Paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Ukrainą galimybių studija m.

Transcription

1 Paslaugų sektoriaus įmonių eksporto į Ukrainą galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Eksporto skatinimas tikslinėse rinkose Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K

2 TURINYS SANTRAUKA ĮVADAS LIETUVOS VERSLO KONFEDERACIJOS NARIŲ PASLAUGŲ AUDITAS IR SEKTORIŲ PASIRINKIMO METODOLOGIJA LIETUVOS PASLAUGŲ SEKTORIAUS EKONOMIKOS APŢVALGA PRIEMONĖS EKSPORTO SKATINIMUI IR JŲ NAUDA Valstybės garantijos eksporto kredito draudėjams VšĮ Versli Lietuva vykdomi ES struktūrinių fondų projektai INVEGA siūlomi rėmimo sprendimai Tarptautinės eksporto kredito agentūros Skandinavijos šalių rėmimo fondai ESAMO KROVININIO KELIŲ TRANSPORTO IR KITŲ TRANSPORTUI BŪDINGŲ PASLAUGŲ SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Įmonės ir asociacijos Darbuotojų skaičius ir darbo uţmokestis Finansiniai rodikliai Sektoriaus eksporto veikla Išvados ESAMO KOMPIUTERIŲ PROGRAMAVIMO IR KONSULTACINĖS BEI SUSIJUSIOS VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE Bendras pristatymas Sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė Įmonių skaičius ir darbo statistika Finansiniai rodikliai Eksportas ir importas Išvados ESAMO KELIONIŲ AGENTŪRŲ IR EKSKURSIJŲ ORGANIZATORIŲ VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE ES paramos turizmo sričiai apţvalga

3 7.2. Sukuriama bendroji pridėtinė vertė Turistų kelionių duomenys Lietuvoje veikiančios įmonės Finansiniai rodikliai Kitos su turizmu susijusios veiklos rodikliai Sveikatingumo turizmas Lietuvos turizmo asociacijos ir Valstybinis turizmo departamentas Išvados UKRAINOS RINKOS APŢVALGA Bendra informacija Pagrindiniai Ukrainos konkurenciniai pranašumai Ukrainos prekybos sutartys Ukrainos konkurencingumas Bendroji Lietuvos paslaugų eksporto į Ukrainą SSGG analizė Verslo bendravimas, susitikimai ir derybos Mokesčių mokėjimas ir administravimas Teisinė verslo aplinka Ukrainos ekonominė krizė ESAMO KROVININIO KELIŲ TRANSPORTO IR KITŲ TRANSPORTUI BŪDINGŲ PASLAUGŲ SEKTORIAUS SITUACIJA UKRAINOJE Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Sektoriaus konkurencinė aplinka Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai Sektoriaus eksporto veikla Išvados ESAMO KOMPIUTERIŲ PROGRAMAVIMO IR KONSULTACINĖS BEI SUSIJUSIOS VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA UKRAINOJE Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Sektoriaus konkurencinė aplinka Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai Sektoriaus eksporto veikla Išvados

4 11. ESAMO KELIONIŲ AGENTŪRŲ IR EKSKURSIJŲ ORGANIZATORIŲ VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA UKRAINOJE Bendras pristatymas Veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Turistai ir jų išlaidos Kitos su turizmu susijusios veiklos rodikliai Išvados LIETUVOS ĮMONIŲ EKSPORTO Į UKRAINĄ GALIMYBĖS Krovininio kelių transporto ir kitų transportui būdingų paslaugų eksporto į Ukrainą galimybės Kompiuterių programavimo ir konsultacinės bei susijusios veiklos eksporto į Ukrainą galimybės Lietuvos turizmo įmonių eksporto į Ukrainą galimybės IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

5 SANTRAUKA Lietuvoje paslaugų sektoriuje dirba didţioji dalis darbuotojų, jis sukuria daugiau nei pusė BVP, o paslaugų eksportas yra sparčiausiai auganti eksporto šaka. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, daug ES struktūrinių fondų lėšų skiriama paslaugų sektoriaus infrastruktūros gerinimui. Ukraina yra 15 kartų didesnė valstybė negu Lietuva, tranzitinė šalis tarp ES, Rusijos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų. Šalis turtinga geleţies rūda ir kitais metalų rūdos ištekliais. Ekonomikos augimas buvo susijęs su plieno pramonės eksportu į Kiniją, tačiau 2008 metais prasidėjus pasaulinei krizei, smarkiai krito plieno paklausa ir kainos. Todėl Ukraina išgyvena sunkią finansinę situaciją, šaliai reikia papildomų uţsienio paskolų. Labai tikėtina, kad greitu laiku Ukraina su Europos Sąjunga pasirašys laisvosios prekybos sutartį. Ukrainoje yra didţiausias geleţinkelių tinklas Europoje. Didelę paslaugų eksporto dalį sudaro transporto paslaugos, perveţant krovinius geleţinkeliais. Tačiau automobilių kelių infrastruktūra yra blogos būklės, ir šalis neturi finansinių išteklių jai pagerinti, krovininių vilkikų parkas yra pasenęs, neatitinkantis ES aplinkosaugos reikalavimų, Ukrainos bendrovės turi blogesnes finansavimo sąlygas atnaujinti ilgalaikį turtą. Todėl Ukrainos transporto paslaugų importas auga sparčiau negu eksportas. Lietuvos transporto bendrovės tame gali rasti galimybes savo paslaugų eksportui. Ukraina siekia išnaudoti savo ţmogiškųjų išteklių potencialą, plečiant paslaugų sektoriaus veiklą. Dėl pasaulinių technologinių pokyčių informacinių technologijų sektorius yra sparčiausiai augantis. Visame pasaulyje trūksta kvalifikuotų sektoriaus specialistų (taip pat ir Lietuvoje), o Ukraina yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje kvalifikuotų IT specialistų parengiama daugiau negu sektoriuje sukuriama darbo vietų. Jau dabar Ukraina yra patraukliausia outsourcing vieta Vakarų Europos ir JAV bendrovėms, joje veikia daugiau nei 1000 uţsienio kompanijų, dirba 25 tūkst. ţmonių, o sektorius auga 30-40% per metus. Ukrainoje IT sukuriama BVP dalis daugiau nei du kartus maţesnė negu Lietuvoje, nors Ukrainos vyriausybė savo planuose numato, kad IT sektorius turėtų sudaryti dešimtadalį BVP. Deja, vyriausybės planams įgyvendinti nepakanka lėšų. Ukrainos programuotojai yra pagrindiniai atviro kodo programų kūrėjai pasaulyje, šalyje veikia ne vienas informacinių technologijų parkas, sparčiai auga sektoriaus paslaugų eksportas. Dėl kvalifikuotų darbuotojų pertekliaus, IT sektoriaus tradicijų ir plėtros Lietuvos IT sektoriui yra didelės partnerystės perspektyvos, plėtojant paslaugų eksportą į Ukrainą ir trečiąsias šalis. 5

6 Dėl savo dydţio, gyventojų skaičiaus, Juodosios jūros kurortų ir Karpatų kalnų Ukraina patenka į 15 labiausiai lankomų pasaulyje šalių sąrašą. Turizmo sektoriaus BVP dalis atsilieka nuo ES vidurkio, nesukurta kokybiška turizmo paslaugų infrastruktūra. Tuo tarpu dėl diegiamų modernių technologijų aptarnavimo srityje maţėja dirbančiųjų turizmo sektoriuje. Pagal ilgalaikes prognozes, atvykstančių į šalį turistų skaičius augs lėtai. Patys ukrainiečiai yra daug keliaujanti tauta. Per metus daugiau negu 20 mln. turistų vaţiuoja į kitas šalis, tačiau 80% jų vyksta į šalia esančias kaimynines valstybes. Į Lietuvą atvyksta nedidelis skaičius turistų iš Ukrainos, nes ryšiai turizmo sektoriuje nėra išvystyti. Turizmas yra vienas pagrindinių ES sektorių. Lietuva beveik 3 kartus atsilieka, lyginant su kitomis šalimis, pagal sukuriamo BVP dalį. Turizmo sektoriuje įgyvendinti 135 projektai, pritraukta dvigubai daugiau turistų negu planuota, gerėja turizmo infrastruktūra. Eksportuojant paslaugas į Ukrainą, reikia atsiţvelgti į esantį potencialą tai šalis su 46 mln. gyventojų, beje, tikėtina, greitu metu bus pasirašyta laisvos prekybos su ES sutartis. Iš kitos pusės, šalyje yra didelė infliacijos ir valiutos devalvacijos grėsmė. Lietuvos bendrovės, turinčios modernesnę materialią bazę ir sukaupusios didesnę vadybinę patirtį, gali sėkmingai plėsti paslaugų eksportą Ukrainoje. 1. ĮVADAS Paslaugų sektoriaus vaidmuo Europos Sąjungos šalyse vis didėja, o pats paslaugų sektorius auga ir jau sudaro du trečdalius BVP. Taip pat ir Lietuvoje paslaugų sektorius įgauna vis didesnę reikšmę jo sukuriama dalis siekia 59,5% BVP, sektoriuje dirba 66% visų uţimtųjų. Per 2013 metų sausio birţelio mėnesius, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, paslaugų eksportas išaugo 17% ir pasiekė 8,7 mlrd. Lt. Lietuva išlieka lydere tarp Baltijos šalių Lietuvoje 2013 metų II ketv. metinis paslaugų eksporto augimo tempas buvo sparčiausias. Didţiausia paslaugų eksporto rinka 2013 metų II ketv. buvo kitų ES šalių rinka, į ją eksportuota 36,7% viso paslaugų eksporto, į tradicinę rytų rinką 33,2%, į namų rinką 21,7%, o į kitų šalių rinką 8,4%. Dėl Lietuvos geografinės padėties ir išplėtotos verslo infrastruktūros tradiciškai svarbiausia paslaugų eksporto dalimi yra transporto paslaugos, kurios sudaro 61,2% viso paslaugų eksporto, tuo tarpu kelionių ir turizmo paslaugų eksportas sudaro 21,3%. Ukraina yra 9-ta didţiausia rinka Lietuvos eksportuotojams. Teigiamas prekybos balansas su Ukraina didėja kiekvienais metais nuo pat 2004 metų, o prekių apyvarta tarp šalių 2012 metais 6

7 siekė 3,55 mlrd. Lt. Bendras paslaugų eksportas į Ukrainą 2012 metais, palyginti su 2011 metais, augo 28% arba 39 mln. Lt ir sudarė 178,3 mln. Lt metais paslaugų eksporte į Ukrainą dominavo trys paslaugų rūšys: transporto paslaugos, sudariusios 33,6% viso paslaugų eksporto arba beveik 60 mln. Lt, kelionių paslaugos, sudariusios 29,4% arba 52,5 mln. Lt ir kitos verslo paslaugos, sudariusios 32,5% arba 58 mln. Lt. Ukrainą būtų galima priskirti prie šalių, kurias 2008 metais prasidėjusi pasaulinė finansų krizė palietė labiausiai metais minėtos šalies BVP sumaţėjo 14,8%. Dėl sėkmingos eksporto plėtros 2010 ir 2011 metais šalies ekonomika augo atitinkamai 4,1% ir 5,2%. Nepaisant to, 2012 metais minėtas augimas maţėjo iki 0,2%, o 2013 metais numatomas BVP nuosmukis. Tačiau tai didelė ir besivystanti rinka, turinti 46 mln. gyventojų, esanti Europos, Rusijos, Vidurio Azijos ir Artimųjų Rytų kryţkelėje. Ukraina turi sąlyginai daug gamtinių išteklių, ypač mineralų. Nors šalies naftos ir gamtinių dujų atsargų didţioji dalis išnaudota, ji turi kitų energetikos šaltinių, tokių kaip akmens anglis, hidroenergija ir branduolinio kuro ţaliava. Ukraina turi didelį potencialą ţemės ūkio sektoriuje, yra didţiausia pasaulyje saulėgrąţų aliejaus gamintoja bei svarbi ţaidėja grūdinių kultūrų bei cukraus rinkose. Turėdama didţiulį ekonominį potencialą, Ukraina jo per pastaruosius du dešimtmečius visgi nesugebėjo išnaudoti. Daugeliui ūkio šakų stinga investicijų, prasta infrastruktūros kokybė, Ukraina priskiriama prie ţemesnių uţ vidutines pajamas šalių. Pagrindinės problemos, stabdančios ekonomines reformas, politinis nestabilumas ir korupcija. Tačiau Ukrainos vyriausybė deda pastangas sukurti liberalius prekybos įstatymus, pagerinti investavimo klimatą, apsaugoti šalies investuotojus. Tačiau dėl to, jog daugelio Ukrainos šakų potencialas dar nėra išnaudotas, veiklos galimybių pasirinkimas yra itin platus. Daugiau nei 60% Ukrainos produkcijos eksportuojama į posovietines valstybes, tarp kurių Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas uţima didţiausią dalį. Gamtinės dujos yra didţiausia Ukrainos importo pozicija bei pagrindinė šalies uţsienio prekybos balanso deficito prieţastis. Vienas iš didţiausių Ukrainos konkurencinių pranašumų išsilavinusi ir nebrangi darbo jėga. Šalyje populiarios inţinerinės ir technologinės specialybės, nuo SSRS laikų, kai Ukraina buvo SSRS technologiniu centru, likęs orientavimasis į technologijas ir inovacijas. Ukrainos nedarbo lygis 2012 metais buvo lygus 8%. Viena iš labiausiai išsivysčiusių Ukrainos ūkio šakų krovinių transportavimas. Ukraina yra vienas iš pagrindinių Europos-Azijos transporto maršrutų centrų keturi iš dešimt tarptautinių transporto koridorių Azija-Europa eina pro Ukrainą. Ukrainos transporto ir 7

8 komunikacijų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2011 metais sudarė net 11,9% šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Krovinių transportavimo sektorius yra vienas iš šalies prioritetinių sektorių, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys ir į kurį siekiama pritraukti investuotojus, norint eliminuoti infrastruktūros trūkumus nepakankamą kelių tankį ir kokybę, technologinį atsilikimą, pasenusį automobilių parką. Kita Ukrainos ekonomikos dalis, taip pat turinti didelį ir dar neišnaudotą potencialą, yra IT sektorius. Ukraina jau dabar yra viena iš pagrindinių programinės įrangos tiekėjų pasaulyje, tačiau IT sektorius sugeneruoja tik 0,8% šalies BVP. Šio sektoriaus vienas didţiausių privalumų daug kvalifikuotos darbo jėgos, kurios net pati Ukrainos rinka nesugeba absorbuoti. Dėl to didelės uţsienio IT kompanijos Ukrainoje steigia savo filialus, paslaugų centrus, kurie aptarnauja pasaulinio garso įmones. Trečiasis Ukrainos sektorius, pristatomas šioje galimybių studijoje, turizmo. Pati Ukraina gausiai turistų lankoma šalis, 2011 metais uţėmė 13-ąją vietą pasaulyje pagal atvykstančių turistų skaičių, o ne kriziniu laikotarpiu dar aukštesnę. Ne tik Ukraina yra turistų traukos centras, bet ir patys šalies gyventojai kasmet keliauja vis daugiau metais iš Ukrainos į kitas šalis išvyko 21,43 mln. turistų. Pagal Ease of starting business indeksą Ukraina yra 47 vietoje tarp 189 šalių. Šiuo metu Ukraina sprendţia asociacijos sutarties pasirašymo su Europos Sąjunga klausimą, kurio vienokia ar kitokia baigtis gali stipriai paveikti verslo kūrimo Ukrainoje perspektyvas, tad į tai būtina atkreipti dėmesį. Šalies ūkis turi didţiulį potencialą, kelios ekonomikos šakos gali būti pavyzdinės ne tik Ukrainoje, bet ir globaliu mastu, tačiau šaliai būtina išspręsti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos problemas bei skatinti investicijas. Dėl politinių subtilybių Ukraina gali būti pakankamai sudėtinga šalis verslui, tačiau neabejotinai perspektyvi. 2. LIETUVOS VERSLO KONFEDERACIJOS NARIŲ PASLAUGŲ AUDITAS IR SEKTORIŲ PASIRINKIMO METODOLOGIJA Šiai galimybių studijai yra svarbūs paslaugų sektoriaus eksporto rodikliai. Lietuvos Verslo konfederacijos (LVK) nariai generuoja reikšmingą Lietuvos BVP dalį, todėl bendri paslaugų eksporto rodikliai koreliuoja ir su LVK narių teikiamų paslaugų eksportu. Paslaugų eksporto galimybėmis į Ukrainą domisi visa eilė konferedacijos narių skirtinguose sektoriuose, tačiau buvo vertinami įvairūs rodikliai, kur pagal esamą įdirbį bei 8

9 galimybių potencialą Lietuvos Verslo konfederacijos (LVK) nariai turi didţiausias paslaugų eksporto galimybes. Galimybių studijoje analizuojami potencialiausi trys paslaugų sektoriai. Sektoriaus potencialas buvo vertinamas analizuojant šiuos parametrus: rinkos apimtys, konkurencinė aplinka, apyvartos vienam gyventojui, sektoriaus rodiklių palyginimas su vidutiniais ES rodikliais, sektoriaus specializacija, bruoţai, ekspertų pokyčių vertinimas ir tendencijos. IT sektoriuje svarbi asociacija yra Verslo programinės įrangos aljansas, kurio nariai yra garsiausi pasaulinių prekinių ţenklų atstovai Lietuvoje. Tarp LVK narių IT verslo sprendimus teikia UAB Alna Group, UAB ART21, UAB Penki kontinentai, UAB Tieto Lietuva, UAB Nortal Lietuva, UAB CSC Telecom, UAB Microsoft Lietuva. Krovinių perveţimo krovininiu kelių transportu ir kitas transportui būdingas paslaugas teikia šie LVK nariai: Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija Lineka, Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija Linava, UAB Rhenus Svoris. Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija Lineka turi 64 narius, o Linava vienija daugiau nei 1000 veţėjų. Tiesiogines ir netiesiogines pajamas iš kelionių ir turizmo gaunantys LVK nariai: UAB Domus Lingua, Estravel American Express, Legalaus verslo aljanso, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narės. Pagal Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenis, vienas atvykstantis turistas Lietuvoje daugiau negu 50% lėšų skiria tiesiogiai su turizmu nesusijusioms išlaidoms. 9

10 3. LIETUVOS PASLAUGŲ SEKTORIAUS EKONOMIKOS APŢVALGA 2012 ir 2013 metais Lietuvos ekonomika pradėjo augti, didėjo BVP (bendrasis vidaus produktas) ir vidutinis darbuotojų uţmokestis metais BVP padidėjo 3,7%, o vidutinė alga nuo 2123 iki 2226 litų per mėnesį. Sumaţėjo nedarbo lygis. Jeigu prieš metus jis siekė 13,2%, tai 2013 metais bedarbių dalis sumaţėjo iki 11% metų trijų ketvirčių Lietuvos BVP siekė 88,86 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 3,3%, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos 3,1%). Prognozuojamas tolesnis ekonomikos augimas metais. Pagal prognozes, 2014 metais BVP augs 3,4%, dar po metų 4,3%, o 2016 metais turėtų pasiekti 4%. Jau kitąmet nedarbo lygis turėtų sumaţėti dar vienu procentu iki 10,5%, o 2016 metais turėtų pasiekti 9,1%. Taip pat ţadamas ir vidutinio darbo uţmokesčio padidėjimas nuo 2342 litų 2014 metais iki 2640 Lt po dar dviejų metų. Pozityvios šių rodiklių tendencijos turėjo įtakos ir vidaus vartojimui. Vartojimo augimas siekė 4%. Labai tikėtina, kad prognozės išsipildys, nes Europos Sąjungoje pasitraukė ekonominės krizės grėsmė, kaimyninėje Lenkijoje dingo recesijos rizika, joje auga atlyginimai, vidaus paklausa ir eksportas. ES šalys yra pagrindinės pasaulio prekių ir paslaugų eksportuotojos. Būtent eksporto augimas lėmė ekonomikos krizės pabaigą. Nors su Kinija ES šalys turi prekybos deficitą, tačiau paslaugų prekyboje yra teigiamas balansas. Lietuvos ekonomikos augimui taip pat nemaţai įtakos daro pagerėję eksporto rodikliai. Ypač prie to prisideda naftos produktų eksportas ir naftos kainų augimas. Tačiau, neskaitant naftos produktų, kitų pramonės šakų eksporto rodikliai auga lėčiau. Tam įtaką daro uţsienio rinkų tendencijos. Pagerinti ekonominę padėtį leidţia ir suaktyvėjęs vidaus rinkos vartojimas. Kiek padidėję atlyginimai bei pakeltas minimalus atlyginimas taip pat prisidėjo prie to, jog gyventojai gali leisti įsigyti daugiau prekių ir paslaugų, kurios sukuriamos šalies viduje. Padidėjo investicijų srautai, daug pramonės įmonių modernizavo mašinas ir įrenginius, taip padidindamos našumą ir gamybos apimtis. Didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai turi ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas. Vykdomos investicijos į transporto, aplinkosaugos ir turizmo infrastruktūrą, ţemės ūkio srityje, gamybos modernizavimą, mokslo tiriamuosius darbus. Vien 2013 metais išmokėta 18,2 mlrd. litų iš ES struktūrinių fondų. 10

