Rokas Greblikas GYVŪNINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS NUOLATINĖS MAGISTRANTŪROSBAIGIAMASIS DARBAS

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA Rokas Greblikas GYVŪNINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS NUOLATINĖS MAGISTRANTŪROSBAIGIAMASIS DARBAS Trakėnų veislės kumelių reprodukcinių savybių analizė UAB Vilniaus žirgynas Trakehner breed mares reproduction properties analysis in Vilnius stud Farm Darbo vadovas: Asist. Lina Anskienė KAUNAS, 2014

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Trakėnų veislės kumelių reprodukcinių savybių analizė Vilniaus žirgyne. 1. Yra atliktas mano paties. 2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje. 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą Rokas Greblikas (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2014 Rokas Greblikas (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDROJE (aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro darbas yra įdėtas į ETD IS Magistro baigiamojo darbo recenzentas (gynimo komisijos sekretorės parašas) (vardas, pavardė) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (parašas) (data) (gynimo komisijos sekretorės vardas, pavardė) (parašas) 2

3 TURINYS SUMMARY...4 SANTRAUKA...5 SUMMARY SANTRAUKA... 6 ĮVADAS... 7 LITERATŪROS APŽVALGA... 8 ŽIRGŲ VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE... 8 TRAKĖNŲ VEISLĖS ISTORIJA, CHARAKTERISTIKA TRAKĖNŲ ARKLIŲ VEISLĖS KILMĖ KUMELIAVIMASIS TRAKĖNŲ VEISLĖS ŽIRGŲ SEKCIONUOJAMI POŽYMIAI IR REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ GERINIMAS DARBO VIETA IR METODIKA TYRIMŲ REZULTATAI TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ APRAŠOMOJI STATISTIKA IR REGRESINĖ ANALIZĖ KUMELIŲ REPDUKCINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ PAGAL REPRODUKCIJOS TECHNOLOGIJĄ ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINĖMS SAVYBĖMS TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI LITERATŪROS SĄRAŠAS

4 SUMMARY Master s thesis examines the topic,,trakehner breed mares reproduction properties analysis in Vilnius stud. The project was made by. Master s thesis supervisor My research was conducted in UAB,,Lietuvos zirgynas, Vilnius subdivision. Master s thesis covers 40 pages. It was analysed 3 tables, made 14 pictures and analysed 31 sources of related literature. The purpose of Master s thesis: To analyse Trakehner breed mares reproduction properties. Tasks of Master s thesis: To examine the indicators of the Trakehner breed mares reproduction - fertility, a number of abortion, embryonic period in Vilnius stud. 1. To examine the impact of various factors on mares reproduction properties. Methods used to conduct a research: Zootechnical - documentary analysis, Analytical analysis, Statistical analysis. The research relies on data from UAB,,Lietuvos zirgynas. It examines the reproduction properties, growing and breeding of mares, in Vilnius subdivision. The data covers the period of Results: The dynamics of the change of pedigree mares. The dynamics of the change in the number of mated and inseminated mares. A number of abortions and it s main reasons. Foals output. 4

5 During the seven years of examination, a number of new-born foals from the mated/inseminated mares decreased by 2.2 times. Thus it shows unfavourable, decreasing trends of birth rates (y = -6,3358x + 77,782; R 2 = ), implying the existing problems in reproduction management. Embryonic period of Trakehner breed mares varies between 324 to 358 days, its average is 339,33±2,99 days. Hypotheses raised in this research leads to a conclusion that the age of mares (p=0.039) and a month of mating/insemination (p=0.0001) have a statistically significant influence on the embryonic period. Also, the analysis shows that a month of mating/insemination has a statistically significant impact on fertilization of Trekehner breed mares (p= 0.031). The reproduction technology - mating or insemination - does not have any significant influence on mares reproduction properties indicators. Reproduction of the best stallions is limited because one stallion can mate mares, while insemination with diluted, uncooled sperm can inseminate mares. When mating mares, the quality of the sperm cannot be regulated. Thus there is a danger of spreading various infectious diseases. Moreover, it is necessary to check the quality of sperm and microbial infections periodically. Hence, sperm cryopreservation is the only reliable method that allows to accumulate sperm, store valuable genetic information infinitely and effectively improve the genetic potential of Trakehner horses by keeping sperm in liquid nitrogen. 5

6 SANTRAUKA Magistriniame darbe nagrinėjama tema Trakėnų veislės kumelių reprodukcinių savybių analizė Vilniaus žirgyne. Darbą atliko. Darbo vadovas Tyrimai atlikti UAB Lietuvos žirgynas, Vilniaus padalinyje. Baigiamojo darbo apimtis 40 puslapių. Darbe nagrinėjamos 3 lentelės, sudaryta 14 paveikslų, išnagrinėti 31 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes Vilniaus žirgyne. Darbo uždaviniai 1. Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcijos rodiklius - vislumą, abortavimų skaičių, embrioninį laikotarpį Vilniaus žirgyne. 2. Ištirti įvairių veiksnių įtaką kumelių reprodukcinėms savybėms. Buvo taikyti tyrimų metodai: zootechninis- dokumentinis, analitinis, statistinis. Tyrimui buvo pasirinktas UAB Lietuvos žirgynas. Tirtos Vilniaus žirgyno padalinyje auginamos ir veisiamos kumelės, jų reprodukcinės savybės. Imti duomenys skirtingų metų nuo 2005 iki Buvo nustatyta: veislinių kumelių kitimo dinamika, kergtų ir sėklintų kumelių skaičius kitimo dinamika, abortavimų skaičius ir priežastys, kumeliukų įšeiga. Tiriamuoju laikotarpiu per 7 metus 2,2 kartais sumažėjo gautų kumeliukų išeiga nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus. Nustatytos labai nepalankios mažėjimo tendencijos (y = -6,3358x + 77,782; R 2 = 0,5856), rodančios reprodukcijos vadybos problemas. Trakėnų veislės kumelių embrioninis laikotarpis svyravo nuo 324 iki 358 dienų, jo vidurkis buvo 339,33 ±2,99 dienos. 6

7 Iš tyrimo metu iškeltų hipotezių nustatėme, kad embrioniniam laikotarpiui statistiškai reikšmingos įtakos turėjo kumelės amžius (p=0,039) ir kergimo /sėklinimo mėnuo (p=0,0001). Analizė parodė, kad Trakėnų veislės kumelių apsivaisinimui statistiškai patikimai įtakos turėjo jų kergimo /sėklinimo mėnuo (p= 0,031). Reprodukcijos technologija kergimas ar sėklinimas statistiškai reikšmingos įtakos kumelių reprodukcijos rodikliams įtakos neturėjo. Geriausių eržilų reproduktorių panaudojimą riboja tai, kad per sezoną vienu eržilu galima sukergti vidutiniškai 30 40, o sėklinant skiesta, bet nešaldyta sperma kumelių. Kergiant kumeles, negalima kontroliuoti spermos kokybės, todėl iškyla pavojus kergimo metu perduoti infekcines ligas, be to, vis tiek būtina periodiškai tikrinti spermos kokybę bei mikrobinį užterštumą. Spermos kriokonservavimas vienintelis pakankamai išbaigtas spermos kaupimo būdas, leidžiantis neribotą laiką saugoti vertingą genetinę medžiagą, laikant spermą skystame azote, efektyviau gerinti Trakėnų veislė gentinį potencialą. ĮVADAS Tūkstančius metų arkliai buvo neatskiriami žmogaus bendražygiai. Mūsų protėviams arkliai padėdavo išgyventi: nešdavo ir traukdavo sunkius krovinius, padėdavo žemdirbiams dirbti lauko darbus. Žirgais jodavo kariai šauliai, raitininkai, kurių žygiai dažnai keisdavo istorijos eigą. Lietuvoje žirgai apgaubti ypatinga aureole. Žmogus ir žirgas neatsiejamas jau daugelį tūkstantmečių. Net ir pačiuose seniausiuose išlikusiuose istoriniuose šaltiniuose, praktiškai kiekvienos tautos mitologijoje ar tautosakoje sutinkamas žirgas, kuriam skiriama ypač garbinga vieta kaip žmogaus draugui ir pagalbininkui. Nuo seno arklininkystė lietuviškame kaime apipinta dainomis, papročiais ir tikėjimu, kad ji užtikrina sėkmę (Prunskienė, 2011). Keitėsi laikai, karuose žirgus išstūmė technika. Tačiau iš žmogaus gyvenimo žirgai neišnyko. Vis labiau populiarėjo žirgų sportas. Žirginiu sportu laikomos visos sporto rūšys, kuriose žirgas panaudojamas kaip jojimo arba traukiamasis gyvulys. Technikos pažanga lėmė žmogaus laisvalaikio atsiradimą, kurio viena iš praleidimo formų tampa jodinėjimas. Jis mūsų šalyje labai populiarus. Kasmet pravedama daugiau nei 130 klasikinių žirginio sporto varžybų įskaitant ir ristūnų žirgų lenktynes. Arklio paskirtis keičiasi, tačiau jo reikšmė įvairiuose Lietuvos istorinio vystymosi etapuose išlieka svarbi. Didžiausias dėmesys šiuo laikmečiu skiriamas Lietuvoje sukurtų arklių veislių išsaugojimui bei sportinės - rekreacinės žirgininkystės vystymui (Zootechniko žinynas, 2007 ). 7

