PRIESISTORINIAI LUOTAI LIETUVOJE

Transcription

1 Priesistoriniai luotai Lietuvoje lvadas Luottt tyrimq problematika Kalbant apie seniausias vandens transporto priemones pietiniame Baltijos jfuos regione, vis11 pirma reikia kalbeti a pie luotus. Be abejo, judeti vandeniu turbut buvo naudojamos pacios paprasciausios priemones - nuvirt~ medzia( pripustos zveril.l odos, is keli11 surist11 medzi11 kamien11 pagaminti plaustai. Archeologi.Skai plaukiojimas tokiomis priemonemis vargu ar :irodomas, kadangi jei tokie daiktai ir islieka, tai miis11 laikus pasiekia labai suir~, todel praktiskai ne:pnanoma nustatyti, ar jie buvo naudojami kaip vandens transporto priemone. Priesistoriniai luotai mums svarbus kaip pirmoji specialiai judeti vandeniu pritaikyta transporto priemone. TaCiau ar gali mums dar kct nors "papasakoti" priesistoriniai luotai?archeologai, tirdami ivairius zmogaus naudotus daiktus, gauna nemazai atsakym111 klausimus apie tam tikros epochos zmonil.l gyvensenct, paprocius, tikejimct, santykius su kaimynais, etc. Luotai neturet11 buti isimtis - jie turejo didel~ reiksm~ priesistores zmoni11 gyvenime. Juk be svarbiausi11luo111 paskircillt - palengvinti zvejybct ir padeti iveikti didesnius armazesnius atstumus,luotai vaidino dideli vaidmeni ir dvasiniame to meto zmoni11 gyvenime. Pavyzdzi11 toli ieskoti nereikia - prisiminkime akmens am2iaus luotl.lmodelius is Sventosios. Taciau ir tai nera visi luot11 naudojimo atvejai. PRIESISTORINIAI LUOTAI LIETUVOJE LYGINAMOJI ANALIZE KITl) SAUl) RADINil) KONTEKSTE Klaidas Perminas 223

2 Klaidas Perminas 224 Kaip matome, luotai naudoti!vairiems tikslams. Cali kilti klausimas, ar labai skyn~si luotai, naudoti skirtingiems tikslams, pvz., zvejybai ir kroviniq gabenimui? Ar luotai gali buti zmogaus technines minties tobulejimo atspindys? Kq mums sako luotq radimvietes? Kuo ir kodel skiriasi akmens ir zalvario amziaus luotai? Ar labai skiriasi Lietuvoje rasti luotai nuo rash.j,jl.l kaimyninese salyse? Koks buvo luotq vaidmuo dvasiniame zmonil.l gyvenime? Siame straipsnyje pabandysime atsakyti 1 siuos ir kitus klausimus. Demesi koncentruosime 1 dabartineje Lietuvos teritorijoje rastuosius luotus, jl.l modelius. Pazvelgsime 1 juos gretiml.l krastl.l- Latvijos, Lenkijos, Vokietijos- radinil.l kontekste. Pacil.l priesistorinil.lluotl.l medziagos trukumas daro 51 straipsnilabiau hipotetinio pobudzio. Kita vertus, tikimes, kad kai kurie cia isdestyti teiginiai leis pazvelgti 1 priesistorinil.l laikl.l; laivybos istorijos problematikq is naujos perspektyvos bei suteiks galimyb~ diskusijoms. Del palyginti negausios luotll medziagos Pabaltijo salyse siuo klausimu jauciama ir literatu.ros stoka. Lietuvoje rastais priesistoriniais luotais issamiau domejosi kai kurie juos atrad~ archeologai. Pirmiausia paminetina akmens amziaus stovyklaviecill 5ventojoje tyrinetoja archeologe R. Rimantiene. Aprasydama Cia rastus neolitinius luotus, autore ieskojo analogijl.l tarp geriausiai zinomll kituose krastuose rastl.l pavyzd.zil.l. A. Butrimas straipsnyje "Birzulio ir Luksto valtys (laiveliai)" (Butrimas, 1993) bendrais bruozais aprase Lietuvos luotus nuo seniausil.llaikl.l iki XX a. pradzios. Autorius neieskojo luotams analogijl.l, jl.l netipologizavo, tik trumpai aprase jl.l radimvietes bei pateike bendrus jl.l duomenis.

3 Priesistoriniai luotai Lietuvoje Niekas nera ieskoj~s analogijq neislikusiam Noruisi1.1 taip pat Bacifinq-Degimq, Birzulio, Judrenqluotams. Aprasant siuos luotus teko remtis jq radimo ataskaitomis (autoriai- archeologai S. Daunys, B. Tarvydas, V. Valatka) bei paciqluotq tiksliais matavimais bei fotonuotraukomis. Tris luotus Plateliq ezere yra rad~s archeologas V. Zulkus. Luotai nera tiksliai datuoti. Sprendziant pagal kai kuriuos konstrukcijos pozymius, du luotai greiciausiai yra velyvi ir skirtini viduram2iams. TreCiasis luotas yra per daug sunyk~s, kad galima butq kq nors tiksliau apie ji pasakyti. Daugiausia demesio luotams yra skyrusi L. PiSkinaite-Kazlauskiene knygoje,zvejybos istmijos apybraizos" (1998). Taciau cia yra kalbama a pie velyvus- XX a. pirmojoje puseje naudotus luotus. Autore gana detaliai apzvelgia tuo metu vartotq luotq terminologijq. Sia jos darbo dalimi remtasi ir siame straipsnyje. Apie Latvijoje rastus neolitinius luotus su.zinome is archeologes L. Vankinos tyrinejimq neolitineje Sarnate stovyklavietejc (Iq:J,<ic.J,<q, 1970). Taciau jose luotai aptariami tik sios stovyklavietes radiniq kontekste, nera ieskoma analogijq. W. Ossowski knygoje, Studia nad lodziami jednopiennymi z obszaru Polski" (1999) surinkta visa tmanoma luotq is Lenkijos teritorijos medziaga. Autorius taip pat pateikia nemazai medziagos a pie luotus ir is kitq krastq (deja,,aplenkdamas" krastus 1 siaur~ nuo Lenkijos). Sis darbas yra labai vertingas del to, kad pateikiami beveik visq aptariamqluotq (kurie, beje, yra ir gana tiksliai datuoti) breziniai. Apie Vokietijoje rastus luotus su.zinome is pavieniq straipsniq periodikoje ar konferencijose skaitytq straipsniq rinkiniq. Luotq 225

4 Klaidas Perminas tematika domisi mokslininkai B. Gramsch, S. Hartz, C.-J. Kind, H. Lubke, J. Obladen-Kauder ir kt. A. Dudszus, E. Henriot, F. Krumrey 1987 m. enciklopedinio pobudzio knygoje "Das grosse Buch der Schiffstypen" randame informacijos apie kai kuriuos D. Britanijoje, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje rastus luotus, trumpus jl.l aprasymus, iliustracijas bei klasifikacijq. Sioje knygoje trumpai aprasoma luotl.l evoliucija i lentines valtis. Duomenll apie kai kuriuos luotus yra bendro pobudzio veikaluose apie priesistorinil.llaikl.l zmonil.l gyvenimq. Bendra problema tyrinejant luotus yra ta, jog dazniausiai luotai aprasomi be konteksto, kaip atsitiktiniai radiniai arba kaip vieno kasinejamo kompleksa radinys, nesiejant jo su platesniu regionu, neieskant analogijl.l kituose krastuose. Labai svarbi datavimo ir tipologizavimo problema. Geriausiai datuoti yra Lenkijoje rasti luotai. Luotus tipologizav~ yra nedaug tyrinetojl.l. Detaliau atskirus luotll konstrukcijos elementus yra tipologizav~s W. Ossowski. Kq sako luoht pavadinimai? Zymus lietuvil.l mokslininkas geografas, lingvistas Stanislovas Tarvydas knygoje,,indoeuropieciai" yra isreisk~s tokict minti: "Labai tolima praeitis skendi miglose, kurias stengiasi issklaidyti lyginamoji kalbotyra ir archeologija". Siame skyriuje ir mes bandysime pazvelgti i priesistorinius luotus per kalbotyros prizm~. Tai bus neprofesionalo zvilgsnis, taciau tikimes, jog kai kurie Cia isdestyti teiginiai sulauks specialistl.l demesio. 226 Gana daznai, kalbant apie luotus, yra ne tik maisomi terminai, bet kyla ir nesusikalbejimo problemll. Neretai luotai yra pava-