11 Po 2008 metų krizės krovinių veţimo įmonės nusprendė atnaujinti savo krovininių vilkikų parką. Tačiau tai aiškinama ne padidėjusiu paslaugų poreikiu, o būtinybe atsinaujinti dėl grieţtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Kuo sunkveţimiai senesni ir labiau teršia aplinką, tuo didesni mokesčiai. Todėl, norint to išvengti, tenka pirkti naują techniką. Prognozuojama, kad pakankamai atnaujinus sunkveţimių parkus, investicijos į šį sektorių ţenkliai sumaţės. Lietuvos ekonomikai įtaką gali daryti uţsienio politikos ir ekonomikos pasikeitimai, ypač naftos produktų srityje. Šiuo metu naftos kainos ganėtinai stabilios ir net kiek maţesnės nei 2012 metais, todėl tai nedaro įtakos maisto ar paslaugų pramonėms, ir šiose srityse nepastebimas kainų didėjimas. Išsisprendus Irano atominės programos krizei, tikimasi, jog naftos kainos maţės dėl didėjančios pasiūlos. Visoms prekinių ţaliavų rinkos kainoms didelę reikšmę turi Kinijos ekonomikos augimas ir šio augimo skatinimo programos. Prognozuojama, jog artimiausiu metu naftos produktų kainos nekils, todėl neturėtų didėti ir maisto bei paslaugų kainos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos makroekonomika atrodo stabiliai BVP auga, vidutinis darbo uţmokestis taip pat, maţėja nedarbas. Optimistiškai nuteikia ir kitos makroekonomikos augimo prognozės. Eksportas vienas svarbiausių šalies ekonomikos tvaraus augimo garantų, 2010 metais padėjęs atsigauti valstybės ekonomikai metais prekių eksportas sudarė beveik 70 mlrd. litų, o tai net 25% daugiau nei iki ekonominės krizės 2008 metais ųjų spalį prekių eksportas pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 8 mlrd. litų ribą, lietuviškos kilmės eksportui tai taip pat buvo geriausias mėnuo (vertė viršijo 5,2 mlrd. litų). Paslaugų eksportas 2012 metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2011 metų laikotarpiu, didėjo 27,8% iki 4,5 mlrd. litų metų sausio birţelio mėn. paslaugų eksporto augimas buvo kiek spartesnis 17%, bendras paslaugų eksportas per pirmus šešis šių metų mėnesius pasiekė 8,7 mlrd. litų. Tradiciškai labiausiai prie paslaugų eksporto augimo prisideda transporto paslaugos (5,41 mlrd. Lt), kitos verslo paslaugos (0,864 mlrd.), kelionės (1,74 mlrd.) ir kitos. Didţiausia paslaugų eksporto rinka 2013 metų II ketv. buvo kitų ES šalių rinka, į ją eksportuota 36,7% viso paslaugų eksporto, į tradicinę rytų rinką 33,2%, į namų rinką (Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija) 21,7%, o į kitų šalių rinką 8,4%. Lietuvoje nemaţas tiesioginių uţsienio investicijų srautas tenka namų rinkos šalims. Pagal Lietuvos statistikos departamento išankstinius duomenis, 2012 metais tiesioginių uţsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 2,2 mlrd. litų (2% BVP) ir, palyginti su 2011 m., sumaţėjo 1,3 mlrd. litų, arba 37,6 procento m. TUI Lietuvoje daugiausia sumaţėjo dėl 7,5 karto sumaţėjusio reinvesticijų srauto. 11

12 2012 metais Lietuvoje sparčiausiai didėjo Švedijos (607,3 mln. Lt), Kipro (477,3 mln. Lt), Nyderlandų (403 mln. Lt) ir Lenkijos (310,9 mln. Lt) TUI, o daugiausia maţėjo Rusijos (-522,9 mln. Lt), Latvijos (-186,3 mln. Lt) ir Tailando (-105,8 mln. Lt) TUI. Per praėjusius metus daugiausia investuota į finansų ir draudimo (928,3 mln. Lt), nekilnojamojo turto operacijų (626,5 mln. Lt), profesinę, mokslinę ir techninę (348,4 mln. Lt) veiklas, o labiausiai maţėjo investicijos į informacijos ir ryšių (-202,4 mln. Lt) veiklą. Didţiausias TUI investicijų srautas buvo nukreiptas į ekonomikos paslaugų sektorius m. gruodţio 31 d. sukauptosios TUI Lietuvoje sudarė 41,2 mlrd. litų (11,9 mlrd. eurų). Per 2012 m. jų suma Lietuvoje padidėjo 3,1 mlrd. litų (8,1%). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko litų (4001 euras) TUI (2011 m. gruodţio 31 d Lt arba 3667 eurai) m. gruodţio 31 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia yra investavę šių šalių investuotojai: Švedijos 8,9 mlrd. litų (21,7%), Lenkijos 5 mlrd. litų (12,1%), Vokietijos 4,1 mlrd. litų (9,9%), Nyderlandų 3,4 mlrd. litų (8,4%), Norvegijos 2,6 mlrd. litų (6,4% visų TUI). Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 27 ES valstybių narių sudarė 32,1 mlrd. litų (78,1%), iš NVS šalių 2,1 mlrd. litų (5,1% visų TUI) m. gruodţio 31 d. duomenimis, daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą 27%, finansinę ir draudimo veiklą 19,9%, nekilnojamojo turto operacijų veiklą 12%, didmeninę ir maţmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą 10,9%, informacijos ir ryšių veiklą 9,5% visų TUI. Iš išvardintų sektorių 52,3% investicijų tenka paslaugų sektoriams metais Lietuvos tiesioginės investicijos į uţsienį buvo nukreiptos į paslaugų sektorių. Tiesioginių investicijų (TI) srautas į uţsienį 2012 m. sudarė 1,1 mlrd. litų. Investicijų į akcinį kapitalą srautas sudarė 603,2 mln. litų, reinvesticijų srautas uţsienyje 424,4 mln. litų, o kito kapitalo 51 mln. litų m. TI srautas į uţsienį sudarė 137,3 mln. litų m. Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Estijoje (765,2 mln. Lt), Latvijoje (133,6 mln. Lt) ir Nyderlanduose (112,7 mln. Lt), o sparčiausiai Lietuvos TI uţsienyje nutekėjo iš Ukrainos (-116,9 mln. Lt). Daugiausia Lietuvos investuotojai uţsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (944,2 mln. Lt), didmeninės ir maţmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (150,9 mln. Lt), apdirbamąją gamybą (112,2 mln. Lt). Daugiausia 12

13 investuojama į paslaugų sektorius, investicijos į Estiją ir Nyderlandus nemaţa dalimi susijusios su šių šalių verslo apmokestinimo įstatymais m. gruodţio 31 d. Lietuvos sukauptosios TI uţsienyje sudarė 6,6 mlrd. litų (1,9 mlrd. eurų). Per 2012 m. jų suma uţsienyje išaugo 1 mlrd. litų, arba 18,4% m. gruodţio 31 d. duomenimis, daugiausia investuota Nyderlanduose 1,6 mlrd. litų (25,1%), Estijoje 971,9 mln. litų (14,8%), Latvijoje 968,7 mln. litų (14,7%), Kipre 501,3 mln. litų (7,6%) ir Lenkijoje 483,8 mln. litų (7,4% visų Lietuvos TI uţsienyje). Daugiausia Lietuvos įmonės uţsienyje yra investavusios į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą 2,6 mlrd. litų (39,7%), apdirbamąją gamybą 908,2 mln. litų (13,8%), didmeninę ir maţmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą 806,2 mln. litų (12,3%), finansinę ir draudimo veiklą 730,4 mln. litų (11,1% visų Lietuvos TI uţsienyje). 47,5% Lietuvos investicijų buvo nukreipta į šalis, kuriose taikomos verslo apmokestinimo lengvatos. Taigi nors Lietuvos TUI srautas nukreipiamas į paslaugų sektorius, TUI neskatina Lietuvos verslo paslaugų eksporto (LR Ūkio Ministerija, 2013). 4. PRIEMONĖS EKSPORTO SKATINIMUI IR JŲ NAUDA Šiame skyriuje apţvelgsime priemones, palengvinančias Lietuvos įmonėms eksportuoti savo paslaugas, ir naudą, kuria pasinaudoję Lietuvos įmonės gali tikslingai panaudoti savo lėšas ir kompensuoti dalį išlaidų. Lietuvos Respublikos metų eksporto plėtros strategijos tikslas vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą. Strategijos įgyvendinimas paskatins aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų diegimą bei kokybiškų paslaugų teikimą, sudarys sąlygas efektyviai prekiauti su uţsienio partneriais. Skatindama įmonių eksportą, Ūkio ministerija skirsto Europos Sąjungos paramą. Naujų rinkų ieškančioms bendrovėms sudaroma galimybė dalyvauti tarptautinėse parodose ir pristatyti savo produktus ir paslaugas. Lietuva stengiasi išlaikyti esamas eksporto rinkas ir siekia aktyviau skverbtis į naujas. Prioritetinėmis eksporto rinkomis šiandien laikomos Baltijos jūros regionas, ES rinka, Rytų kryptis, Kazachstanas, Izraelis, JAV. 13

14 Skatinant eksportą, Ūkio ministerija, VšĮ Versli Lietuva bei kitos valstybinės institucijos tiek iš nacionalinio biudţeto, tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų vykdo įvairias eksporto skatinimo priemones. Lietuvoje yra keletas ES struktūrinių fondų priemonių, kurios skirtos verslo skatinimui. Viena jų Naujos galimybės. Šios priemonės tikslas skatinti įmones aktyviau ieškoti uţsienio partnerių. Tam tikslui skirta 13,54 mln. litų, kurie skiriami įmonių dalyvavimui parodose. Paramos intensyvumas 60%. Parama skiriama dalyvavimui uţsienio parodose, pristatymuose, prekinio ţenklo populiarinimui, sertifikavimui, rinkos tyrimams. Dalyvavimas parodose yra vienas efektyviausių būdų naujų partnerių paieškai ir savo produkcijos bei paslaugų tiesioginei demonstracijai galimiems partneriams bei klientams. Tai puiki proga Lietuvos įmonėms pademonstruoti savo galimybes ir surasti naujų galimybių plėtrai. Dar viena skatinanti priemonė Lyderis LT. Šios priemonės tikslas įmonių investicijų skatinimas į darbo našumo didinimą ir naujų produktų gamybą. Šiam projektui skirta suma 420 mln. litų. Paramos intensyvumas iki 40% tinkamų finansuoti išlaidų. Ši priemonė yra itin aktuali pramonės įmonėms, ir jos turi atkreipti dėmesį į šią galimybę, kuri padidintų įmonės našumą, leistų sukurti naujų produktų, paspartintų ir padidintų gamybos apimtis. Tiesa, reikia paminėti, jog ši priemonė skirta tik stambioms įmonėms. Tuo tarpu smulkiosios ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti E-verslas LT teikiamomis galimybėmis. Šiai skatinimo priemonei skirta 15,3 mln. litų. Paramos intensyvumas iki 50% tinkamų finansuoti išlaidų. Ši priemonė ypač aktuali informacinių technologijų įmonėms, nes ji taikoma elektroninio verslo diegimui ir skatinimui. Pasinaudojus šia verslo skatinimo programa, įmonės galėtų tapti konkurencingesnės arba plėstis, kas leistų tapti didesnėmis rinkos ţaidėjomis. Dar viena priemonė, skirta maţam ir vidutiniam verslui, Procesas LT. Jai įgyvendinti skirta 7 mln. litų. Paramos intensyvumas iki 50% tinkamų finansuoti išlaidų. Ši programa skirta valdymo sistemų modernizavimui. Procesas LT programa, šalia tiesioginių paramą naudojančių įmonių, naudinga ir IT įmonėms, nes skirta valdymo sistemų modernizavimui. Tuo tarpu įmonės, pasinaudojusios šiuo fondu, gali sukurti palankesnes sąlygas eksporto apimčių didinimui, gerinti pardavimų ir darbo našumą, efektyviau vykdyti apskaitas. Todėl įmonės, kurios negali savo pastangomis atnaujinti savo IT skyrių, gali pasinaudoti šia priemone ir padidinti savo įmonės efektyvumą. 14

15 4.1. Valstybės garantijos eksporto kredito draudėjams Nuo 2012-ųjų pradţios iki tų pačių metų gruodţio 31 d. Lietuvos eksportuotojams buvo atnaujinta galimybė kreiptis į INVEGĄ dėl specialiųjų garantijų eksportui suteikimo. Nors programa jau baigėsi, tačiau tikėtina, kad ji vėl bus atnaujinta, todėl pateikiama informacija išlieka aktuali. Be to, tokiais pačiais principais bei įstatymais vadovaujasi ir kreditų draudimo bendrovės, teikdamos draudimo paslaugas. INVEGA teikė valstybės specialiąsias garantijas eksporto kredito draudėjams dėl dalies pirkėjo skolos apmokėjimo eksporto kredito draudimo atvejais, jeigu pirkėjas neatsiskaito su draudėju sutartyje nustatytais terminais. Specialios eksporto kredito garantijos padeda vykdyti didesnius eksporto uţsakymus, nebijant, kad klientai taps nemokūs. Pagal LR Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą NR. X 1499, eksporto kreditas (pagal prekių pirkimo pardavimo ir (arba) paslaugų teikimo, ir (arba) darbų atlikimo sutartis) pirkėjo (pirkėjų) mokėtinos piniginės lėšos, kai jų mokėjimo terminas nustatomas pirkėjui (pirkėjams) įsipareigojus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal įstatymo 4 straipsnį, valstybė garantuoja draudėjui teikiamą apsaugą, jeigu draudėjas prisiima ne maţiau kaip 20% pirkėjo skolos rizikos ir yra tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) Draudėjas turi galiojančią eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone ir ją tinkamai vykdo, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė priima sprendimą dėl pirkėjo kredito draudimo limito sumaţinimo; 2) Draudėjas turi galiojančią eksporto kredito draudimo sutartį su draudimo įmone, ją tinkamai vykdo ir siekia gauti naują pirkėjo kredito draudimo limitą, tačiau dėl padidėjusios rizikos draudimo įmonė pasiūlo maţesnį pirkėjo kredito draudimo limitą negu draudėjas pageidauja; 3) Draudėjas sudaro naują eksporto kredito draudimo sutartį dėl padidėjusios rizikos VšĮ Versli Lietuva vykdomi ES struktūrinių fondų projektai VšĮ Versli Lietuva tikslas skatinti verslumą, didinant Lietuvos įmonių konkurencingumą, padedant Lietuvos įmonėms įsiskverbti ir įsitvirtinti tarptautinėse rinkose. Lietuvoje veikiančios įmonės su uţsienio kapitalo partneriais gali netiesiogiai gauti eksporto rėmimo paramą. Eksporto plėtrai reikia apyvartinių lėšų, taip pat daţnai eksporto uţsakymams reikia papildomos įrangos ir technologijų. 15

16 Nuo verslo pradţios iki eksporto plėtros priemonės tikslas skatinti verslumą ir didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, teikiant smulkiam ir vidutiniam verslui viešąsias paslaugas, stiprinant klasterių iniciatyvas, prisidedant prie Lietuvos įmonių įsitvirtinimo tarptautinėse rinkose, skatinant vis didesnį jų įsitraukimą į tarptautinę prekybą. Ši priemonė įmonėms naudinga tuo, jog leidţia tvirčiau atsistoti ant kojų, ţengiant į uţsienio rinkas. Dar viena skatinimo priemonė Eksportuojančioji Lietuva. Ji atlieka dvi pagrindines funkcijas remia smulkųjį ir vidutinį verslą bei skatina eksportą. Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimas apima verslumo, naujų įmonių steigimo skatinimą, pagalbą pirmaisiais įmonės gyvavimo metais, mokymus ir konsultacijas, siekiant didinti įmonių gebėjimus ir konkurencingumą. Projekto rėmuose bus įgyvendinamos tokios eksporto rinkodaros priemonės kaip parodos, verslo misijos, kontaktų mugės, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, eksporto mokymo programa, konsultacijos Lietuvos įmonėms. Ši priemonė itin naudinga naujoms įmonėms, nes leidţia praplėsti akiratį ir surasti naujų galimybių. Mokymai ir konsultacijos leidţia geriau suprasti įmonių veikimo principus ir atkreipti dėmesį į svarbiausius verslo sprendimus. Galimybės dalyvauti parodose ne tik atveria naujus kelius, tačiau leidţia ir iš arčiau susipaţinti su konkurentais bei susirasti verslo plėtros partnerių. Projekto Tarptautinio konkurencingumo link tikslas didinti Lietuvos kaip verslios ir konkurencingos šalies potencialą, įgyvendinant aukštųjų technologijų, globalizacijos ir mokslo integracijos skatinimo bei įmonių konkurencingumo didinimo iniciatyvas. Projekto ribose taip pat vykdomos tęstinės įstaigos veiklos, nukreiptos į Lietuvos įmonių eksporto apimčių ir rinkų plėtrą organizuojamos parodos, verslo misijos, renginiai. Pagrindinės projekto veiklos bus susijusios su renginių organizavimu ir su jais susijusių paslaugų pirkimu, internetinių sprendimų kūrimu, administravimu ir palaikymu, duomenų bazių prenumeratos įsigyjimu ir prieigos įmonėms suteikimu, konsultacinių paslaugų pirkimu. Projektu siekiama didinti įstaigos ţinomumą ir paslaugų prieinamumą. Labiausiai šiuo atveju dėmesį reikėtų atkreipti į galimybes pasinaudoti prisijungimais prie duomenų bazių, kuriose galima rasti labai naudingos informacijos INVEGA siūlomi rėmimo sprendimai INVEGA siūlo sprendimus, kaip įmonėms finansuoti savo veiklą. Eksporto veikla yra susijusi su produkcijos apimčių augimu ir papildomų finansinių išteklių paieška. Daţnai nauja eksporto šalis reikalauja naujų papildomų apyvartinių išlaidų, adaptuojant prekę rinkai: pakavimo 16

17 pakeitimas, prekės arba paslaugos modifikavimas, įmonės vidinių resursų išplėtimas. Prieš prisiimant eksporto uţsakymus, svarbu ţinoti, kaip gauti reikalingą finansavimą. Garantijos MVĮ įmonėms. Garantuoja pirmos paskolos grąţinimą bankui iki 80% paskolos sumos. Maksimali garantijos suma, jei verslo subjektas veikia 3 metus ir ilgiau, gali būti 5 mln. litų. Jei yra gautos kelios garantijos, garantijų likučių suma neturi viršyti 5 mln. litų. Garantijos suma gali būti nuo 30% iki 80% paskolos sumos. Jei verslo subjektas veikia trumpiau nei 3 metus, maksimali garantijos suma yra 2 mln. litų, o kai yra gautos kelios garantijos, jų likučių suma neturi viršyti 2 mln. litų. Šiuo metu valstybė skatina ir remia įmones bei verslininkus, imančius paskolas su INVEGOS garantija, sumokėdama uţ paskolos gavėją dalį garantijos atlyginimo. Lengvatinės paskolos. INVEGA administruoja ES paramos priemones, kuriomis finansuojamas lengvatinių paskolų teikimas verslo pradţiai ar plėtrai: Verslumo skatinimo fondas (paskolos iki 86 tūkst. Lt, INVEGA garantija, 95% palūkanų kompensavimas, darbo uţmokesčio subsidijavimas); Atviras kreditų fondas (paskolos iki 1,5 mln. Lt, INVEGA garantija, iki 50% palūkanų kompensavimas); Maţų kreditų teikimas 2 etapas; Maksimalus maţo kredito dydis yra iki 350 tūkst. litų. Maţo kredito gavėjas privalo būti Lietuvos teritorijoje veikianti ir Lietuvoje įregistruota įmonė, atitinkanti labai maţos, maţos ar vidutinės įmonės apibrėţimą pagal MVĮ įstatymą. Šios įmonės privalės pateikti bankui MVĮ subjekto statuso deklaraciją. Be to, projektai turi būti įgyvendinami Lietuvos teritorijoje. Paskolos skiriamos verslo plėtrai įmonių investicinėms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti Tarptautinės eksporto kredito agentūros Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas nuo 1999 metų vykdo Prekybos skatinimo programą. Bankas suteikia eksporto kredito linijas ir garantijas Rytų ir Centrinės Europos bankams bei faktoringo bendrovėms. Šiuo metu Lietuvoje ERPB finansinės linijos nesuteikiamos. Šiaurės Investicijų Bankas (NIB) suteikia kreditus projektų finansavimui ir finansinėms įstaigoms pramonės ir paslaugų sektorių tvaraus augimo finansavimui. Tarptautinės finansinės įstaigos tiesiogiai finansuoja stambius projektus; smulkaus ir vidutinio verslo projektai finansuojami per finansines įstaigas. 17

