin čių Vaikų vasaros stovyklos Pažinimo džiaugsmas akimirkos DFDS Seaways kelte mo ki nių iš skir ti nu mo ben dro jo ug dy mo kla sė je ne iš veng si me vien dėl to, kad jiems rei ka lin ga in di vi du a li pa gal ba. Ta čiau ar mo ki nys jaus tą iš skir ti nu mą, pri klau sys nuo mo ky to jo meistriš ku mo ir tak to. Re gė ji mo ne ga lią tu rin tys mo ki niai ga li da ly vau ti ug dy mo pro ce se, tik jiems rei kia skir ti dau giau lai ko už duo tims at lik ti, jiems ga li pri reik ti ki to kių nei ben dra am žiams mo ky mo si priemo nių, kar tais ga li tek ti ma žin ti dar bo krū vį. Mo ky to jai tai tu ri ži no ti. Rem da mie si tifl o pe da go gų dar bo pa tir ti mi ir prak ti ka, ga li me da ry ti iš va dą, kad drau ge su re gin čiais ben dra am žiais be si mo kan čiam re gos ne ga lią tu rin čiam mo ki niui rei ka lin ga ne tik tifl o pe da go gi nė pa gal ba, bet ir mo ky to jo pa dė jė jo (ar skai tovo) pa gal ba ir dau giau lai ko, pa stan gų bei iš tek lių. Ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mų ir spe cia lio sios pa gal bos pro gra mų tu ri nį pra tur ti na vyk do mi pro jek tai. Klai pė dos re gos ug dy mo cen tras, ben dra dar biau da mas su Klai pė dos ir Tel šių re gio nų ak lų jų cen tru bei Klai pė dos se na mies čio Ro ta ry klu bu, jau tre čius me tus iš ei lės vai kams, tu rin tiems re gė ji mo ne ga lią, ren gia va sa ros sto vyk lą Pa ži ni mo džiaugs mas. Pa de dant rė mė jams bu vo nu spręs ta su bur ti vai kus ne tik iš Klai pė dos regio no, bet ir iš vi sos Lie tu vos. Taip sa va no riš kas žmo nių bū rys su tei kia pro gą ak liems ir sil pna re giams vai kams, jų tė vams ne tik sto vyk lau ti, il sė tis, bet ir iš mok ti nau jų da ly kų, kur ti, to bu lė ti, pa si da ly ti pa ty ri mu, su si tik ti ir su si pa žin ti su ak lais ir sil pna regiais asmenimis, ku rie sėk min gai mo ko si, stu di juo ja ar dir ba. Į pa na šias kū ry bi nes sto vyk las iš vyks ta ir su au gu sie ji, lan kan tys Re gos ug dy mo cen trą. Pa si tel kus pe da go gų sa vano rys tę ren gia mos sto vyk los, ku rio se re gos ne ga lią tu rin tys žmo nės pa ge ri na orien ta ci jos ir ju dė ji mo, sa va ran kiš ku mo ir bui ties įgū džius. Re gos ug dy mo cen tro pe da go gai ak ty viai ėmė si švies ti visuo me nę: kas met ve da me Brai lio raš to ir bal to sios laz de lės pa mo kas mo ki niams iš įvai rių Klai pė dos mo kyk lų. Kas lan kė si Re gos ug dy mo cen tre, tu rė jo pro gą įsi ti kin ti, kad su ak luo ju ar sil pna re giu taip pat ga li ma žais ti, ben drau ti, nu veik ti kaž ką pra smin go. Ne ga li me pa ma tuo ti, kiek kom pe ten ci jų įgi jo mū sų cen tro ug dy ti niai ir su au gu sie ji. Ta čiau tik rai ži no me, kad padėjome jiems pa ge rinti gy ve ni mo ko ky bę. Jie ne be si jau čia at skir ti nuo vi suo me nės, ben dra am žių ir ak ty viai da ly vau ja or ga ni zuo to lais va lai kio veik lo se, įgy ja so cia li nių, pa žin ti nių kom pe ten ci jų ir kt. Api ben dri nę de vy ne rių me tų pa sie ki mus ir įvar di ję pro ble mas bei ak tu a li jas, tei gia me, kad Re gos ug dy mo cen tro ben druome nės sie kia my bė ko ky biš ka švie ti mo pa gal ba ir ug dy mas mo der nio je, kū ry biš ku mą ska ti nan čio je, sau gio je ir svei ko je ap lin ko je. Ti ki me, kad vi sa tai įgy ven din si me. Lai ma BA RA NAUS KIE NĖ Klai pė dos re gos ug dy mo cen tro di rek to rė

8 8 Informacinio leidinio Švietimo naujienos priedas Mes esame Su grą žin ti iš at skir ties Tra kų lop še ly je-dar že ly je Obe lė lė ug do ma ne ma žai vai kų, au gan čių so cia li nės at skir ties šei mo se. Dar že lį lan ko 12 valsty bės glo bo ja mų vai kų, au gan čių lop še lio-dar že lio so cia li nės glo bos gru pė je, 5 tu rin tys spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, 20 vai kų rei ka lin ga lo go pe do pa gal ba. Vyk dy da mi vai kų iki mokyk li nį ir prieš mo kyk li nį ug dy mą, taip pat su pras da mi pa ra mos bei so cia li nės pa gal bos svar bą, tei kia me dau giau so cia li nių pa slau gų šei moms. Jau 7 me tus vyk do me vai kų so cia li nę glo bą, ke le tą me tų tei kia me sa vai ti nės gru pės pa slau gas ir vai ko prie žiū ros sa vait ga liais bei jų prie žiū ros pail gin to bu vi mo gru pė je pa slau gas. Lop še ly je-dar že ly je dau gė ja iki mo kyk li nio ug dy mo gru pių ir gau sė ja jas lan kan čių vai kų, per tre jus me tus įstai go je pa dau gė jo 30 vai kų. Ryš ki įstai gos orien ta ci ja į ug dy mo plėt rą, so cia li nę pa galbą ir pa ra mą šei mai ver čia va do vus ir pe da go gus glau džiau ben dra dar biau ti su įvai rio mis vai ko in te re sus gi nan čio mis ins ti tu ci jo mis. Tar pins ti tu ci niu ben dra dar bia vi mu ir ben dra vi mu su Tra kų švie ti mo cen tro Pe da go gi niu psi cho lo gi niu sky riu mi, Tra kų rajo no sa vi val dy bės Vai ko tei sių ap sau gos, So cia li nės pa ra mos ir svei ka tos ap sau gos sky riais, se niū ni jo mis, svei ka tos prie žiū ros įstai go mis sie kia me įtrauk ti vai ką į ins ti tu ci nį iki mo kyk li nį ug dymą, rū pin tis jo ge ro ve. Ins ti tu ci jos daž niau siai vai ką at ski ria nuo su au gu sių