5 Pridistoriniai luotai Lietuvoje dinami valtimis, laiveliais ar net laivais (Cia nehlr:imi galvoje tarmiq atvejai). Net naujesnio leid:imo ivairitt kalbtt zodynuose zodziai,,luotas" ir "eldija" nebera pateikiami. Megins:ime panagrineti dabar dazniausiai vartojamtt sqvoktt"luotas", "eldija" bei kitttluottt pavadin:imtl kilm~ bei tai, kq is jtt galima spr~sti apie luottt naudoj:imq. Kadangi,,luotas" yra labiausiai prigij~s variantas lietuvitt kalboje, vartos:ime si terminq. Lietuvitt kalbos zodyne luotas apibudinamas kaip "is medzio isskobtas laivelis, valtis" (Kruopas, Jonikaite, Kucinskaite ir kt., 1966, p. 694). Dabar placiausiai vartojamas terminas, nusakantis skobtin~ plaukioj:imo priemon~, yra luotas (kiti zinomi tarminiai sio zodzio variantai:,,luotis",,,lodis",,,lotas", galbut ir bendrq sakni turintis "lovys" (Kruopas, Jonikaite, Kucinskaite ir kt., 1966, p. 695; Piskinaite-Kazlauskiene, 1998, p. 149, 150)), i bendrin~ lietuvitt kalbq yra patek~s is dziiktt tarmes (UrbanaviCius, http: I / ir daugiausia vartotas pietineje Lietuvos dalyje bei abipus Nemuno iki jo santakos su Dubysa (Piskinaite-Kazlauskiene, 1998, p. 149, 71 pav.). TaCiau neabejotinai sio zodzio kilme siekia senesnius laikus, 0 i dziiktt tarm~ jis greiciausiai bus patek~s is slavtt kalbtt. Rustt kalboje yra zodziai efiiea ("valtis 11, 1,laive",,,laivelis' 1,,,laivas' 1, "luotas'/ (Baronas, Galinis, 1967, p. 429)) 1 eaaiiy (r,luotas 1 ', "eldija'/ (ten pat)), eaaaeea ( 11 luotelis' 1, "valtele 11 (ten pat)). Gali buti, jog sie zodziai yra kil~ is zodzio eaii (r,santaika' 1, 1,sandora' 1, "santara'/ (ten pat). Plg. liet. "lodq 11,,,l6daS 11, "lodavoti 11 (Kruopas, Jonikaite, Kucinskaite ir kt., 1966, p. 639)). IS pirmo zvilgsnio atrodyttt, kad jokio rysio cia nera, taciau palygink:ime su angltt kalbos zodziufriendship C,draugyste") - is friend (r,draugas") + ship C,laivas' 1 ). Todel ir posakiai fie ceea6o a eaii6 (Baronas, Galinis, 1967, p. 429), to sail in the same boat ( 11 veikti isvien, kartu'/ (Piesarskas, 1998)), pazodziui 1,jie gyvena santarveje// ir "plaukti vienoje valtyje" arba lietuviskas 1,mes su jais (ne) l6do( (Kruopas, Jonikaite, Ku- 227

6 Klaidas Perminas cinskaite ir kt., 1966, p. 639), reiskiantys 1/sutarti", 1/sugyventi", senoveie galeio apibudinti blitinus zveillt daznai plaukusill i zlikl~, tarpusavio santykius - plaukimas luotu ir zukle iuo is tiesll reikalavo sutarimo, bendrll koordinuotll veiksmll. Beie, atkreiptinas demesys i anglll kalbos zodzio,jog boat" (,Juotas(' (l og (urqstas") + boat ("valtis")), (Piesarskas, 1998)) pirmqjt dement log, kurio saknis panasi i mlisll nagrineiamo termino saknt. Tokie panasumai tarp baltlj:, slavll ir germanll kalbll rodo bendrq - indoeuropietiskq - sill zodzill kilm~. Dar viena pastaba - patys ankstyviausi Lietuvoie rasti luotai (speiami Kretuono, Sventosios luotai, ill modeliai) datuoiami viduriniu-vdyvuoiu neolitu, 0 sis laikotarpis kaip tik sieiamas su indoeuropiecill pasirodymu siuose krastuose. Didzioii dalis Vokietiioie, Lenkiioie, Daniioie rastllill akmens amziaus luotlj: taip pat datuojami neolito laikotarpiu. Verta prisiminti ir indoeuropiecill laivinius kovos kirvius - vargu ar ill formos panasumas t,jaivq" yra atsitiktinis ir nesusii~s su luotlj: naudojimu. Rusll kalbos etimologiniame zodyne (0aifieee, Eaaiia, 0affieay, 1975, c. 244) pateikiama versiia, pagal kuriq zodis efiiii (,Juotas", "valtis") kildinamas is seno slavisko zodzio "oldii" (,Juotas", valtis"), turincio atitikmenis ir kitose kalbose (liet. aldija, norv. Olda). Bendrineje lietuvill kalboje taip pat prigij~s "eldijos" (kiti variantai: "elde", "eldis", "eldzia", "aldija", "oldija" (Kruopas, Lyberis, Paulauskas ir kt., 1969, p. 119; Piskinaite-Kazlauskiene, 1998, p. 150, 71 pav.)) pavadinimas. Mlisllnuomone, "eldija" bei auksciau minetieji jo variantai greiciausiai yra archajiskesni liz terminq,juotas" ir, matyt, kil~ is slaviskojo "oldii". 228 Lietuvillt rusllt lenkll kalbose yra ir kitoks luoto pavadinimas. RusiSkai jis skamba 7, ef arba -7- aeffe (abu reiskia,juotas", "el-

7 Priesistoriniai lnotai Lietuvoje dijall (Baronas, Galinis, 1967, p. 577)), lenkiskai- cz6lno, cz6lenko (Vaitkeviciute, 1979, p. 75). Zodis celna vartotas ir Lietuvoje - Diiksto, Ignalinos, Moletq, Utenos apylinkese, taciau cia jis buvo valties, laivelio sinonimas (Kruopas, Lyberis, Paulauskas ir kt., 1969, p. 65). Salcininkl.l; Trakq ir Vilniaus apylinkese luotus vadino celno, ciulna (PiSkinaite-Kazlauskiene, 1998, p. 151). Fagal rus-q kalbos etimologini zod ynq zodis 7 > el yra kil~s is 7 iiidu, 0 sis - is kiilnu, turincio gimining-q zodzi-q balt-q ir german-q kalbose (liet. "kelmas 11, "keltas", sen. vok. "scalm" (laivas)) (0affieee, Eaaila, 0affieay, 1975, c. 489). Be to, XIX a. pab. kai kuriose Zemaitijos vietovese luotai buvo vadinami kelminemis (Butrimas, 1993, p. 99). Saknis ta patikaip ir zodzio ef ef 0 ii (uskelti", "skaldyti 11, "kirsti", "kapoti 11 ), kuris senoveje turejo ir kitq reiksm~- "skobti" (0affieee, :Eaaila, 0aineay, 1975, c. 489). LatviSkai luotas, eldija, taip pat skobtinis indas yra vienkocis (vien is viens - //vienasll ir kocis is //koc:i.j;t.s 11 - l/medelis 11, 0 sis - is koks "medis", Butkus, 2003, p. 775) arba laiva (Bojate, Subatnieks, 1964, p. 370). Pastarasis zodis kildintinas is suomi-q kalbos (suom. laiva -,)aivas 11, http: / / VokieCi-q kalba luotas yra der Einbaum (ein - 11 Vienas 11, Baum - "medis") (Slapoberskis, 1972, p. 250). Yra ir kitas variantas, kuq siiilo vartoti laivybos istorijos specialistas T. Weski (Weski, http: / / - das Stammboot (Stamm "kamienas 11, Boot lt II l l" II - "va IS, " aive IS, " b o t as "). Nors lieka nemazai klausiml.l; kuriuos paliksime gvildenti kalbotyros specialistams, bet apzvelgus ivairius luot-q pavadinimus galima padaryti keletq nedideliq isvad-q. Pirma, luotas yra is vieno medzio kamieno isskobta plaukiojimo priemone, ir tai nera valtis. Antra, kai kurie sios priemones pavadinimai rodo, jog plaukiojimas ja nebuvo paprastas - buvo biitini damiis, koordi- 229