18 4.5. Skandinavijos šalių rėmimo fondai Kaip ir VšĮ Versli Lietuva, Skandinavijoje bendros su šių šalių partneriais įmonės gali gauti paramą eksporto plėtrai. Pavyzdţiui, Švedijoje Swedish Trade Council padeda verslams plėtoti eksportą Rusijoje, Maskvoje ir Sankt Peterburge turi veikiančias atstovybes. Swedish Export Credit Corporation ( teikia garantijas eksportuojančioms Švedijos įmonėms. Taip pat teikiamos MVĮ eksporto kredito paskolos. Exportkreditnämnden (EKN) ( suteikia garantijas eksporto gautinoms sumoms ir apyvartinėms lėšoms, kad būtų galima vykdyti eksporto uţsakymus. Suomijoje per valstybės valdomą bendrovę Finnvera, kuri suteikia finansinę paramą ir eksporto garantijas, plėtojama eksporto veikla per EFinnvera Oyj ir Finnish Export Credit Ltd (FEC) ( Bendrovės suteikia tiltinį finansavimą apyvartinių lėšų papildymui, akcinį kapitalą bendrovės finansinio pajėgumo padidinimui, garantijas arba paskolas apyvartiniam kapitalui ir investicines paskolas iš valstybinių fondų. Norvegijoje eksportą remia Norwegian Guarantee Institute for Export Credits (GIEK), kuris suteikia garantijas eksporto pardavimams, taip pat garantijas bankams eksporto uţsakymams. Garantijos Norvegijos eksportuotojams gali būti suteikiamos iki 100% vertės, uţsienio importuotojams iki 90% su sąlyga, kad minimali Norvegijos prekių vertė būtų 30% nuo prekių paslaugų pirkimo vertės. Danijos eksporto rėmimo fondas Eksport Kredit Fonden (EKF) suteikia garantijas ir paskolas eksporto uţsakymams. Fondas suteikia apyvartines lėšas eksporto uţsakymams įvykdyti, garantijas bankams, kai jie pareikalauja papildomo uţstato, ir garantijas uţsienio pirkėjams, sumokantiems avansinius mokėjimus. Fondas kredituoja smulkias ir stambias įmones, įgyvendina programą eksporto kredito sprendimas per dvi minutes, nemokamai konsultuoja, koks eksporto finansavimo sprendimas tinkamiausias. Taip pat fondas padeda uţsienio importuotojams gauti reikiamą ilgalaikį finansavimą ir garantijas, perkant prekes iš patikimų Danijos tiekėjų. Skandinavijos šalių eksporto rėmimo fondai kiekvienu konkrečiu atveju priima tinkamą finansavimui sprendimą. Lietuvos verslas turi ganėtinai šiltus santykius su Skandinavijos šalimis, yra nemaţai bendrų projektų. Todėl Lietuvos įmonės privalo atkreipti dėmesį ir į galimybes dėl rėmimo 18

19 Procentai kreiptis į Skandinavijos šalių rėmimo fondus. Ţinoma, norint tai padaryti, reikia rasti partnerių, tačiau turint perspektyvą ir viziją bei gerą reputaciją, Skandinavijos rėmimo fondai gali būti puiki galimybė plėstis įmonėms, turinčioms Skandinavijoje verslo partnerius. Bet kokiu atveju, apibendrinant visą skyrių, galima pasakyti, kad Lietuvos įmonės savo paslaugas gali eksportuoti tiek savarankiškai, tiek ir pasinaudodamos rėmimo galimybėmis. Viskas priklauso nuo to, kokie yra įmonės tikslai, techninis lygis ir plėtros galimybės. 5. ESAMO KROVININIO KELIŲ TRANSPORTO IR KITŲ TRANSPORTUI BŪDINGŲ PASLAUGŲ SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE 5.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Transporto ir saugojimo sektoriaus (apima sausumos, oro ir vandens transportą) įmonių sukuriama bendroji pridėtinė vertė nuo 2008 metų pastoviai kilo (1 pav.) metais sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekė 9,4% visos Lietuvoje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės, o 2012 metais pasiekė 13% ribą. Transporto sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikai neabejotina tai vienas iš paslaugų sektorių, sukuriančių didţiausią pridėtinę vertę, taip pat tai sektorius, kurio paslaugų Lietuvoje eksportuojama daugiausiai metų pirmąjį ketvirtį šio sektoriaus paslaugų eksportas, lyginant su kitomis paslaugomis, augo greičiausiai (Versli Lietuva, 2013) ,4 10,7 12,0 12,2 13, pav. Transporto ir saugojimo sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos, krovininis kelių transportas sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. Krovininiu kelių transportu perveţama daugiau kaip 40% krovinių, o tai lemia šios transportavimo rūšies mobilumas 19

20 (galimybė pristatyti krovinį iš siuntėjo kiemo į gavėjo kiemą), pakankamai trumpas pristatymo laikas bei galimybė transportuoti įvairių rūšių krovinius. Pagal 2011 metais Verslo ţiniose pateiktą statistiką, tarp 500 Lietuvos įmonių, fiksuojančių didţiausius pardavimus, su krovinių veţimu ir logistika ar panašia veikla susijusių įmonių buvo 26. Aukščiausią (19-ą) poziciją uţėmė UAB Rivona, kurios pagrindinė veikla logistika, veţimai ir nekilnojamasis turtas. Šios įmonės uţimama vieta 2011 metais buvo kiek prastesnė nei 2010 m., kuomet tame pačiame saraše ji rikiavosi 13-oje vietoje. Geriausias pozicijas šioje statistikoje uţimančių įmonių dešimtukas, kurių veikla krovinių gabenimas ir logistika ar su tuo susijusi veikla, atrodo taip: 1) UAB Rivona 19 vieta, 2) UAB Vlantana 92 vieta, 3) UAB DSV Transport 122 vieta, 4) UAB Transekpedicija 129 vieta, 5) UAB Finėjas 169 vieta, 6) UAB Transtira 170 vieta, 7) Autoverslo grupė 208 vieta, 8) Hoptrans Group 216 vieta, 9) UAB Magnus Logistics 221 vieta, 10) Ad Rem grupė 224 vieta. Paţvelgus į šiuos duomenis matyti, kad kai kurios įmonės viena nuo kitos atsilieka vos per kelias pozicijas. Lietuvos įmonės, teikiančios krovininio kelių transporto ir kitas transportui būdingas paslaugas, turi dideles plėtros galimybes tiek Lietuvoje, tiek ir uţsienyje transporto sektorius yra augimo stadijoje, o Lietuvos veţėjų ilgametė patirtis, sukauptos veţimo į/per įvairias šalis ţinios, aukštus standartus atitinkanti technika leidţia tikėtis šio sektoriaus tolimesnės plėtros Įmonės ir asociacijos Įmonių skaičius Įmonių, uţsiimančių krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla, skaičius neţymiai svyravo metais (2 pav.) metais veikė 3627 šio sektoriaus įmonės, o 2012 metais šis skaičius pasiekė Tuo tarpu įmonių, uţsiimančių sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikla (apima sausumos, vandens ir oro transportą), skaičius nuo 2008 metų pamaţu didėjo: 2008 metais sektoriuje suskaičiuotos 953 įmonės, 2010 m. 1138, o 2012 m

21 Vienetai Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla 2 pav. Įmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 *Lietuvoje kiekvienais metais daugėja įmonių, kurios teikia sandėliavimo ir kitas paslaugas. Didėjant sandėliavimo ir logistikos plotams, atsiranda galimybės plėsti veiklą transportuojant kitų šalių rinkoms skirtas prekes Veţėjų keliais asociacijos Lietuvos nacionalinė veţėjų automobiliais asociacija Linava. Šiai asociacijai priklauso ne tik krovinių gabenimo automobiliais uţsiimančios įmonės, tačiau ir keleivinio transporto įmonės. Pagrindinė asociacijos misija atstovauti ir ginti Lietuvos veţėjų automobiliais interesus, efektyviai veikti vidaus ir uţsienio rinkose. Asociacija siekia uţtikrinti kuo geresnes verslo sąlygas savo nariams Rytų ir Vakarų rinkose ir įvairiais lygiais atstovauja Lietuvos veţėjus. Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija Lineka. Šios asociacijos tikslai atstovauti asociacijos narių interesus vyriausybinėse, socialinėse bei tarptautinėse organizacijose, plėtoti ryšius su tarptautinėmis krovinių ekspedijavimo ir logistikos verslo organizacijomis, gerinti Lietuvos ekspeditorių ir logistų paslaugų kokybę ir organizuoti ekspeditorių profesinius kvalifikacinus mokymus. Taip pat ši asociacija kartu su kitomis verslo organizacijomis, valstybinėmis ir savivaldos institucijomis dalyvauja teisės aktų kūrimo, derinimo ir tobulinimo darbuose. 21

22 Didţiosios įmonės Girteka logistics viena pirmaujančių Rytų Europos transporto kompanijų pilnų krovinių perveţimo srityje, turinti daugiau nei 4500 darbuotojų (iš kurių 90% vairuotojai), 1950 nuosavų automobilių, kurie atitinka EURO-5 taršos reikalavimus, ir atliekanti daugiau nei 130 tūkst. pilnų krovinių perveţimų per metus. Savo veiklą pradėjusi 1996 metais nuo krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais, ši įmonė išaugo iki didelės kompleksines paslaugas teikiančios kompanijos. Rhenus Svoris pirmoji privataus kapitalo transporto įmonė Lietuvoje, veikianti nuo 1989 metų. Eilę metų dirbanti krovinių gabenimo kelių transportu srityje, įmonė pastaraisiais metais didţiausią dėmesį skiria naujų produktų kūrimui. Šiandien Rhenus Svoris priklauso vienai didţiausių Europoje logistikos grupių Rhenus Logistics metais Rhenus grupės apyvarta siekė 4 mlrd. eurų. Kompaniją sudaro 350 atstovybių, kuriose dirba daugiau nei 24 tūkst. darbuotojų. Transekspedicija lietuviško kapitalo transporto ekspedicinė logistikos įmonė, 1990 metais įkurta Vilniuje. Transekspedicija yra viena didţiausių transporto ekspedicinių logistikos kompanijų Lietuvoje (įmonėje dirba 240 darbuotojų), veţanti maţus, dalinius ir didelius krovinius vietiniais ir tarptautiniais maršrutais bei teikianti visas logistikos paslaugas. Beveik pusę visų teikiamų transporto paslaugų sudaro rinktinių krovinių veţimas. Bendrovės dispozicijoje 200 automobilių, atitinkančių EURO-3, EURO-4 ir EURO-5 standartus. Bendrovės automobilių maršrutai nusidriekia nuo Ispanijos, Portugalijos iki Tolimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos šalių: Kazakhstano, Uzbekistano, Kirgizstano ir kt. 22

23 Dirbtai valandai, Lt Tūkst. vienetų 5.3. Darbuotojų skaičius ir darbo uţmokestis Darbuotojų skaičius įmonėse, uţsiimančiose krovininiu kelių transportu ir perkraustymo veikla, staigiai sumaţėjo metais nuo 44,4 iki 35,9 tūkst. (3 pav.). Nuo 2010 metų matomas greitas darbuotojų skaičiaus kilimas, kuris 2012 metais viršijo prieškrizinį lygį ir siekė 44,6 tūkst. Tai reiškia, jog įmonės plečiasi, gauna vis daugiau uţsakymų ir, tikėtina, šios tendencijos galbūt ne tokiais tempais, tačiau išliks ,4 38,6 35,9 40,3 44, pav. Darbuotojų skaičius, krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 Transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių našumas nuo 2009 metų tendencingai augo (4 pav.) bendroji pridėtinė vertė dirbtai valandai transporto ir saugojimo sektoriuje pakilo nuo 49 Lt 2009 metais iki 72,7 Lt 2012 metais ir gerokai pralenkė bendrą visų veiklų vidurkį, kuris 2012 metais siekė 43,4 Lt , ,8 64, , ,3 36,6 43, ,7 31, Bendras visų veiklų Transportas ir saugojimas 4 pav. Bendroji pridėtinė vertė dirbtai valandai. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 Darbuotojų skaičiaus ir įmonių našumo augimas vienu metu reiškia paklausos augimą. Transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė auga, įdarbinama vis daugiau darbuotojų bei 23

24 LTL didėja ir pats įmonių, veikiančių šiame sektoriuje, skaičius. Taigi sektoriaus reikšmė Lietuvos ekonomikai didėja. Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis transporto ir saugojimo sektoriuje nuo 2010 metų kilo ir 2012 metais pasiekė 2001 Lt lygį (5 pav.), tačiau vis tiek dar tebėra maţesnis uţ bendrą šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo uţmokestį Bendras vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis transporto ir saugojimo sektoriuje 5 pav. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio kaita metais. Lietuvos statistikos departamentas, Finansiniai rodikliai Sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriaus pelningų įmonių dalis 2009 metais sudarė tik 34,33% (6 pav.). Nuo 2010-ųjų metų pastebimas staigus sektoriaus atsigavimas, o 2012 metais didţioji dalis, t.y. 76,61% sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriaus įmonių veikė pelningai. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 23,39% 37,54% 46,61% 58,70% 65,67% 76,61% 62,46% 53,39% 41,30% 34,33% Nuostolingų įmonių dalis Pelningų įmonių dalis 6 pav. Sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektoriaus pelningų įmonių dalis. Lietuvos statistikos departamentas,

25 Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų sektoriaus pelningų įmonių dalis neţymiai sumaţėjo 2009 metais ir siekė 54,93% (7 pav.). Nuo 2010 metų matomas pelningų įmonių dalies didėjimas: 2010 metais 64,69%, 2011 m. 68,29%, 2012 m. 86,68%. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 13,32% 37,82% 35,31% 31,71% 45,07% 86,68% 62,18% 64,69% 68,29% 54,93% Nuostolingų įmonių dalis Pelningų įmonių dalis 7 pav. Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų sektoriaus pelningų įmonių dalis. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 Jau keletą metų iš eilės matomas krovininio kelių transporto sektoriaus augimas neturėtų sustoti ir artimiausiu metu. Lietuvos veţėjai nuosekliai atnaujina savo krovininio transporto parką, ieško naujų partnerių, glaudţiai bendradarbiauja su įmonėmis, kurios teikia savo produkciją į Rusiją, tačiau neranda geresnių veţėjų į šią šalį uţ lietuvius. Taip pat kyla ir Lietuvos veţėjų autoritetas Europos rinkoje, todėl tikėtina, kad uţsakymų daugės ir šiame ţemyne. Kol kas vienintelė rimtesnė probema, su kuria gali susidurti Lietuvos veţėjai, tai neaiškumai dėl Rusijos pozicijos sienos kirtimo atţvilgiu. Nors naujos sienos kirtimo tvarkos įvedimas yra vis atidėliojamas, tačiau tikėtina, kad ankščiau ar vėliau tai gali veţėjams sukelti tam tikrų problemų. Įmonių, teikiančių sandėliavimo ir saugojimo paslaugas, pajamos yra ţymiai maţesnės, lyginant su krovininio kelių transporto ir perkraustymo sektoriaus įmonėmis. Tačiau pajamų kitimas buvo analogiškas: 2009 metais staigus sumaţėjimas, o nuo 2010 metų stabilus augimas. 25

26 Mln. Lt ,3 358, ,5 271, ,3 8429,7 7121,8 5795, Sandėliavimas ir saugojimas Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla 8 pav. Sektoriaus įmonių pajamos. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 Remiantis Cargonews pateiktais duomenimis (2013), kitų transportui būdingų paslaugų sektoriuje, kurio didţiausią dalį sudaro ekspeditoriai, pajamos, lyginant 2008 metų pirmą pusmetį su 2013 metų pirmuoju pusmečiu, išaugo net 92,7% metais po pirmųjų šešių mėnesių šio sektoriaus pajamos siekė 3848 mln. Lt Sektoriaus eksporto veikla Krovinių perveţimas keliais yra ypatingai svarbi paslaugų sritis Lietuvai metais Lietuvos krovininio kelių transporto sektoriaus eksportas siekė 4111,92 mln. Lt, kas sudarė net 25,95% viso paslaugų eksporto. Tai kiek daugiau nei ketvirtadalis visos paslaugų eksporto rinkos. Kriziniu laikorpiu šio sektoriaus paslaugų eksportas buvo ypač sumaţėjęs (2009 metais, lyginant su 2008 metais, 28,9%), tačiau nuo 2010 metų matomas stabilus kilimas (9 pav.). Tuo tarpu krovininio kelių transporto paslaugų visu nagrinėjamu metų laikotarpiu į Lietuvą importuota buvo ţymiai maţiau nei eksportuota. Čia ekonominės krizės metu apimtys taip pat maţėjo ir 2009 metais importas siekė tik 591,15 mln. Lt. 26

27 Mln. $ Mln. Lt , , , , , ,22 812,78 852,31 993, , Metai Eksportas Importas 9 pav. Krovinių pervežimo paslaugų eksportas ir importas. Lietuvos bankas, 2013 Kitų transportui būdingų paslaugų sektoriaus, kurio pagrindą sudaro ekspedicinė veikla, eksportas metais tai didėjo, tai maţėjo (10 pav.). Tačiau metais šio sektoriaus paslaugų eksporto augimas buvo itin didelis ir pralenkė metų krovinių perveţimo paslaugų eksporto augimą metais kitų transportui būdingų paslaugų sektoriaus eksportas pasiekė 870,71 mln. JAV dolerių (2159,34 mln. Lt). Be to, šio sektoriaus paslaugų tarptautinės prekybos balansas yra teigiamas. Šį nepastovumą lėmė ekonominis sunkmetis. Smuktelėjusi tarptautinė prekyba lėmė ir krovinių gabenimo paslaugų paklausos sumaţėjimą , ,69 569,94 436,95 521,26 426,54 Eksportas Importas ,70 226,36 189,74 212, pav. Kitų transportui būdingų paslaugų sektoriaus eksportas ir importas. Jungtinių Tautų statistikos skyrius, 2013 *Krovinių pervežimo ir transporto paslaugų statistika rodo, kad po krizės atsigaunančiose ekonomikose paslaugų eksportas sparčiai auga, sukurdamas didesnę pridėtinę vertę bei didindamas našumą. Per artimiausius kelis metus paslaugų eksportas augs dėl konkurencinio pranašumo ir geografinės padėties. 27

28 5.6. Išvados Transporto sektorius Lietuvoje yra vienas iš labiausiai išvystytų paslaugų sektorių metais bendroji pridėtinė vertė, sukuriama transporto sektoriaus, siekė net 13%. Darbuotojų skaičius šiame sektoriuje auga, o pelningų įmonių dalis 2012 metais stipriai padidėjo. Pajamos 2012 metais augo tiek krovininio kelių transporto paslaugų sektoriuje, tiek ir kitų transportui būdingų paslaugų sektoriuje. Šis pajamų augimas tiesiogiai susijęs su paslaugų eksportu, kuris nuo 2010 metų abiejuose sektoriuose ţenkliai išaugo. Transporto sektorius ir ypač šie du nagrinėjami subsektoriai, t.y. krovininio kelių transporto paslaugų bei kitų transportui būdingų paslaugų, kurių didţiają dalį sudaro ekspedijavimo paslaugos, yra augimo stadijoje. Geri sektoriaus ekonominiai rodikliai, patogi Lietuvos geografinė padėtis, turima gera infrastruktūra bei santykinai pigios darbo jėgos resursai Lietuvoje leidţia tikėtis dar didesnės sektoriaus plėtros, o kadangi Lietuvos rinka jau yra uţpildyta, sektoriaus plėtra turėtų būti tiesiogiai susijusi su paslaugų eksporto masto didėjimu. 6. ESAMO KOMPIUTERIŲ PROGRAMAVIMO IR KONSULTACINĖS BEI SUSIJUSIOS VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE 6.1. Bendras pristatymas Per pastaruosius 12 metų Lietuva padarė didelę paţangą informacinių technologijų (IT) srityje metais Lietuvoje internetu naudojosi tik 64 iš 1000 gyventojų, o 2012 metais interneto naudotojų gretose jau buvo 680 iš 1000, kas reiškia, jog interneto vartotojų šalyje padaugėjo daugiau nei dešimt kartų. Visgi šis rodiklis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio 73% (Internet World Stats, 2013), tačiau šalis gali pasigirti tuo, jog kiekviena joje veikianti įmonė naudojasi kompiuteriais ir internetu. Kalbant apie įmones, reikėtų paminėti, jog ne viena uţsienio kapitalo įmonė Lietuvoje turi savo informacinių technologijų būstinę. Tarp jų ţinomiausias tarptautinio Barclays banko technologijų centras. Pagrindinės tokių centrų steigimo prieţastys palyginti su Vakarų Europa nedideli atlyginimai bei aukšta darbuotojų kvalifikacija. 28