8 Lietuviai visada dėkingi žirgui draugui, sunkių žemės ūkio ir transporto darbų pagalbininkui, kartu gynusiam kraštą nuo svetimšalių (Prunskienė, 2011; Svetlauskas, 2011). Iš visų žemės ūkio gyvulių mažiausiu vislumu pasižymi arkliai, todėl žirgų reprodukcijos rodikliai labai svarbūs jų selekcijoje. Kumelė atsiveda vieną kumeliuką, labai retai kelis. Kumelės embrioninis laikotarpis trunka apie dienas ir labai svyruoja (gali būti trumpesnis kaip 310 dienų ir ilgesnis kaip 365 dienos (Rowen ir kt., 2012; Schatten ir kt. 2007; Stankevičienė ir kt., 2006; Šveistienė, 2005). Darbo tikslas Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes Vilniaus žirgyne. Darbo uždaviniai 1. Ištirti Trakėnų veislės kumelių reprodukcijos rodiklius - vislumą, abortavimų skaičių, embrioninį laikotarpį Vilniaus žirgyne. 2. Ištirti įvairių veiksnių įtaką kumelių reprodukcinėms savybėms. LITERATŪROS APŽVALGA ŽIRGŲ VEISLININKYSTĖ LIETUVOJE Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama gyvūnijos įvairovės Išsaugojimui. Pirmieji patikimi duomenys apie arklių prijaukinimą yra iš Ukrainos prieš metų kur žmonės augino arklių ir raguočių bandas žolėtose stepėse. Iš pradžių arkliais ir asilais nebuvo jodinėjama, bet jie buvo kinkomi į dvikinkius vežimus ar kovos vežimus. Greitai kovos vežimai tapo karalių, kurie jomis važiuodavo į mūšį, karališkus paradus ar medžioklę, statuso simboliu.pasaulio domestikuotų arklių populiaciją sudaro 62 milijonai arklių, susidedančių iš 500 veislių, tipų ir rūšių. Lietuvoje 2012 metais užregistruotas laikomų arklių skaičius (FAOSTAT, 2012). Žirgininkystės vystymosi intensyvumą lemia valstybės finansinė situacija, privačios investicijos, bei žirgų fiziologinės savybės. Svarbiausi gyvulių veislininkystės elementai: geriausių pagal požymius ir kilmę gyvulių atranka, produktyvumo apskaita, tinkamas gyvulių porų parinkimas, gauto prieauglio specialus išauginimas. Veislininkystės darbo rezultatai naudingi ir gyvulių augintojui, ir perdirbėjui, ir vartotojui. Veislininkystė yra viena iš prioritetinių Lietuvos gyvulininkystės šakų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pasikeitė ir žirgų augintojų bei žirgų sporto specialistų tikslai. Lietuvos trakėnų mylėtojų veikla atgijo Lietuvai atgavus nepriklausomybę m. įsikūrė Lietuvos trakėnų žirgų mylėtojų draugija, 2000-aisiais tapusi Lietuvos trakėnų žirgų 8

9 augintojų asociacija. Nuo 2001 m. ši organizacija pripažinta savarankiška arklių veislininkystės institucija, kuriai suteikta teisė vykdyti trakėnų veislininkystės programą, tvarkyti žirgų kilmės knygą. Nuo 2000-ųjų organizacija bendradarbiauja su Vokietijos trakėnų sąjunga. Atsiradus galimybei bendrauti su Vakarų Europos šalimis, išsiplėtė žirgų rinka, daug gerai paruoštų žirgų buvo parduoti. Buvo įsteigta daug didesnių ir mažesnių privačių žirgynų (Svetlauskas, 2008). Valstybės kontroliuojamuose žirgynuose saugomi arklių veislių genetiniai ištekliai, auginami veisliniai arkliai Lietuvos arklių augintojams, vykdoma arklių veislininkystės apskaita, yra sukurta jaunimo užimtumo, arklininkystės darbuotojų, trenerių paruošimo bazė, teikiamos įvairios kitos žirgininkystės ir konsultavimo paslaugos m. Lietuvoje buvo 5 valstybiniai žirgynai: Nemuno (įkurtas 1945 m.); Vilniaus (įkurtas 1949 m.); Sūduvos (įkurtas 1950 m.); Žagarės (įkurtas 1952 m.); Dusetų (įkurtas 1967 m.). Permainos Lietuvos arklių veislininkystėje paspartėjo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Teisė tvarkyti veislinių arklių apskaitą, rengti ir vykdyti selekcines programas, vesti kilmės knygas, išduoti kilmės pasus ir sertifikatus, vykdyti arklių veislininkystę, žirgų varžybasišbandymus bei vertinimus, saugoti nacionalinių veislių genofondą suteikta pripažintoms arklių veislininkystės institucijoms patvirtintomis Žemės ūkio ministro įsakymais: Lietuvos arklių augintojų asociacija; Žemaitukų arklių augintojų asociacija; Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacija; Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija; Lietuvos arabų arklių augintojų asociacija; Baltijos hanoverių žirgų augintojų asociacija; Nacionalinė ristūnų sporto asociacija; Nacionalinis žirgų lenktynių klubas. Asociacijų veiklą kontroliuoja Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos. 9

10 TRAKĖNŲ VEISLĖS ISTORIJA, CHARAKTERISTIKA 1732 metais Rytų Prūsijoje buvo įkurtas garsusis Trakėnų žirgynas. Trakėnų žirgyną 1732 metais įsteigė Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas. Žirgynas labai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. 1 pav. Trakėnų žirgynas Prieiga per internetą Jis buvo greta labai šlapių ir miškingų vietų - karališkuose medžioklės miškuose. Ir tai visiškai atitiko vietovardžio prasmę: Trakėnai, nuo žodžio "trakas, trakai" - bemiškės dykros. Naujai įkurtas žirgynas buvo apjuostas vešlių pievų, buvo arklys, iš jų 513 kumelių. Kavalerijos žirgų veisimui buvo apjungti 15 aplinkinių dvarviečių ( ). Trakėnai išgražėjo m., ypač nuo 1895 m., kai vadovavo viršaitis Burchartas Etingeris. Klestėjimo laiku prie Stalupėnų buvo pastatytas hipodromas, arklidės, šunidės, puošnus pagrindinis pastatas - vadintas Trakėnų dvaru, viešbutis Elch ("Briedis") ir pagalbiniai statiniai. Pagrindinis žirgyno architektas buvo Fr. Kiubertas (Friedrich Kueberth). Trakėnų vietovėje netrukus buvo nutiestas geležinkelis, pastatyta vaistinė, archyvas, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Veislės priežiūros ir gerinimo darbus pavesta vykdyti vyriausiajam žirgyno meistrui (Landstallmeister) grafui Zygfridui fon Lendorfui (Siegfried von Lehndorff) ir daktarui Ernstui Elertui (Ehlert). Jie buvo pagrindiniai trakėnų žirgų veislės puoselėtojai ir gerintojai m. Žirgyne dirbo du veterinarai, aštuoni inspektoriai, vyriausiasis žirgyno meistras (direktorius), jiems talkino per 3400 žmonių (Bacevičius, 2007). 10