jų, ken kian čių jam, pa žei džian čių jo tei ses ir po reikius, ir vai kas ap gy ven di na mas lop še ly je-dar že ly je Obe lė lė, o kai pa dė tis pa ge rė ja, grą ži na mas į šei mą. Tar pins ti tu ci nį ben dra dar bia vi mą ska ti na ir stip ri na pa siektų re zul ta tų ap ta ri mas (re flek si ja). Rū pin da mo si vai ko ge ro ve, ins ti tu ci jos pri va lo de rin ti tar pu sa vio veiks mus. Vi sos tar ny bos vei kia iš vien, kad at skir tas nuo šei mos vai kas vėl grįž tų pas tė vus. Gy ve nan tis lop še ly je-dar že ly je vai kas gau na vi sas čia teikia mas ug dy mo, so cia li nes ir svei ka tos prie žiū ros pa slau gas: auk lė to ja ren gia jam pri tai ky tą in di vi du a lią ug dy mo pro gra mą; vai kas ben drau ja su so cia li niu pe da go gu, lo go pe du, ne mo kamai lan ko įstai go je vei kian čius bū re lius; jis mai ti na mas, aprū pi na mas ap ran ga, jei rei kia, gy do mas, da ly vau ja įvai riuo se ren gi niuo se, iš vy ko se į te at rą, į mu zie jus ir kt. Lop še liui-dar že liui ten ka di de lis krū vis ben drau ti su ug dy tinių tė vais, ku riems lai ki nai ar ne ter mi nuo tai ap ri bo tos tė vys tės tei sės. Gir ta vi mas, so cia li nis pa žei džia mu mas ir so cia li nė atskir tis, ne dar bas ne igia mai vei kia juos, to dėl bū ti na daug vi sų įstai gų ir spe cia lis tų ben drų pa stan gų. Vai ko tei sių ap sau gos spe cia lis tai, se niū ni jų so cia li niai dar buo to jai lan ko si šių vai kų na muo se, pa de da tė vams įsi dar bin ti, su tvar ky ti būs tą, gy dy tis. Mes kar tu su šio mis tar ny bo mis or ga ni zuo ja me tė vų bei vai kų su si ti ki mus lop še ly je-dar že ly je, sten gia mės, kad vai kai ir tė vai ne pra ras tų ry šių, stip rė tų jų psi cho lo gi nė trau ka. Kai pa dė tis ge rė ja, vai kai grįž ta gy ven ti į na mus, ta čiau ir to liau lan ko lop še lį-dar že lį, o šei mai tai ko mos vals ty bės ir sa vi val dy bės nu sta ty tos mo kė ji mo už pa slau gas leng va tos, su vai kais dir ba spe cia lie ji pe da go gai. Da bar ug do me penkis to kius vai kus. Toks ho ri zon ta lusis ben dra dar bia vi mas stip ri na lop še liodar že lio ir Tra kų mies to ben druo me nės tar pu sa vio san ty kius. Vi si drau ge dir ba me vai kų la bui, sten gia mės su grą žin ti juos iš at skir ties. Ža ne ta VA SI LEN KO Tra kų l.-d. Obe lė lė di rek to rė Pa gal bą tei kia Vai ko ge ro vės ko mi si ja ir nau jos tech no lo gi jos Dir bu Ma ri jam po lės Ži bu rė lio mo kyk los-dau gia funk cio cen tro spe cia lio jo je prieš mo kyk li nio ug dy mo Pe lė džiu kų gru pė je. Šio je gru pė je vai kai ug do mi pri tai kant priešmokyklinio ug dy mo pro gra mą prie kiekvieno mokinio ugdymosi poreikių. Pro gra mo je nu ma to me ug dy ti svei ka tos sau go ji mo, pa ži ni mo, ko mu ni ka vi mo, so cia li nę ir me ni nę kom pe ten ci jas. Ka dan gi gru pę lan ko vai kai, tu rin tys įvai rių ne ga lių, kar tu su spe cia lis tų ko man da ren gia me ir in di vi du a lias pro gra mas. Jos turinį ap ta ria me su vai kų tė ve liais. Mū sų mo kyk lo je vei kia Vai ko ge ro vės ko mi si ja, ku rios vie nas iš pa grin di nių tiks lų ko or di nuo ti psi cho lo gi nės, spe cia lio sios pe da go gi nės ir so cia li nės pa gal bos tei ki mą. Ko mi si ja ap ta ria pa gal bos mo ki niams reik mes: ug dy mo pro gra mų pri tai ky mo ap im tį, ly gį, mo ky mo prie mo nių, ug dy mo si vie tos pa rin ki mą ir kt. klau si mus. Ko mi si jos po sė dy je, ku ria me ap ta ria mos vai ko spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių ten ki ni mo ga li my bės, kvie čia mi da ly vau ti vi si ko mi si jos na riai, spe cia lu sis pe da go gas, lo go pe das, psicho lo gas, so cia li nis pe da go gas, ju de sio ko rek ci jos pe da go gas, auk lė to ja, tė vai. Rem da mie si pir mi nio ver ti ni mo me tu su rink tais duo me ni mis vai ko pa sie ki mų ly gio ap ra šy mą pa tei kia me Vai ko ge ro vės komi si jai. Kiek vie nas ko man dos na rys pa gal sa vo kom pe ten ci ją nu ro do, ką vai kas jau ga li at lik ti, ko kie jo ge bė ji mai iš ug dy ti. Taip pat iš dės to me, ko jis, pa ly gin ti su ki tais sa vo am žiaus vai kais, ne at lie ka ar ba ko kios pa ra mos jam rei kė tų. Jei gu Vai ko ge ro vės ko mi si jos po sė dy je nu spren džia me, kad vai kui tiks lin ga tai ky ti ben drą sias pro gra mas ir skir ti spe cia lų jį ug dy mą, ga vu si tė vų su ti ki mą ko mi si ja krei pia si į Pe da go gi nę psi cho lo gi nę tar ny bą dėl iš sa mes nio vai ko įver ti ni mo. Ma no gru pę lan ko 11 še šia me čių ir sep tyn me čių vai kų, tarp ku rių yra tu rin čių au tiz mo sin dro mą, el ge sio ir emo ci jų su tri kimų, kom plek si nių ne ga lių. Vai kai, tu rin tys emo ci jų ir el ge sio su tri ki mų, sun kiai su tel kia dė me sį, blaš ko si, pro vo kuo ja gru pės drau gus, kon flik tuo ja, įžū liai el gia si, ne re a guo ja į pa sta bas. Šie vai kai pa ti ria ug dy mo(si) sun ku mų, to dėl daž nai jau čia pyk tį, pa si reiš kian tį blo gu el ge siu. Gi li nuo si į prie žas tis: tai pras ti kal bi niai įgū džiai, ko ky bi niai so cia li nio ben dra vi mo, el ge sio ir ko mu ni ka ci jos su tri ki mai.