29 6.2. Sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė Informacinių technologijų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė buvo sumaţėjusi metais, tačiau 2011 metais pasiekusi 2343,7 mln. litų ne tik pasivijo, bet ir pralenkė prieš krizę (2008 m.) buvusį lygį (1 lentelė). Tačiau IT sektoriaus sukuriamos vertės dalis bendroje šalies pridėtinėje vertėje visada išliko labai panaši, apie 2,5%. Tai reiškia, jog šis sektorius pasiţymi pastovumu, kuriant bendrąją pridėtinę vertę, ir išlaiko stabilias savo pozicijas. 1 lentelė. IT sektoriaus pridėtinė vertė, mln. Lt. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Metai IT sektoriaus pridėtinė vertė 2180,5 2072,8 2088,9 2343,7 2565,0 Dalis bendroje pridėtinėje vertėje, % 2,2 2,5 2,4 2,5 2,5 Dalis BVP, % 1,9 2,3 2,2 2,2 2,3 Nors Lietuvos kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos rezultatai 2012 metais atrodo neblogi, tačiau bendrai informacijos ir komunikacijos veiklos sukuriama pridėtinės vertės dalis BPV yra ţemesnė nei Europos Sąjungos 28 valstybių vidurkis (11 pav.). Ne tik EU-28 lenkia Lietuvą, tačiau ir artimiausios jos kaimynės Latvija ir Estija. Reikėtų paminėti, jog metų laikotarpiu Estija lenkia ne tik Lietuvą ir EU-28 vidurkį, tačiau 2010 metais netgi buvo pasivijusi, o 2009 metais ir aplenkusi aukšto lygio informacinių technologijų šalį Suomiją metais Estijos informacijos ir komunikacijos srityje sukurta pridėtinė vertė sudarė net 5,4% BPV, kai tuo tarpu Lietuvos tik 4% metais informacijos ir komunikacijos srities sukuriamos vertės dalis BPV kiek nukrito. Minėtais metais kaimynė Estija siekė Europos Sąjungos vidurkį jos informacijos ir komunikacijos veikla prie BPV prisidėjo 4,7%; Suomija viršijo ES vidurkį ir pasiekė 5,1% BPV lygį, kai tuo tarpu Lietuvos rezultatas buvo tik 3,1%. Visa tai reiškia, jog Lietuva vis dar nėra išnaudojusi visų galimybių, todėl būtina ieškoti naujų arba dar neuţpildytų sričių. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiose srityse kaimyninės šalys lenkia Lietuvą, ir ieškoti būdų, kaip sudaryti konkurenciją. 29

30 6% 5% 4% 3% 4,8% 4,9% 4,2% 3,4% 5,4% 5,1% 5,0% 5,0% 5,1% 4,7% 4,7% 5,1% 4,4% 4,5% 4,0% 4,2% 4,3% 3,7% 3,1% 3,1% Estija Latvija Lietuva 2% Suomija EU-28 1% 0% pav. Informacijos ir komunikacijos sukuriamos pridėtinės vertės dalis BPV. Eurostat, Įmonių skaičius ir darbo statistika Informacinių technologijų srityje dirbančiųjų darbo uţmokestis yra ţymiai didesnis uţ vidutinį (12 pav.). Jeigu bendras vidutinis bruto darbo uţmokestis ekonominės krizės metu buvo sumaţėjęs, tai informacijos ir ryšių srityje dirbantieji nuolat galėjo dţiaugtis vis didėjančiu atlyginimu, kuris 2012 metais pasiekė 3466 litus ir buvo net 63% didesnis uţ bendrą vidutinį darbo uţmokestį. Tai reiškia, jog didėjanti paslaugų paklausa lemia ir didėjantį kvalifikuotos darbo jėgos uţmokestį. Besiplečiantis IT tinklas didina šia veikla uţsiimančių įmonių pajamas bei pačių įmonių skaičių metais Lietuvoje veikė 1141 įmonė, uţsiimanti kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusia veikla. Ţvelgiant į šios veiklos įmonių skaičiaus dinamiką (13 pav.), matome, jog nuo 2008 iki 2013 metų šios veiklos atstovų skaičius padidėjo 398 įmonėmis ir per visą minėtą laikotarpį tik 2012 metais kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių skaičius buvo sumaţėjęs. 30

31 Įmonių skaičius LTL Vidutinis darbo uţmokestis Informacija ir ryšiai 12 pav. Vidutinis neto DU. Lietuvos Statistikos Departamentas, pav. Kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių skaičius. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Šiame sektoriuje dominuoja maţos ir vidutinės įmonės (MVĮ) metų laikotarpiu MVĮ sudarė net 97% visų Lietuvoje veikiančių kompiuterių programavimo ir konsultacinės bei susijusios veiklos įmonių (2 lentelė). Tai reiškia, jog didţioji dalis šia veikla Lietuvoje uţsiimančių įmonių turi maţiau nei 250 darbuotojų. 31

32 Darbuotojų skaičius 2 lentelė. MVĮ dalis bendroje įmonių statistikoje. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Metai Viso kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių Iš jų maţų ir vidutinių įmonių pagal darbuotojų skaičių MVĮ dalis 97% 97% 97% 97% Didţiausią kompiuterių programavimo ir konsultacinės bei susijusios veiklos MVĮ dalį (net 60%) sudaro mikro įmonės, turinčios 0 4 darbuotojus (14 pav.). Tuo tarpu turinčių 50 ir daugiau darbuotojų įmonių dalis visiškai neţymi ir sudaro tik apie 3% visų MVĮ. Tačiau besiplečianti rinka ir didėjantis IT poreikis, tikėtina, ateityje kiek pakoreguos šiuos rodiklius. Didesnė dalis kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonėse įsidarbinusių asmenų priklauso įmonių, kuriose dirba 20 ar daugiau ţmonių, darbuotojų grupei (15 pav.). Nuo 2008 iki 2012 metų darbuotojų skaičius MVĮ nuosekliai didėjo ir 2012 metais pasiekė 7956 darbuotojų skaičių. Prisiminus, jog 2012 metais МVĮ įmonių skaičius buvo sumaţėjęs, palyginti su 2011 metais, galime daryti išvadą, jog MVĮ įmonės auga, t.y. jų tarpe vis daugėja įmonių, turinčių didesnį darbuotojų skaičių. Tai reiškia, jog norint atlikti įvairius uţsakymus, nepakanka dabar esamos darbo jėgos. Taip pat akivaizdu, kad didėja IT paslaugų poreikis. Vis daugiau įmonių stengiasi modernizuotis ir taip optimizuoti savo darbą. 100% 80% 60% 40% 20% % darbuotojų 5 9 darbuotojai darbuotojų darbuotojai darbuotojai darbuotojai darbuotojai 14 pav. MVĮ skaičius pagal darbuotojų skaičių. Lietuvos Statistikos Departamentas, darbuotojai 5 9 darbuotojai darbuotojų darbuotojai darbuotojai darbuotojai darbuotojai 15 pav. Darbuotojų skaičius pagal MVĮ grupes. Lietuvos Statistikos Departamentas,

33 *Kompiuterinių programavimo ir konsultavimo sektorius 2012 metais sukūrė bendros pridėtinės vertės daugiau negu už 1 mlrd. Lt, sektoriuje dirbo beveik 8 tūkst. darbuotojų. Sektoriaus svarba auga dėl plintančių technologijų, jo plėtrai reikalingi žmogiškieji resursai ir know-how. Lietuvoje besiplečiantis naujųjų technologijų įmonių tinklas sukuria ne tik naujų darbo vietų, tačiau yra ir puiki perspektyva ateičiai ųjų metų Login konferencijoje buvo kalbama apie tai, jog programuotojų ir IT specialistų aukso amţius dar nesibaigia ir buvo išreikštos prognozės, jog šių specialybių darbuotojų poreikis bus juntamas dar bent dešimtmetį. Taip pat pastebėta, jog naujai besikuriančios darbo vietos IT srityje į Lietuvą grąţina emigrantus. Šiuo metu brangsta darbas ir IT paslaugos, dėl to Lietuvos organizacijos uţ IT sprendimus bei paslaugas bus irgi priverstos mokėti daugiau. Šiandien programuotojas, turintis 3 5 metų patirtį, Lietuvoje be didesnių sunkumų gali gauti Lt siekiantį atlyginimą, atskaičius mokesčius. Pasak kitų rinkos dalyvių, vien šiemet IT specialistų algos didėjo 30% (Verslo Ţinios, 2013). Login konferencijos metu buvo kalbama ir apie tai, jog Lietuva gali tapti nebepajėgi dirbti įdarbinant tik lietuvius. Teigiama, jog artimiausiu metu lietuvių rinkoje dar pakaks, tačiau gali būti ir taip, jog darbuotojus teks kviestis iš uţsienio. Šiuo atveju kalbama apie ne tokios geros kvalifikacijos specialistus iš artimiausių kaimynų rytuose, Ukrainos ir Baltarusijos. Nors tokių specialistų į Lietuvą atvyksta apie šimtas, jie ţenkliai pagerina bendrą IT situaciją Lietuvoje (Ekonomika, 2013). Apie IT poreikį kalba ir Lietuvos įmonių vadovai. Įmonės Technologijų ir inovacijų centras atliktas tyrimas parodė, jog 45% įmonių vadovų mano, jog per artimiausius tris metus IT poreikis įmonėse ţenkliai padidės. Pagrindine to prieţastimi laikomas nuolatos augantis informacijos kiekis, kurį reikia suvaldyti, apdoroti ir saugoti. Tai reiškia, jog norėdamos su tuo susitvarkyti, įmonės turės investuoti į IT. Bus kuriamos naujos verslo valdymo sistemos, CRM, darbus optimizuojančios ir kaštus maţinančios IT programos. 77% įmonių vadovų teigia, jog ruošiasi investicijoms, kurios pagerintų duomenų apdorojimo procesą. Tai reiškia dvi galimybes arba IT specialistai, plečiant personalą, bus įdarbinami tiesiogiai įmonėje, arba taps trečiųjų šalių darbuotojais (Lietuvos Rytas, 2013). 33

34 Beveik 90% Vakarų Europos bendrovių vadovų mano, kad ES tolesnę plėtrą skatins informacinių technologijų B2B sprendimai, todėl bus intensyvesnė ir dinamiškesnė konkurencinė kova Finansiniai rodikliai Nors mėnesinis darbo uţmokestis informacijos ir ryšių srityje yra ţymiai didesnis uţ vidutinį, tačiau ne visos IT srityje veikiančios įmonės veikia pelningai. 16 pav. pavaizduotos pelningų ir nuostolingų įmonių dalys metais kompiuterių programavimo ir konsultacinės bei susijusios veiklos pelningų įmonių dalis buvo didţiausia per nagrinėjamą metų laikotarpį ir siekė virš 80%. Tuo tarpu ankstesniais metais nuostolingai veikiančių įmonių buvo ţymiai daugiau pavyzdţiui, 2009 metais nuostolingai veikė daugiau nei 40% įmonių. Krizės metu daugelis kitų sektorių įmonių uţsidarė, neturėjo pakankamai lėšų vystyti verslą ir investuoti, o tai turėjo didelę įtaką IT srityje veikiančioms įmonėms % 20% 40% 60% 80% 100% Pelningos įmonės Nuostolingos įmonės 16 pav. Pelningų ir nuostolingų kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių dalis. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 *Augant IT paslaugų paklausai, didėja pelningai dirbančių įmonių dalis ir kyla sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Pastaraisiais metais kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusia veikla uţsiimančių įmonių pajamos itin didėjo ir 2011 metais perkopė milijardą litų, o 2012 metais pasiekė net 1,24 mlrd. litų (17 pav.). Kompiuterių programavimo veikla įmonėms padeda 34

35 Mln. Lt sugeneruoti didţiausias pajamas, tad į tai būtina atkreipti dėmesį, norint daug uţdirbti metais būtent iš šios veiklos gautos pajamos sudarė beveik pusę (49,87 %) visų iš kompiuterių programavimo ir konsultacinės bei susijusios veiklos gautų pajamų ,7 187,2 177,3 513,2 823,9 172, ,1 230,8 257,3 420,8 430,6 17 pav. Kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos įmonių pelnas. Lietuvos Statistikos Departamentas, ,9 230,2 307,6 512,1 1235,1 284, Kita veikla Kompiuterių konsultacinė veikla; kompiuterinės įrangos tvarkyba Kompiuterių programavimo veikla Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla Prieš nuosmukį investicijos šioje srityje jau buvo išaugę iki 126,94 mln. litų (2007 m.), tačiau 2009 metais sumaţėjo net aštuonis kartus ir siekė jau tik 15,6 mln. litų (18 pav.error! Reference source not found.) metais jų dalis bendrosiose Lietuvos materialinėse investicijose siekė vos 0,2%. 35

36 Mln. Lt ,94 28,76 15,60 43,03 34, pav. Materialinės investicijos kompiuterių programavimo, konsultacinėje ir susijusioje veikloje. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 *Beveik 50% pajamų gaunama iš kompiuterinio programavimo ir konsultavimo veiklos, tačiau sektoriaus plėtrai nebūtinos didelės materialinės investicijos. Tiesioginės uţsienio investicijos (TUI) Lietuvoje metais augo (3 lentelė). TUI dalis IT sektoriuje nagrinėjamu laikotarpiu svyravo apie 10% metais TUI šalyje į minėtą veiklą pasiekė rekordinį 159,01 mln. litų lygį, tačiau jau 2013 metais šioje srityje sulaukėme investicijų tik uţ 91,5 mln. litų. Tikėtina, kad tai nulėmė faktas, jog įmonės investavo ankstesniais metais ir IT sistemos jau yra atnaujintos. 3 lentelė. TUI Lietuvoje metų pr., mln. litų. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Metai TUI IT sektoriuje, iš viso 3179,1 3579,9 3593,2 4021,8 TUI dalis IT sektoriuje, % 10,0 10,3 9,4 9,6 IT paslaugų įmonėse 122,2 113,5 159,01 91,5 19 pav. pateiktas kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos našumo palyginimas su vidutiniu visų ekonominių veiklų našumu. Galima pastebėti įdomų faktą: tiek nagrinėjamo laikotarpio pradţioje (2008 m.), tiek nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje (2012 m.) kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos našumas buvo ţymiai maţesnis uţ vidutinį, tačiau šio laikotarpio eigoje kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos per valandą sukuriama pridėtinė vertė buvo net tik pavijusi, bet ir pralenkusi (2010 m.) vidurkį. Tai lėmė padidėjusios paslaugų kainos IT sektoriuje. Vis didesnė įmonių priklausomybė 36

37 BPV dirbai valandai, Lt nuo IT išteklių reiškė papildomus uţsakymus ir didėjančias apimtis, kas nulėmė įkainių didinimą. Taigi automatiškai buvo sukurtas didesnis BVP. Tuo tarpu viskam stabilizavusis 2012 metais, IT įmonės buvo priverstos didinti konkurencingumą, maţinant kainas. Beje, dėl ankščiau atliktų atnaujinimų paslaugas uţsakančios įmonės labiau koncentravosi ne į naujų sistemų kūrimą, o į esamų prieţiūrą ,3 43, ,6 40,4 34, ,5 36,6 38, ,9 31, Bendras visų veiklų Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir informacinių paslaugų veikla 19 pav. BPV dirbai valandai. Lietuvos Statistikos Departamentas, Eksportas ir importas Kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksporto ir importo dinamika Lietuvoje metais buvo labai panaši ( 20 pav.). Nagrinėjamo laikotarpio pradţioje importas šiek tiek viršijo eksportą ir sudarė 26,77 mln. JAV dolerių (67,55 mln. litų). Tačiau jau sekančiais, 2008 metais, kompiuterinių ir informacinių paslaugų buvo eksportuota daugiau negu importuota ir tai sudarė atitinkamai 41,83 ir 39,31 mln. JAV dolerių (98,69 ir 92,75 mln. litų). Panaši situacija išsilaikė iki 2010 metų. Reikėtų paminėti, jog metais tiek eksporto, tiek importo apimtys buvo šiek tiek sumaţėjusios. Importuotų paslaugų dar labiau sumaţėjo 2011 metais. Minėtais metais importas siekė jau tik 34,54 mln. JAV dolerių (85,72 mln. litų), tuo tarpu Lietuvos kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksporto apimtį aprašanti kreivė staigiai kyla į viršų metais buvo eksportuota paslaugų net uţ 55,75 mln. JAV dolerių (138,35 mln. litų), kas net 21,23 mln. dolerių (52,69 mln. litų) viršijo tų metų importą. Tai reiškia, jog Lietuva tampa vis stipresnė šiame sektoriuje, kadangi sugeba ne tik konkuruoti su į Lietuvą importuojančiomis įmonėmis, 37

38 Mln. $ tačiau ţengia ir į uţsienio rinkas. Tai lemia geografiškai patogi padėtis, kaina ir kokybe konkurencingos paslaugos bei kylantis specialistų lygis pav. Lietuvos kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas ir importas. Jungtinių Tautų statistikos skyrius, Kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas Kompiuterinių ir informacinių paslaugų importas *Kompiuterinių ir informacinių paslaugų sektorius yra perspektyviausias ekonomikos sektorius. Lietuvoje šis sektorius sukuria mažiausią BVP dalį, lyginant su kitomis Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis. Lietuvoje įsikūrė tarptautinių kompanijų IT paslaugų centrai, pradėjo sparčiai augti šio sektoriaus paslaugų eksportas Išvados Nors informacinių technologijų sektorius Lietuvoje sudaro tik labai nedidelę dalį (2012 m. 2,3%) bendrosios pridėtinės vertės, tačiau pastaraisiais metais šioje srityje sukuriama pridėtinė vertė augo, kas reiškia, jog šios veiklos svarba Lietuvoje didėja. Tai parodo ir tai, jog šalyje didėja kompiuterių programavimo, konsultacine ir susijusia veikla uţsiimančių įmonių, kurių skaičius 2013 metų pradţioje siekė net 1141 įmonę. Šių įmonių tarpe net 97% turi maţos arba vidutinės įmonės statusą, o mikro įmonės, turinčios vos iki 4 darbuotojų, sudaro virš 60% visų MVĮ. Tačiau MVĮ įmonės pastaraisiais metais auga jų tarpe vis daugėja įmonių, turinčių didesnį darbuotojų skaičių. Informacinių technologijų sektoriaus įmonių pajamos auga. Didţiausią pajamų dalį sugeneruoja kompiuterių programavimo veikla. Jos pajamos 2012 metais siekė net 616 mln. litų ir yra linkę toliau augti. Pajamų augimas lėmė tai, jog 2012 metais nuostolingai veikiančių 38

39 įmonių dalis nesiekė nė 20%, kai tuo tarpu 2009 metais nuostolius patyrė daugiau nei 40% šios srities įmonių. Lietuvoje informacijos ir komunikacijos srityje sukurta BPV dalis atsilieka ne tik nuo Europos Sąjungos vidurkio, tačiau ir nuo kaimyninių šalių metais ES vidurkis siekė 4,7%, Estijos rezultatai buvo lygūs ES vidurkiui, o kaimynė Latvija, pasiekusi 4,3%, taip pat lenkė Lietuvą, kurioje informacijos ir komunikacijos veiklos dalis BPV buvo tik 3,1%. Šie rezultatai rodo, jog Lietuva dar neišnaudojusi savo galimybių šalis, tad plėstis šioje srityje tikrai yra kur. Naujos galimybės prasideda ne tik naujų produktų sukūrimu, tačiau ir konkurencijos sudarymu, todėl būtina atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių rezultatus. Tai leidţia suprasti, kuriose srityse Lietuva turi dar neišnaudotą potencialą. 7. ESAMO KELIONIŲ AGENTŪRŲ IR EKSKURSIJŲ ORGANIZATORIŲ VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA LIETUVOJE 7.1. ES paramos turizmo sričiai apţvalga Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Lietuvos turizmo sektoriui metais buvo skiriama parama iš ES struktūrinių fondų. Numatytos priemonės: Ekologinio (paţintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra; Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms; Nacionalinės svarbos turizmo projektai; Turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas; Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose; Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas. Šioms priemonėms įgyvendinti buvo skirta 824 mln. Lt, išmokėta 638 mln. Lt. Iki 2013 metų spalio mėn. įgyvendinti 135 projektai. Lietuvai turizmo sektorius yra svarbus, nes jis 39

40 Mln. Lt yra antras pagal pajamas, vertinant paslaugų eksportą. Visgi 2011 metais tik 1,6% Lietuvos BVP buvo gaunama iš turizmo sektoriaus pajamų, kai kitose ES šalyse turizmo sektoriaus pajamų vidurkis 5,2%. Šie duomenys patvirtina, kad Lietuvos turizmo sektoriaus potencialas, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nėra iki galo išnaudojamas ir gali būti pasiektas didesnis augimas (LR Ūkio ministerija, 2013) Sukuriama bendroji pridėtinė vertė Kelionių ir turizmo indėlis į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2011 metais siekė 1736 mln. litų ir sudarė tik 0,7% viso šalies BVP. Su šiais rodikliais Lietuva liko 112-ąja (iš 181) WTTC vertintų šalių sąraše (World Travel and Tourism Council, 2013). 21 pav. galime matyti, jog pastarieji metai nebuvo patys geriausi Lietuvai turizmo atţvilgiu metais jau net 2427,8 mln. litų vertę sukūrusį kelionių ir turizmo sektorių ţemyn nusitempė ekonominė krizė metais kelionių ir turizmo sukurta pridėtinė vertė siekė jau tik 1672,2 mln. litų. Tačiau 2011 metais BVP kelionių ir turizmo srityje šiek tiek padidėjo, tad panašu, jog turizmo sektorius ima atsigauti ,1 2427, , , pav. Kelionių ir turizmo indėlis į Lietuvos BVP. World Travel and Tourism Council, Turistų kelionių duomenys Kelerių pastarųjų metų atvykimų į Lietuvą ir išvykimų iš Lietuvos dinamika gana įdomi (23 pav.). Nagrinėjamo laikotarpio pradţioje (2008 m.) atvykimų skaičius ţymiai viršijo išvykimų skaičių ir atitinkamai siekė 4459 tūkst. ir 3923 tūkst. Prasidėjus ekonominei krizei, tiek atvykimų, tiek išvykimų skaičius sumaţėjo, tačiau 2010 metais išvykėlių staigiai padaugėjo ir buvo pasiektas rekordinis 4446 tūkst. išvykimų skaičius. Tuo tarpu atvykimų skaičius didėjo 40