11 Specialiais treniravimo metodais ir išbandymais Trakėnų žirgyne būdavo nustatoma jauno žirgo jėga, ištvermė, drąsa, temperamentas ir judesių kokybė. Taip buvo bandomi visi veislei paliekami žirgai. TRAKĖNŲ ARKLIŲ VEISLĖS KILMĖ Trakėnų veislės pirmtakais buvo vietiniai Sveikų (Schweiken) veislės arkliai. Jie - nedidukai, kilme artimi laukiniams Europos miškų arkliams tarpanams, ir savo išvaizda buvo panašus į Lietuvos žemaitukus. Pavadinimas "Schweiken" kildinamas nuo lietuvių kalbos žodžio sveikas, tvirtas, gyvybingas ar guvus. Kryptingai jie pradėti veisti jau kryžiuočių ordino laikais. Netrukus Trakėnų žirgai (Rytprūsių šiltakraujai/ Ostpreußisches Warmblut) išgarsėjo kaip puikūs jojamieji arkliai. Nuo 1821 m. šiame žirgyne užaugintais arkliais buvo aprūpinama visa Prūsijos armija. 19 a. viduryje, siekiant pagerinti trakėnų veislės arklių eksterjerą, jie kryžminti su grynakraujais jojamaisiais Anglijos ir arabų žirgais, kurie buvo atvežti iš Lenkijos. Veislės pagrindiniai bruožai susiformavo XIX a. II pusėje. Iki 1913 m. per penkiasdešimt nuošimčių Trakėnų žirgų buvo grynakraujai karo metais trakėnų pagrindinis būrys išgintas į Silezija, po karo sugrąžintas ir taip išgelbėtas nuo sunaikinimo (Bacevičius, 2007). Trakėnų veislė pagal šiandieninį pasaulio arklių veislių grupavimą priskiriama šiltakraujų jojamųjų - universalių žirgų grupei. Dažniausiai jie būna sarti, bėri ar juodbėriai, rečiau - kerši.jų aukštis per gogą yra cm., o kai kurių gali siekti 1,75 cm. krūtinės apimtis - 1,94 cm, plaštakos apimtis 21,3 cm. Atitinkamai kumelių 1,62 cm, 1,95 cm, ir 2,07cm. Svoris: kumelių 560 kg, eržilų kg. Akys - didelės, burna - maža, galva - santykinai maža, grakštus į viršų siaurėjantis kaklas. Kūnas - raumeningas, aukštas, harmoningai nuaugęs, matosi tvirtų šonkaulių vagos; kojos - aukštos, kaulai - tvirti. Trakėnų veislės arkliai buvo labai plačiai auginami Rytprūsiuose (dabartinė Kaliningrado sritis), Lenkijoje ir Vokietijoje. Daug jų augino Klaipėdos krašto būrai ir dvarininkai. Jie dažnai dalyvaudavo iškilmingose eisenose, žirgų parodose ir jojimo varžybose. Žirgais jodinėta I pasaulinio karo metais, jie naudoti vietinio susiekimo reikmėms (Baltėnaitė, 2005; Bielskis, 2012). Šiuolaikiniai Trakėnų veislės arkliai yra stambūs, didelio ūgio, standžios konstitucijos. Jų galva nedidelė, tiesaus profilio, kaklas vidutinio ilgumo, raumeningas, nugara plati, tiesi, strėnos ilgos, apvalios, raumeningos, mažai nuleistos, kojos sausos, beveik be šepetėlių, būdingas aukštas gogas. 11

12 2 pav. Autoriaus foto Legendiniai žirgai - pradininkai Žirgyno istoriją ir veislės raidą ženklina keli žirgų vardai. Vienas pirmųjų buvo eržilas Morgenštralis (Morgenstrahl - Ryto Aušrys). Jis gimė Trakėnuose 1896 m., jo protėvių linijos pradininkai m. Anglijoje. Žirgas buvo lordo Londsdalio dovana Vokietijos kaizeriui. Nuo 1900 m. Morgenštralis buvo pagrindinis eržilas -sėklintojas. Trakėnų veislę ypač pagerino vėlesni du žirgai-pradininkai. 3 pav. Perfectionist, DTV archyvas, Vokietija. Prieiga per internetą ("Šventovės saugotojas"). Moderniai trakėnų veislės arklių linijai pradžią davė eržilas "Tempelhüter" 12

13 4 pav. Tempelhüter, žurnalo "St-Georg" archyvas, 1932m. Prieiga per internetą Jis buvo geriausias eržilo "Perfectionist", 1896 m. laimėjusio Anglijos jojikų varžybas Derbyje ir St. Leger, sūnus. Jis gimė 1904 m. Braunsberge ir m. Trakėnų žirgyne tapo pagrindinis veislę formuojantis eržilas. Jam buvo pastatytos specialios puošnios mūrinės arklidės (Poddock) m. nusenęs eržilas buvo nušautas. Nuo jo seka visa "tikroji" trakėnų veislė. Taip pat primintinas ir eržilas "Dampfrosas" (Dampfroß- Garvėžys). 5 pav. eržilas Dampfrosas Bacevičius E. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę. Leidinys pamario kultūrai. Nr. 22.(45) Prieiga per internet Žymusis arklys gimė 1916 m. Stoniškiuose ir išaugintas Sendvaryje pas Jansą Gubą. Jo protėviai iš tėvo pusės buvo kilę iš eržilų nuo Laužų, Stalupėnų bei Ragainės, pagal motinos liniją - Gubose, prie Memelio. Tai arklio "Dingo" linijos, atsekamos nuo 1852 m., palikuonis. Dėl puikių eksterjero ir charakterio savybių anuomet jis buvo įvertintas 600 tūkst. markių. Dampfrosas 13