8 Klaidas Perrninas nuoti "tgulos" veiksmai, sutarimas tarp yrejq. Tai rodo pirmuosius luotus buvus gana nestabiliomis plaukiojimo priemonemis. Cali buti, kad zodis "luotas" ir tvairils jo vediniai, taip pat ir kitose kalbose, yra indoeuropieciq prokalbes, kuria dar buvo kalbama neolito laikotarpiu (Tarvydas, / "palikimas". Lietuvoje rasti priesistoriniai luotai Akmens amziaus luotai ir N modeliai Baciiinq-Degimq luotas*. BaCiiinq-Degimq durpyne (Rekyvos miske, Siauliq raj.) 1 m gylyje rastas luotas, isskobtas is pusies. Pats luotas aptasytas gana grubiai. Luoto viduje matyti deginimo zymes. Luoto ilgis- 3,7 m, plotis placiausioje vietoje- 0,38 m (virsutine dalis siek tiek aptrupejusi, todel plotis turejo biiti ne mazesnis nei OA m), aukstis- 0,25-0,27 m, bortq storis- 3-4 em. Dugnas em storio, gaubtas. Paties luoto forma skerspjilvyje- pusapskritimis. Luoto priekis- siaurejantis, jame palikta 16 em ilgio ir 7 em aukscio trikampio formos skerspjilvio rankena (1 pav.). Luoto galo virsutine dalis gerai neislikusi, bet sprendziant pagal u:lapvalintq dugnin~ dalt greiciausiai jis (luoto galas) yra buv~s gana bukas, tik siek tiek u:lapvalintas. Korpusastiesus, tokio pat plocio priekineje ir galineje dalyse (Daunys, 1949; Tarvydas, 1946, p. 1, SAM). Veliau siame durpyne buvo rastas antras panasus luotas, taciau jis neisliko, neisliko ir jo aprasymas. 230 *Del Baciun4-Degirn4 irnoruisi4luoh{ datavimo taip patzr. skyri4, BaCiun4-Degirn4 ir Noruisi4luotai zalvario am:liaus luol4 kontekste".

9 Priesistoriniai luotai Lietuvoje 1 pnv. BnCiuntJ OegimlJ luof:o priekis. Aut. nuotr. (Sia ulh!,auiiros" muziejus) Kretuono luotas (spejamas) ir 1993 metais buvo tyrineta vidurinio neolito (Narvos kultllros) Kretuono 1C/D gyvenviete (vadovas A. Girininkas). SV gyvenvietes dalyje buvo rasta ploksciai apskaldyta 80 em ilgio ir 3-5 em storio lenta. Archeologo nuomone, tai galejo buti luoto liekana (Girininkas, 1994, p. 12). Noruisitt luotas. Sis eglinis (pusinis?) luotas aptiktas Noruisiq durpyne, Kelmes ral 1,6 m gylyje. Luoto ilgis - 3,7 m, plotis - 0,6 m. Abu luoto galai buvo smailus, nepakelti (Tarvydas, 1937; Butrimas, 1993, p. 99). Sis luotas iki mlisl! dienll nera islik~s. Sventosios luotas I (spejamas). Viena didesne luoto dalis rasta 1B gyvenvieteje netoli rqstelio (liepto?). Aptikta lenta - luoto sonas (?- K. P.)- buvo 1A m ilgio ir 0,23 m plocio. ISilgai lentos pakrascio eina rumbas. Luotas datuotas 2450±90 m. pr. Kr. (Rimantiene, 1979, p. 9, 36). Panasi lenta su rumbu rasta ir Sventosios-4 gyvenvieteje (zr. Sventosios luotas II). 231

10 Klaidas Perminas Sventosios luotas II (spejamas). Viduriniu neolitu (a pie III tllkst. pr. Kr.) datuojamos luoto liekanos buvo rastos Sventosios-4 gyvenvieteje, 1,05 m nuo zemes pavirsiaus, tarp susiplojusitt nendrittliekantt. Tai galejo buti 1,05 m ilgio ir 0,14 m plocio luoto krastas. Pavirsius labai lygus. ISilgai sio fragmento t~siasi trikampio pjuvio 2,6 em storio rumbas. Pati, lenta" yra 1,2 em storio. Viename gale po rumbu yra dvi pailgos apie 7 mm skersmens skylutes. Be to, viename sane buvo padaryta lygiasonio trikampio formos (krastinitt ilgis apie 4 em) skyle (Rimantiene, 1987, p. 9, 10). Sventosios luotas III (spejamas). Tai 0,7 m ilgio, 0,13 m plocio ir 0,9-2,2 em storio medines lentos fragmentas (R:imantiene, 1967, p. 3). Sventosios luotas IV (spejamas). 3,6 m ilgio, 0,25-0,32 m plocio!gaubta lenta, panasi i luoto dugnq. Uztvankos, prie kurios liekantt buvo rastas sis fragmentas, radiokarboninis datavimas ±90 m. pr. Kr. - velyvasis neolitas (Rimantiene, 1980, p. 7). Prie lentos islikusios lyg ir mazos sienelittliekanos - per 55 em ilgi buvo islik~s 7 em plocio (barto?) pakrastys. Lentos galai siaurejantys. Lentai priklause ir dar du gabalai, buv~ siek tiek atokiau. Luotas galejo buti mazdaug 5 m ilgio (Rimantiene, 1980, p. 13). 232 Sventosios luoto modelis I. Tai tikslus luoto modelis, kurt R. Rimantiene priskiria geldoms (Rirnantiene, 1979, p. 36). Modelis datuotas viduriniu neolitu (2450±55 m. pr. Kr., ten pat). Modelis qzuolinis, 96 em ilgio ir apie 25 em plocio. Krastai plonejantys, dugnas apvalus, priekis smarkiai pakeltas 1 vir5tt, galas - taip pat pakeltas, tik maziau (2 pav.). Priekis galejo buti papuostas figurele, nes dar islik~s seniai nuluz~s ispjaustytas galas. Luoto modelis aptiktas dumblo sluoksnyje stovintis sta Cias (ten pat).

11 Priesistoriniai luotai Lietuvoje \ \ 2 pav. Sventosios luoto rnodelis I, snmtis ir nkmeninini inknrai. Aut. mwtr. (LiefUliOS nncionnlinis nwz iejus) 1 Sventosios luoto modelis II. Modelis yra 0,75 m ilgio ir 19,5 em plocio, 8,5 em aukscio, ploksciu dugnu, abiem siaurejanciais galais, kurie baigiasi rankenelemis. Krastai ploni ir uiriesti i vidin~ pus ~. Jis gulejo buvusio ezero dugne dugnu i virsl{ (Rimantiene, 1969, p. 43). Sventosios luoto modelis Ill. Sis modelis savo forma itin panasus i luotq. Modelio ilgis - 70 em, plotis - 24 em. Vienas jo galas platesnis, kitas- siauresnis. Patys galai staigiai smailejantys, baigiasi trumpomis rankenelemis. Krastai uilenkti i vidin~ pus ~ (Rimantiene, 1969, p. 20). Sventosios luoto modelis IV. Ketvirtasis modelis yra 78,5 em ilgio, 15 em plocio. ISlikusio desiniojo krasto storis - 0,5-1,2 em, jis uilenktas i vidl{. Galai, kaip daznai blina luotl{, storesni ir pakelti. Priekis pakil~s 6,4 em, galas - 1,2 em. Priekis gerokai platesnis uz galq, siek tiek smailejantis (Rimantiene, 1968, p. 12). 233