9 Nr Vai kus, tu rin čius spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, bū ti nų jų žmo gaus gy ve ni me įgū džių sten giuo si mo ky ti ne tik gru pė je, bet ir na tū ra lio je ap lin ko je, siekdama, kad vaikai taptų savarankiškesni. Ugdymo procese taikau veiklos struktūravimą. No rint pa siek ti, kad vai kai su pras tų, kur, ka da ir ko iš jų no ri ma, pa de da trys pa grin di niai struk tū ra vi mo dė me nys: fi zi nis ap lin kos pa ruoši mas, tvar ka raš čių nau do ji mas, me to dų pa rin ki mas. Di džiau sia vi sų tai ko mų me to dų nau da ug dy ti vai ko sa va ran kiš ku mą, ma žin ti ne ri mą, įtam pą, švel nin ti el ge sio su tri ki mus, su teik ti kas die niam gy ve ni mui džiaugs mo. La bai džiau giuo si, kad dirb da ma su vai kais, tu rin čiais specia lių jų ug dy mo si(si) po rei kių, ga liu nau do tis in for ma ci nė mis ko mu ni ka ci nė mis tech no lo gi jo mis. In for ma ci jai kaup ti, ap do ro ti, pa teik ti ir per duo ti nau do ju kom piu te rį, mul ti me di jos gro tu vą ir kt. Re miuo si ki tų pa reng to mis ug dy mui skir to mis prie mo nėmis, pro gra mo mis, nau do juo si įvai rio se in ter ne to sve tai nė se, pvz., iki mo kyk li nis.lt, mo ki nu kai.lt, pra di nu kai.lt pa teik ta in forma ci ja. Pro gra ma Fi gū ros skir ta spe cia lių jų ug dy mo si po reikių tu rin tiems vai kams. Jo je pa tei kia mos už duo tys su še šio mis skir tin go mis fi gū ro mis, ku rias rei kia at pa žin ti, su ras ti to kią pa čią, iš jų su dė lio ti pa veiks lė lį. Žaisdami su šia pro gra ma vai kai tobu li na dė me sį, la vi na at min tį, mąs ty mą. Vai kai mėgs ta ir ki tas už duo tis ( sen-hill.gloucs.sch.uk): Pa sa kyk, kiek lai ko pa de da jiems pa žin ti lai ką ir nu sta ty ti laik ro dį. Ug dy mo prie mo nė Pa veiks lė lių arit me ti ka pa de da su si kaup ti, la vi na dė me sį, at min tį. Vai kams, tu rin tiems spe cia lių jų ug dy mo si po reikių, la bai pa tin ka mo ko mie ji kom piu te ri niai žai di mai, pa de dantys su si pa žin ti su rai dė mis, skai čiais, skait me ni mis, la vi nan tys orien ta ci ją, at min tį, dė me sį, pa de dan tys su si kaup ti. Sa vo dar be taip pat nau do ju Mic ro soft Po wer Point pro gra ma pa reng tas pa teik tis: Paukš čiai žie mą, Paukš čiu kų su grį žimas, Na mi niai gy vū nai, Sau lė pa ža di na bi te lę, Se nie ji lietu vių ama tai ir kt. To kie už si ė mi mai ple čia ži nias apie su pan tį pa sau lį, ža di na mei lę gam tai, la vi na at min tį ir kt. Kiek vie nam vai kui tu ri bū ti su da ro mos są ly gos žais ti ir kaup ti pa tir tį tur tin go je ap lin ko je. Dau gia funk cio cen tro va do vų dė ka prieš mo kyk li nės ug dy mo gru pės vai kai, tu rin tys spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių, ap rū pi na mi kom piu te riais, in ter ne tu, mul time di ja, švie sos sta lais. Tai lei džia man lais vai rink tis ak ty vaus ug dy mo me to dus, prie mo nes ir me džia gą, kur ti ir tur tin ti ugdy mo(si) ap lin ką, ska tin ti vai kų kū ry biš ku mą, at si žvelg ti į jų po rei kius. Vaiko ugdymosi sėkmę dažniausiai lemia pedagogo kompetencija. Bi ru tė KU BEL DZIE NĖ Marijampolės Žiburėlio mokyklos-daugiafunkcinio centro vy res nio ji prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Kom plek siš ka pa gal ba vai kui ir jo tė vams Mū sų, Mo lė tų, ra jo ne per nai va sa rą gi mė ber niu kas To mas (var das pa keis tas), tu rin tis re gos su tri ki mą (ak lu mas su re gėji mo li ku čiu). Ber niu kas ga li skir ti švie są nuo tam sos, įžiū rė ti daik tų kon tū rus kon tras tin ga me fo ne tai pa de da jam orientuo tis. Vi siems aiš ku, kad kuo anks čiau bus pra dė ta teik ti rei kia mą pa gal bą vai kui ir jo tė ve liams, tuo ma žiau ug dy mo si sun ku mų ir pro ble mų kils vai kui, kai jis ims lan ky ti pir mą kla sę. Tė ve liams rei kia daug ką pa aiš kin ti, kad ir na mie ga lė tų tęs ti kryp tin gą vai ko ug dy mą, pa vyz džiui mo ky ti orien tuo tis erd vė je, la vinti re gi mą jį su vo ki mą ir pan. Ta čiau iš kar to iš ky la vai kui ir jo šei mai bū ti nų jų pa slau gų pri ei na mu mo pro ble ma, nes šei ma gy ve na kai me. Kaip bu vo pa de da ma? Ko kios pa slau gos tei kia mos šei mai ir ko kių ji pa gei dau tų? Vil niaus uni ver si te to li go ni nės San ta riš kių kli ni ko se ber niu kas ir jo šei ma ga vo kon sul ta ci jas ir re ko men da ci ją kreip tis į Molė tų pe da go gi nę psi cho lo gi nę tar ny bą (PPT), kad bū tų ga li ma nu sta ty ti rei ka lin gą ug dy mą bei spe cia liuo sius ug dy mo si po reikius, ky lan čius dėl re gė ji mo ne ga lios. Mo lė tų PPT spe cia lis tai, ben dra dar biau da mi su Lie tu vos ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen tro spe cia lis tais, ver ti no šio ber niu ko spe cia liuo sius ug dymo si po rei kius ir sky rė spe cia lų jį ug dy mą. Yra su tar ta, kad To mas kar tą per mė ne sį gaus jam rei kiamas kon sul ta ci jas Lie