41 Mln. Mln. $ pamaţu ir 2011 metais ėmė viršyti išvykimų skaičių. Šis skirtumas vis didėjo, o praėjusiais 2012 metais atvykimų buvo uţfiksuota 696 tūkst. daugiau nei išvykimų. Taigi turizmo sektorius Lietuvoje turėtų augti ir plėstis, kadangi nors pamaţu, bet nuosekliai daugėja iš uţsienio į Lietuvą atvykstančių turistų. Iš to galime daryti išvadą, jog Lietuva tampa vis ţinomesnė kitų šalių gyventojams. Tam galėjo turėti įtakos geresnis susisiekimas su Lietuva oro transportu, kadangi pastaraisiais metais ţemų kaštų avialinijos Ryanair ir Wizz Air sparčiai didina krypčių iš Vilniaus oro uosto skaičių. Taigi kasmet darosi vis lengviau ir patogiau atvykti į Lietuvą, jau neminint nedidelių skrydţių kainų. Lietuvos patrauklumas pagal turizmo ir kelionių indeksą yra labai aukštas 49 vieta iš 140. Turizmo sektorius Lietuvai reikšmingas, nes tai formuoja bendrą jos įvaizdį pasaulio kontekste, beje, rinkos augimas ir sektoriuje generuojamos pajamos kartu gerina ir kitus šalies rodiklius, pavyzdţiui, maţina nedarbo lygį. 5,5 4,98 5 4,46 4,45 4,50 4,5 4,00 4 3,92 4,07 4,21 4,28 3,5 3,78 3 2,5 2 1,5 1 0, Atvykimų skaičius Išvykimų skaičius Uţsieniečiai Lietuviai 23 pav. Turistų skaičius. Index Mundi, pav. Turistų išlaidos. Index Mundi, 2012 Kartu su augančiu atvykstančių uţsieniečių skaičiumi auga ir iš kitų šalių atvykusiųjų išlaidos Lietuvoje metais uţsieniečiai Lietuvoje išleido 1417 mln. JAV dolerių (3517 mln. litų), kas sudarė 4,34% viso Lietuvos eksporto (22 pav.). Lietuviai 2011 metais uţsienyje išleido 874 mln. dolerių (2169 mln. litų), kas sudarė 2,64% Lietuvos importo. Įdomus pastebėjimas nors 2010 metais išvykimų iš Lietuvos uţfiksuota ţymiai daugiau nei atvykimų į Lietuvą (atitinkamai 4446 tūkst. ir 4073 tūkst.), tačiau atvykusieji į Lietuvą mūsų šalyje išleido ţymiai daugiau pinigų nei kad išvykusieji iš Lietuvos (atitinkamai 1097 mln. JAV dolerių ir 795 mln. JAV dolerių, arba 2860 mln. ir 2072 mln. litų). Iš to galime daryti išvadą, jog lietuviai, 41

42 LTL paveikti ekonominės krizės, vykdami į uţsienį galėjo išleisti daug maţiau nei kad atvykusieji į mūsų šalį. Tačiau visai ką kita rodo turistų, keliavusių per kelionių agentūras, statistika ( 24 pav.). Net nuosmukio metu lietuviai, išvykę į uţsienį, vidutiniškai išleisdavo ţymiai daugiau nei kad uţsieniečiai, kelionės kryptimi pasirinkę Lietuvą. Pavyzdţiui, 2010 metais uţsienio turistas Lietuvoje vidutiniškai išleisdavo 1046 Lt, kai lietuvis uţsienyje 1544 Lt. Taip gali būti todėl, jog į ankščiau minėtą išvykimo ir atvykimo statistiką įeina ne tik turistinės ir poilsinės, bet ir verslo kelionės. Beje, tai gali paaiškinti ir tai, jog Lietuvą daţniausiai renkasi ekonominės klasės turistai, kadangi tai yra nebrangi šalis. Tuo tarpu lietuviai keliauja maţiau, tačiau, atostogoms pasirinkę poilsines ar turistines keliones, joms pasiryţę išleisti daugiau. Be to, lietuviai daţnai vyksta turistauti ar poilsiauti į brangesnę šalį, tad išlaidos iš karto tampa didesnės. *Lietuvos turizmo statistika rodo, kad svarbiausia jo užduotis teikiamų paslaugų įvairovės didinimas. Dėl turizmo pajamų Lietuva konkuruoja su viso pasaulio šalimis, todėl svarbu kiekvienai klientų grupei suteikti platesnio asortimento paslaugas, kad jie ilgiau užtruktų Lietuvoje. Panaudojant ES lėšas, turizmo sektoriaus įmonės gali teikti kokybiškesnes ir įvairesnes paslaugas Uţsienietis Lietuvis 24 pav. Turisto vienos kelionės išlaidos. Lietuvos Statistikos Departamentas,

43 Dienų skaičius 5 4,5 4,1 4 4,6 4,1 3,9 3,7 3, pav. Lietuvoje vieno turisto vidutiniškai praleidžiamas dienų skaičius. Lietuvos statistikos departamentas, 2013 Taip pat nereikėtų pamiršti ir to, jog į Lietuvą turistai atvyksta gana trumpam laikui. 25 pav. pavaizduota, kiek vidutiniškai dienų vienas uţsienio turistas praleidţia Lietuvoje. Jeigu 2009 metais uţsienietis vidutiniškai Lietuvoje praleisdavo 4,6 dienos, tai 2012 metais vidutinis praleistų dienų skaičius nukrito iki 3,7 dienos. Tad logiška, jog trumpam laikui ne per kelionių agentūras į Lietuvą atvykę uţsieniečiai išleidţia maţiau. *Nuo 2010 metų Lietuva tampa vis patrauklesnė šalis užsienio turistams, didėja turistų skaičius ir jų išlaidos Lietuvoje. Dabartinis kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių tikslas turėtų būti stengtis padidinti užsieniečių Lietuvoje praleistų dienų skaičių, ką būtų galima padaryti pasiūlant įvairesnes ir įdomesnes turistines programas. Didţiausios dalies turistų Lietuva sulaukia iš Europoje daugiausiai keliaujančių vokiečių (26 pav.) metais sulaukėme 34,2 tūkst. turistų būtent iš Vokietijos. Antroje vietoje lieka Rusijos piliečiai minėtais metais Lietuva jų sulaukė 25,2 tūkst. Lietuvą aplankančių turistų tarpe taip pat nemaţai baltarusių, lenkų, italų. 43

44 Tūkst. turistų ,8 6,8 6, 8,9 5,4 6,6 4,1 11,6 6,4 5,9 25,2 2,5 4,4 4,9 7,2 17,5 15,7 3,5 17,3 13,1 24, 28,8 34,2 15,3 21, Italija Lenkija Baltarusija Rusija Vokietija 26 pav. Į Lietuvą atvykstantys turistai. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Kad į Lietuvą daţniausiai atvyksta netolimų ar kaimyninių šalių piliečiai, rodo ir 27 pav. Net 81,9% visų atvykusiųjų atvaţiuoja kelių transportu, kas reiškia, jog tikriausiai atvykstama iš netoli esančios valstybės. Oro transportu į Lietuvą atvyksta 14% turistų. Tuo tarpu iš Lietuvos išvykstantieji kiek daţniau naudojasi oro transportu (17%), kas rodo esant kiek didesnius kelionių atstumus. Tačiau čia irgi pirmas keliavimo būdo pasirinkimas yra kelių transportas, kuriuo naudojasi 79% išvykstančiųjų. 27 pav. Turistų į Lietuvą ir iš Lietuvos kelionės pagal transporto rūšis. Lietuvos Statistikos Departamentas,

45 Tūkst. turistų Lietuviai, kreipęsi į kelionių agentūras, savo kelionių kryptimis pastaraisiais metais daţniausiai rinkosi Turkiją, Egiptą, Graikiją, Ispaniją šiltas ir saulėtas bei atostogų poilsiui puikiai tinkančias šalis (Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013). Jei paţvelgtume į lietuvių tolimų kelionių pasiskirstymą pagal ţemynus (28 pav.), pamatytume, jog čia aiški lyderė yra Afrika. Ypač prieš kelerius metus ( m.) lietuviai atostogas daţnai praleisdavo Egipto, Maroko ar Tuniso kurortuose. Tačiau neramumai Egipte atbaidė didţiąją dalį keliautojų ir 2012 metais Afrikos ţemynas sulaukė jau tik 18,07 tūkst. turistų iš Lietuvos. Antra populiari tolimųjų kelionių kryptis Azijos šalys 2012 metais sulaukė 4,02 tūkst. lietuvių, o trečioje vietoje likę Šiaurės ir Pietų Amerikos ţemynai 1,33 tūkst. turistų iš Lietuvos. Tuo tarpu į Australijos ir Okeanijos regioną 2012 metais iš Lietuvos iškeliavo tik 260 asmenų. Bendras turistų, iškeliavusių per kelionių agentūras į tolimuosius kraštus, skaičius pastaraisiais metais sparčiai maţėja, nors, kaip anksčiau buvo minėta, apskritai lietuviai kasmet keliauja vis daugiau. Taip yra todėl, jog vis daugiau lietuvių organizuojasi keliones savarankiškai, kiti renkasi uţsienio kelionių agentūras ,01 53,67 44,29 24,16 18,07 2,12 4,72 3,90 5,15 1,06 1,66 2,11 4,40 0,37 0,08 0,07 0,13 1,33 4,02 0, Afrika Amerika Australija ir Okeanija Azija 28 pav. Iš Lietuvos per kelionių agentūras į kitus žemynus išvykusių turistų skaičius. Lietuvos Statistikos Departamentas,

46 Įmonių skaičius 7.4. Lietuvoje veikiančios įmonės Lietuvoje veikiančios turizmo įmonės teikia visas pagrindines turizmo paslaugas poilsinių, turistinių ir verslo kelionių organizavimo. Visgi, siekiant geresnių rezultatų, būtina labiau reklamuoti Lietuvą kaip pigių, tačiau kokybiškų paslaugų šalį, t.y. kuo labiau išnaudoti nedidelių kainų privalumą. Taip pat galima pabrėţti Lietuvos geografinės padėties patogumą, savitą kraštovaizdį, priėjimą prie Baltijos jūros, unikalius kultūros paveldo objektus. 29 pav. pavaizduota kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir susijusios veiklos visų ir maţų bei vidutinių įmonių skaičiaus dinamika metais. Nesunkiai galime pastebėti, jog maţų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaičiaus kitimas beveik identiškas visų šios veiklos įmonių kitimo krypčiai. Tai tikriausiai galime paaiškinti tuo, jog didelės (daugiau nei 249 darbuotojus turinčios) įmonės yra stabilesnės ir jų skaičius laikosi beveik pastovus. Tuo tarpu į rinką nuolat ateina naujų maţų ar net mikro įmonių, iš kurių dalis išauga ir įsitvirtina didţiųjų įmonių tarpe, o kitos subankrutuoja ir pasitraukia iš verslo. Visų įmonių didţiąją dalį sudaro būtent MVĮ, turinčios iki 249 darbuotojų metais Lietuvoje iš viso veikė tik 372 kelionių, turizmo ir susijusios veiklos įmonės, iš kurių 327 buvo maţos arba vidutinės. Tai reiškia, jog vien ekonominė krizė sumaţino Lietuvoje veikiančių didelių įmonių skaičių iki 45 dalyvių pav. Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir susijusios veiklos įmonių skaičius. Lietuvos Statistikos Departamentas, Įmonių skaičius MVĮ skaičius Daugiausia rinkoje veikia mikro įmonių, kurios teturi tik iki 5 darbuotojų (30 pav.). Pavyzdţiui, 2012 metais tokių įmonių buvo net 209 ir jos sudarė 60% visų MVĮ. Taip pat reikėtų paminėti, kad nors mikro įmonių, turinčių 0-4 darbuotojus, rinkoje veikia daugiausiai, tačiau jų 46

47 Darbuotojų skaičius Įmonių skaičius skaičius kartu yra ir nestabiliausias. Pavyzdţiui, ekonominės krizės metu 2010 metais tokių įmonių liko tik 183, kai dar 2008 metais jų buvo net % 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% darbuotojai darbuotojai darbuotojai darbuotojai darbuotojų 5 9 darbuotojai 0 4 darbuotojai 30 pav. Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir susijusios veiklos MVĮ struktūra. Lietuvos Statistikos Departamentas, pav. pavaizduotas darbuotojų skaičius pagal kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir susijusios veiklos MVĮ grupes metų laikotarpiu daugiausia darbuotojų dirbo maţose įmonėse, turinčiose darbuotojus, ir mikro įmonėse, turinčiose 5-9 darbuotojus. Pastarosiose įmonėse 2012 metais dirbo net 587 asmenys iš visų 2514 asmenų, įsidarbinusių turizmo sektoriuje MVĮ darbuotojai darbuotojai darbuotojai darbuotojai darbuotojų darbuotojai darbuotojai Viso darbuotojų VMĮ 31 pav. Darbuotojų skaičius MVĮ. Lietuvos Statistikos Departamentas,

48 Pajamos, mln. Lt 7.5. Finansiniai rodikliai Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių ir susijusios veiklos įmonių pajamos kasmet auga, tačiau vis dar nepavyksta atstatyti prieš ekonominę krizę buvusio lygio metais šių įmonių pajamos buvo 815,9 mln. litų (33 pav.), kai prieš nuosmukį 2008 metais buvo pasiekusios net 932,6 mln. litų lygį. Tačiau pajamas vaizduojanti kreivė po ekonominės krizės stabiliai kyla į viršų, tad galime teigti, jog turizmo sektorius atsigauna , , , ,2 624, % 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Pelningos įmonės Nuostolingos įmonės 33 pav. Turizmo įmonių pajamos. Lietuvos Statistikos Departamentas, pav. Pelningos ir nuostolingos įmonės. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Kad įmonių pajamos auga, rodo ir nuostolingų bei pelningų įmonių santykis. Jeigu prieš ekonominę krizę 2008 metais beveik pusė (161 iš 331) įmonių veikė nuostolingai (32 pav.), tai nuo pat 2009-ųjų nuostolius patiriančių įmonių dalis kasmet vis maţėjo metais iš rinkoje veikiančių 356 nuostolius patyrė 42 įmonės, kas sudaro tik 11% visų įmonių. 48

49 BPV mln. Lt 7.6. Kitos su turizmu susijusios veiklos rodikliai Su turizmu susijusios veiklos sukuriama BPV Kalbant apie turizmą, derėtų apţvelgti ir kitas su juo susijusias veiklas, kurios yra aktualios uţsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklų sukuriama bendroji pridėtinė vertė BPV jau atsigavo po nuosmukio ir pastaraisiais metais sėkmingai kyla Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 34 pav. Su turizmu susijusių veiklų BPV. Lietuvos Statistikos Departamentas, Vidutinės viešbučių kainos ir uţimtumas Lietuvos turizmo sektorius yra gerai išvystytas. Šalyje yra daugybė įvairiausių viešbučių, maitinimo ir gėrimų įstaigų, pramogų. Didelius turistų srautus lemia tai, jog Lietuvoje viešbučių ir restoranų kainos santykinai ţymiai maţesnės negu ES vidurkis (Eurostat, 2013). Vakarų Europoje dviviečio numerio kaina viešbutyje prasideda šimtais eurų, kai tuo tarpu Lietuvoje panašius skaičius galime išvysti litais (36 pav.). Nors kainos Lietuvoje santykinai ţemos, tačiau viešbučių uţimtumas pastaraisiais metais nėra aukštas (35 pav.) metais Lietuvos viešbučiuose būdavo uţimti vidutiniškai 46% numerių. Vis tik galime sakyti, jog situacija gerėja, nes po 2009 metų tai kol kas geriausias pasiektas rezultatas. Turint omenyje, jog kasmet į Lietuvą atvyksta vis daugiau turistų, viešbučių uţimtumas ateityje turėtų didėti. 49

50 LTL 300 LTL 275 LTL 250 LTL LTL 200 LTL 175 LTL 150 LTL LTL pav. Vidutinė dviviečio numerio kaina. Lietuvos Statistikos Departamentas, % 80% 60% 40% 20% 0% 55% 45% 66% 63% 56% 55% 34% 37% 45% 46% Vidutiniškai laisvų numerių Vidutiniškai uţimtų numerių 35 pav. Viešbučių užimtumas. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 *Viena iš galimybių pritraukti turistus ES lėšų panaudojimas, gerinant viešbučių būklę. Panaudojant ES paramą, netolimoje ateityje turėtų padidėti viešbučių užimtumas Įmonių skaičius ir pajamos 2012 metais didţiausią kitų su turizmu susijusių įmonių dalį sudarė sportinės, pramogų ir poilsio organizavimo veiklos įmonės jų buvo net 3049, arba 45%; antroji vieta teko maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklos įmonėms 38% (37 pav.). Apgyvendinimo veiklos įmonės liko ketvirtoje vietoje su 4%, o azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo įmonių tebuvo vos

51 253; 4% 23; 0% 296; 4% 576; 8% 2647; 39% Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla Apgyvendinimo veikla 2012m. 3049; 45% Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla Azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veikla 37 pav. Su turizmu susijusių įmonių skaičius. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Tiek apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose dirbančiųjų, tiek meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonių darbuotojų atlyginimai yra ţymiai maţesni uţ vidutinį mėnesinį Lietuvos neto darbo uţmokestį (38 pav.). Nuosmukio metu 2010 metais apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse darbuotojai vidutiniškai uţdirbdavo tik 911 litų per mėnesį, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonių darbuotojai 1269 litus per mėnesį, kai vidutinis mėnesinis darbo uţmokestis Lietuvoje tais metais buvo 1552 litai per mėnesį. Po ekonominės krizės kylant vidutiniam mėnesiniam Lietuvos darbo uţmokesčiui, šiek tiek pakilo ir nagrinėjamų sričių darbuotojų atlyginimai, tačiau ir 2012 metais apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje dirbantieji vidutiniškai uţdirbdavo 961 Lt per mėnesį, meninėje, pramoginėje ar poilsio organizavimo veikloje dirbantieji 1295 Lt per mėnesį, kai vidutinis mėnesinis Lietuvos darbo uţmokestis 2012 metais buvo 1651 litas. 51

52 Litai Vidutinis mėnesinis neto darbo uţmokestis Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 38 pav. Su turizmu susijusių sričių dirbančiųjų vidutinis neto darbo užmokestis. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 Su turizmu susijusių pelningų ir nuostolingų įmonių dalis 2012 metais galime matyti 39 pav. Iš karto galime pastebėti, jog 2012 metais iš šešių nagrinėjamų sričių buvo tik viena sritis, kuriose daugiau nei pusė įmonių patyrė nuostolius (apgyvendinimo veikla). Tuo tarpu iš azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veikla uţsiimančių įmonių 2012 metais nė viena nepatyrė nuostolių. Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla Azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veikla 17 Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla 13 3 Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla Apgyvendinimo veikla Pelningos Nuostolingos 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100% 39 pav. Su turizmu susijusių sričių nuostolingos ir pelningos įmonės 2012m. Lietuvos Statistikos Departamentas, 2013 *Augant atvykstančių turistų skaičiui ir Lietuvos ekonomikai, didės įmonių pelningumas. Visgi su turizmo veikla susijusių įmonių suteikiamų paslaugų kokybė turėtų būti gerinama. 52

53 Mln. Lt Nors nemaţa dalis su turizmu susijusių įmonių 2012 metais veikė nuostolingai, visgi pastaraisiais metais minėtų įmonių pajamos augo. Nors azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veiklos įmonių 2012 metais buvo tik 23, tačiau 40 pav. matyti, jog jų pajamos visu nagrinėjamu metų laikotarpiu buvo didţiausios ir ţymiai lenkė kitas sritis, o 2012 metais pasiekė net 813 mln. litų. Antroje vietoje pagal pajamas lieka apgyvendinimo veikla, tačiau šių įmonių pajamos (2012 m. 453,7mln. litų) beveik perpus maţesnės nei azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veiklos įmonių. Maţiausias pajamas visu nagrinėjamu laikotarpiu turėjo bibliotekos, archyvai, muziejai ir kitos kultūrinės veiklos įstaigos jų pajamos 2012 metais siekė tik 35,5 mln. litų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog vienintelės azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo bendrovės 2012 metais sugebėjo pasiekti (ir pralenkti) prieš ekonominį nuosmukį buvusį pajamų lygį ,3 578,9 576,2 349, ,9 420,9 453,7 187, , ,4 159, ,1 104,8 100,9 128,5 147,7 33,8 34,3 27,8 35, pav. Su turizmu susijusių sričių pajamos. Lietuvos Statistikos Departamentas, Apgyvendinimo veikla Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla Azartinių ţaidimų ir laţybų organizavimo veikla Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla 7.7. Sveikatingumo turizmas Kad pavyktų pritraukti daugiau klientų, medicinos paslaugų teikėjai imasi ir bendrų projektų. Štai birţelį veiklą pradėjo Lietuvos medicinos turizmo klasteris, vienijantis gydymo, SPA paslaugų teikėjus, viešbučius ir turizmo operatorius. Dabar atskiri Baltijos šalių medicinos ir sveikatos turizmo įmonių susivienijimai sutarė kurti bendrąjį klasterį, kuris rūpintųsi regiono rinkodara Rytuose ir Vakaruose. Jungtis paskatino ir neseniai įsigaliojusi ES direktyva, leidţianti 53