12 Klaidas Perminas Akmens amziaus luotq analize Visi akmens amziumi datuojami luotai (rasti Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje), buvo aptikti ezeruose, prie jl.l arba durpynuose (kurie greiciausiai taip pat kadaise yra buv~ ezerai). Lietuvoje aptikti luotai ir jl.l modeliai taip pat rasti ezerll aplinkoje- spejamas Kretuono luotas rastas netoli ezero ir salia nedidelio upelio. Sventosios spejamllluotllliekanos ir modeliai rasti prie lagfutinio ezerelio. Bacii.inl.l-Degiml.l ir Noruisillluotai rasti durpynuose. Luot"4 radimvietes nurodo vietas, kuriose apsistodavo zmones. Tai ypac pasakytina a pie akmens amziumi datuojamus luotus. Tai patvirtina ir A. Girininko teigint, jog neolite (sio laikotarpio luotll rasta daugiausia- K. P.) zmones dazniausiai gyveno ezerll pakrantese (Girininkas, 1990, p. 7). Luotll radiniai ezerll aplinkoje rodo, kad akmens am2iuje prie ezerll zmones gyveno ilgesnilaikq nei prie upil.l, taigi jie buvo seslesni (tiesa, paezerese bilta ir sezoninill stovyklaviecill)- Tokia isvada daroma is to, kad zilkleje naudoti luotus stovinciame ezero ar nedideles lagi.inos vandenyje yra daug patogiau negu sraunioje upeje. Matyt, paezerese gyvenusill zmonill gyvenime zvejyba u2eme daug svarbesn~ vietq negu zmoni~ kurill trumpalaikes stovyklavietes rastos salia upil.l. Analizuojant luotll ilgi, reikia rem tis gerai islikusiais luotais. Siuo atveju mums visiskai netinkami spejamll Sventosios (isskyrus IV minimaliam ilgiui nustatyti) bei Kretuono luot"4 fragmentai. Lietuvoje rastl.ljll Bacii.inl.l-Degiml.l (3,7 m), NoruiSil.l (3,7 m) bei spejamo Sventosios IV (maziausiai 3,6 m, galbilt 5 m) luotll ilgiai atitinka daugumos akmens amziaus luotll ilgi, kurill vyraujantis - 3-3,7 m. 234 Siekdami pagal konstrukcijos detales tiksliau datuoti Bacii.inl.l Degiml.l ir Noruisill luotus, palyginsime jl.l ploti bei auksti su

13 Priesistoriniai luotai Lietuvoje kit-q aptariamojo laikotarpio luot-q plociais bei auksciais. Kadangi vidutinis akmens amziaus luot-q plotis yra 0,5-0,6 m, vadinasi, Baciful-q-Degim-q luoto plotis (0,4 m) yra apie 15 em mazesnis u.z vidutini, tuo tarpu NoruiSi-q luoto plotis (0,6 m) ji atitinka. Baciful-q-Degim-q luoto aukstis (0,25-0,27 m) yra labai panasus i kit-q akmens arniiaus luot-q, rast-q Vokietijoje, Lenkijoje, auksti (0,21-0,25 m). Duomen-q apie Noruisi-q luoto auksti nera. Akmens arniiaus luotai pasizymi medienos, is kurios jie buvo pagaminti, tvairove: du Lenkijoje rasti luotai buvo pagaminti is qzuolo (Ossowski, 1999, s. 73, 74), po vienq Lenkijoje (ten pat, p. 79) ir Vokietijoje rast-q luot-q buvo pagaminti is alksnio (Hartz, Lubke, 2000, S. 377), Latvijoje rastieji luotai - is drebules (arba tuopos) ir q.zuolo (BaJ;<ic~a, 1970, c. 92). Olandijoje, Danijoje yra zinoma akmens amziaus luot-q, pagamint-q is pu5ies bei liepos (Ossowski, 1999, s. 68; Rimantiene, 1996 a, p. 36). BaCiful-q-Degim-q luotas pagamintas is pusies, NoruiSi-q- is pusies (arba egles), Sventosios I- is qzuolo. Taigi is tmim-q duomen-q matome, kad luot-q gamybai naudota ir kieta, ir minksta mediena. Luot-q mediena rodo, kad luot-q gaminimo pradzioje naudoti tvairils medziai. Nuo vidurinio neolito pastebima tendencija vis dazniau naudoti qzuolq. Pagal medienos IiiSi Baciful-q-Degim-q ir NoruiSi-q luotus galima bu.t-q skirti ankstyvajam-vidminiam neolitui. Vyraujantys akmens arniiaus luot-q priekiai yra nesiamejantys, u.zapvalinti (3 pav.). Tai rodo, jog nesistengta luot-q gaminti taip, kad bilt-q mazesnis vandens pasipriesinimas. Tokios formos suteikimas, matyt, sietinas su akmenini-q tranki-q naudojimu. Be to, zilklei ezeruose ar lagfulose didelis greitis ir nera biltinas. Baciful-q-Degim-q ir Noruisi-q luotai issiskiria is bendro konteksto- j-q priekiai yra siamejantys, o Baciful-q-Degim-q luoto priekis baigiasi rankena. Tokios rankenos apskritai nera daznas luot-q 235

14 Klaidas Perrninas 3 pnv. Priesistorim!s luoftl korpllsii formos: a - akmens mnziatls; b - zn 17m rio nmzinlls; c - geleiies amzinii S. Alii. pies. Galas ( ( a (( b )) Priekis )) konstrukcijos elementas net ir gelezies amziuje. Siaurejantis luoto priekio fragmentas taip pat buvo rastas neolitineje Samate stovyklavieteje Latvijoje (B afeefa, 1970, lent. VIII, c. 2). Akmens amziaus luotq galq formos yra gana skirtingos, taciau bendras jq bruozas yra tas, kad galai nebuvo siaurejantys, o paliekami buki, u:zapvalinti (3 pav.). Toks yra ir Baciilnq-Degimq luoto galas. Noruisiq luoto galas buvo siaurejantis, kas H velgi isskiria is kitqluotq. Taigi pagal galq formas Baciilnq-Degimq ir Noruisiqluotai artimesni zalvario amziaus luotams, nes butent siuo laikotarpiu luotq galai (ypac priekiai) pradedami siaurinti. 236 Akmens am:ziaus luotq dugno storis yra gana skirtingas. Ploniausio dugno storis yra 7 em (dviejq Lenkijoje rastq luotq (Ossowski, 1999, s. 73)), storiausio- 20 em (taip pat Lenkijoje rasto luoto (ten pat, p. 74)). BaCiilnq-Degimqluoto dugno storis em. Apie Noruisiqluotq duomenq nera. Spejamqjq Kretuono ir Sventosios luotq fragmentai pagal stoq priskirtini bortq liekanoms.