tu vos ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen tre (tifl o pe da go go kon sul ta ci jas). Ber niu ko pa vė žė ji mu į Ak lų jų ir sil pna re gių cen trą bei ra jo no ug dy mo įstai gų ben dra dar bia vimu rū pi na si sa vi val dy bės tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to rės pa rei gas at lie kan ti Kul tū ros ir švie ti mo sky riaus ve dė ja. Trans por tą ski ria sa vi val dy bė. Mo lė tų PPT ber niu ko tė vai gaus psi cho lo go kon sul ta ci jas, vė liau vai kui rei ka lin gas lo go pe do kon sul ta ci jas. Pri rei kus pa gal ba ga li bū ti tei kia ma vai ko na muo se. Bū ti ną ki ne zi te ra peu to pa gal bą šei ma ga lės gau ti Utenos anks ty vo sios re a bi li ta ci jos tar ny bo je (Mo lė tų rajone nė ra šios tar ny bos) ar ba Mo lė tų li go ni nė je. Dėl to tė vai dar nė ra ap si spren dę. Kai ber niu kui su ka ko 5 mė ne siai, jis po rą sa vai čių bu vo Vilniu je, Vai ko rai dos cen tro Anks ty vo sios re a bi li ta ci jos sky riu je dėl rai dos su tri ki mo diag nos ti kos, gy dy mo bei tė vų mo ky mo. Tuo met, kai To mui su eis 2 3 me tai, tė vai ke ti na jį leis ti į arčiau siai na mų esan tį vai kų dar že lį. Jie pa gei dau ja, kad sū nus lan ky tų ben dro jo ug dy mo vai kų gru pę. Su pran ta ma, kad tai bus iš šū kis ug dy mo įstai gai ir To mą ug dy sian čiam pe da go gui. To dėl jau nuo šių me tų ru dens yra su tar ta su Lie tu vos ak lų jų ir sil pnare gių ug dy mo cen tru reng ti in di vi du a lius kur sus bū si mai To mo pe da go gei. Šiuo klau si mu vy ko sa vi val dy bės tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko or di na to riaus su reng tas pa si ta ri mas, kuria me da ly va vo Švie ti mo sky riaus, PPT, vai kų dar že lio-lop še lio Vy tu rė lis va do vai ir ta rė si dėl pa si ren gi mo To mo in teg ra ci jai į įpras tą iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gą. Sun ku mai, su ku riais te ko su si dur Ti PPT nė ra vi sai tin ka mos, pri tai ky tos ap lin kos vai kų nuo gi mi mo iki 3 m. raidai ver tin ti ir tėvams konsultuoti. Su dė tin giau teik ti pa gal bą iki mo kyk li nio am žiaus vai kams toms PPT, ku rių te ri to ri jo je nė ra anks ty vo sios re a bi li ta ci jos tar ny bos. PPT spe cia lis tams trūks ta vai ko rai dos įver ti ni mo meto di kos, skir tos vai kams nuo gi mi mo iki 2 m. Spe cia lio sios pe da go gi kos ir psi cho lo gi jos cen tro spe cia lis tai jau adap tuo ja ma žų vai kų rai dos ver ti ni mo me to di ką, ta čiau jos PPT spe cialis tai dar ne tu ri. Sa vi val dy bės tar pins ti tu ci nio ben dra dar bia vi mo ko ordi na to riui de ri nant sa vi val dy bės ins ti tu ci jų spe cia lis tų veik lą sun ku mų ne ky la, ta čiau su dė tin giau yra įtrauk ti į ben drą ko ordi nuo tą veik lą ša lies ar ki tos sa vi val dy bės pa val du mo įstai gų spe cia lis tus. Kad ir kaip bū tų, Mo lė tų ra jo ne sten gia ma si kom plek siš kai teik ti rei kia mas švie ti mo, svei ka tos prie žiū ros ir so cia li nes paslau gas vai kams bei jų tė ve liams (glo bė jams), t. y. de ri nant specia lis tų veiks mus, pla nuo jant pa gal bą tam tik rai šei mai, nu ma tant vaikų ugdymosi per spek ty vą. Ra mu nė VI DŽIŪ NIE NĖ Mo lė tų pe da go gi nės psi cho lo gi nės tar ny bos di rek to rė, psi cho lo gė

10 10 Informacinio leidinio Švietimo naujienos priedas Mes esame Pe da go gai ir me di kai dir ba drau ge Da ly va vo me LR švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos (ŠMM) ini ci juo to na cio na li nio pro jek to Iki mo kyk li nio ir priešmo kyk li nio ug dy mo plėt ra 6 die nų truk mės mo ky mo pro gra mo je, skir to je spe cia lis tų tar pins ti tu ci nio ben dradar bia vi mo įgū džiams to bu lin ti. Šį pro jek tą įgy ven di na ŠMM Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tras. Anks ty vo sios re a bi li ta ci jos tar ny bos (ART) spe cia li zuotos as mens svei ka tos prie žiū ros įstai gos, tei kian čios pa gal bą vai kams, tu rin tiems rai dos su tri ki mų ar ba di de lę jų ti ki my bę. Ne ma žai su tri ku sios rai dos vai kų au ga so cia li nės ri zi kos šeimo se. Vie nas iš šių tar ny bų sie kių su ma žin ti ne įga lu mo ly gį ir pa dė ti vai kui ge riau jaus tis tarp ben dra am žių, at skleis ti sa vo stip ry bes, įgy ti pa si ti kė ji mo sa vo jė go mis, sėk min gai ug dy tis. Pa gal ba tei kia ma nuo vai ko gi mi mo iki 7 me tų am žiaus. ART Lie tu vo je bu vo pra dė tos steig ti 1996 m. pa tvir ti nus Valsty bi nę su tri ku sios rai dos vai kų svei ka tos pro gra mą. Lie tu vo je šiuo me tu vei kia 36 to kios tar ny bos m. prie Anykš čių ra jo no sa vi val dy bės pir mi nės svei katos prie žiū ros cen tro įkur ta Vai kų rai dos su tri ki mų re a bi li ta ci jos tar ny ba. Jo je dir ba skir tin gų spe cia lis tų ko man da: vys ty mo si pe diat ras, lo go pe das, psi cho lo gas, ki ne zi te ra peu tai, so cia li nis dar buo to jas, ma sa žuo to