14 buvo laikomas pagrindinėje Trakėnų arklidėje ir nuo 1923 iki 1933 m. buvo pirmos klasės kergikas. Juo atlikta ne mažiau nei 38 sėkmingų apvaisinimų ir taip prisidėta gerinant krašto arklių eksterjerą. Žymesni jo palikuonys buvo: Arion, Damnitz, Eichendorf, Eklatant, Hagen, Hexenschuss, Hyperion, Illion, Immer Voran, Neumond, Pythagoras, Schachzug, Semmering ir Semper Idem. Dampfrosas paveldėjo išskirtinai išraiškingą mažą galvą, tvirtas, taisyklingas kojas ir orią laikyseną su ilgu stamantriu kaklu. Jo kailis buvo širmas, judant gražiai žvilgėjo. Teigiama, kad "Dampfroso- Perfectionisto" linijoje yra gauta ypatingai harmoningos išvaizdos palikuonių. Juose įkūnyta žirgo kūno harmonija, taurumas, jėga, lengvas judesys, grakšti eisena, jie nuovokus ir lengvai dresuojami. Dampfroso linijos žirgai ypatingai vertinti siekiant vakarų Vokietijoje veisti ir išlaikyti šią šiltakraujų Rytprūsių žirgų veislę (Bacevičius, 2007). KUMELIŲ REPRODUKCINĖS SAVYBĖS Kumelaitės lytinę brandą paprastai pasiekia mėnesių amžiaus, nors retkarčiais ir 9-10 mėnesių. Lytiniai organai isijungia i visa organizmo reprodukcijos cikla palaipsniui. Daugiau nei pusę reprodukcijos organu yra pilvo ertmėje, o likusi dalis dubens ertmėje. Kai kiaušinėlis yra išleidžiamas iš folikulo ovuliacijos metu, kiaušinėlis keliauja pro kiaušidės bursa į kiaušintakį. Po apsivaisinimo (susijungimo) kiaušialąstė (embrionas) keliauja žemyn kiaušintakiu į gimdą ir ten įsitvirtina, prasideda nėštumas. Kiaušialąstės judėjimą kontroliuoja lytiniai hormonai, todėl labai svarbu, kad apsivaisinimo metu kumelė nebūtų veikiama stresų. Eržilai yra pajėgūs apvaisinti kumelę nuo 15 mėnesių amžiaus, nors fiziologinė branda ateina vėliau apie 3-4 metus, tad jaunų gyvulių poruoti nerekomenduojama. Gimdos kaklelis talpina eržilo varpą, leidžia artimą tvirtą sueitį, o nėštumo metu apsaugo nuo didėjančios bakterinės ar grybelinės infekcijos tolesniame nėštumo periode. Taip pat išsiplečia prieš gimdymą, prisitaiko kumeliuko atvedimui. Kaudalinė gimdos kaklelio dalis yra perėjimas į makštį. Makštis yra neporinis organas, kurio funkcijos išsiplėsti varpai ir kumeliuko praėjimui. Makšties raukšlė yra virš šlapimkanalio angos ir yra anatominė dalis tarp makšties, kuri yra priekinėje dalyje, kuri yra paskutinė reprodukcijos kelio dalis. Jungiamasis audinys tarp prieangio ir makšties yra nukreipiamasis į makšties prieangio žiedą, kuris riboja įėjimą oro ir pašalinių kūnų į viršutinius gimdos takus (Blanchard, 2003). Kumelės kiaušidės paprastai yra labiausiai į priekį nutolusi reprodukcijos trakto dalis. Jos yra pupelės formos ir jų dydis kinta pagal aktyvumą, didžiausios būna poravimosi sezonu (pavasarį ir vasarą), o mažiausios ne sezono metu. Kiekviena kiaušidė susideda iš vidinio ir išorinio paviršiaus ir dviejų sienų prisijungusių viršutinės ir laisvos apatinės (Jones M.S. ir kt., 2014). 14

15 Kiaušidės pas kumeles yra vidum į išorę - vidinė kraujagyslinė zona yra išorėje, o folikulinė zona viduje liaukos. Žievinis audinys siekia paviršių per įdubimą apatinėje arba laisvojoje sienoje, vadinama ovuliacijos duobute. Ovuliacinė duobutė yra sudaryta iš trumpų daugiakampių ląstelių sluoksnio. Kiaušidės turi tiek endokrininę ir egzokrininę funkcijas. Endokrininė hormonų produkavimas, egzokrininė funkcija lytinių ląstelių vystymasis. Lytinio ciklo atsiradimas ir atsikartojimas priklauso nuo pagumburio ir kiaušidžių veiklos. Estrogenai tai patelės lytiniai hormonai, kuriuos gamina folikulai kiaušidėse, placenta, o nedideliais kiekiais antinksčių žievė, bei sėklidės. Estrogenai lemia antrinių lytinių požymiū atsiadimą, paruošia kumelės dauginimosi sistemą kumelingumui, užtikrina kiaušialąstės išėjimą į išėjimą į lytinius takus, šitaip suteikiant jos apvaisinimo galimybę po ovuliacijos, taip pat jie sąlygoja struktūrinius pokyčius lytinės sistemos audiniuose (Anderson, 2012; Blanchard, 2003). Kiaušintakis tai du cm ilgio ir 1,5 3 mm spindžio vamzdeliai, jungiantys kiaušides su gimda. Kiaušintakio dalys: Infundibulum (arčiausiai kiaušidžių piltuvėlio formos). Ovuliacijos metu piltuvėlio formos kiaušintakio dalis apima ovuliacijos duobutė tam, kad palengvintų kiaušialąstės patekimą į kiaušintakį. Ampula (vidurinioji dalis ir yra išplėsta), ir isthmus (susiaurėjusi dalis, jungiasi prie gimdos ragų). Ampuloje vyksta apvaisinimas ir ankstyvasis skilimas apvaisintos kiaušialąstės. Isthmus perkelia apvaisintą kiaušialąstę (embrioną) iš apvaisinimo dalies į gimdos spindį. Kiaušintakis įeina į priekinį bukąją gimdos rago galą, pereina jį kiaurai ir sudaro kiaušintakio spenelį, kuris lengvai pastebimas iš gimdos spindžio. Kiaušialąstė iš kiaušintakio piltuvo iki kiaušintakio keliauja apie 5 minutes. Vienas iš hipofizio hormonų oksitocinas reguliuoja kiaušintakio susitraukimus. (Stankevičienė ir kt., 2006; Blanchard, 2003). Gimda susideda ir dviejų ragų ir vieno kūno. Šis organas yra pakabinta dubens ir pilvo ertmėje ant plačiojo raiščio. Kumelės gimdos ragai yra vien tik pilvo ertmėje. Toks gimdos išdėstymas neleidžia ciklinės ovuliacijos gimdos kūne, bei apsaugo nuo įkritimo į dubens ertmę. Gleivinės raukšlės yra išsidėsčiusios išilgai gimdos. Gimdos raumeninis sluoksnis yra tvirtas ir prisitaiko prie gimdos tonuso kumelės apvaisinimo metu. Gimdos kraujagyslės yra išsidėsčiusios po 3 arterijas ir 3 venas kiekvienoje pusėje, pro platųjį raištį (Blanchard, 2003). Didelės įtakos kumelių vaisingumui turi gimdos kraujagyslės ir jų kraujotakos stabilumas. Pakitimai sutrikdo gimdos kraujotaką ir aprūpinimą deguonimi, skatindami degeneracinių pažeidimų vystymąsi ir dažnesnius abortus (Grüninger et al., 1998; Schoon et al., 1999). 15