15 Priesistoriniai luotai Liehtvoje Kaip rnatorne, vyrauja luotai gana storais dugnais. IS to galirna daryti dvi isvadas: 1. stori dugnai buvo paliekarni geresniarn luoto stabilurnui islaikyti (kuo storesnis ir sunkesnis dugnas, tuo stabilesnis luotas); 2. kuo dugnas storesnis, tuo ilgiau jis islieka nesupuv~s ar kitaip rnechaniskai sunkiau pazeidziarnas. Septyni akrnens arnziaus luotai (is jl! ir BaCiilill!-Degirnl!) skerspjuvyje yra "apvalus" ( dugnas ir bortai gaubti), tik Samate II luoto dugnas buvo plokscias (Ossowski, 1999, s. 72). Taigi daugurna luotll turejo gaubtus dugnus. Tai sietina su netobulais akrneniniais irankiais - svarbiausia buvo isskobti luoto vid"4, nesistengiant ploksciai nulyginti dugno ir bort"4. Vyraujantys- cilindro forrnos- akrnens arnziaus luo1"4 korpusai (3 pav.) mums taip pat sako, kad naudojant akrnens arnziaus irankius nebuvo stengtasi suteikti luotui siaurejancios 1 prieki forrnos, kuri rnazintll vandens pasipriesinirnq. Medzio karnienas buvo paprasciausiai isskobiarnas is vida us, siek tiek u2apvalinant prieki. Tokios forrnos korpusq turi ir BaCifull!-Degirn llluotas. Noruisillluoto korpuso forma nera zinorna. Kitos detales. Nedaug su2inorne apie luot"4 garninirno technikq Baciilill!-Degirnll I luote rnatornos deginirno zyrnes bei gana kruopsti priekio apdaila (tuo tarpu galine dalis yra gana grubaus darbo ). Deginirno zyrnes leis1"4 speti, kad luotas garnintas anksciau nei rnetalll arnziuje (nors luotll vid"4 degindavo ir gelezies am.ziuje). B. Tarvydo nuomone, taip grubiai aptasyti buvo galirna su akrneniniu kirviu (Tarvydas, 1946, p. 1). Sprendziant is islikusill dalil.jt kruopsciai apdailinti turejo buti ir Sventosios luotai. Del nusklernbtos 1 vid"4 briaunos jie galejo buti panaslls 1 neolitinius pailgus d ubenelius arba 1 Sventojoje rastus luo1"4 mod eli us. Sventosios luoto II sone esanti trikampe skyle galejo buti skirta pludurui ar kitarn luotui pritvirtinti. 237

16 Klaidas Perrninas Sventosios luoto modelis II galuose turi rankeneles, kurios labai panasios t Baciiin-q-Degim-q luoto rankenq. Gali buti, kad mus-q krastuose luotams tokios rankeneles buvo budingos. Pagal priekio, gala ir korpuso formq Sventosios luoto modelis III beveik identiskas isplesto tipo I-III a. Slusegard kapinyno luotams (Andersen, Lind, Pedersen, 1991) ir tokio pat tipo X a. Kazimierz Pomorski luotui (Ossowski, 1999, s. 124). Matyt, tokia luoto forma buvo labai archajiska ir placiai paplitusi tiek chronologijos, tiek region-q prasme. BaCiilnlJ:-DegimlJ: ir NoruisilJ: luotai zalvario amziaus luotlj: kontekste Lietuvoje nera zinoma tiksliai zalvario amziumi datuojam-qluot-q. Bacilin-q-Degim-q ir Noruisi-qluotai taip pat nera tiksliai datuoti, todel siame skyriuje palyginsime si-q luot-q konstrukcijos elementus tik su zalvario amziaus luotams budingais konstrukcijos elementais. 238 Zalvario amziuje, be neilg-q, ezeruose naudot-qluot~ pradedami gaminti ir ilgi luotai. Yra zinoma 7, 8 ir net 15m ilgio luot-q is sio laikotarpio. Visi jie rasti upese, kas rodo tam tikrq j-q "specializacijq" - krovini-q gabenimq. Tq patvirtint-q ir kai kuriuose upese rastuose luotuose esancios skyles, skirtos kitam luotui pritvirtinti- talpai padidinti buvo naudojami keli sonais sujungti luotai. Tokie luotai tikrai netiko zvejybai. Skirtumai tarp "upini-q" ir 1/ezerini-q" luot-q ypac isryskeja gelezies amziuje (zr. skyri-q,,gelezies amziaus luot-q analize"). Stambesni-qluot-q gaminimq zalvario amziuje reiket-q sieti su metalini-q tranki-q naudojimu. Del to pagerejus gyvenimo sqlygoms, didejo zmoni-q skai Cius, specializavosi ill veikla- vieni daugiau zliklavo, kiti- prekiavo. Matyt, sios priezastys Ierne ir luot-q skirtumus.

17 Priesistoriniai luotai Lietuvoje Cia demesi koncentruosime i ezeruose naudotus luotus, kurie panasils i mus dominancius BaCifintt-Degimtt ir NoruiSittluotus. Kai kurie zalvario amziaus luottt konstrukcijos elementai bildingi ir ezertt, ir upittluotams (pvz., korpuso forma), todel tam tikrais atvejais pasinaudosime ir pastarttjttluottt medziaga. Chwalimek luoto, rasto durpyne, ilgis - 4,2 m, plotis - 0,7 m, aukstis - 0,2 m. Biskupin ezero pusiasalyje rasto luoto islikusi dalis yra 2,5 m ilgio, 0,53 m plocio. Dar vienas luotas, datuojamas zalvario amziumi, yra is nenustatytos radimo vietos Lenkijoje. Pagal jo ilgi (4,41 m) galima speti, jog jis naudotas ezere. Sio luoto plotis - 0,6 m, aukstis - 0,35 m (Ossowski, 1999, s. 79, 178, 179). Taigi Bacifintt-Degimtt ir Noruisitt luotai ilgiu (abu po 3,7 m) artimesni trumpesniems akmens amziaus luotams. PloCiu Baciilntt-Degimttluotas (0,4 m) taip pat artimesnis akmens am2iaus luotams, o Noruisitt (0,6 m) - ir akmens, ir zalvario amziaus luotams. Lyginimui pagal auksq trilksta duomentt. Lenkijoje rastieji luotai buvo pagaminti is ClZuolo (trys luotai, du is itt rasti upese), egles (vienas luotas) ir alksnio (vienas luotas). NoruiSittluotas taip pat galejo bilti pagamintas is egles. IS pusies pagaminttt zalvario amziumi datuojamttluottt nera zinoma. Todel Bacifintt-Degimttluotas skirtinas akmens am2iui, Noruisitt- ir akmens, ir zalvario. Pagal siaurejancias priekitt formas abu Lietuvoje rastus luotus galima bilil.j: skirti zalvario am2iui, kadangi tokios formos siuo laikotarpiu yra vis drlnesnes (3 pav.). Taciau nereikia pamirsti, kad jos aptinkamos ir akmens amziuje (Samate luotai, Sventosios luottt modeliai). Dominuojancios galtt formos zalvario amziuje isskirti negalima, todel itt nelyginsime. Yra zinomas dviejtt Lenkijos ezeruose rasttt luottt dugno storis- 4 emir 7 em, vieno rastojo upeje- 5 em (Ossowski, 1999, s. 70, 239

18 Klnidns Perminns 76, 79). TodEJ Baciiinq-Degirnl.lluotas su em storio dugnu skirtinas akmens amziaus luotams (kuriq dugno storis 7-20 em). Tuo labiau kad sio luoto dugnas yra gaubtas, o daugumos zalvario amziaus luotq dugnas - plokscias, kas rodo kruopstesni, darbq, matyt, del pradell.l naudoti metalinil.l :jrankiq. Duomenq apie Noruisiqluoto dugnq nera. Visq zinomq zalvario am:ziaus luotq korpuso forma yra vienoda - siaurejanti priekio link (3 pav.), mazinanti vandens pasipriesinimq. Todd Baciiinq-Degirnqluotas velgi skirtinas akmens amziaus luotams, kuriq korpusas- cilindro formos. Noruisiqluoto korpuso forma nera zinoma. Apibendrinus siuos duomenis (1 lentele) matyti, kad BaCiiinq Degirnqluotas savo konstrukcija panasesnis i. akmens amziaus luotus, o NoruiSiq - ir i akmens, ir i zalvario amziaus luotus. llentele Me- Prie- Dug- Dug- Kor- Rallgis PI otis die- kio no no puso dimna forma storis pavirsius forma viete Bacillnll- Degimll A A A z A A A A!Z luotas Duo- menll A!Z nera Noruisill luotas Duo- A A/Z A/Z z menll nera Duomefill nera A - akmens arniiaus luotams budingas bruozas; Z - zalvario amziaus luotams budingas bruozas. Gelezies amzia us 1 uotai 240 Bir.Zulio luotas. Luotas prie Birzulio ezero rastas m elioracijos, metu kasant griovt, 1,52 m gylyje. Luotas pagal salia rastq segfi!