54 šalių narių gyventojams gydytis bet kurioje ES šalyje. Tikimasi, kad susivienijusios rinkos atkreips dėmesį į tokias paslaugas siūlantį Baltijos regioną metai atliktos analizės duomenimis, uţsienio klientų srautas per metus Lietuvos medicinos įstaigose siekia iki 1 tūkst. pacientų, daugiausia atvykstančių iš gretimų Rytų valstybių. Reabilitacinio ir sanatorinio gydymo įstaigos pritraukia apie 110 tūkst. klientų per metus, didţiąją jų dalį sudaro turistai iš Rusijos (54%), Vokietijos (15%), Lenkijos (14%) ir Latvijos (13%). Prognozuojama, kad 2022 metais Lietuva galėtų pritraukti apie 292 tūkst. sveikatingumo turistų ir iš sveikatingumo paslaugų eksporto uţdirbti apie 284 mln. Lt pajamų. Lietuvos sveikatingumo paslaugos labai vertinamos. Maskvoje vykusiame tarptautiniame sveikatingumo paslaugų konkurse šalis sulaukė išskirtinio pripaţinimo. Įmonių grupė SPA Vilnius atsiėmė iš karto net tris apdovanojimus, tarp jų ir pagrindinį Perfect SPA prizą. Aukščiausiais balais lietuviai buvo įvertinti ir dar dviejose geriausios SPA vadybos ir viešbutyje veikiančio geriausio medicininio SPA kategorijose. Tyrimai buvo atlikti slaptų pirkėjų metodu. Tarptautinės organizacijos SPA & Wellness International Council rengiamame konkurse šiais metais dalyvavo beveik šimtas Rytų Europos sveikatingumo centrų iš Baltijos valstybių, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, kitų šalių. Į konkurso finalinį etapą pateko 23 geriausios SPA įmonės, tarp jų trys SPA centrai iš Lietuvos (Verslo Ţinios, 2013) Lietuvos turizmo asociacijos ir Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas Valstybinis turizmo departamentas savo veiklą pradėjo 1992 m. ir tuomet vadinosi Valstybine turizmo tarnyba. Po trijų metų Valstybinė turizmo tarnyba buvo pervadinta į Valstybinį turizmo departamentą ir priskirta prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos. Nuo 2000 m. Valstybinis turizmo departamentas priskiriamas prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos. Turizmo departamentas pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją atlieka kelionių organizatorių, kelionių agentūrų, kelionių agentų, gidų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų (kuriems nustatytas privalomas klasifikavimas ir tik ta apimtimi, kiek apgyvendinimo paslaugų teikimas yra susijęs su klasifikavimo reikalavimų įgyvendinimu), turizmo informacijos centrų 54

55 (ţenklo naudojimo tvarkos apimtimi) veiklos stebėseną ir kontrolę (Valstybinis turizmo departamentas, 2013). Lietuvos turizmo asociacija Lietuvos turizmo asociacija yra visuomeninė organizacija, įsteigta 1991 metais. Tai pirmoji asocijuota turizmo verslo struktūra Lietuvoje, vienijanti kelionių organizatorius ir kelionių agentūras, mokymo organizacijas, rengiančias turizmo specialistus bei kitas turistines paslaugas teikiančias įmones. Šiuo metu organizacijai priklauso beveik 60 įvairių įmonių, kurių veikla turizmas. LTA tikslas tenkinti savo narių verslo poreikius atvykstamojo, išvykstamojo ir vietinio turizmo veiklos plėtojimui. Lietuvos turizmo asociacija yra viena iš kelionių, laisvalaikio ir sporto parodos Adventur organizatorių, LTA nariams yra taikomos nuolaidos dalyvavimui parodoje. Pagrindiniai šios asociacijos uţdaviniai: Rengti specialistų konferencijas programiniams, dalykiniams ir organizaciniams klausimams aptarti; Sudaryti sąlygas turizmo specialistų kvalifikacijos kėlimo gerinimui, mokymuisi ir staţuotėms Lietuvoje ir uţsienyje; Ruošti pasiūlymus Vyriausybei bei atitinkamos srities institucijoms ir dalyvauti sprendţiant ūkio šakų, darančių įtaką turizmo įmonių veiklai, problemas; Skelbti konkursus, skirti premijas, ruošti, siūlyti ir aktyviai dalyvauti aptariant įstatymų bei kitų norminių aktų projektus, turinčius poveikį turizmo vystymui; Leisti savo periodinius ir vienkartinius leidinius, informacinius biuletenius ir prospektus moksline technine, turistine bei asociacijos veiklos tematika, skelbti konjunktūrines apţvalgas; Padėti asociacijos nariams gauti jiems reikiamą naudingą informaciją, reklamuoti savo veiklą bei produkciją; Atstovauti savo nariams atitinkamose tarptautinėse organizacijose; Steigti nuolatines bei laikinąsias specialistų (konsultantų, ekspertų) grupes aktualiems klausimams spręsti (LTA, 2013). 55

56 Nacionalinė turizmo verslo asociacija Nacionalinė turizmo verslo asociacija vienija profesionalias atvykstamojo ir vietinio turizmo organizacijas. Atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatoriai Lietuvos turizmo infrastruktūrai yra labai svarbūs, jų veikla teikia didelę reikšmę ne tik pavieniams turistams, bet ir visai šalies politikai. Lietuvos įvaţiuojamojo turizmo kelionių organizatoriai vienintelės įmonės, kurios kokybiškai bei kompleksiškai pristato ir parduoda uţsienio rinkoms daug ir įvairių Lietuvos turizmo produktų. Profesionaliai dirbantys atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ne tik pirmieji pristato Lietuvą bei supaţindina potencialius keliautojus su Lietuvos turizmo ištekliais, bet ir kuria patikimos, modernios, atviros ir svetingos šalies įvaizdį. Ilgametės Lietuvos atvykstamojo turizmo organizatorių patirties ir įdirbio dėka, nemaţai kelionių organizatorių uţsienyje, parduodami keliones į Lietuvą savo tėvynainiams, patys (savo kanalais ir resursais) reklamuoja Lietuvą. Vietinio turizmo kelionių organizatoriai pristato ir reklamuoja Lietuvos turizmo išteklius vietos rinkoje. Vietinio turizmo kelionių organizatoriai glaudţiai bendradarbiauja su vietos savivaldos struktūromis bei regionų bendruomenėmis, todėl kasmet auga ir lietuvių, keliaujančių po savo šalį, skaičius. Populiarindami Lietuvos kultūrinius, istorinius, gamtinius ir etnokultūrinius objektus, kelionių organizatoriai ugdo patriotizmą ir meilę tėvynei bei sukuria visą spektrą galimybių lietuviams dar geriau paţinti savo gimtąją šalį. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai: Siekti, kad Lietuva uţsienyje būtų ţinoma kaip universali kompleksinio turizmo šalis, kurioje teikiamos modernios, profesionalios bei įvairiapusės turistinės paslaugos, puikiai atitinkančios gerą kokybės ir kainos santykį; Suvienyti kultūrinio, konferencinio, aktyvaus, ekologiško bei sveikatingumo turizmo organizatorių pajėgas ir visiems kartu efektyviai bei kokybiškai populiarinti Lietuvą; Skatinti pavienių turizmo paslaugų teikėjų ir kelionių organizatorių bendradarbiavimą; Atstovauti atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatorių interesams valstybės, savivaldos ir kitose institucijose bei organizacijose (NTVA, 2013). 56

57 7.9. Išvados Ekonominio nuosmukio metu Lietuvos turizmo sektorius patyrė nemaţai ţalos. Sumaţėjo į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius, krito kelionių ir turizmo sukuriama bendroji pridėtinė vertė, daugiau nei pusė su turizmu susijusių įmonių (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, kt.) patyrė nuostolius. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvos turizmo sektorius prisikėlė iš pelenų ir sėkmingai auga. Didėja į šalį atvykstančių turistų skaičius bei jų išlaidos Lietuvoje, auga su turizmu susijusių įmonių pajamos. Deja, viešbučių uţimtumas 2012 metais buvo dar pakankamai ţemas (46%), o lietuvis, išvykęs į uţsienį, vidutiniškai išleidţia daugiau nei į Lietuvą atvykęs uţsienietis. Visgi Lietuvos turizmo sektorius auga ir galimybių plėtrai tikrai yra. Lietuva turi pranašumą turizmo srityje dėl ţemų viešbučių, maitinimo įstaigų ir pramogų organizavimo paslaugų kainų. Turistus iš Vakarų vilioja galimybė atostogauti kaimo turizmo sodybose, į kurias jie gali pabėgti nuo miesto ar kurortų, nuolat pilnų ţmonių. Turizmas viena iš sričių, kuriose Lietuva gali tapti lydere. Tačiau reikia didesnio turistų srauto. Reikia aktyviau reklamuoti Lietuvos turizmo sektoriaus įmonių teikiamas paslaugas, pabrėţti, kiek daug įvairiausių dalykų galima nuveikti Lietuvoje bei siekti, jog didėtų uţsieniečių vidutiniškai praleistų dienų skaičius Lietuvoje. Lietuvos kelionių organizatoriai gali pritraukti turistus siūlydami gydomųjų poilsinių kelionių paslaugas. Lietuvoje esantys kurortai, tokie kaip Druskininkai ar Birštonas, suteikia kokybiškas ir sąlyginai nebrangias paslaugas, todėl būtina atkreipti dėmesį į šią sritį. Taip pat verslo turizmas turėtų būti kaip vienas iš būdų padidinti kelionių organizatorių pelną. Daug verslo turistų keliauja į Lietuvą arba per Lietuvą verslo reikalais, todėl pritraukus šią turistų grupę, galima tikėtis pastovių uţsakymų. Galiausiai plėtros galimybių suteikia ir pavieniai turistai, kurie renkasi individualų, o ne grupinį keliavimą. Jiems pateikus kokybiškus individualius pasiūlymus, būtų galima pritraukti dar daugiau turistų. Galbūt tai nėra taip pelninga, tačiau šis variantas suteikia galimybę turėti savo klientų ratą. 57

58 8. UKRAINOS RINKOS APŢVALGA 8.1. Bendra informacija Pagal Pasaulio banko duomenis, 2012 metais Ukrainos BVP buvo 176,31 mlrd. JAV dolerių (473,7 mlrd. Lt), šalyje gyveno 45,6 mln. ţmonių, Ukrainos plotas 603,6 tūkst. kvadratinių kilometrų. Ukrainos ekonominė situacija yra sudėtinga. Dėl 2008 metais prasidėjusios recesijos, pasaulyje sumaţėjusios plieno produktų paklausos, didėjančios einamosios sąskaitos deficito, maţėjančių uţsienio valiutos rezervų ir įvestų Rusijos prekybos apribojimų šalies mokumas įtemptas metų rugsėjo 20 d. Moody sumaţino Ukrainos obligacijų reitingą iki Caa1, o 2013 m. lapkričio mėn. Standard & Poor s sumaţino kredito reitingą iki B-. Šalies vietos reitinguose nėra aukštos (4 lentelė). Nors pagal investicijų ir finansinę laisvę Ukraina yra atitinkamai 20 ir 30 vietose (iš 177 šalių), tačiau ekonominės laisvės reitinge šalis atsiduria jau tik 161-oje vietoje iš 177, mokumo problemų sprendimo reitinge 162-oje iš lentelė. Ukrainos vieta reitinguose Indeksas Doing Business (World Bank) Mokumo problemų sprendimas (World Bank) Pasaulinis konkurencingumas (World Forum) Ekonominė laisvė (Heritage Foundation) Prekybos laisvė (Heritage Foundation) Investicijų laisvė (Heritage Foundation) Finansinė laisvė (Heritage Foundation) Vieta 112 (189) 162 (189) 84 (148) 161 (177) 84 (177) 20 (177) 30 (177) 2011 metais bendros nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą buvo 7,3 tūkst. JAV dolerių (17,37 tūkst. Lt). Palyginimui, Lietuvos BNP vienam gyventojui buvo 22,76 tūkst. dolerių (54,6 tūkst. Lt). Todėl Ukraina priskiriama prie ţemesnių uţ vidutines pajamas šalių. 58

59 8.2. Pagrindiniai Ukrainos konkurenciniai pranašumai paklausa; Didelė besivystanti rinka 46 mln. gyventojų su daugelyje sektorių nepatenkinta Strateginė geografinė padėtis didţiausia Centrinės ir Rytų Europos šalis, kryţkelė su Rusija, Centrine Azija ir Artimaisiais Rytais; Išsilavinusi ir konkurencinga darbo jėga, dirbanti uţ palyginti ţemą darbo uţmokestį 250 eurų; Ukraina yra turtinga mineralinėmis iškasenomis ir ţemės ūkio produkcija. Ukrainoje yra 200 naudingų iškasenų 20 tūkst. vietovių, šalis turi 30% pasaulio juodţemio; Gerai išvysta infrastruktūra vienas aukščiausių Europos transporto indeksų; Auganti ekonomika su liberaliais prekybos įstatymais, gerėjančiu investavimo klimatu ir aukštu inovaciniu potencialu metais ţemės ūkis sudarė 9,3%, pramonė 34,7%, paslaugos 56,1% BVP. Ukraina yra atvira ekonomika, priklausoma nuo uţsienio prekybos metais prekių ir paslaugų eksportas sudarė 50%, importas 53% BVP. Metalurgijos ir mechaninių prietaisų gamybos pramonės buvo svarbiausios šalies eksportui. Pagrindiniai prekybos parneriai NVS šalys (36,9% eksporto, 47,6% importo) ir ES šalys (28,8% eksporto, 29% importo) metais nagrinėjamų paslaugų sektorių sukurta pridėtinė vertė: turizmo sektorius 2,2%, transportavimo sektorius 10,7%, programavimo ir konsultacinių paslaugų sektorius 0,8% Ukrainos prekybos sutartys Laisvosios Prekybos Susitarimas su Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanu, Rusija, Tadţikistanu ir Kirgizija (235 mln. gyventojų); Bendrosios lengvatų sistemos (GSP+) prekybos reţimas su ES 6,4 tūkst. produktų eksportuojami su nuliniais arba sumaţintais tarifais; Bendrosios lengvatų sistemos (GSP) prekybos reţimas su JAV neapmuitinama 3,4 tūkst. prekių; Narystė PPO (2008) didţiausio palankumo reţimo statusas su visomis PPO šalimis; 59

60 Išsamiosios ir visapusiškos Laisvosios Prekybos sutartis (DCFTA) su ES turi būti greitai pasirašyta; Planuojama pasirašyti muitų sąjunga su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu. 5 lentelė. Mokesčių Ukrainoje ir Lietuvoje palyginimas Mokesčiai Ukraina Lietuva Pajamų mokestis 19% (16% 2014 m.) 15% PVM 20% (17% 2014 m.) 21% Fizinių asmenų pajamų mokestis 15% arba 17%, jei pajamos viršija 10 min. atlyginimų* (11470 grivinų, arba 1080 eurų) 15% Socialinis draudimas 3,6% 3+6% (darbuotojas) Socialinis draudimas 37% 31% (darbdavys) Dividendų mokestis 5% 20% Kitos sąlygos ar privilegijos dirbantiems savarankiškai arba smulkiajam verslui: Vienkartiniai mokesčiai: grivinų** fiziniams asmenims, uţdirbantiems <150 tūkst. grivinų (14395 eurų); grivinų smulkiajam verslui (iki 10 darbuotojų), kai metinės pajamos <1 mln. grivinų (95969 eurų); 3 5% smulkiajam verslui (iki 20 darbuotojų), kai pajamos <3 mln. grivinų ( eurų); 5 7% smulkiajam verslui, kai pajamos <20 mln. grivinų (1,92 mln. eurų). * Minimalus atlyginimas Ukrainoje nuo 2013 m. sausio 1 d. yra 1147 UAH (108 eurai). ** 1 euras = 10,42 grivinų (oficialus keitimo kursas 2013 m. balandžio 23 d.). Tarptautinė kompanija GFK, tirianti Europos šalių piliečių perkamąją galią per pastaruosius metus, paskelbė, kad pagal perkamosios galios paritetą Ukraina yra viena skurdţiausių Europos valstybių. Ukrainos gyventojai gali išleisti nebūtinos reikmės prekėms tik 2206 eurus (7616 Lt) per metus (Alfa.lt, 2013). 60

61 8.4. Ukrainos konkurencingumas Ţemiau pateikti uţsienio procedūrų trukmės rodikliai (6 lentelė), uţsienio prekybos procedūrų kaštai (7 lentelė), Ukrainos makroekonominiai rodikliai (8 lentelė) ir Ukrainos prekybos rodikliai (9 lentelė). 6 lentelė. Užsienio prekybos procedūrų ir trukmės rodikliai. World Bank, Nr. Indikatoriai Ukraina Europa ir Centrinė Azija EBPO 1. Eksporto dokumentų kiekis Eksportas dienomis Kaštai konteineriui eksportuoti, $ Dokumentų kiekis importuoti Importas dienomis Kaštai konteineriui importuoti, $ lentelė. Užsienio prekybos procedūrų kaštai. Šaltinis: World Bank, Nr. Importo procedūros Trukmė dienomis Išlaidos JAV dol. 1. Dokumentų rengimas Muitinių procedūros ir techninė kontrolė Uostų ir terminalų procedūros Transportavimas ir perkrovimas 3 1 Viso:

62 8 lentelė. Ukrainos makroekonominiai rodikliai. Trading Economics, 2013 Rodikliai Data BVP mrld. JAV dol BVP metinis augimas % -1,5% BVP vienam gyventojui JAV dol BVP vienam gyventojui PPP JAV dol Gyventojų skaičius mln. 45, Nedarbo lygis % 8, Vidutinis atlyginimas EUR per mėnesį Vartotojų kainų indeksas (CPI) 100, Infliacija -0, Einamosios sąskaitos BVP santykis % -5, Valstybės biudţeto deficitas BVP % -4, Valstybės skola BVP % Pramonės gamyba % -4, Vartotojų pasitikėjimo indeksas Maţmeniniai pardavimų metinis augimas % Pelno mokestis % PVM mokestis % lentelė. Ukrainos prekybos rodikliai. World Trade Organization, 2013 Pagrindiniai rodikliai Gyventojų skaičius (mln., 2012) 45,6 BVP (mln. JAV dol., 2012) 176,31 BVP (PPP, mln. JAV dol., 2012) 338,33 Einamosios sąskaitos balansas (mln. JAV, 2011) -12,763 Prekyba vienam gyventojui (JAV dol., ) 3,786 Prekybos ir BVP rodiklis ( ) 109,1 Tikras BVP (2005=100) 111 Prekių ir paslaugų eksportas (volume, 2005=100) 81 Prekių ir paslaugų importas (volume, 2005=100) 123 Surinkti importo mokesčiai (%, ) Surinkti muitai viso mokesčių pajamų % 3,4 Surinkti muitai nuo importo vertės % 1,4 Prekių prekyba Prekių eksportas, f.o.b. (mln. JAV dol.) 68,530 Prekių importas, c.i.f. (mln. JAV dol.) 84,639 62

63 Procentinė dalis viso pasaulio eksporte 0,37% Pagrindinių šakų dalis visos ekonomikos eksporte Ţemės ūkio produkcija 27% Kuras ir mineralinės medţiagos 12,7% Gamintojai 59,7% Pagrindinės eksporto šalys Rusijos Federacija 25,7% Europos Sąjunga (27) 24,9% Turkija 5,4% Egiptas 4,2% Kazachstanas 3,6% Procentinė dalis viso pasaulio importe 0,46% Pagrindinių šakų dalis visos ekonomikos importe Ţemės ūkio produkcija 9,5% Kuras ir mineralinės medţiagos 33,4% Gamintojai 56,1% Pagrindinės importo šalys Rusijos Federacija 32,40% Europos Sąjunga (27) 30,90% Kinija 9,30% Belarusija 6,0% JAV 3,4% Komercinių paslaugų prekyba Komercinių paslaugų eksportas (mln. JAV dol.) 18,668 Komercinių paslaugų importas (mln. JAV dol.) 13,546 Pasaulio eksportas dalis pasaulio paslaugų eksporte 0,43% Paslaugų eksporto struktūra pagal ekonomikos sektorius Transportas 45,4% Kelionės ir turizmas 25,9% Kitos komercinės paslaugos 28,6% Pasaulio importo dalis pasaulio paslaugų importe 0,33% Paslaugų importo struktūra pagal ekonomikos sektorius Transportavimas 26,9% Kelionės ir turizmas 37,7% Kitos komercinės paslaugos 35,4% 63