16 Gimdos kaklelis yra išklotas epiteliu, kuris sudarytas iš sekrecinių ląstelių, gaminančių gleives, apvaisinimo metu ir apsaugo nuo bakterijų kumelinguo metu. Gleivėse yra glikogeno, baltymų, enzimų ir visų kitų spermatozoidams išgyventi reikalingu medžiagų. Gleivėse esantys leukocitai, bakteriniai endotoksinai, rūgštingumas trukdo spermatozoidų skverbimąsi per gimdos kaklelio gleives. Po lytinio akto, kumelėms, sperma išmetama virš gimdos kaklelio ir kranialinėje dalyje susikaupia į sėklos ežerėlį. Sulaukus lytinės brandos, progesterono sekrecija suintensyvėja antrojoje kumelės ciklo fazėje, kai po ovuliacijos ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina didelius progesterono kiekius, paruošiant gimdos gleivinę galimai gemalo implantacijai. Hormono koncentracijos sumažėjimas ciklo pabaigoje, lemia gimdos gleivinės atsiplėšimą ir rują. Makštis yra vamzdinis organas, kuris tęsiasi horizontaliai pro dubens ertmę, išorinę gimdos kaklelio angą ir pereina į skersines raukšles ir užgula šlaplės angą. Makštis ir jos gleivinė, yra labai elastinga ir prisitaiko kumeliavimosi metu kumeliuko atvedimui. Makšties spindis yra išklotas daugiasluoksniu plokščiuoju epiteliu. Makštyje nėra liaukų. Makšties prieangis tęsiasi cm nuo skersinės raukšlės dengdamas šlaplės angą iki išorinių lytinių organų. (Blanchard, 2003). Išoriniai lytiniai organai sudaryti iš lytinių lūpų, klitorio ir prieangio. Šie organai padeda apsaugoti kumelę nuo teršalų patekimo į makštį ir kitus lytinius organus (Jones; Troxe; Russell, 2013). Rujos kulminacijos metu kumelė veržiasi prie eržilo, žvengia, karpo ausimis, yra energingesnė nei paprastai. Ritmiškai susitraukinėja lytinės lūpos, prisiartinus eržilui priima kergimo pozą, leidžiasi kergiama. Tai geriausias kergimo laikas. Šie požymiai kartais išryškėja 3 5 dieną nuo draikos požymių pradžios. Jeigu po 1 2 parų kergta kumelė dar prisileidžia eržilą, kergiama pakartotinai. Kumelės atmeta eržilų dėmesį ne rujos metu, kai progesterono koncentracija auga. Ne rujos metu eržilui artinantis kumelė tampa aukšta, pradeda mosuoti uodegą rodo agresiją (McGreevy, 2012). Kai kurių kumelių rujos požymiai silpni, arba jų nėra, tada naudojamas bandomasis eržilas dažnai kastruotas, kad nustatyti, kada kumelė tiksliai rujoja. Eržilas, tikrindamas, ar kumelė pasiruošusi poruotis žvengia, stumdo ir kartais kandžioja kumelę. Arkliai dažnai kergiami pavasario mėnesiais, tam, kad kumeliukas po 11 mėnesių nėštumo galėtų augti atvirame ore. Kitais atvejais kumeliuko gimimo datą lemia kiti faktoriai lygiosiose lenktynėse stengiamasi, kad kumeliukas gimtų metų pradžioje. 16

17 KUMELINGUMAS Kumelingumas tai patelės organizmo fiziologinė būklė, kuri prasideda apvaisinimu, toliau seka vaisiaus vystymasis gimdoje, ir šis procesas baigiasi vaisiaus atvedimu. Kumelingumo trukmė priklauso nuo žirgų veislės, amžiaus, laikymo sąlygų, vaisiaus lyties (Gaivão M, Stout T, 2012). Kumelingų kumelių pakinta viso organizmo funkcija. Dėl vidinio slėgio padažnėja tuštinimosi refleksai, padidėja kraujotakos sistemos apkrovimas, todėl kraujyje padaugėja hemoglobino. Pakinta medžiagų apykaitos intensyvumas.antroje nėštumo pusėje kraujyje sumažėja fosforo ir padaugėja kalio. Vyrauja sintezuojamieji procesai, todėl nėščios kumelės pagražėja. Nėštumo antroje pusėje, gimda netelpa dubens ertmėje ir nusileidžia į pilvą (Burža, Žentelytė, 1983; Stankevičienė ir kt., 2006). Ebriono dydis didėja 3 4 mm per dieną dienomis ir nuo 40 dienos embriono augimas sparčiai didėja. Embrioninis periodas trunka iki 42 dienų. Nuo 42 dienos pradeda vystytis vidaus organai ir embrionas vadinamas vaisiumi Vaisiaus lytį ultragarsu galima nustatyti dienų. Šiuo laikotarpiu matosi, kad tikrai vaisius panašus į arklį ir yra žiurkėno dydžio. Šiuo laikotarpiu atliekant palpaciją per tiesiąją žarną, veterinaras gali jausti kumeliuką ir gimdos pakitimus. Nuo 3 iki 6 mėnesių mažiau vyksta pokyčių vaisiaus augime dienos yra ryškiausias augimo laikas, kaip vaisius ženkliai priauga svorio, vos per 30 dienų. Šešių mėnesių kumeliukas užauga apie 55 cm ilgio, apie 7 kg svorio. Kumeliuko kojos sparčiai vystosi, priauga svorio, aplink lūpas pradeda augti plaukai, pailgėja kaklas, pradeda augti karčiai ir uodega. Septintą mėnesį ir iki gimimo kumeliuko embrionas auga sparčiausiai per visą nėštumo laikotarpį. Devintą mėnesį gali būti nustatyta kumeliuko spalva. Devintą mėnesį kumelės šėrimas turėtų būti padidintas 15 procentų, tai paskatintų kumeliuko spartų vystymąsi. Vienuoliktą mėnesį pas kumeliuką susiformavę pieniniai dantys ir pradeda kaltis pro kumeliuko dantenas. Esant normaliam nėštumui, priekines kojos kumeliukas ištiesia šalia galvos, pasiruošia gimimui (Sherwood, 2014). Pagal kai kuriuos duomenis, kumelaitės gimsta keliomis dienomis anksčiau už eržiliukus. KUMELIAVIMASIS Kumeliavimasis tai sudėtingas fiziologinis procesas, kurio metu vaisius išstumiamas pro gimdymo takus. Apie artėjančio kumeliavimąsi galima spręsti iš šių požymių: 17

18 Dubens kaulų pasiruošimas atsivedimui. Dubens raiščių atsipalaidavimas. Padidėja įdubimas tarp uodegos pagrindo ir sėdinkaulio kauburėlio; Patinę lytinės lūpos; Iš išorinių lytinių organų gali kabėti skaidrūs gleivių siūlai (pradėjo irti gimdos kaklelio gleivių kamštis); Patinę speneliai ir pasirodo krekenų lašeliai; Gimdos kaklelio atsivėrimas tiriant rektiškai. Svarbus visas požymių komplektas. Vieno kurio nors pasireiškimas nėra šimtaprocentinis kumeliavimosi pradžios patvirtinimas. Yra trys gimdymo fazės: gimdymo takų atsidarymo, vaisiaus išstūmimo ir pogimdyminė. Gimdymo takų atsidarymo fazės metu vaisius keičia padėtį gimdoje, pasisukdamas į patogią atsivedimui poziciją. Gimdos kaklelis atsiveria. Vaisius juda gimdymo takais. Iš atsivėrusios makšties pasirodo pripildyta skysčio vaisiaus pūslė. Stadija baigiasi vaisiaus dangalų plyšimu ir vaisiaus vandenų ištekėjimu (apie litrų). Ši stadija trunka 1 4 valandas. Antros fazės - vaisiaus atsivedimo, vaisius įsispraudžia į gimdymo takus ir gimdos susitraukimų bei pilvo preso pagalba, priekyje esantys organai (arkliams tai kumeliuko priekinės kojos ir galva) išstumiami į išorę. Šioje stadijoje kumelė labai nerimauja, gali trepsėti galine koja, mojuoti uodega, gultis ant šono arba vartytis ant kraiko. Antroji gimdymo stadija trunka apie 30 minučių. Esant dvyniams, antras vaisius gali gimti po minučių. Virkštelė nutrūksta pati, kuomet kumeliukas nutolsta nuo kumelės (Holyok, Freeman,2013). Trečios fazės metu išeina vaisiaus dangalai nuovalos, kumelei dažniausiai išeina kartu su kumeliuku arba po minučių. Trečia fazė gali trukti iki 3 valandų. Nuovalos sunaikinamos, o kumelės užpakalinės kojos, tešmuo bei uodega apiplaunami šiltu vandeniu arba apšluostomi sausu skuduru. Tuo atveju, kai nuovalos nepasišalina per 3 valandas, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją (Mende, 2013). Po kumeliavimosi būtinas mocionas. Tai pagreitina kumelės atsistatymą ir leidžia išvengti daugumos komplikacijų. Judėjimas būtinas ir kumeliukui, kad būtų stimuliuojama peristaltika ir normaliai formuotųsi galūnės. Labai dažna komplikacija po kumeliavimosi gimdos uždegimas (endometritas). Endometritas taip pat yra dažniausia nevaisingumo priežastimi. Pagal eigą jie gali būti lėtiniai ir ūmūs (Allen ir kt. 2007; Maischberger, E. ir kt., 2008). Susirgimo pagrindinės priežastys yra kumelės amžius ir atvestų kumeliukų skaičius, persirgti gimdos uždegimai, ypač lėtiniai Endometritai (Evans ir kt., 2000; Cadario ir kt.,2002). 18