19 Priesistoriniai luotai Lietuvoje datuojamas X-XIII a., pagamintas is pusies. Jo ilgis- 3m, plotis placiausioje vietoje, netoli priekio- 0,5 m (kai buvo rastas ir dar neaptrupej~s, didziausias plotis buvo 0,6 m (Valatka, 1957)), bortq aukstis - 0,2 m. Bortai aptrupej~, 0,2 m yra didziausias islik~s aukstis, vidutinis - 0,11-0,12 m. Maksirnalus aukstis turejo buti apie 0,25 m. AukSciausioje islikusio borto vietoje jo storis yra. 2 em, kitur- 3-3,5 em. Luoto priekis bukas, u2apvalintas, siek tiek pakeltas (nuo zemes 0,21 m). Galas is apatines puses nuozulniai kyla i vir5tt. Gale yra buvusi plokstuma (sedyne), dabar islikusi 0,25 m ilgio jos dalis. Luoto dugnas plokscias, apie 5 em storio. Pats korpusas platesnis priekyje, i galq pradeda siaureti mazdaug u2 1,5 m nuo priekio. Luoto dugnas plokscias, bortaibeveik vertikalus, tik apatineje dalyje siek tiek isgaubti (ZMA). Judrentt-Mastupio luotas m. luotas buvo rastas Judrentt kairne, TelSitt raj. Jis rastas apie 250m nuo Mascio ez. R kranto ir apie m nuo Mastupio upelio desiniojo kranto, 2-2,5 m gylyje. Luotas pagamintas is qzuolo. Luoto ilgis- 4,25 m, plotis gale- 0,75 m, priekyje- 0,28 m. Bortai status. Priekis siek tiek siaurejantis, pakeltas, issikisusios lenteles formos, galas- apvalus, bukas (3 pav.). Luoto galine dalis platesne u2 priekin~. Luotas datuojamas VIII a. (Butrirnas, 1993, p. 99, LNM). Gelezies amziaus luoht analize Gelezies am2iuje toliau vystosi zalvario am2iuje atsiradusios naujos luottt gaminirno tradicijos. Dauguma sio laikotarpio luottt yra rasti upese ar salia jtt (akmens am2iuje visi luotai rasti ezertt aplinkoje, zalvario- mazdaug puse ezertt, puse upitt aplinkoje). Vokietijoje, Lenkijoje rastus luotus pagal jtt radirnvietes ir tam tikras konstrukcijos ypatybes galirna skirstyti i dvi pagrindines ' grupes -1. ezeruose naudoti luotai; 2. upese naudoti luotai. Pirmosios grupes luotai paprastai nevir5ija 5 m ilgio (2,7-4,6 m) 241

20 Klaidas Perminas ilgio, o antrosios- ilgesni nei 5 m (5-13 m ilgio). Tai pastebima jau zalvario amziuje. Galima patvirtinti prielaidq, jog pirmosios grupes luotai naudoti zvejybai ezeruose, o ilgieji- upiq aplinkoje rasti -luotai dazniausiai naudoti kroviniams gabenti arba kaip keltai keltis per up~- zvejybai jie per dideli ir nepatogus. Taigi Birzulio ir Judrenq-Mastupio luotai tiek pagal radimvietes, tiek pagal ilgi atitinka toki grupavimq, jie skirtini pirmajai grupei. Dazniausiai gelezies am:ziuje luotai buvo gaminami is patvarios medienos - q:zuolo, nors yra zinoma keletas pusiniqluotq. IS tokios medienos pagaminti ir,jietuviskieji" luotai- Birzulio luotas yra pusinis, Mastupio-Judrenq- qzuolinis. Gelezies amziaus luotq priekiq formos yra daug tobulesnes u:z akmens amziaus luotq- beveik visq gelezies am:ziaus luotq priekiai yra siaurejantys (3 pav.). Tokia forma palengvina vandens pasipriesinimq, daro luotq ne tik greitesni, bet ir manevringesni. Butent toks yra ir Mastupio-Judrenqluoto priekis. Nors Birzulio luoto priekis yra bukas, u:zapvalintas, taciau jis pakeltas, 0 tai taip pat padedavo iveikti vandens pasipriesinimq. Apie trecdalis gelezies amziumi datuojamqluotq yra turej~ pertvaras, kai kurie - po dvi. Lietuvoje rastieji luotai priklauso likusiems dviem trecdaliams, kadangi pertvarq jie neturejo. 242 Gelezies amziaus luotq dugno storis priklauso nuo luoto ilgio. Luotq iki 5 m ilgio dugno storis buvo 2,5-5 em, ilgesniq kaip 5 m luotq dugno storis em. Vadinasi, dugno storis proporeingas bendram luoto masyvumui. Birzulio luotas pagal siq detal~ velgi priklausytq pirmajai grupei. Sis luotas panasus i kai kuriuos Lenkijoje rastuosius luotus ir kitu - ehronologiniu - aspektu. IS keturiq cia rastq storiausiq dugnq (10-14 em) turinciq luotq trys yra datuojami IV, Vir V-VII amziais ir yra ilgi- 7A- 12 m. Tuo tarpu IX-XII a. luotai turejo palyginti planus dugnus

21 Priesistoriniai luotai Lietuvoje (2,5-7 em) ir buvo 3-3,8 m ilgio (Ossowski, 1999). Apie Mastupio-Judrenqluoto dugno stort duomenl.l nera, taciau sprendziant pagal ilgi ir pateiktus pavyzdzius jo dugnas taip pat neturetl.l virsyti 5 em. Aptariamojo laikotarpio vyraujanti korpuso forma yra siaurejanti priekio link (3 pav.). Tokia korpuso forma yra aptakesne, sumazina vandens pasipriesinimq, todel galima lengviau ir greiciau irtis. Mastupio-Judrenl.lluoto korpuso forma yra butent tokia, taciau Birzulio luoto- priesinga- siaurejancia galine dalimi. Luotq irankiai Norint irtis luotu, butina tureti tam skirtq trankt - irklq arba bent ilgokq lazdq. Danijoje ir Vokietijoje daugiausia yra rasta irkll.l sirdies, trikampio formos mentemis. Rytiniame Baltijos juros regione dominavo irklai ilga mente. Sventosios ir Samate (Latvija) akmens amziaus stovyklavietese sio tipo rastieji gerai is lik~ irklai buvo 1,5-1,8 m ilgio, taigi zmogaus ugio. Tokio ilgio irklais efektyviai irtis buvo galima tik stovint. Reiketl.l pamineti analogl.l neturinti Sventojoje rastq irklq su,,liezuviu". 11 Liezuvis" - nuo pagrindines mentes plokstumos einantis 32 em ilgio ir 5,5 em plocio jos t~sinys (Rimantiene, 1967, p. 33). Pacioje m enteje buvo dvi skylutes, matyt, skirtos praverti virvei, kuria irklas buvo pririsamas, kad nepasimestl.l. Tokie irklai siauromis ir ilgomis mentemis turejo labai tikti ziiklaujant- juos buvo galima tieisti i vandent tyliau, maziau taskant vandent, negu irklus placiomis mentemis. Sventojoje taip pat rastos lazdos, kurios, manoma, speeialiai buvo pritaikytos yrimuisi- ant vieno jl.l galo liepos kama buvo pritvirtinti 8 x 8 em dydzio mediniai skridiniai. R. Rimantiene isskiria dvi sil.l karcil.l naudojimo paskirtis- irtis luotu bei varyti 243