64 Pramoninės nuosavybės patentų biuro išduotų patentų skaičius, ,061 Rezidentams 1,902 Nerezidentams 2,159 Prekių ţenklų registravimas, ,520 Tiesioginiai rezidentams 12,854 Tiesioginiai nerezidentams 3,823 Madrido biuras 8, Bendroji Lietuvos paslaugų eksporto į Ukrainą SSGG analizė SSGG (SWOT) analizė atspindi stiprybes (kur šalis turi konkurencinį pranašumą), silpnybes (kuo atsilieka nuo kitų šalių), galimybes (potencialiai naudingos sąlygos ) ir grėsmes (potencialiai nenaudingos sąlygos ). Sektoriaus SSGG analizės dalis nustato, kurie ištekliai yra reikalingi ar kurių jų trūksta identifikuoti stiprybėms bei silpnybėms. Atsiţvelgiant į tai, galima vystyti įvairias strategijas, kuriose suderinamos nustatytos stiprybės su galimybėmis, ir todėl sukuriami nauji sugebėjimai, vėliau tampantys tolimesnės SSGG analizės dalimi. Stiprybės Lietuvos paslaugų sektorius pradėjo sparčiai plėtoti eksportą; Panaudojama ES parama didina paslaugų sektoriaus konkurencingumą; Lietuvos paslaugų sektoriaus darbuotojų didesnė kvalifikacija ir produktyvumas; Geografiškai Ukraina yra tranzitinė šalis; Dauguma Ukrainos gyventojų kalba rusiškai; Ukraina yra PPO narė, turi palankaus prekybos partnerio statusą su ES. Silpnybės Lietuvos sektorius ilgą laiką buvo orientuotas į vidaus rinką, tik per paskutinius metus pradėjo sparčiai plėtoti eksportą; Prognozuojama, jog ateityje Lietuvoje trūks IT specialistų; Lietuvoje maţėja įvairių specialybių specialistų, kalbančių rusų kalba. Galimybės Šalies ekonomika diversifikuota; Daugelyje ekonomikos sektorių nepakankama pasiūla; Ukrainoje išvystyta transporto infrastruktūra; 64

65 Pagal rinkodaros, verslo vadybos metodus, inovatyvumą ir technologinę paţangą Lietuvos bendrovės turi konkurencinį pranašumą, palyginus su Ukrainos bendrovėmis; Produktų pardavimas, dalyvaujant specializuotose prekybos mugėse Ukrainoje bei pasinaudojant eksporto skatinimo programomis. Grėsmės Sunki Ukrainos valstybės finansinė situacija, nepalanki makroekonomikos situacija; Šalies eksportas priklausomas nuo iš metalo ir mašinų įrenginių gaunamų pajamų; Ukrainos gyventojų pajamos vienos maţiausių Europoje; Nuo 2000 metų šalies ekonomikos augimas pasiţymėdavo staigiais infliacijos šuoliais; Ukraina yra sudėtinga šalis mokestine prasme mokesčių mokėjimo tvarka daţnai keičiama Verslo bendravimas, susitikimai ir derybos Pradedant susirašinėjimą su Ukrainos verslininkais, rekomenduojama rašyti rusų arba ukrainiečių kalba, nes tuomet tikimybė, kad jums atrašys, ţymiai didesnė. Jeigu nemokate rusų kalbos, į verslo susitikimus pasikvieskite kvalifikuotus tiekėjus. Asmeniniai verslo kontaktai yra labai svarbūs, ir jei po pirminio susirašinėjimo jūs manote, kad jūsų partneris yra rimtai susidomėjęs, mes labai rekomenduojame aplankyti jį Ukrainoje. Visi svarbūs klausimai turi būti aptariami akis į akį. Kita vertus, bendri įvadiniai susitikimai nėra laukiami ir jūs turėtumėte būti pasirengę pateikti konkrečius jūsų klausimus jau per pirmą susitikimą. Susitikime dalyvaujantys asmenys turi būti pasirenkami dieną prieš susitikimą. Kaip ir kitose šalyse, dalykinis aprangos kodas ir punktualumas yra pagarbos ţenklas. Rankos paspaudimas yra svarbesnė bendravimo dalis nei Vakarų Europoje, taip pat paplitęs paprotys, kad per durų slenkstį negalima paduoti rankos. Jeigu norite padovanoti gėlių, parinkite tik nelyginį skaičių. Ukrainiečiai yra svetingi ir verslo susitikimai bei derybos gali uţsitęsti. Priimta būti atsargiems, konfidencialia informacija laikomi pagrindiniai duomenys darbuotojų skaičius, apyvarta. Šią informaciją sunku gauti bendraujant telefonu, tačiau per susitikimus ji pateikiama. 65

66 Kai vyksta derybos su valstybės tarnautojais, savivaldybių ir ministerijų atstovais, jie daţnai nori pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą. Nors memorandumai neturi teisinės galios, tačiau yra svarbi partnerystės proceso dalis (Doing Business in Ukraine, 2013) Mokesčių mokėjimas ir administravimas Ukrainos mokesčių sistema ir toliau vystoma metų sausio 1 d. priimtas mokesčių kodeksas, o nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs pakeitimai, tame tarpe išsamios perleidţiamo įkainavimo taisyklės. Pagal Pasaulio banko tyrimus, Ukrainoje mokesčių mokėjimo reitingas pagerėjo, lyginant su ankstesniais metais, bet vis tiek išlieka ţemas. Apmokestinamos visos Ukrainos piliečių gaunamos pajamos, uţsienio piliečių tik gaunamos Ukrainoje. Abiejų grupių pajamos apmokestinamos 15-17% progresiniu mokesčiu. Įmonėms taikomas 19% pelno mokestis, nuo 2014 m. jis bus sumaţintas iki 16%. Supaprastinta mokesčių sistema galioja individualiems verslininkams ir smulkiam verslui. Šiuo metu galioja 20% pridėtinės vertės mokestis, kuris nuo 2014 metų sumaţinamas iki 17%. PVM įstatymas ir mokėjimo taisyklės yra pilnai suderintos su ES normomis. Ūkiniai metai baigiasi kartu su kalendoriniais metais, išskyrus ţemės ūkio veikla uţsiimančių subjektų. Galioja iki 75% baudos uţ laiku nesumokėtus mokesčius. Mokestiniuose teismuose pradėtas taikyti turinio prieš formą principas, tačiau praktikoje vyrauja formos taikymo principas. Ukraina pasirašė 70 dvigubo apmokestinimo panaikinimo sutarčių, Lietuva yra tarp jų. Prekybai svarbūs yra Ukrainos valiutos apribojimai, pagal kuriuos verslininkai turi gauti leidimus valiutos pirkimui. Pavyzdţiui, jeigu verslininkas nori pervesti lėšas į sąskaitą, atidarytą uţsienyje, jam reikia gauti specialų leidimą. Taip pat galioja 180 dienų taisyklė. Jeigu išankstinis apmokėjimas pervedamas uţ prekę arba paslaugą, tai per 180 dienų reikia importuoti tą prekę arba paslaugą. 180 dienų laikotarpis gali būti pratęstas tik su individualiu Ekonomikos plėtros ir prekybos ministerijos leidimu. Neįvykdţius uţsakymo laiku, Ukrainos kompanijai taikomos baudos (KPMG, 2013). 66

67 8.8. Teisinė verslo aplinka Norėdama tapti konkurencingesne pasaulio investuotojų ţemėlapyje, Ukraina neseniai įvykdė keletą pakeitimų, kurie supaprastino verslo pradţią: Vieno langelio principas įmonės registracijai; Prieiga internetu prie unifikuoto įmonių registro (visų šalies verslo subjektų ir individualių verslininkų sąrašas) ir unifikuoto licencijų registro; Leidimų kompanijos antspaudų gamybai ir dokumentų, pateikiamų registracijai, patvirtinimo pas notarą reikalavimų panaikinimas; Bankroto procedūrų supaprastinimas ir kt. Kai kurie šių pakeitimų (pavyzdţiui, kompanijos uţregistravimas internetu) dar nėra įvykdyti. Uţsienio investuotojai, eidami į Ukrainos rinką, gali pasirinkti vieną iš ţemiau pateiktų būdų. Tiesioginiai pardavimai. Paprasčiausias būdas įeiti į Ukrainos rinką yra sudaryti tiesioginių pardavimų kontraktą. Tokiu būdu uţsienio verslo subjektas, Ukrainoje tiesiogiai iš uţsienio parduodantis prekes ir paslaugas, nebus mokesčių mokėtojas Ukrainoje. Priklausomai nuo tiekimo sutarties sąlygų, ukrainiečiai pirkėjai (ar platintojai) bus atsakingi uţ muitinės įforminimą ir turės sumokėti muitų mokesčius. Agentavimo ir pardavimų uţ komisinius sutartys. Šios sutartys leidţia uţsienio įmonėms vykdyti komercinę veiklą Ukrainoje be įmonės įsteigimo, darbuotojų įdarbinimo, apskaitos ataskaitų reikalavimų. Tačiau tai gali brangiai kainuoti mokestine prasme, ypač, kai agentas veikia tik vienos konkrečios uţsienio įmonės vardu ir agentūros ar komisinės sutarties paslaugos nėra pagrindinė jo veikla. Bendra įmonė su partneriais Ukrainoje. Galimi variantai: paprastosios partnerystės susitarimas, bendra gamyba arba bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos partneriais. Tokios įmonės gali kreiptis dėl valstybinių garantijų, tad jos turėtų būti uţregistruotos atitinkamose Ukrainos vietinėse įstaigose. Atstovybė. Tai nėra atskiras verslo subjektas, o uţsienio įmonės, uţregistruotos Ukrainoje, skyrius. Pagrindinė įmonės buveinė prisiima visas atstovybės teises ir pareigas ir atsako uţ jos veiksmus. Atstovybė, kuri uţsiima komercine veikla, laikoma komercine atstovybe, ir jos pelnas apmokestinamas Ukrainoje. 67

68 Filialas. Uţsienio kompanijos ar valstybės valdomas filialas Ukrainoje teisine prasme yra traktuojamas kaip ir bendrovės su vietiniu kapitalu. Tokia kompanija su nedideliais apribojimais gali sudaryti sutartis, prisiimti teisinius įsipareigojimus, įsigyti nekilnojamojo turto bei būti ieškovu ar atsakovu savo vardu. Ji gali uţsiimti bet kuria komercine veikla, numatyta jos įstatuose Ukrainos ekonominė krizė Ukrainos ekonomika smuko kiek maţiau nei anksčiau prognozavo ekspertai. Šalies BVP trečiąjį ketvirtį sumaţėjo 1,3%, paskelbė Kijeve įsikūręs Valstybinis statistikos komitetas. Spalio pabaigoje komitetas prognozavo 1,5% nuosmukį lyginamuoju laikotarpiu, skelbia Bloomberg. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Ukrainos ūkis traukėsi 0,3%, o antrąjį ketvirtį buvo uţfiksuotas 0,5% ūkio sumaţėjimas. Nauji duomenys patvirtina, kad Ukrainą apėmusi trečioji recesija nuo 2008 m. Politinės krizės purtoma šalis taip pat kenčia dėl plieno, vienos pagrindinių Ukrainos eksporto prekių, kainų sumaţėjimo ir Rusijos įvestų prekybinio reţimo ribojimų. Ukrainos uţsienio atsargos išsekusios iki 7-erių metų ţemumų. Sergejus Arbuzovas, Ukrainos vicepremjeras, yra sakęs, kad norint išvengti nemokumo, Kijevui reikia 10 mlrd. JAV dolerių pagalbos m. lapkričio 21 d. Ukraina atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga bijodama, kad ji gali pabloginti prekybinius santykius su Rusija. Pagal Bloomberg naujienų dienraštį, yra didelė rizika, kad Ukraina devalvuos valiutą ir tuo pačiu pagilins krizę. Per paskutinį mėnesį Ukrainos valiutos rezervai sumaţėjo 9%, juos Centrinis bankas išleido, kad palaikytų grivinos kursą. Ukraina turėtų palaikyti 15 mlrd. JAV dolerių minimalius valiutos rezervus, o šiuo metu jie sudaro 18,9 mlrd. JAV dolerių. Centrinis bankas nori išlaikyti ţemas palūkanų normas vietine valiuta, kad būtų toliau skolinama verslui. Tačiau bankuose didėja blogų paskolų dalis. 68

69 9. ESAMO KROVININIO KELIŲ TRANSPORTO IR KITŲ TRANSPORTUI BŪDINGŲ PASLAUGŲ SEKTORIAUS SITUACIJA UKRAINOJE 9.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Ukraina yra vienas iš pagrindinių Euro-Azijos transporto maršrutų centrų keturi iš dešimt tarptautinių transporto koridorių Azija-Europa (III, V, VII, IX) eina pro Ukrainą. Dėl šio tranzito šalies statuso (svarbūs ir kiti tranzitiniai koridoriai, tokie kaip Gdanskas-Odesa, Europa- Kaukazas-Azija), Ukrainos transporto ir logistikos sektorius yra itin dinamiškas. Ukrainos kelių ilgis 169,4 tūkst. km, automobilių parko prieaugis siekia 5% per metus, o eismo srauto prieaugis 20% per metus. Ukrainoje driekiasi antra pagal ilgumą traukinių sistema Europoje (po Rusijos), t.y. virš 20 tūkst. km geleţinkelio. Šalyje įsikūrę 20 valstybinių uostų Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse, taip pat šalia Dniepro ir Dunojaus upių. Odesos uostas laikomas vienu didţiausių ir strategiškai svarbiausių. Šalyje veikia 31 oro uostas, tačiau beveik 70% visų keleivių tenka Kijevo Boryspil oro uostui (East Invest, 2013). Transporto sektorius Ukrainoje patenkina bendruosius šalies rinkos poreikius, tačiau įvairūs kokybės, efektyvumo, taršos aplinkai rodikliai yra kur kas ţemiau reikalaujamų. Automobilių parkas yra gerokai pasenęs (75% automobilių yra senesni nei 8 metai), netenkina ir šiuo metu egzistuojanti infrastruktūra: greikelių ilgis per pastaruosius 20 metų beveik neišaugo (kelių tankis kelis kartus maţesnis nei Vakaruose), o ir esamų būklė yra nepatenkinama 51,1 % kelių neatitinka reikalavimų dėl dangos lygumo, 39,2% dėl dangos stiprumo, vidutinis eismo greitis greitkeliuose yra 2-3 kartus maţesnis nei Vakarų Europos šalyse (Ukrainos ministrų kabinetas, 2010). 10 lentelė. Infrastruktūros būklės Ukrainoje vertinimas. Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinis konkurencingumo indeksas

70 11 lentelė. Ukrainos ir kaimyninių šalių transporto ir logistikos infrastruktūros vertinimas. Pasaulinis konkurencingumo indeksas Šalies vyriausybė pripaţįsta itin didelę transporto sektoriaus reikšmę šalies ūkiui, gynybai, ekonominių valstybės interesų apsaugai bei bendro šalies gyventojų gyvenimo lygio gerinimui metais buvo patvirtinta Ukrainos transporto sektoriaus strategija iki 2020 metų, kurioje numatomi įvairūs infrastruktūros bei transporto priemonių parko atnaujinimai ir kuria siekiama įvairių tarptautinių taršos, saugumo, efektyvumo, energijos taupymo reikalavimų atitikimo. Ukrainos vyriausybė, suprasdama šio sektoriaus svarbą ir potencialą, siekia pritraukti į šalį investuotojus, kurių pagalba infrastruktūrą būtų galima atnaujinti per greitesnį laiką, tačiau reikalingų investicijų kiekis yra labai didelis. Ekspertų nuomone, Ukraina dėl savo patogios geografinės padėties turi didţiulį potencialą tranzito operacijų plėtrai, tačiau būtent dėl nepakankamo investavimo į infrastruktūros ir viso transporto sektoriaus modernizavimą šis potencialas dar nėra išnaudojamas. People Daily (2013) ţiniomis, Ukraina kasmet praranda 6,875 mlrd. JAV dolerių (15,63 mlrd. Lt), t.y. 3,7% BVP dėl prastos infrastruktūros. Dėl šių dienų globalizacijos, prekybos plėtros, Europos-Azijos prekybinių santykių intensyvėjimo bei vyriausybės, fondų ir privačių investuotojų planų investuoti į transporto sektorių šis sektorius Ukrainoje turi realių galimybių dar labiau išaugti. Ukrainos transporto ir komunikacijų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė metais išaugo beveik dvigubai ir 2011 metais siekė 133,2 mlrd. grivinų (41,4 mlrd. Lt), o tai sudarė net 11,9% šalyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės. 70

71 Mlrd. UAH , ,01 97, , , pav. Transportavimo ir komunikacijų sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė. Ukrainos statistikos tarnyba, Sektoriaus konkurencinė aplinka Transportavimo ir komunikacijų sektoriaus įmonių skaičius metais augo (12 lentelė), o 2012 metais jos sudarė 4,24% visų šalyje veikiančių įmonių. Darbuotojų skaičius transportavimo ir komunikacijų sektoriuje metais neţymiai svyravo, 2012 metais šios sektoriaus įmonėse dirbantieji sudarė net 12,3% visų privataus sektoriaus uţimtųjų. Vidutinis mėnesinis atlyginimas 2013 metų sausio spalio mėnesiais siekė 3572 grivinų (1146,9 Lt), t.y. buvo šiek tiek didesnis uţ šalies bendrą vidutinį mėnesinį darbo uţmokestį, atinkamu laikotarpiu siekusį 3232 grivinų (1037,7 Lt). 12 lentelė. Įmonių ir darbuotojų skaičius transporto ir komunikacijų sektoriuje. Ukrainos statistikos tarnyba, 2013 Metai Įmonių skaičius Darbuotojų skaičius (tūkst.) 924, , Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai Daugiausiai krovinių Ukrainoje gabenama (42 pav.) būtent krovininiu kelių transportu (2012 m mln. tonų). Po kelių transporto toliau seka geleţinkeliai, vamzdynai, vandenų transportas, o maţiausiai krovinių gabenama oro transportu. Ukraina yra viena iš šalių, kurias krizė paveikė stipriausiai, ir dėl to 2009 metais krovinių gabenimo apimtys ypač susitraukė. Tačiau metais krovinių gabeninimo apimtys didėjo, o prie šio didėjimo prisidėjo tiek bendras ekonomikos atsigavimas, tiek ir 2012 metais Ukrainoje organizuota UEFA 71

72 Mln. tonų Čempionų lyga, dėl kurios buvo statomi ir įrenginėjami futbolo stadionai įvairiuose Ukrainos miestuose metais, būtent pasibaigus didiesiems renginiams, jaučiamas šioks toks krovinių gabenimo apimčių sumaţėjimas Geleţinkeliais Vandenų transportu Kelių transportu Vamzdynais pav. Krovinių transportavimas Ukrainoje pagal transportavimo būdus. Ukrainos statistikos tarnyba, 2013 Ukrainos transportavimo ir komunikacijų sektorius net ir kriziniu laikotarpiu neveikė nuostolingai, ko negalima būtų pasakyti apie daugumą kitų šalies ekonomikos sektorių. Transportavimo ir komunikacijų sektoriaus įmonių pajamos metais pastoviai augo (43 pav.), o 2012 metais pagal pajamas transporto sektorius atsidūrė penktoje vietoje (pirmoje ţemės ūkis, miškininkystė ir ţvejyba (26787,2 mln. grivinų, arba 8905,14 mln. Lt), antroje finansinės ir draudimo veiklos (10769,4 mln. grivinų, arba 3580,18 mln. Lt), trečioje informacijos ir komunikacijų (3739,1 mln. grivinų, arba 1243,03 mln. Lt), ketvirtoje administravimo ir aptarnavimo veikla (3576,4 mln. grivinų, arba 1188,94 Lt)) ir aplenkė tokius sektorius kaip pramonės, statybų, nekilnojamojo turto, didmeninės ir maţmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo. 72

73 Mln. UAH , ,8 3127, , , pav. Transporto ir komunikacijų sektoriaus įmonių pajamos. Ukrainos statistikos tarnyba, 2013 Iš transportavimo ir komunikacijų sektoriuje veikiančių įmonių 2012 metais net 39,9% veikė nuostolingai (44 pav.), nuostolingų įmonių dalis kriziniais 2009-aisiais buvo dar labiau padidėjusi. Visgi pelningai veikiančios įmonės gauna daugiau pelno nei nuostolingai veikiančios patiria nuostolių, dėl to sektoriaus bendri rodikliai yra neblogi. Nemaţą procentą nuostolingai veikiančių įmonių galima būtų paaiškinti infrastruktūros trūkumu, esamos infrastruktūros nepatenkinama kokybe, krovininių automobilių parko neatnaujinimu, t.y. tais aspektais, kurie kenkia bendram įmonių efektyvumui ir didina sąnaudas. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 41,9 44,3 47,2 38,6 39,9 58,1 55,7 52,8 61,4 60, Nuostolingai veikiančių įmonių dalis Pelningai veikiančių įmonių dalis 44 pav. Ukrainos transportavimo ir komunikacijų sektoriaus įmonių pasiskirstymas pagal finansinius rodiklius. Ukrainos statistikos tarnyba,

74 Mln. $ Mln. $ 9.4. Sektoriaus eksporto veikla Krovinių perveţimo ir kitų transportui būdingų paslaugų tarptautinės prekybos balansas taip pat rodo gerus šio sektoriaus veiklos rezultatus (45 pav. ir 46 pav.). Šalis ţymiai daugiau šių paslaugų eksportuoja nei importuoja. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog eksportuojama daugiau kitų transportui būdingų paslaugų, o importuojama daugiau būtent krovinių perveţimo paslaugų. Nuo 2009 metų krovinių perveţimo importas ţenkliai išaugo, tačiau 2012 metais vis tiek sudarė tik 19% šalies tarptautinės prekybos krovinių perveţimo paslaugų , ,61 226,20 221,38 298,05 243, ,12 224, ,26 152, Krovinių perveţimas Kita transportui būdingų paslaugų veikla 45 pav. Krovinių pervežimo ir kitų transportui būdingų paslaugų eksportas, Ukraina. Jungtinių Tautų statistikos skyrius, ,15 57, , , , ,99 14,76 11,78 10,18 12, Krovinių perveţimas Kitų transportui būdingų paslaugų veikla 46 pav. Krovinių pervežimo ir kitų transportui būdingų paslaugų importas, Ukraina. Jungtinių tautų statistikos skyrius,