19 TRAKĖNŲ VEISLĖS ŽIRGŲ SEKCIONUOJAMI POŽYMIAI IR REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ GERINIMAS Veisimo programa apima visus būdus, kuriais siekiama pažangos trakėnų arklių auginime, atsižvelgiant į auginimo tikslus. Tai eksterjero įvertinimas, darbingumo testai ir atrankos sprendimai. Atrankos sprendimuose, kurie įgyvendinami vertinimo, atrinkimo, užregistravimo atitinkamame kilmės knygos skyriuje arba premijavimo forma, aiškiai nusakoma, kokie arkliai pageidautini veislės vystymui. Darant atrankos sprendimą, šalia savos populiacijos rezultatų, gali būti atsižvelgiama į kitų arklių augintojų asociacijų ar organizacijų rezultatus. 1. Trakėnų arklių auginimo sritis ir populiacija Asociacijos narių arkliai auginami visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.trakėnų arklių populiacija apima šiuo metu apie 500 arklių. 2. Selekcijos kriterijai: a) Kilmė b) Eksterjeras c) Judesiai ir šuolis d) Vidinės savybės (charakteris, temperamentas, sveikata, gabumai) e) Bendras įvertinimas a. Kilmė. Šiuolaikinės trakėnų veislės pagrindas - Rytprūsiuose kilusių šiltakraujų Trakėnų kilmės arklių populiacija su didele anglų ir arabų grynakraujų ir anglo - arabų arklių kraujo priemaiša. Veisimo principas - grynasis veisimas. b. Išorinė išvaizda: Spalvos: visos. Ūgis :siekiama, kad aukštis ties gogu būtų nuo 160 iki 170 cm. Tipas: Trakėnas įkūnija tauriausią vokiečių jojamųjų arklių veislę, visų pirma pasireiškiančią per Trakėnų veislės tipą. Pageidautina ypatingai elegantiška, didelių linijų, harmoningo ir tauraus jojamojo arklio išvaizda, pasireiškianti per eksterjerą, kilmę ir charakterį. Trakėnų tipo arklys turi sausą išraiškingą galvą, dideles akis ir gerai suformuotą raumeningą kaklą, taip pat nepriekaištingus sąnarius. Veisliniai eržilai ir kumelės turi turėti tipišką lyčiai išvaizdą. Ypač nepageidautina grubi, gremėzdiška išvaizda, grubi galva, neaiškūs kontūrai, purūs sąnariai ir nebūdinga lyčiai išvaizda. Kūno sudėjimas: Pageidautina didelės linijos ir harmoninga kūno sudėtis, kuri įgalina arklį duoti rezultatą sporte. Tai yra: vidutinio ilgio, galvos link smailėjantis kaklas, didelis tarpas tarp apatinių žandikaulių, didelis įstrižas petys, charakteringas ilgas gogas, funkcionali nugara, atitinkanti atletiško sportinio 19

20 arklio reikalavimus ir vienijanti judesį, lingavimą, svorį, nešimo jėgą; ilgos lengvai nuleistos, raumeningos strėnos, taip pat harmoningas priekinių, užpakalinių galūnių ir liemens santykis. Pageidautinos kūno proporcijas atitinkančios sausos galūnės, su nepriekaištingais dideliais sąnariais, vidutinio ilgumo čiurnomis ir gerai suformuotomis kanopomis. Tokios galūnės byloja apie galimybes ilgai naudoti arklį. Nepriekaištinga, žiūrint iš užpakalio, tiesi sąnarių padėtis, iš šono žiūrint, tiesiai pastatyta priekinė koja ir užpakalinės kojos kampas ties kulno sąnariu maždaug 150 laipsnių, tiesi čiurnos ašis, sudaranti su žeme laipsniu kampą. Nepageidautinas neharmoningas kūno sudėjimas, ypač trumpas sunkus kaklas, maži statūs pečiai, neišraiškingas gogas, trumpa arba ilga minkšta nugara, trumpos arba tiesios strėnos su aukštai prisegta uodega, negili krūtinė ir aukštai išsikišę šonai su trumpais laisvaisiais šonkauliais, taip pat neteisingi - maži, siauri - sąnariai; silpnos vamzdžio pavidalo kojos, trumpos stačios arba per ilgos minkštos čiurnos; mažos kanopos. Nepageidautinos netaisyklingos kojų padėtys: per siaura, per plati, x - formos, o - formos; taip pat veršio ir kardo formos kojos. Judesiai Pageidaujami tikslūs, ritmingi ir simetriški judesiai (žingsniu - 4 taktai, risčia 2 taktai, šuoliais - 3 taktai). Judesiai turi būti lankstūs ir energingi, einantys nuo užpakalinių kojų, laisvai judant nugarai ir pernešant svorį ant priekinių kojų. Galūnių judėjimo kryptis turi būti tiesi ir nukreipta į priekį. Judėjimas žingsniu turi būti ramus, energingas ir didingas, gražiai atsispiriant. Judėjimas risčia ir šuoliais turi būti grakštus, lankstus, patraukiantis akį. Pageidautina šiek tiek kelių pastangų. Ypač nepageidaujami yra trumpi, žemi ir nelankstūs judesiai, esant įtemptai nugarai bei sunkūs į priekį pasiduodantys judesiai, neritmiški arba siūbuojantys, per daug sulenktomis kojomis, negražūs judesiai. Tai patikrinti galima stebint vedamą arba laisvai bėgantį arklį. Šuoliai: pageidaujamas lankstus, pajėgus ir racionalus šuolis, iš kurio galima atpažinti ramumą ir inteligenciją. Bėgant pageidautinas ryškus pakilimas, stiprus ir greitas atsispyrimas šokant, greitas galūnių sulenkimas, pageidautina horizontali dilbio laikysena šokant, išlenkta nugara su atgal išlenkta apatine kaklo dalimi. Judant turi išlikti judesių lengvumas bei ritmas šuoliuojant. Nepageidautinas šuolis su atsargumu ir nepajėgus, su nuleistomis kojomis, iškelta nosimi šokant, su nuleista nugara, dėl ko netenkama judesių laisvumo ir šuoliavimo ritmo. Taip pat nepageidautinas nekontroliuojamas bei neryžtingas šuolis. Vidinės savybės (įgimti polinkiai, charakteris, temperamentas ir sveikata). 20