jas, slau gy to jas. Ug dant ne įga lų vai ką ben dra dar bia vi mas vyks ta dviem kryp ti mis: pir ma kryp tis vi di nis vie nos įstai gos skir tin gų pro fe si jų spe cia lis tų ben dra dar bia vi mas sie kiant ben drų tiks lų, an tra kryp tis iš ori nis ben dra dar bia vi mas, ku ria me da ly vau ja skir tin gų ins ti tu ci jų (įskai tant ir šei mą) ir pro fe sijų at sto vai, spren džian tys ben dras vai ko ug dy mo pro blemas. Ir vie nu, ir ki tu at ve ju spe cia lis tai ben dra dar biau ja tai ky da mi gru pės ir ko man dos veik los or ga ni za vi mo prin ci pus. Iš skir ti nis ben dra dar bia vi mas vyks ta su vai ko (šei mos) gyve na mo sios vie tos pe diat ru. Gy dy to jas, nu sta tęs nau ja gi mio ar kū di kio rai dos su tri ki mus ar ba ri zi kos veiks nius jiems at siras ti, siun čia vai ką pas spe cia lis tus, į Vai ko rai dos su tri ki mų re a bi li ta ci nę tar ny bą, tai yra tam, kad vai kas ga lė tų lan ky tis šio je tar ny bo je, bū ti nas gy dy to jo siun ti mas. Spe cia lis tų koman da, įver ti nu si vai ko rai dą: psi cho mo to ri nę, psi cho so cia li nę, kog ni ty vi nę, psi cho lo gi nę, svei ka tos ir kt. sri tis, tei kia iš va das dėl vai ko re a bi li ta ci nio pla no su da ry mo. Ypa tin gas dė me sys tei kia mas šei mai, jos na riams, nes bū tent jie yra ži nių apie vai ką šal ti nis, vai ko įgū džių įtvir ti ni mo pa grin das. Sie kia ma tė vus iš mo ky ti su da ry ti vai kui ug dy tis rei kia mas są ly gas, taip pat iš mok ti vai ko rai dą ska ti nan čių pra ti mė lių, žai di mų (pvz., žai di mų, ku rių tiks las la vin ti vai ko ju de sius, pa žin ti nes funkci jas, ska tin ti vai ką klau sy tis ir gir dė ti, žiū rė ti ir ma ty ti ir pan.). La bai svar bu už tik rin ti tar ny bos spe cia lis tų ir vai ko tė vų (globė jų) tar pu sa vio su pra ti mą, pa siek ti, kad tė vai su vok tų, ko dėl taip svar bu už tik rin ti nuo sek lų vai ko in di vi du a laus re a bi li ta ci nio pla no įgy ven di ni mą. Ne ma žiau svar bus ir ben dra dar bia vi mas su ki to mis insti tu ci jo mis, sie kiant su teik ti tin ka miau sią pa gal bą vai kui ir jo tė vams (glo bė jams). Ti kiu, kad pa to bu lin ti švie ti mo, so cia li nės pa ra mos ir svei katos prie žiū ros spe cia lis tų tar pu sa vio ben dra dar bia vi mą pa dės šių mo ky mų me tu įgy tos ži nios ir kom pe ten ci jos. To kių mo ky mų rei kė tų kur kas dau giau, nes jie pa de da ne tik drau ge to bu lė ti, plės ti aki ra tį, bet ir ben drau ti, iš si aiš kin ti ky lan čius klau si mus, už megz ti pa žin tis ir mo ky tis dirb ti ben dra dar biau jant. Ne rin ga PA VI LANS KIE NĖ Anykš čių vai kų rai dos su tri ki mų re a bi li ta ci jos tar ny bos spe cia lis tė Ben dra dar bia vi mas vyks ta nuo lat Lie tu vos kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tras (LKNUC) vie nin te lė ša lies ug dy mo įstai ga, ku rio je su tri kusios klau sos vai kams tei kia mas ug dy mas nuo iki mo kyk li nio am žiaus iki tol, kol jie baigs vi du ri nę mo kyk lą. Cen tro spe cia lis tai tu ri ne ma žai pa tir ties, kon sul tuo da mi su tri ku sios klau sos vai kų tė vus bei padagogus ir teik da mi tu rintiems klau sos su tri ki mų ar ba koch le a ri nius im plan tus vai kams, ug do miems iki mo kyk li nio, ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se ar na muo se, spe cia li ą ją sur do pe da go gi nę pa gal bą ir me to di nę pa gal bą. Cen tro švie ti mo pa gal bos, ver ti ni mo ir kon sul ta vi mo sky riu je, vei kian čia me nuo 2003 m., ren gia mos in di vi du a lios klau sos, tar ties ir kal bos la vi ni mo pra ty bos vai kams, tu rin tiems klausos su tri ki mų ar koch le a ri nius im plan tus. Sky riu je ap si lan ko de šim tys tė vų, au gi nan čių su tri ku sios klau sos vai kus, taip pat tu rin čius koch le a ri nius im plan tus. Svar bu, kad vai ko tė vai akty viai da ly vau tų ug dy mo pro ce se. Tė ve liai yra kon sul tuo ja mi sur do pe da go go, jie ste bi kon kre čią veik lą su sa vo vai ku, pa tys iš ban do sur do pe da go go siū lo mus ug dy mo bū dus bei me to dus, da li ja si sa vo pa ste bė ji mais, pa tir ti mi. Į in di vi du a lias pra ty bas at vyks ta vai kai su tė vais iš Vil niaus Ver smės ka ta li kiš ko sios mo kyk los, Vil niaus Jo no Ba sa na vi čiaus pro gim na zi jos, Vil niaus Tus ku lė nų vi du ri nės mo kyk los, įvai rių lop še lių-dar že lių ne tik iš Vil niaus mies to, bet ir Kau no, Pa ne vė žio, Laz di jų, Tel šių, Mo lė tų, Anykš čių ra jo nų. Sky riaus spe cia lis tai vyks ta į ša lies ben dro jo ug dy mo mo kyk las kon sul tuo ti mo ky to jų, ug dan čių su tri ku sios klau sos vai kus. Sur do pe da go gi nė pa gal ba tei kia ma ir ki to se įstai go se. Kas sa vai tę sur do pe da go gė ve da in di vi du a lias pra ty bas Lie tu vos ak lų jų ir sil pna re gių ug dy mo cen tre ke tu riems vai kams, tu rintiems re gos ir klau sos ne ga lią, dviem mo ki niams ug dy mo