75 *Dėl pasenusių krovininių vilkikų parko, aukštų ES aplinkosaugos standartų, riboto finansavimo galimybių, blogos kelių infrastruktūros ir sunkios šalies finansinės situacijos krovinių pervežimo importas augs. Per 4 metus nuo 2009 metų krovinių pervežimo paslaugų importas išaugo 141%, tuo tarpu krovinių paslaugų eksportas 75% Išvados Ukrainos transportavimo sektorius yra vienas iš šalies prioritetinių sektorių, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys. Taip pat tai yra vienas iš tų sektorių, kuriuos labiausiai veikia įvairūs ekonominiai svyravimai ir tarptautinės prekybos mastų pasikeitimai. Krovinių perveţimas krovininiais automobiliais Ukrainoje lenkia visas kitas transportavimo rūšis. Šio sektoriaus ekonominiai rodikliai yra labai neblogi įmonių ir darbuotojų skaičius auga, sukuriama pridėtinė vertė didėja, įmonių pajamos auga, o daugiau nei pusė šalyje įregistruotų sektoriaus įmonių veikia pelningai. Tačiau Ukraina, nors ir turėdama itin patogią geografinę padėtį, pilnai neišnaudoja šio sektoriaus potencialo. Dėl prastos infrastruktūros, nepakankamo kelių tankio, pasenusio automobilių parko geriausi rezultatai dar nėra pasiekti. Šalies vyriausybė įvairiais būdais stengiasi pritraukti investuotojus, o atgaivinus ir sustiprinus sektoriaus infrastruktūrą bei ir toliau palankiai klostantis Ukrainos-Europos, Europos-Azijos bei Rusijos-Europos prekybai, transportavimo sektorius Ukrainoje turėtų plėstis. 10. ESAMO KOMPIUTERIŲ PROGRAMAVIMO IR KONSULTACINĖS BEI SUSIJUSIOS VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA UKRAINOJE Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Pastaraisiais metais informacinių technologijų sektorius įtvirtino savo poziciją Ukrainos ekonomikoje. Po didelio nuosmukio kriziniu laikotarpiu 2010 metais, lyginant su 2009 metais, sektoriaus pardavimai išaugo 40%, o 2011 metais, lyginant su 2010 metais, 35% (Invest in Ukraine, 2013). Šalis turi ilgametę reputaciją kaip regiono lyderė technologijų srityje, turinti gerą mokslo ir studijų bazę metais Ukraina Pasauliniame IT IQ reitinge buvo ketvirta pasaulyje pagal diplomuotų IT specialistų skaičių (po JAV, Indijos ir Rusijos). Ukraina yra viena iš tų 75

76 šalių, į kurias didţiosios IT kompanijos perkelia savo filialus dėl Ukrainos IT sektoriuje esančių kvalifikuotų specialistų gausos bei santykinai ţemo jiems mokamo darbo uţmokesčio. Ukraina garsėja kaip programinės įrangos kūrėja, o inţinerinės profesijos tampa vis populiaresnės jaunimo tarpe, ir tai daro Ukrainą vieną populiariausių šalių Europoje IT paslaugų rangai (angl. outsourcing). Septynios iš dešimties pirmaujančių programinės įrangos kompanijų Centrinėje ir Rytų Europoje yra įsikūrusios Ukrainoje arba turi savo filialus šioje šalyje (Invest in Ukraine 2013). *Įvardijami tokie Ukrainos IT sektoriaus pranašumai: konkurencingos darbo sąnaudos ir galimybė sumažinti darbo užmokesčio fondo mokesčius; aukštos kvalifikacijos darbuotojai; palanki geografinė Ukrainos padėtis (tik dvi valandos skrydžio nuo didžiųjų Europos sostinių); vyriausybė remia IT vystymąsi. Ukraina išlieka atviro kodo programinės įrangos kūrimo lydere Centrinėje ir Rytų Europoje, o remiantis Gartner tyrimu, šalis patenka į TOP-30 pagal programinės įrangos produktų, pastaraisiais metais turėjusių didţiausią paklausą visame pasaulyje, kūrimą (Invest in Ukraine, 2013). Ukrainos vyriausybė, įvertinusi šio sektoriaus reikšmę ne tik šalies ekonomikai, ūkio konkurencingumo didinimui, bet ir inovatyvios valstybės ir visuomenės kūrimui, ėmėsi iniciatyvų, siekdama sustiprinti IT sektorių, padidinti prieigą prie ryšių paslaugų ir sustiprinti šalies inovacinį pajėgumą (East Invest, 2013): Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos laikomi Ekonominių reformų programos metams prioritetais: padintas biudţetas skiriamas fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės stiprinimui mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų srityse, gerinama inovacijų infrastruktūra, skiriama parama inovacinei veiklai, vykdomos derybos dėl įsijungimo į Europos mokslinių tyrimų erdvę; Nacionalinis projektas Technopolis : viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu plėtojamas aukštųjų technologijų parkas Kijeve, iš viso investuojama 60 mln. eurų; Nacionalinis projektas Atviras pasaulis : plačiajuosčio ryšio tinklo, aptarnaujančio 20 tūkst. vidurinių mokyklų ir iki 5 milijonų abonentų bei teikiančio didelės spartos internetą, įvedimas. 76

77 Be to, 2013 metais įvestos mokesčių lengvatos PVM IT paslaugas teikiančioms įmonėms siekia tik 5% (GoKiev, 2013). Ukrainos ministro pirmininko N. Azarovo teigimu, dėl priemonių, kurių ėmėsi vyriausybė, 2015 metais IT sektorius sudarys nemaţiau nei 10% BVP (GoKiev, 2013). Tačiau tokios prognozės visgi neatspindi realybės nors IT sektorius galėtų būti Ukrainos ekonomikos varikliu, tačiau šiuo metu, ekspertų vertinimu, IT sektorius sudaro tik 0,8% BVP (GoKiev, 2013). IT infrastruktūra gerėja, tačiau nepakankamu tempu, o investicijos į šį sektorių, nepaisant vyriausybės pastangų, dar yra ganėtinai menkos. Investicijos į IT ir kitų informacinių paslaugų sektorių 2012 metais siekė 456,5 mln. grivinų (151,8 mln. litų), ir tai sudarė tik 0,17% visų tų metų investicijų. Tiesioginės uţsienio investicijos į informacijų ir telekomunikacijų sektorių 2013 metų sausio spalio mėnesiais siekė 2082 mln. JAV dolerių (5441,7 mln. litų). Lyginant su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, jos padidėjo 4,2%, tačiau tesudarė tik 3,8% visų TUI (Ukrainos statistikos tarnyba, 2013). Nepaisant didelio šio šalies potencialo tapti paţangių technologijų šalimi ir plėtoti šį sparčiai pasaulyje besiplečiantį sektorių, kuris galėtų lengvai įsilieti į globalią rinką, Ukraina atsilieka. Vyriausybės pradėtų iniciatyvų kol kas nepakanka pašalinti technologinį atsilikimą, pagerinti IT infrastruktūrą bei sumaţinti intelektinės nuosavybės teisių paţeidimus, kurių Ukrainoje gausu Sektoriaus konkurencinė aplinka 2012 metais dirbantieji informacijų ir komunikacijų sektoriuje sudarė 2,9% visų šalies uţimtųjų, o šiame sektoriuje veikiančios įmonės tais pačiais metais sudarė 3,69% visų Ukrainoje registruotų įmonių (13 lentelė). Vien IT sektoriuje veikiančių įmonių yra daugiau nei 4000, o jos įdarbina apie 100 tūkst. įvairaus lygio programuotojų, administratorių ir konsultantų. Labiausiai išsivystę IT centrai koncentruojasi didţiuosiuose Ukrainos miestuose: Kijeve, Charkove, Dniepropetrovske, Lvove, Odesoje ir Vinycioje. Atitinkamai 40% IT specialistų dirba Kijeve, 19% Charkove, 16% Lvove, 7% Dniepropetrovske ir 4% Odesoje (Unian, 2013). Keli tūkstančiai programuotojų taip pat dirba tiesiogiai su uţsienio klientais internetu. Ukrainoje apie 16 tūkst. IT specialistų kasmet baigia universitetus (šalyje yra apie 20 mokslo institucijų, besispecializuojančių IT srityje), tačiau tik 4-5 tūkst. jų įsidarbina bendrovėse, teikiančiose profesionalias IT paslaugas. Vienas iš Ukrainos vyriausybės tikslų padidinti rinkoje šių darbuotojų paklausą, nes neradę darbo savo šalyje, jie yra linkę emigruoti. 77

78 Tačiau didelis šių specialistų rezervas taip pat sudaro palankias galimybes šio sektoriaus plėtrai. Šiuo metu Ukraina turi daugiausiai profesionalių IT specialistų visame Vidurio ir Rytų Europos regione, kuriančių aukštos kokybės programinę įrangą. Vidutinis mėnesinis neto darbo uţmokestis Ukrainos informacijų ir komunikacijų sektoriuje 2013 metų sausio spalio mėnesiais siekė 4583 grivinų (1471,5 litų), t.y. buvo 29,4% aukštesnis uţ šalies vidutinį mėnesinį neto darbo uţmokestį. 13 lentelė: Informacijų ir komunikacijų sektoriaus įmonių ir darbuotojų skaičius. Ukrainos statistikos tarnyba, Informacijų ir komunikacijų sektoriaus įmonių skaičius Informacijų ir komunikacijų sektoriaus darbuotojų skaičius (tūkst.) ,8 216,2 14 lentelėje pateikiamas didţiausių Ukrainos IT sektoriaus įmonių penketukas. Lyginant 2011 metų rugpjūčio ir 2012 metų vasario duomenis, matoma, jog visose penkiose kompanijose darbuotojų skaičius išaugo. 14 lentelė: Didžiausios Ukrainos IT sektoriaus įmonės. DOU, 2012 Įmonės pavadinimas Darbuotojų skaičius 2012 m. vasarį Darbuotojų skaičius 2011 m. rugpjūtį Luxoft GlobalLogic SoftServe EPAM Systems Ciklum Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai Nors nuo 2000 metų matomas greitas interneto vartotojų skaičiaus augimas, tačiau 2012 metais tik 33,7% gyventojų naudojosi internetu (47 pav.). Interneto vartojų skaičius 78

79 Procentai Ukrainoje yra ţymiai maţesnis, lyginant su Vakarų Europos šalimis, todėl interneto rinka vis dar siūlo daug galimybių. Tikėtina, jog artimiausiu metu interneto vartojų skaičius dar labiau išaugs , , ,0 10 0,7 1,9 3,5 4, pav. Interneto vartotojų skaičiaus kaita Ukrainoje metais. Jungtinių Tautų Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, 2013 Dar vietos augimui yra ir interneto panaudojime versle: apie 90% įmonių naudojasi didelės spartos internetu, tik 62% Ukrainos įmonių turi savo interneto svetaines, 49% kelia informaciją apie įmonę į internetinius katalogus, 22% turi savo paskirtis socialiniuose tinkluose ir 12% įmonių naudoja prekybą internetu (per internetines parduotuves). Ekspertai teigia, jog per 2013 metus Ukrainoje pasirodė 1500 naujų internetinių parduotuvių. Tai yra 1,5 karto daugiau nei 2012 metais. Ukrainos bendra elektroninės komercijos apyvarta 2013 metų sausio spalio mėnesiais sudarė 47,5 mlrd. JAV dolerių (124,2 mlrd. litų), t.y. išaugo 7%, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (GoKiev, 2013). Informacijų ir komunikacijų sektoriaus įmonių pajamos metais augo, o 2012 metais jos buvo net 29,5% didesnės nei 2011-ais (15 lentelė). Pelningai veikiančių įmonių dalis taip pat didėja 2012 metais siekė 63,6%. 79

80 15 lentelė: Informacijų ir komunikacijų sektoriaus įmonių pajamos ir pelningų įmonių dalis. Ukrainos statistikos tarnyba, 2013 Metai Ikimokestinės pajamos Pelningai veikiančios įmonės % nuo visų Pajamos Nuostolingai veikiančios įmonės % nuo visų Pajamos/Nuostolis ,1 63, ,6 36,4 5341, ,7 61,1 9774,6 38,9 5333, , , , Sektoriaus eksporto veikla Kompiuterinių paslaugų eksportas Ukrainoje metais sparčiai augo (48 pav.) metų pirmajį ketvirtį, lyginant su 2012 metų atitinkamu laikortarpiu, šių paslaugų eksportas padidėjo 44% (GoKiev, 2013), o sausio rugsėjo mėnesiais pasiekė 1010,12 mln. JAV dolerių (3256,1 mln. litų). Ukraina yra viena pirmaujančių kompiuterinių paslaugų eksportuotojų Rytų ir Vidurio Europos regione. Kompiuterinių ir informacinių paslaugų tarptautinės prekybos balansas yra teigiamas kompiuterinių paslaugų eksportas 2012 metais sudarė 77%, o importas likusius 33%, tuo tarpu informacinių paslaugų eksportas ir importas skiriasi neţymiai eksportas 2012 metais sudarė 56%, o importas atitinkamai 44%. Kompiuterinių paslaugų eksporto augimo tempai pastaraisiais metais buvo kur kas didesni uţ šių paslaugų importo augimo tempus vietinė rinka jau yra perteklinė, dėl to šalis gali šias paslaugas eksportuoti į kitas rinkas. Tarptautinė Ukrainos prekyba informacinėmis paslaugomis turi kitokias tendencijas eksporto augimo tempai yra ţymiai maţesni uţ importo augimo tempus Ukrainos rinkai dar trūksta šių paslaugų teikėjų arba reikalingos tokios paslaugos, kurių vietinės įmonės negali suteikti. 80

81 Mln. $ Mln. $ , , ,1 236,1 259, , ,2 98,5 42,6 0 27, Kompiuterinės paslaugos Informacinės paslaugos 48 pav. Ukrainos kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas. Jungtinių Tautų statistikos skyrius, , , ,7 140,1 120,4 112, ,4 64, ,4 37, Kompiuterinės paslaugos Informacinės paslaugos 49 pav. Ukrainos kompiuterinių ir informacinių paslaugų importas. Jungtinių Tautų statistikos skyrius, Išvados Ukraina yra viena iš pagrindinių programinės įrangos tiekėjų pasaulyje, turinti daug ir kvalifikuotų specialistų. Pastaraisiais metais Ukrainos vyriausybė ėmė skatinti investicijas į šalies IT sektorių. Būtent dėl sektoriaus ţmogiškųjų resursų bei santykinai ţemo darbo uţmokesčio ypač pabrėţiamas šalies IT paslaugų rangos (angl. outsourcing) potencialas jau dabar daug tarptautinių kompanijų yra įkūrę savo filialus Ukrainoje. Vietinė rinka nesugeba absorbuoti visų savo IT specialistų, dėl to yra didelės galimybės šio sektoriaus plėtrai. Taip pat daug ţadantis ir ţemas interneto vartotojų procentas bei kol kas vidutinis interneto panaudojimo 81

82 versle procentas šioje srityje yra daug erdvės plėtrai, nes, augant šalies ekonomikai ir kylant pragyvenimo lygiui, interneto vartojų daugės. Taigi Ukrainos IT sektorius turi dideles galimybes gali augti tiek vietinė rinka, tiek gali būti stiprinamos pozicijos globaliojoje. Jau dabar Ukrainos kompiuterinių paslaugų eksportas ţymiai lenkia šių paslaugų importą, o ir ateityje numatomas eksporto augimas. Šio sektoriaus plėtrai ypač turėtų pagelbėti vyriausybės įvestos mokestinės lengvatos. Tačiau kol kas investicijos į Ukrainos IT sektorių yra menkos, o pati IT infrastruktūra ganėtinai pasenusi. Daugiausiai IT specialistų susikoncentravę didţiuosiuose Ukrainos miestuose, o neradę darbo yra linkę emigruoti. IT sektorius Ukrainoje turi didţiulį dar neišnaudotą potencialą, kuriam verkiant reikia būtinų investicijų. Sustiprėjęs IT sektorius galėtų būt vienas iš šios šalies ekonomikos variklių. 11. ESAMO KELIONIŲ AGENTŪRŲ IR EKSKURSIJŲ ORGANIZATORIŲ VEIKLOS SEKTORIAUS SITUACIJA UKRAINOJE Bendras pristatymas Ukraina 2008 metais buvo 7-oji pasaulyje daugiausia turistų sulaukianti valstybė. Daţniausi Ukrainos lankytojai Rytų Europos šalių gyventojai, tačiau taip pat nemaţai turistų atkeliauja iš Vakarų Europos, JAV bei Kanados. Šalis turi Karpatų kalnus, kurie tinka slidinėjimui, kopimui, ţvejybai ir medţioklei. Juodosios jūros pakrantė yra populiari vasaros kryptis. Labai daug poilsiautojų sulaukia Krymo pusiasalis, kuris pasiţymi įspūdingo groţio gamta, nuostabia kalnuota Juodosios jūros pakrante. Krymas turi seniausią istoriją, daug sveikatos ir poilsio kurortų, yra ţymus dėl savo mineralinių vandenų bei spaudţiamo vyno. Krymas populiarus ne tik vasarą čia yra ir slidinėjimo kurortų. Slidinėjimo sezonas daţniausiai trunka du mėnesius sausį ir vasarį. Geriausiu slidinėjimo kurortu laikomas Ai-Petri, esantis netoli Jaltos. Ukrainoje populiaru ypač ilgus atstumus keliauti traukiniais, nes jie yra patogūs, saugūs ir uţ prieinamą kainą. Geleţinkeliai jungia visus pagrindinius Ukrainos miestus ir kaimus. Taip pat yra daug tarptautinių maršrutų į Maskvą, Sankt Peterburgą, Rygą, Minską, Taliną, Varšuvą, Budapeštą, Berlyną, Prahą, Vieną, Krokuvą (Trip Advisor, 2013). 82

83 11.2. Veiklos rezultatų apţvalga ir plėtros tendencijos Ukrainos turizmo sektorius tiesiogiai prie bendrojo vidaus produkto 2012 metais prisidėjo 20 mlrd. grivinų (6,65 mlrd. litų), kas sudarė 2,2% viso BVP (WTTC, 2013). Planuojama, kad 2013 metais bus uţfiksuotas 8,4% augimas, o iki 2023 metų sektoriaus sukuriama vertė pasieks 49,2 mlrd. grivinų (15,68 mlrd. litų). Tuo tarpu visas turizmo indėlis į BVP 2012 metais siekė 107 mlrd. grivinų (35,58 mlrd. litų) ir, planuojama, 2013 metais pagaliau beveik pasieks prieš ekonominį nuosmukį buvusį lygį (51 pav.). Pagal bendrą turizmo sektoriaus sukuriamą vertę 2012 metais Ukraina buvo 55-oji iš 184 šalių, tačiau pagal jos dalį bendrajame vidaus produkte tik 108-ji. Prognozuojamas 2013 metų augimas yra 16-as pagal dydį, tuo tarpu ilgalaikis augimas lieka 91-oje vietoje. 51 pav. WTTC, pav. WTTC,

84 2012 metais Ukrainoje 386 tūkst. ţmonių dirbo darbą, susijusį su kelionėmis ar turizmu, kas sudarė 1,9% visų uţimtųjų. Nors 2013 metais turėtų išaugti šioje srityje dirbančiųjų skaičius (50 pav.), tačiau ilgalaikės prognozės ţada, jog vis tik darbuotojų skaičius ateityje maţės. Tai galima paaiškinti tuo, jog į turizmo sektorių skverbiasi informacinės technologijos, kurios leidţia įmonių klientams savarankiškai atlikti daugelį veiksmų (kelionių ir aviabilietų uţsakymas, viešbučių rezervacijos, audiogidai, elektroniniai meniu restoranuose ir t.t.), tad dalis darbuotojų tiesiog tampa nebereikalingi. Visgi maţėjantis darbuotojų skaičius ir nedidelė turizmo sektoriaus dalis BVP gali reikšti ir tai, jog po ekonominės krizės smūgio Ukrainos turizmo sektorius vis dar nepajėgus atsigauti. Tai patvirtina investicijos šioje srityje (52 pav.). Iki nuosmukio 2009 metais investicijos į kelionių ir turizmo veiklą šalyje kilo sparčiu tempu, tačiau minėtais metais staigiai smuko ţemyn ir neatsigauna ligi šiol. *Investicijos šioje srityje kils labai lėtai, be užsienio investicijų šalies prognozės prastos. Šia proga galėtų pasinaudoti ir Lietuva. 52 pav. Investicijos į kelionių ir turizmo veiklą. WTTC, Turistai ir jų išlaidos Tiek į Ukrainą, tiek iš jos turistų srautai kasmet didėja (54 pav.). Iš Ukrainos išvykstančių turistų skaičius yra maţesnis (2012 m. 21,43 mln.), bet auga greičiau nei kad į šalį atvykstančiųjų turistų skaičius (2012 m. 23,01 mln.). Tai, jog per ekonominę krizę sumaţėjęs į šalį atvykusiųjų skaičius auga labai lėtai, galime sieti su tuo, jog Ukrainos turizmo sektorius dar neatsigavęs, jam skiriama maţai investicijų, dėl to yra sumaţėjęs šalies patrauklumas turizmo atţvilgiu. 84