21 Pageidautinas nekomplikuotas, draugingas, tinkamas, stiprių nervų ir patikimas arklys, kuris daro žvalaus inteligentiško arklio įspūdį ir savo pasirodymais bei elgesiu demonstruoja geras charakterio savybes bei ramų, santūrų temperamentą. Nepageidaujami arkliai su kuriais sunku bendrauti, taip pat nervingi, baikštūs ir bailūs. Pageidautina stipri sveikata, gera psichinė ir fizinė ištvermė, natūralus vaisingumas bei paveldimų ydų nebuvimas. Bendras įvertinimas Pageidautinas sveikas trakėnų veislės tipo, plataus stoto ir nepriekaištingas gyvulys, harmoningas savo formomis, eiklus ir įvairiapusiškas jojimo ir sportinis arklys gyvais, lanksčiais judesiais. Geras charakteris, santūrus temperamentas, inteligencija;sugebėjimai ir kantrybė bei našumas turi būti ypač matomi ir atspindėti įgimtas gyvulio savybes. Už požymių įvertinimą atsakinga Asociacijos vertinimo komisija. 3. Veisimo metodas Veisimo tikslų siekiama panaudojant grynaveislį veisimo metodą. Galima naudoti anglų ir arabų grynakraujų, anglo - arabų bei arabų veislių arklius. Kitų populiacijų eržilų ir kumelių panaudojimo būdą ir apimtį numatytiems tikslams pasiekti nustato valdyba, priimdama nutarimą. 4. Arklių įvertinimas Eksterjeras ir darbingumas, nepriklausomai vienas nuo kito, įvertinami kompetentingų komisijų. Įvertinama daugiausiai renginiuose, skirtuose veislės pagerinimui, arklių darbingumo patikrinimo metu, prieauglio įvertinimo metu ir t. t., kad būtų galima palyginti gana didelį arklių skaičių. Įvertinama pažymiais: 10 - puikiai 9 - labai gerai 8 - gerai 7 - gana gerai 6 - patenkinamai 5 - pakankamai patenkinamai 4 - nepakankamai patenkinamai 3 - gana blogai 2 - blogai 1 - labai blogai 0 - nevertinta 4.1. Eksterjeras Ypač dėmesingai balais turi būti įvertinami šie požymiai pagal 3.4. punktą, įtraukiant į atitinkamą kilmės knygos skyrių kumeles bei eržilus: 21

22 a) veislė ir lytis b) korpusas c) galūnės d) žingsnis e) risčia f) zovada g) bendras įspūdis Aritmetinis šių 7 požymių vidurkis bus bendras pažymys ir apskaičiuojamas su viena vieta po kablelio. Vertinamas eržilų laisvas šuolis ir vertinimo rezultatai įrašomi į kilmės knygą. 5. Vertinimo komisija 5.1. Eržilų licencijavimo komisiją sudaro: a) veisimo vadovas b) du tikrieji Asociacijos nariai Esant reikalui, patariamojo balso teise galima įtraukti veterinarą. b) dalyje išvardinti komisijos nariai renkami valdybos trims metams. Komisijos nariai iš savo tarpo savo veiklos pradžioje išrenka komisijos pirmininką ir pavaduotoją. Atrankos komisijos nutarimai priimami balsų dauguma. Eržilų licencijavimo komisijos nutarimai galioja tik tuomet, jei dalyvauja du komisijos nariai, jų tarpe ir veisimo vadovas. Nutarimus lemia balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, nutarimą priima naujai susirinkusi pilna licencijavimo komisija Kumelių vertinimo komisiją sudaro: a) veisimo vadovas. b) du tikrieji Asociacijos nariai, išrinkti 3 metams. Ta pati komisija gali įvertinti ir kumeliukus. 6. Įtraukimas į kilmės knygą 6.1. Kiekvienas arklys, kuris pagal savo kilmę įvykdo visus reikalavimus, įrašomas į kilmės knygą arba joje atžymimas Arklio įrašymas į vieną kilmės knygos skyrių vykdomas tada, kai arklio identiškumas be abejonės nustatytas ir kai įvykdyti atitinkami reikalavimai veislinei vertei nustatyti. Arklys gali būti registruojamas tik tada, jei jo savininkas yra tikrasis Asociacijos narys arba juo tampa pristatęs arklį ir raštiškai paprašęs įregistravimo. Išimtys aptariamos valdyboje Arklio įregistravimas vykdomas kompetentingos vertinimo komisijos nutarimu.pervertinimas (didesniu ar mažesniu laipsniu) gali būti atliekamas tik arklininkystės renginiuose. Jį atlieka 22

23 kompetentinga vertinimo komisija arba veisimo vadovas. Apie tai informuojama valdyba. Pasitaikius išimtinų atvejų, kreiptis į valdybą, kuri juos išsprendžia Mažiausias eržilų užregistravimo amžius - 2 metai, kumelių - 3 metai. Amžius nustatomas lapkritį ir gruodį gimusiems arkliams nuo sekančių metų sausio 1 d., likusiems arkliams - nuo jų gimimo metų sausio 1 d Kritusios kumelės gali būti užregistruojamos atgaline data, t.y. po jų mirties. Toks registravimas reikalingas išduoti pažymėjimą paskutiniam gimusiam kumeliukui Arkliai, kuriuos siūlo įrašyti į kilmės knygą, turi būti sveiki ir vaisingi. Būtina atsižvelgti į bendrą sveikatą, lytį ir paveldimumą. 7. Eržilų licencijavimas 7.1. Licencijavimas yra Asociacijos nutarimas panaudoti eržilą veisimo programoje. Vertinamas eksterjeras ir darbingumas, kiek jie matomi iš pateiktos informacijos. Nutarimą priima eržilų licencijavimo komisija Eržilo savininkas, kuris nori šį eržilą pristatyti licencijavimui, turi būti Asociacijos narys ir įteikti raštišką prašymą leisti dalyvauti atrankoje. Mažiausias eržilo amžius - 2 metai. Nutarimas po vertinimo: a) licencijuotas b) nelicencijuotas c) kol kas nelicencijuotas (šis nutarimas susijęs su apribojimais) 7.3. Eržilas gali būti vertinamas, jei įvykdo numatytus reikalavimus. Eržilui leidimas kergti, jei jis dar neišlaikė darbingumo egzamino, duodamas su sąlyga, kad eržilas įvykdys numatytas sąlygas. Sąlygos jo įtraukimui į eržilų I knygą turi būti įvykdomos besibaigiant jo penktiems gyvenimo metams. Jei tai neatliekama nurodytu laiku, jis nuo termino pasibaigimo dienos nenaudojamas kergimui ir iš naujo turi būti pristatomas licencijavimo komisijai. Išimtis tvarko valdyba Apsisprendimas laikinai nelicencijuoti eržilo kergimui priimamas tada, jei eržilas neįvykdė reikalavimų išorinei išvaizdai ir/arba tinkamumui kergti, tačiau tikimasi, kad jis ateityje juos įvykdys. Reikia nustatyti laiką, iki kurio eržilas vėl gali būti pristatomas komisijai Nutarimas dėl licencijavimo įtraukiamas į kilmės knygą Nutarimą dėl licencijavimo reikia viešai paskelbti. 8. Eržilo licencijavimo atšaukimas. 8.1.Eržilo licencijavimas (įtraukimas į knygą) gali Asociacijos būti atšauktas: a) jei nebuvo pateikta viena sąlyga jo atlikimui. b) jei viena iš būtinų sąlygų vėliau buvo praleista c) jei su tuo susijęs bent vienas įpareigojimas, kuris nebuvo laiku įvykdytas. 23

24 8.2. Eržilo savininkas gali raštiškai pateikti nesutikimą dėl mokesčių mokėjimo. Esant teigiamam klausimo sprendimui, mokestis išmokamas arklio savininkui. Nesusitarimo laikas gali trukti keturias savaites. Po to savininkui leidžiama vėl pristatyti savo arklį. Apie pristatymo vietą ir laiką sprendžia valdyba. Pristatymas atliekamas dalyvaujant komisijai, kurioje nėra nei vieno nario iš ankstesnės komisijos, išskyrus veisimo vadovą. 9. Darbingumo patikrinimas Sugebėjimų patikrinimas yra metodas arklių darbingumui išaiškinti. Vertinama pagal charakterį ir temperamentą, sugebėjimus ir pasiruošimą,judesius, tinkamumą jojimui bei šokimo sugebėjimus. Pripažįstami tik tie patikrinimo rezultatai, kurie buvo pravesti pagal nuostatus ir tarptautinių federacijų reglamentą. Eržilų darbingumas nustatomas per eržilų bandymus arba per sporto turnyrus, kurie pravedami pagal FEI taisykles. Anglų grynakraujų veislės eržilai gali būti patikrinami lygiosiose lenktynėse. Kumelių darbingumas nustatomas: a) per kumelių bandymus b) per sporto turnyrus, kurie pravedami pagal FEI taisykles. 10. Paveldėjimo patikrinimas Įvertinant eržilo prepotenciją, gali būti pateikiama tokia informacija: a) jo kumeliukų įvertinimo rezultatai, kurie buvo atlikti juos registruojant ir ženklinant įdagu. b) jo dukterų ir sūnų įvertinimo rezultatai, kurie buvo atlikti prieš pravedant vertinimą bei įrašant juos į kilmės knygą. c) palikuonių patikrinimo rezultatai. 11. Atranka Eksterjero įvertinimo ir darbingumo patikrinimo rezultatai yra pagrindas atrankos sprendimams bei gali būti pateikiami nariams jų selekciniuose bandymuose bei sprendimuose. ( Prieiga per internet ) Kriokonservuotos eržilų spermos panaudojimas Geriausių eržilų reproduktorių panaudojimą riboja tai, kad per sezoną vienu eržilu galima sukergti vidutiniškai 30 40, o sėklinant skiesta, bet nešaldyta sperma, kumelių. Kergiant kumeles, negalima kontroliuoti spermos kokybės, todėl iškyla pavojus kergimo metu perduoti infekcines ligas, be to, vis tiek būtina periodiškai tikrinti spermos kokybę bei mikrobinį užterštumą. Šių sunkumų galima išvengti, sėklinimui naudojant skiestą spermą, laikomą pliusinėje temperatūroje. Tai leidžia padidinti spermos dozių išeigą, t.y. vienu ir tuo pačiu 24

25 reproduktoriumi apvaisinti žymiai didesnį kumelių skaičių, nuolatos kontroliuoti spermos kokybę. Tačiau tokios spermos panaudojimas taip pat ribotas: esant pliusinei temperatūrai, sperma trumpai išlieka gyvybinga. Spermos kriokonservavimas vienintelis pakankamai išbaigtas spermos kaupimo būdas, leidžiantis neribotą laiką saugoti genetinį kodą, laikant spermą skystame azote. Tam, kad kriokonservuotoje eržilų spermoje atšildymo metu spermatozoidai nepatirtų pakartotinio neigiamo hipertoninės terpės poveikio, dabar taikomi spartaus spermos atšildymo režimai. Galutinė spermos atšildymo temperatūra neturi viršyti 40 C. Naudojant spermą, atšildytą iki 5 C, kumelių sėklinimas tampa paprastesnis ir efektyvesnis vėsioje aplinkoje ir neapšildomose patalpose (Pileckas, 2005). DARBO VIETA IR METODIKA Tiriamasis darbas buvo atliktas metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, UAB Lietuvos žirgynas, Vilniaus žirgyne. UAB Vilniaus Žirgynas buvo įkurtas 1949 m. netoli Vilniaus ir yra vienas didžiausių žirgynų Lietuvoje. Trys valstybiniai žirgynai UAB Vilniaus žirgynas, UAB Sartų žirgynas bei UAB Nemuno žirgynas 2012m. buvo sujungti į vieną įmonę UAB Lietuvos žirgyną. UAB Lietuvos žirgyne yra veisiami ir auginami daugiau negu 900 veislinių žirgų: žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, arabų, trakėnų, šetlando ponių, lietuvos sunkiųjų, ristūnų m. kovo 3 dieną UAB "Lietuvos žirgyne" Vilniaus padalinyje trakėnų veislės kumelė Lyda atsivedė dvynukus. Kad abu dvynukai išgyventų - Tai yra labai retai nutinkantis įvykis. Magistrantūros studijų metu ištyrėme Trakėnų veislės kumelių reprodukcines savybes remiantis Vilniaus žirgyno zootechninės apskaitos dokumentais. Tyrimui naudoti duomenys iš Vilniaus žirgyno nuo 2005 metų iki 2013 metų. Buvo taikyti tyrimų metodai: zootechninis- dokumentinis, analitinis, statistinis. Tyrimui buvo pasirinktas UAB Lietuvos žirgynas, tirtos Vilniaus žirgyno padalinyje auginamos ir veisiamos kumelių ir eržilų reprodukcinės savybės. Imti duomenys skirtingų metų nuo 2005 iki

26 Buvo nustatyta: veislinių kumelių kitimo dinamika, kergtų ir sėklintų kumelių skaičius kitimo dinamika, abortavimų skaičius ir priežastys, kumeliukų įšeiga. Tyrimų duomenys buvo išanalizuoti skaičiuokle EXCEL, SPSS paketu (licenzija Nr , versija 15, SPSS Inc., JAV). Buvo nustatyta įvairių veiksnių įtaka kumelių reprodukcijos rodikliams Vilniaus žirgyne: kumelių amžiaus, sezono, mėnesio eržilo ir kt. TYRIMŲ REZULTATAI TRAKĖNŲ VEISLĖS KUMELIŲ REPRODUKCINIŲ SAVYBIŲ APRAŠOMOJI STATISTIKA IR REGRESINĖ ANALIZĖ Duomenys apie trakėnų veislės kumelių reprodukciją apibendrinti 1 lentelėje, iš kurios rezultatų matome, kad veislinių kumelių skaičius sumažėjo per analizuojamą laikotarpį 40 proc., gautų kumeliukų skaičius žirgyne sumažėjo dvigubai, kergtų/sėklintų kumelių skaičius padidėjo 10 proc. kumelės (p < 0,05), sukėlėjas - herpes virusas. Abortavimų skaičiaus vidurkis visu tiriamuoju laikotarpiu buvo vidutiniškai 2 ± 0,856 tik 2010 metais užfiksuoti 5 abortai, susiję su rinopneumonija, kurios 1 lentelė. Trakėnų veislės kumeliavimosi rezultatai Metai Veislinių kumelių skaičius Gauta kumeliukų Abortavo Kergta ir sėklinta

27 Tyrimų metu buvo nustatytas dėsningai didėjantis kergtų/sėklintų kumelių skaičius žirgyne nuo bendro laikomų kumelių kiekio (6 pav.) Kergta/sėklinta kumelių nuo bendro kumelių skaičiaus 120,0 100,0 Prognozė y = 5,5974x + 59,132 R 2 = 0, ,0 60,0 40,0 20,0 0, pav. Kergtų/sėklintų kumelių skaičius ir prognozė Didžiausias (net 14 proc.) abortavusių kumelių skaičius nuo kergtų/sėklintų buvo nustatytas 2010 metais, nė viena kumelė neabortavo 2011 ir 2012 metais. Rezultatai grafiškai apibendrinti 7 paveiksle. Abortavo kumelių nuo kergtų/sėklintų, proc. 16,0 14,0 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0, pav. Abortavusių kumelių skaičiaus kitimas 27

28 Kaip matome iš 8 paveikslo duomenų, statistiškai reikšmingos tiesinės kumeliukų kitimo išeigos 100 ui laikomų žirgyne kumelių nenustatyta. Lyginant 2005 ir 2013 metus, kumeliukų nuo bendro kumelių skaičius gauta 40 proc. mažiau. Gauta kumeliukų nuo bendro kumelių skaičiaus, proc Metai 8 pav. Kumeliukų išeiga nuo bendro kumelių skaičiaus Tiriamuoju laikotarpiu per 7 metus 2,2 kartais (9 pav.) sumažėjo gautų kumeliukų išeiga nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus. Nustatytos labai nepalankios mažėjimo tendencijos (y = -6,3358x + 77,782; R2 = 0,5856), rodančios reprodukcijos vadybos problemas. Gauta kumeliukų proc. nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus 100,0 90,0 80,0 70,0 60,0 Prognozė: y = -6,3358x + 77,782 R 2 = 0, ,0 40,0 30,0 20,0 10,0 0, pav. Kumeliukų išeiga nuo kergtų/sėklintų kumelių skaičiaus 28