cen tre Vil tis ir mo ki nei Vil niaus At ga jos spe cia lio jo je mo kyk lo je m. rug sė jį Vil niaus lop še ly je-dar že ly je Už upiu kas įsteig to je jung ti nė je gru pė je (ji vei kia Lie tu vos kur čių jų ir nepri gir din čių jų ug dy mo cen tre) ug do mi gir din tys vai kai kar tu su tri mis vai kais, tu rin čiais koch le a ri nius im plan tus. Pas ta rie siems vai kams spe cia li ą ją pe da go gi nę pa gal bą kas dien tei kia cen tro sur do pe da go gė. Kar tu su sa vi val dy bių Pe da go gi nių psi cho lo gi nių tar ny bų spe cia lis tais at lie ka mas ša lies su tri ku sios klau sos mo ki nių (vai kų) bei nau do jan čių jų koch le a ri nius im plan tus spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių įver ti ni mas. Vyks ta ak ty vus ben dra dar bia vimas su Vil niaus uni ver si te to li go ni nės San ta riš kių kli ni kų fi lia lo vai kų li go ni nės Vai kų oto ri no la rin go lo gi jos sky riu je vei kian čio Vai kų klau sos ty ri mų po sky rio gy dy to jais, Vil niaus uni ver si te to Fi lo so fi jos fa kul te to psi cho lo gi jos stu di jos pro gra mos stu den tais ir dės ty to jais. Kas met į cen trą at vyks ta po ke lias gru pes su si pažin ti su kur čių jų ug dy mo, psi cho lo gi jos ir kul tū ros ypa tu mais. Dai va BUR KAUS KIE NĖ LKNUC Švie ti mo pa gal bos, ver ti ni mo ir kon sul ta vi mo sky riaus ve dė ja

11 Nr Sėk min go ben dra dar bia vi mo pa tir tis Pa ne vė žio spe cia lio ji mo kyk la be si mo kan ti, ieš kan ti nau jovių, to bu lė jan ti. Mo kyk la yra vie na iš ke tu rių ša lies spe cia lių jų mo kyk lų, nuo 2014 m. pradėsiančių veikti kaip specialiojo ugdymo metodiniai centrai. Pa ne vė žio me to di nis cen tras bus ap rū pin tas spe cia lio sio mis mo ky mo prie mo nė mis, or ga ni zaci ne ir kom piu te ri ne tech ni ka, bal dais. Čia ug do mi kom pleksi nių su tri ki mų tu rin tys mo ki niai, tai kant mo der nius ug dy mo me to dus, nau do jan tis šiuo lai ki nė mis tech no lo gi joms. Mo kyk la jau da bar kon sul tuoja pe da go gus ir tė vus spe cia lio jo ug dy mo klau si mais. Mo kyk los pe da go gai nuo lat tobulina profesinę kva li fi ka ci ją, do mi si nau jo vė mis, ieš ko ne tra di ci nių dar bo bū dų, sie kia to bu lin ti ug dy mo pro ce so ko ky bę. Vie nas iš būdų ben dra vi mas ir ben dra dar bia vi mas su ki to mis ug dy mo įstai go mis. Mo kyk la yra už mez gu si glau džius ben dra dar bia vi mo ry šius su Pa ne vė žio lop še liu-dar že liu Vai kys tė, ku ria me drau ge su ki tais yra ug do mi vai kai, tu rin tys di de lių ir la bai di de lių spe cialių jų ug dy mo si po rei kių. Vai kai, bai gę pri tai ky tą prieš mo kyk li nę pro gra mą, daž nai at vyks ta mo ky tis į mū sų mo kyk lą. Mo ky to jams la bai svar bu kuo ge riau pa žin ti mo ki nius, o darže lio auk lė to joms rū pi, ko kių ži nių, ge bė ji mų ir įgū džių rei kia vai kams, kad jie ga lė tų sėk min gai mo ky tis pir mo je kla sė je. Mokyk los ini cia ty va bu vo pa reng tas ben dra dar bia vi mo pro jek tas Spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mo ko ky bės ge ri ni mas įstai gų ben dra dar bia vi mo pro ce se, ku rį įgy ven di no me pra ėju siais me tais ir, su lau kę ge rų re zul ta tų bei tei gia mo pro jek to da ly vių ver ti ni mo, tę sia me to liau. Pro jek to me tu vyk do mos įvai rios veik los, į ku rias įsi trau kė ne tik pe da go gai, bet ir mo kyk los mo ki niai, dar že lio auk lė ti niai. Mo ki niai da ly vau ja tra di ci niuo se dar že lio ren gi niuo se: Te at ro sa vai tė lė je, ren gi ny je Ir ma žoj šir de lėj daug ge ru mo tel pa, skir ta me ne įga lių žmo nių die nai pa mi nė ti. Mo kyk los šo kių gru pė Sva jok liai šo ka ben dra me ra te ly je su dar že lio vai ku čiais. Darže lio spe cia lių jų gru pių auk lė ti niai tra di ciš kai pa si ro do mo kyk los organizuojamose tarp tau ti nė se ne įga lių jų var žy bo se Aš no riu lai mė ti!, joms pa ren gia mu zi ki nę pro gra mė lę. Kas met mo kyklos mo ki niai da ly vau ja dar že li nu kų iš leis tu vių šven tė je. Mo ki niai mie lai ke liau ja ap lan ky ti ma žų jų drau gų, dar že lio auk lė ti niai lau kia mo ki nių ir jų pa reng tų staig me nų. Pe da go gai lan ko si vie ni ki tų įstai go se, ste bi pa mo kas ir veiklas, jas ap ta ria, ver ti na. Mo ky to jai ir auk lė to jai ak ty viai da li ja si ge rą ja pa tir ti mi. Mo kyk los spe cia lis tai pa ren gė kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pro gra mą ir mo kyk los bei dar že lio pe da go gi nėms ben druo me nėms su ren gė kva li fi ka ci jos to bu li ni mo se mi na rų ak tu a liais spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mo klau si mais. Dia na TRIN KŪ NIE NĖ Pa ne vė žio spe cia lio sios m-klos mo ky to ja kon sul tan tė Ben dra dar biau ja me su 138 įstai go mis Lie tu vos kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tro (LKNUC) Me to di nių prie mo nių ren gi mo