22 Klaidas Perminas zuvis t bucius ar tinklus. Tokiq lazdl.j: rasta ir kitur- Latvijoje, Estijoje, Komijoje (Rimantiene, 1996 a, p. 37, 104; 1979, p. 32). Kad vandenyje luotq biitl.j: galima islaikyti vienoje vietoje, buvo naudojami inkarai - specialiai tam tikslui apskaldyti mazdaug 20 x 20 em dydzio akmenys (2 pav.). Sonuose tokie akmenys turi isskaldytas ir/arba natfualias tdubas, kad patogiau biitl.j: galima priristi virv~ (Rimantiene, 1983, p. 39; 1990, p. 10). Plaukiojant luotais, t juos patekdavo vandens, kuris biidavo issemiamas specialios formos samciais (2 pav.). Keli tokie rasti Sventojoje. Samcil.J: kausas buvo gana plokscias, galas atviras (Rimantiene, 1979, p. 38). Luotai dvasiniame zmoniq gyvenime Kokie svarbiis luotai buvo priesistores laik~ ypac akmens amziaus, zmonems, rodo tvairiis jll: buityje naudoti luoto formos daiktai ir tam tikros tradicijos. Tokiq svarbq ypac gerai iliustruoja kai kurie daiktai, nesusij~ su vandens telkiniais, ziikle, pavyzdziui, laiviniai kovos kirviai. 244 Turbiit tdomiausi tokie daiktai yra luollj: modeliai, kuriuos mokslininkai vadina tvairiai- dubenimis, geldomis arba apskritai mediniais indais. Ankstesniame skyriuje apraseme keturis Sventojoje rastus modelius. Jll: forma tik su luotams biidingais bruozais vercia labai abejoti, kad tai indai. Miisl.J: nuomone, tai yra mazos luoto kopijos (kurios teikia labai svarbiq informacijq apie akmens amziuje naudot1.1: luot1.1: isvaizdq), skirtos aukojimui- skandinimui. Pagal radimo vietas (prie liepto, dumblo sluoksnyje, salia tsrnigusio buvusio ezero dugne irklo) galima spr~sti, kad Sventosios luollj: modeliai t II ir III buvo paskandinti. Pagal kai kuriuos radinius (medines briedzil.j: galvos formos lazdos, antropomorfinill: bruozl.j: stabas) spejama, kad Sventosios gyven-

23 Priesistoriniai luotai Liehtvoje vietes yra buvusios ne tik zukles, bet ir apeig-q vietos. Matyt, kad sekt-qsi zukle ar rnedziokle, buvo aukojarni rniniatiuriniai luotai- aukoti tikrus luotus akrnens arnziuje but-q buvusi didele "prabanga". Apskritai luot-q skandinirnas nera nezinornas rei.skinys. Seniau- sias zinornas paskandintas tikras luotas yra III-IV a. datuojarnas Jyllinge luotas is Danijos Zelandijos salos (Andersen, Lind, Pedersen, 1991, p. 242). Vienas is Plateli-q ezere rast-qluot-q taip pat galejo buti nuskandintas- jo viduje buvo keliolika starnbi-q akrnen-q (Zulkus, 1987, p. 7). Zinorna ir kitur rast-q luot-q rnodeli-q- Friesack (Vokietija) rnezolitineje gyvenvieteje (Grarnsch, 1999, S. 21), Samate (Latvija) neolitineje gyvenvieteje (Aaieefa, 1970, lentele XXXVIII, fi. 9). Jdornu tai, kad yra zinorna ir gana velyv-q rnodeli-q - Opole ir Gdansk luot-q rnodeliai (abu Lenkijoje) datuojarni atitinkarnai XII ir XIII a. (Ossowski, 1999, s. 96, 134). Pastarieji du rnodeliai turi gelezies aillziaus luotarns buding-q bruoz-q- pertvaras, ties viduriu - placiausio korpuso forrnq (isplesto tipo luotarns budingas bruozas). Neolitui budingi dubeneliai taip pat panasus i luotus - jie yra pailgi, kai kurie pakeltais galais, lygiagreciai einanciais sonais (prisirninkirne akrnens aillziaus luot-q korpuso forrnq). Ypac idornus pavyzdys yra Parnari-q kultfuos dubenelis is Puck- savo forma tai tipisko akrnens arnziaus luoto kopija. Jo sone, ties viduriu, rnatyti du iskilirnai, kurie gali sirnbolizuoti luoto stabilurnq didinancio pluduro tvirtinirno vietq (Sturrns, 1970, S. 172). Prie i luotus panasi-q daikt-q priskirtini ir laiviniai kovos kirviai, kurie paplito su indoeuropieci-q atejirnu. Jtikinarnq versijq apie tokiq kirvi-q forrnq pateikia archeologas A. Girininkas: "Laivinis kovos kirvis, ivykd«;!s rnirties aktq, turedavo vel«;! perkelti i kitq- 245

24 Klaidas Perminas ui vandens esanq- pasault. Tam ir tamavo laivelio forma" (Girininkas, 1994 a, p. 235). Mirtis ir plaukiojimo priemones kai kuriose visuomenese (paprastai jfuinese) buvo labai susijusios. Ankstyviausi palaidojimai luotuose zinomi nuo I- III a. Tai minetieji Slusegard (Bomholmas) ir Weklice (Lenkija) kapinynai. Laivuose buvo laidojami kilmingi vikingai. ISvados Terminas "luotas" bei jo vediniai kitose kalbose gali buti indoeuropieciq prokalbes "palikimas". Luot11 pavadinimai tvairiose kalbose rodo, jog tai is vieno medzio kamieno isskobta plaukiojimo priemone. Norint efektyviai ja plaukti, reikejo tam tikrlj: tgudzilj:t pirmiausia koordinuotlj:t suderintlj: yrejo (arba keli11 yrejlj:) judesilj:. Dabartineje Lietuvos teritorijoje akmens amiiuje naudoti luotai savo konstrukcija is esmes nesiskiria nuo kitose pietinio Baltijos regiono salyse rast11 sio laikotarpio luotlj:. BacilinLJ:-DegimLJ: durpyne rastas luotas smailejanciu priekiu ir rankena netgi buvo gana "modemus" tiems laikams luotas. Akmens am.ziaus luot11 radimvietes ir dydis leidzia teigti, jog tai buvo zuklei ezeruose skirti luotai..zalvario amziuje ima rysketi tendencija - trumpesni nei 5 m ilgio luotai randami ezerlj: aplinkoje, ilgesni- upilj:. Zalvario amziumi datuojamlj:luotlj: Lietuvoje nerasta. Panasiausias t juos savo isvaizda turejo buti neislik~s NoruisiLJ:luotas, pagal radimviet~ ir dydt skirtinas ezeruose naudot1{luot1{ tipui. 246 Gelezies amziaus luotai issiskiria savo konstrukcijos "tobulumu"- smailejanciais priekiais ir priekio link siaurejanciu korpu-

25 Pridistoriniai luotai Lietuvoje su. Lietuvoje rastieji gelezies amziumi datuojami luotai nedaug skiriasi (Birzulio luotas issiskiria savo korpuso forma) is kitose salyse rash{ luottt ir pagal radimviet~ bei dydt skirtini ezeruose naudotllluotll tipui. Luoh{ svarbq priesistores zmonill gyvenime rodo kai kurie bui~ tyje naudoti ir su vandens telkiniais tiesiogiai nesusij~ daiktai (dubeneliai, kirviai) bei luotll modeliai, greiciausiai skirti aukojimo tikslams. Jilrinese visuomenese egzistavo ir laidojimo luotuose paprotys, apie kurt ffiusll krastuose zinill nera. Santrumpos LNM- Lietuvos nacionalinis muziejus SAM- Siaulill"Au8ros" muziejus ZMA - Zemaicill muziejus "Alka" Saltiniai ir literatura Daunys S. Degim11 durpyno radiniai. Siaulit1, Ausros" muziejaus zvalgomosios etnografines ekspedicijos dienynas. Siauli11, Ausros" muziejaus archyvas. Siauliai, Rimantiene R. Sventosios, Kretingos mj., stovyklos Nr. 1 tyrinejimtl m. ataskaita. Lietuvos nacionalinis muziejus. Vilnius, Rimantiene R. Sventosios, Kretingos raj., stovyklos Nr. 1 tyrinejim m. ataskaita. Sventosios 1-Palanga akmens arnziaus gyvenvietes 1967, 1968, /1, tyrinejimtj ataskaitos ir rad iniij sqrasai. Lietuvos Moksht Akadernija. Istorijos institutas. Vilnius, Rirnantiene R. Sventosios, Kretingos raj., stovyklos Nr. 2 tyri:nejimtt 1967 ir 1969 m. ataskaita. Sventosios 2-Pa/anga akmens amziaus gyvenvietes 1967, !, tyrimijimij ataskaitos ir mdini~t sqmsai. Lietuvos Moksht Akadernija. Istorijos i:nstitutas. Vilnius, Rimantiene R. Sventosios 6-a gyvenviete Sventosios 6-Palanga akmens mnziaus gyvenvietes tyrinejimtj ataskaitos ir radinitj sq.msai. Lietuvos Moksht Akademija. Istorijos institutas. Vilnius, Rimantiene R. Blisimo, Sirijaus" gamyklos profilaktoriumui skirto sklypo archeologiniai zvalgymai. Sventosios 4-Palanga nkmens amziaus gyvenvietes tyr in ejim~t ataskaitos ir mdinil{ sqrnsni. Lietuvos nacionalinis muziejus. Vilnius,