ir ges to ty ros sky rius or ga ni zuo ja ir ko or di nuo ja mo ky mo prie mo nių ir va do vė lių kur tie siems ir ne pri gir din tie siems ren gi mą bei lei dy bą, pa skirs to mo ky mo priemo nes Lie tu vos kur čių jų mo ky mo įstai goms ir Lie tu vos mo ky mo įstai goms, ug dan čioms klau sos su tri ki mų tu rin čius vai kus. Me to di nių prie mo nių ren gi mo ir ges to ty ros sky rius ben dradar biau ja su 138 įstai go mis, ku rios yra su si ju sios su klau sos su tri ki mų tu rin čiais vai kais ar su au gu siai siais. Tai ne tik kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen trai, mo kyk los ir dar že liai, bet ir ben dro jo ugdymo (pa grin di nės, vi du ri nės bei pra di nės) mo kyklos, dar že liai, spe cia lio sios mo kyk los, ku rio se drauge su girdinčiaisias ug do mi klau sos su tri ki mų tu rin tys mo ki niai. Kai ku rios mo ky mo prie mo nės da li ja mos ir tė vų ben dri joms, ges tų kal bos ver tė jų cen trams, kur čių jų re a bi li ta ci jos cen trams, pe da go ginėms ir pedagoginėms-psi cho lo gi nėms tar ny boms, kur čių jų drau gi joms. Mo ky mo prie mo nės įstai goms, ku rio se ug do mi klau sos su tri ki mų tu rin tys mo ki niai, yra teikiamos ne mo ka mai. Mū sų sky rius pa lai ko ry šius su vi so mis įstai go mis ir nuo lat in for muo ja apie iš leis tas nau jas mo ky mo prie mo nes. Šiuo metu vis dau gė ja ben dro jo ugdymo mo kyk lų, ku rio se drauge su girdinčiaisiais mo ko si mo ki niai, tu rin tys klau sos su tri ki mų. Ži nių apie to kias mo kyk las Me to di nių prie mo nių ren gi mo ir ges to ty ros sky rius gau na iš LKNUC Švie ti mo pa gal bos, ver ti ni mo ir kon sulta vi mo sky riaus ve dė jos Dai vos Bur kaus kie nės. Mo kyk lai paski ria mos mo ky mo prie mo nės, at si žvel giant į mo ki nių, tu rin čių klau sos su tri ki mų, am žių. Yra mo kyk lų, ku rios pa čios krei pia si pa gal bos į sky rių, ki tos mo kyk los su ži no apie ga li my bę gau ti prie mo nių iš ki tų šal ti nių ar ba vie noms iš ki tų. Ma lo nu ži no ti, kad sky riaus iš leis tos mo ky mo prie mo nės yra la bai nau din gos ir ver ti na mos tų mo ky to jų, ku rie ug do in teg ruo tai be si mo kan čius klau sos su tri ki mų tu rin čius vai kus. Me to di nių prie mo nių ren gi mo ir ges to ty ros sky riaus ini cia ty va yra ren gia mos prie mo nės, skir tos ne tik kur čių jų ir ne pri girdin čių jų mo ky mui, bet ir gir din tie siems lie tu vių ges tų kal bos var to to jams, pvz., iš leis tas Kom piu te ri nis lie tu vių ges tų kalbos gra ma ti kos va do vė lis, Kom piu te ri nė lie tu vių ges tų kal bos mo ky mo si pro gra ma. Šios prie mo nės yra teikiamos ne tik jau mi nė toms įstai goms, bet ir Vil niaus ko le gi jai, uni versi te tams, ku riuo se mo ko ma ges tų kal bos. Pra di nėms kla sėms spe cia lio sios mo ky Mo prie Mo nės J. Ul ja no vie nė, R. Mar kaus kie nė. Žiū rėk ir kal bėk. J. Ul ja no vie nė, R. Ma rkaus kie nė. Kar to da mas iš mok siu. R. To lei kie nė, J. Lem ber tie nė. Žo džių ka ra lys tė (ir vy res niems). R. Mar kaus kie nė, J. Ul ja no vie nė. Už duo tys veiks ma žo džių var to ji mui įtvir tin ti (at si žvel giant į mo ki nių ly gį, ją ga li ma nau do ti ir vy res nė se, 5 7 kla sė se). R. Mar kaus kie nė, J. Ul ja no vie nė. Už duo tys skait var džių var to ji mui įtvir tin ti (at si žvel giant į mo ki nių ly gį, ją ga li ma nau do ti ir vy res nė se, 5 6 kla sė se). Pagrindinei mokyklai M. Po šiū tė-že be lie nė. Skai ti niai 5 kla sei. B. Oga naus kie nė, M. Po šiū tė-že be lie nė, V. Šlap šins kie nė. Ra šo me ra ši nį 5 7 kla sėms. J. Nai ma vi čiū tė-skuo lie nė, R. Kumš ty tė. Hap py Rill 1. D. Ba ka nie nė, J. Tu mo sie nė. Ma no pa sau lis. S. Ko ro lio vė, M. Po šy tė. Sin tak sė ir sky ry ba. R. Bag do nai tė, M. Bur nec ky tė, A. Ju re lė, V. Ka va liaus kai tė. N-14. Su dė tin gos gy ve ni mo si tu a ci jos ir pa si rin ki mų ga li my bės. M. Po šiū tė-že be lie nė, V. Šlap šins kie nė. Ra šo me ra ši nį 8 10 kla sėms. Vir gi ni ja KA VA LIAUS KAI TĖ LKNUC Me to di nių prie mo nių ren gi mo ir ges to ty ros sky riaus va do vė

12 12 Informacinio leidinio Švietimo naujienos priedas Mes esame Pa sau lis spren džia pa na šias pro ble mas Ne iš dil do mi įspū džiai, ad re na li no po jū tis, įdo mios ir ver tin gos pa žin tys, nau jos idė jos ir su ma ny mai bū tent su to kiu įspū din gu ba ga žu iš ke lio nės į Pie tų Ko rė ją grį žo Pa ne vė žio kur čių jų ir ne pri gir din čių jų pa grin di nės mo kyklos di rek to rė Da nu tė Kriš čiū nie nė. Mo kyk los va do vė ypač džiau gė si už megz tais ry šiais su aukš tas pa rei gas už iman čiais sur do pe da go gais iš La o so, Viet na mo ir Tai lan do. Tai jau ant ra sis jos ap si lan ky mas to li mo je ša ly je. Šį kar tą ak ty vi vi suo me nės vei kė ja at sto va vo Lie tu vai Seu le vy ku sia me pa sau lio vir šū nių su si ti ki me ir ta pro ga su reng to je kon feren ci jo je