26 Klaidas Perminas 248 Rimantiene R. Sventosios 4-osios gyvenvietes tyrinejimni 1990 m. VII. Lietuvos Mokshi Akademija. Lietuvos istorijos institutas. Vilnius, Tarvyd as B. Apie laivelio mdimq. rlurpyne 1937 m. NnruiifilJ k. Kelmes valse. Siaulili, Ausros" muziejaus arch yvas. Siauliai, Tarvydas B. Baciii.niJ-Degimtl rlurpyno mdiniai. Siaulili, Ausros" muziejaus archyvas Siauliai. Zulkus V. Zvalgonn!jtl povanrleninitj archeologinh1 tyrim!jimtf PlatelitJ eiere (Plunges raj.) ataskaita. Lietuvos TSR Paminkhi apsaugos ir krastotyros draugijos Klaipedos m. skyrius. Pamin.khi restamavimo ir projektavimo instituto Klaipedos skyrius. Klaipeda, Andersen S. H., Lind B., Pedersen 0. C. Gravformer og gravskikke Badgravene. Slusegnrrlgrnvplarlsen, III. Arhus, Baronas V., Galinis V. Rus1.f-lietuvh1 kallhi zodynas. Vilnius, Bojate A., Subatnieks V. Lietuvieifu-Latvieifu vnrrlnica. Riga, Br0nsted J. Nordisdw Vorzei/:. Band 3. Eisenzeit in Danemark. Neumi.inster, Bmov G. M. Inland Waterborne Trade of Baltic Region Inhabitants with Conununities of the Urals Area in the Mesolithic and Neo-Eneolithic. Schutz des KullurerlJes unl:er Wasser. Veriinderun.gen europiiischer Lelienskultur durc/1 Fluiiund See/mndel. Beitrage zum lnternationalen Kongrea fi.ir Unterwasserarchaologie (IKUWA '99) Februar 1999 in Sassnitz auf Ri.igen. Li.ibstorf, 2000, S Butrimas A. Birzulio ir Luksto valtys (laivelia1). MustJ k:miftas. LietUlJOS krniftolyros drnug,jos leidinys, 1 (2), 1993, p Butrimas A. Prehistoric art in the Bal/:ic region. Vilnius, Dudszus A., Henriot E., Krunuey F. Das grosse Buch rler Schiffstypen. Berlin, Gimbutiene M. Baltai prieifistoriniais lailwis. Vilnius, Girininkas A. Ryh[ balhi gimimas, arba tradicijos galia. Lituanisl:ica, 1, 1990, p Girininkas A. Balf11 kultaros iiftakos. Vilnius, 1994 a, p Girininkas A. Tyrinejimai Kretuono apyezeryje. ATL 1992 ir 1993 mettiis. Vilnius, 1994, p. 12. Gramsch B. Baumbas t lmd Holz. Archiiologie in Deutschland, Heft 4, 1999 Okt. Dec., S Grigalavii'.iene E. Zalvario ir ankstyvasis gelezies mnzius Lietuvoje. Vilnius, Hartz S., Li.ibke H. Stone Age Paddles from N orthern Germany - Basic Implements of Waterborne Subsistence and Trade. Schutz des Kulturerlies w1ter Wasser. Veriinrlenmgen europiiisc/1er Lel!enskultur durch Fluii- unrl Seelumrlel. Beitrage zum Internationalen Kongrea fi.ir Unterwasserarchiiologie (IKUWA '99) Februar 1999 in Sassnitz auf Ri.igen. Li.ibstor, 2000, S Juodagalvis V. The,Stone Age in South Lithuania" Project. Arclweologia Ball.ica, 3. Vilnius, 1998, p Kind C.-J. Waldjager der Nacheiszeit. Arclliiologie in Deutschland, Heft 4, 1999 Okt.-Dec., S Kruopas J., Jonikaite Z., Kucinskaite A., Paulauskas J., Ulvydas K. LietuvilJ kall!os zorlynas, t. 7. Vilnius, 1966.

27 Priesistoriniai luotai Lietuvoje Kruopas J., Lyberis A., Paulauskas J., Senkus J., Tolutien e B. Lietuvh1 knlbo s i odynns, t. 2. Vilnius, Obladen-Kauder J. Klein, aber bedeutend - ein Xantener Einbaum. ll.rchiiologie in Deutsclllnnd, Heft 4, 1999 Okt.-Dez., S. 40. Ossowski W. Sturlin nnd lodz inmi jednopienny111i z ol!szaru Polski. Gdansk, Piesarskas B. Didysis nnglr{-lietuvhf knlln1 i oilynns (Kompiuterine versija,alkonas" ). Vilnius, Piskinaite-Kazlauskiene L. i vejybos istorijos npybrnii os. Vilnius, Prinke A., Prinke D. Odkrycie lodzi-dlubanki w Cieslach w powiecie poznanskim. FONTES. Arclweologici posnnnienses. Annnles 11'/U.Sei nrchneologici posnnniensis, Vol. 39. Poznan, 2001, S Rimantiene R. Svenloji. Nnrvos kultaros gyvenvietes. Vilnius, Rimantiene R. Sventoji. Pnmnri11 kultaros gyvenviefes. Vilnius, Rimantiene R. Sventosios 4-oji radimviete. LAT 14. Vilnius, 1996 a, p Slapoberskis D. Vokieeitt-liefuvil.f knlbtf i orlynns. Vilnius, Sturms E. Die Steinzeitlichen Kulluren des Bnllikw11s. Bonn, Vaitkevii'iii.te V. Lenktt-lietuvhf knllnt i odynas. Vilnius, Valatka V. Iillikusi valtis ir zuv~s irklas. Komuniz1110 nusm, 10, A.aieeia :E. A. ijfijo'ifeeutay noryrea NdMiiocl. Deaa, aineee I. i., Eaarta A.. A., 0itineay 6. A. Eoaoeee yo e i fi!liie--;.,/iieee,maaoii aa,l.neun yr;tteil. Tln eaa, 197 s. / ( ) / ( ) / ( ) http: / / travlang.com ( ) / tuvos.n et ( ) / ( ) 249

28 Klaidas Perminas Prehistoric logboots in Lithuania Klaidas Perminas Summary Log boats are the earliest archaeological proof of prehistoric navigation, though there are comparatively very few samples that have reached nowadays. They are a very important source not only for understanding the conditions for prehistoric navigation, but also for learning about people's lifestyle and living conditions, their relations with natural and social environments. The term "luotas" (logboat), as well as its derivatives and terms in other languages may be the relic of Indo-European parent language. Stone age log boats found in modem territory of Lithuania do not differ much in their construction from the ones found in the countries of southern Baltic region. The size of these log boats and their sites propose that the log boats were used for fishing in lakes or lagoons. Stone Age logboats must have played a very important role in people's spiritual life. There are no Bronze Age log boats found in Lithuania. The most similar to Bronze Age log boats was N oruisiq logboat, which has not survived to nowadays. Iron Age logboats can be divided into two groups according to their length (to and above 5 m). Log boats of the first group were found in the environment of lakes, while the others- in that of rivers (this "tradition" can be traced back to Bronze Age in the southern Baltic region). Thus we can conclude that logboat sites indicate two main ways of their use in this period- fishery and trade. Prehistoric log boat finds show continuous improvement of their construction- from a massive broadended hull of a Stone Age logboat to a narrow-ended hull and especially forepart of an Iron Age logboat. 250 Log boats were put in motion using paddles, oars orpoles. Additional items such as anchors and dippers were used.