Tai ka, sau gu mas ir žmo gaus vys ty ma sis. Net tris die nas 200 de le ga tų iš vi sų pa sau lio že my nų spren dė tai kos ir sau gu mo klau si mus. Ypač daug dė me sio bu vo skir ta švie ti mui, ne įga lių žmo nių pro ble moms, šei mai, nes šei ma ir yra vi so ko pra džia, tei gė D. Kriš čiū nie nė. To kiam reikš mingam su si ti ki mui, anot jos, Pie tų Ko rė ja pa si rink ta ne at si tik ti nai. Va sa rio 12 die ną Šiau rės Ko rė ja iš ban dė bran duo li nį gin klą ir tai pri ver tė ne ri mau ti vi so pa sau lio vals ty bes. Šia me su si ti ki me Pie tų Ko rė ja sten gė si pra neš ti pa sau liui, kaip svar bu iš sau go ti tai ką. D. Kriščiūnienė su pirmąja ledi iš Malio (dešinėje) ir prezidentūros atstove De Mi li ta Ri za ci jos zo no je Dau giau nei ke tu rias de šimt ki lo met rų nuo Seu lo ply tin ti de mi li ta ri za ci jos zo na tę sia si 250 ki lo met rų. Jos plo tas siekia ke tu ris ki lo met rus po du jų ten ka Šiau rės ir Pie tų Ko rė jai. Vi sa ši te ri to ri ja nu sė ta mi no mis. Jai sau go ti su telk ta dau giau kaip mi li jo nas ka riš kių. Zo no je, ku ri įei na į Pie tų Ko rė ją, vei kia mu zie jai. Vos įžen gus į tą te ri to ri ją, di džiu lį įspū dį da ro aukš ta sie na, ski rianti šią zo ną į dvi da lis. Ji vi sa nu ka bi nė ta įvai riaspal vė mis juos te lė mis, ant ku rių su ra šy ti žmo nių lin kė ji mai, kad grei čiau baig tų si įtam pa bei ne su ta ri mai ir abi ša lys gy ven tų tai kiai, pa sa ko jo D. Kriš čiū nie nė. Dar dau giau emo ci jų ir adre na li no jai te ko pa jus ti pa bu vus 73 met rų po že me iš kas ta me in fil tra ci jos tu ne ly je. VeR tin gos pa žin tys ir jau di nan tis su si ti ki Mas Kad ir kur mo kyk los di rek to rė nu vyk tų, jos vie nas iš tiks lų su ži no ti kaž ką nau jo, nau din go, kas do min tų klau sos ne ga lią tu rin čių žmo nių ben druo me nę. Tam šį sy kį ak ty vi mo te ris iš naudo jo vi są sa vo lais va lai kį, kon fe ren ci jos per trau kė les, pie tums skir tą lai ką. Pir mo ji pa žin tis su žmo gu mi, ku ris tu ri kon tak tą su kur čiais žmo nė mis, įvy ko vi sai ne ti kė tai. No rė da ma pa sig ro žė ti nak ti niu Seu lu, D. Kriš čiū nie nė sam dė tak si. Be si kal bant su vai ruo to ju, pa aiš kė jo, kad jis yra dvie jų klau sos ne ga lią tu rinčių anū kų se ne lis. Ma ne do mi no, ko kią mo kyk lą lan ko vai kai: ben dro jo ugdymo ar spe cia lią. Su pra tau, kad spe cia lią, ku ri pa na ši į mū sų mo kyk lą Pa ne vė žy je. Pa klau sus, ko dėl jų šei ma ne no rė jo, kad vai kai lan ky tų mo kyk lą kar tu su gir din čiais vaikais, jis sa kė, jog jiems yra la bai svar bu, kad ber niu kai iš mok tų kal bė ti ir su pras tų, ką kal ba ki ti. Pa sa kius, kad ši to mo ko ma ir ben dro jo ugdymo mo kyk lo je, vai ruo to jas, pa si tel kęs vi sas ru sų, vo kie čių kal bos at sar gas bei ran kų ges tus, tvir ti no, jog klau sos ne ga lią tu rin čiam vai kui tai bū tų di de lė trau ma, pasa ko jo di rek to rė. D. Kriš čiū nie nę ypač su do mi no kon fe ren ci jo je Su Didžiosios Britanijos Parlamento nariu Virendra Sharma (kairėje) ir delegatais iš Pakistano pra ne ši mą skai čiu si Pa na mos me rė, ku ri daug dė me sio sky rė klau sos ne ga lią tu rin čių vai kų už im tu mui stip rin ti. Su šia pre legen te di rek to rė su si pa ži no as me niš kai ir pa si kei tė kon tak tais. Ben drau jant su bu vu sia Ga nos pre zi den to žmo na, pa aiš kė jo, kad jos gi mi nė je taip pat yra vai kų, tu rin čių klau sos ne ga lią. Ypač ver tin ga pa žin tis, anot di rek to rės, su aukš tas pa rei gas švie ti mo sis te mo je už iman čiais sur do pe da go gais iš La o so, Vietna mo ir Tai lan do. Pui kiai ru siš kai kal ban ti La o so ša lies de le ga tė pri si pa ži no tu rin ti ke ti ni mų su reng ti tarp tau ti nę sur do pe da go gų kon fe ren ci ją, į ku rią bū tų pa kvies ti ir Lie tu vos at sto vai, sa kė D. Kriš čiū nie nė. Dar vie nas jau di nan tis ir reikš min gas su si ti kimas, ku riuo mo kyk los di rek to rė no rė tų pa si džiaug ti su vi sais tai su si ti ki mas su de le ga tu iš Ke ni jos, Nai ro bio mies to. Iš gir dęs, kad D. Kriš čiū nie nė yra iš Lie tu vos ir bū tent tos mo kyk los, ku ri rin ko pa ra mą Nai ro bio vai kams, Ke ni jos at sto vas tvir ti no ge rai pri si me nan tis šį įvy kį ir ži nan tis apie pa ne vė žie čių pa ra mą. Jis net su sig rau di nęs dar kar tą dė ko jo už pa gal bą ir pa si džiau gė, kad Nai ro bio vai kai jau tu ri nau ją mo kyk lą. Yra Aukš čiau sio jo jė ga, ku ri vis ką su ve da į vie ną vi su mą, o pa da ry tas ge ras darbas grįž ta ir su šil do šir dį pa čiu ne ti kė čiau siu me tu, ne slė pė jau du lio di rek to rė. Lai ma LA PĖ NIE NĖ Priedà Mes esame parengë: informacinio leidinio Švietimo naujienos vyr. redaktorė Zina Rimgailienė, kalbos redaktorė Ramutė Pinkevičienė, maketuotoja Eglė Lesniauskienė. Tel. (8 5) El. p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt