KONKURENCINGUMO STUDIJA

Transcription

1 1 Taikomasis mokslinis darbas LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO STUDIJA Užsakovas: Lietuvos ekonominės plėtros agentūra Vykdytojas: KTU Verslo strategijos institutas VšĮ Žinių visuomenės institutas Darbo grupės vadovas: prof. habil. dr. R. Jucevičius Kaunas, 2009

2 2 TURINYS PRIEDAI ĮVADAS LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS RAIDOS DINAMIKA LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIUS PASAULIO IR EUROPOS TENDENCIJŲ KONTEKSTE LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS SEKTORIAUS LYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas Tarptautinėje prekyboje pranašiausių metalo gaminių identifikavimas KN-72. Geležis ir plienas (juodieji metalai) KN-73. Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) KN-83. Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ Sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas Tyrimo logika ir respondentai Sektoriaus konkurencingumo palyginimas su bendru šalies konkurencingumo lygiu Sektoriaus konkurencingumo deimantas Sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių, grėsmių analizė Sektoriaus stiprumai Sektoriaus silpnumai Sektoriaus galimybės Sektoriaus grėsmės Sektoriaus įmonių konkurencingumą lemiantys veiksniai LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS RAIDOS HIPOTETINIAI SCENARIJAI APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS

3 3 PAVEIKSLAI PAV PRAMONĖS SEKTORIUJE SUKURIAMA BENDROJI PRIDĖTINĖ VERTĖ, MLN. LT., IR JOS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, %, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...14 PAV KETVIRTINIS SUKURTOS BENDROSIOS PRIDĖTINĖS VERTĖS INDEKSAS (PALYGINTI SU 2000 M. IR PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...15 PAV PRAMONĖS PRODUKCIJOS VERTĖ, TŪKST. LT., IR JOS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, %, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...16 PAV KETVIRTINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS INDEKSAS (PALYGINTI SU 2005 M. IR PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...16 PAV SEKTORIAUS STRUKTŪRA PAGAL PRAMONĖS PRODUKCIJOS BE PVM IR AKCIZO APIMTĮ TO METO KAINOMIS, % IR MLN. LT, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...17 PAV MĖNESINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS INDEKSAS (PALYGINTI SU PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...18 PAV PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAI FAKTIŠKAI DIRBTAI VALANDAI, TO METO KAINOMIS, LITAIS, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...19 PAV PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAM UŽIMTAJAM, TO METO KAINOMIS, TŪKST. LITŲ, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...20 PAV TARPTAUTINĖS PREKYBOS SEKTORIAUS GAMINIAIS APIMČIŲ DINAMIKA, TŪKST. LT, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...23 PAV LIETUVOS EKSPORTO STRUKTŪRA, 2008 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...24 PAV DALIS LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTO STRUKTŪROJE, %, 2008 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...26 PAV LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTO VERTĖ, TŪKST LT., IR DALIS EKSPORTO STRUKTŪROJE, %, M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...27 PAV EUROPOS ŠALYJE SEKTORIUJE UŽIMTŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, 2006 M., IR SEKTORIAUS APIMTIES POKYTIS PER M. PAGAL DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS IR PRODUKCIJOS VERTĖS RODIKLIUS

4 4 EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...30 PAV EUROPOS ŠALYJE SEKTORIUJE PAGAMINTOS PRODUKCIJOS APIMTIS, TŪKST. EURŲ, IR JOS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS PRODUKCIJOS STRUKTŪROJE, 2006 M., % EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...31 PAV SEKTORIUJE UŽIMTŲ DARBUOTOJŲ DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, 2006 M., % EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...32 PAV SEKTORIUJE SUKURTOS PRIDĖTINĖS VERTĖS DALIS APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE, 2006 M., % EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...33 PAV EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ DARBO NAŠUMAS PRAMONĖJE (PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAM DIRBANČIAJAM) IR VIDUTINIAI PERSONALO KAŠTAI, TŪKST. EURŲ, 2006 M. EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...34 PAV EUROPOS ŠALYSE VIENAM DARBUOTOJUI TENKANČIOS PRIDĖTINĖS VERTĖS IR VIDUTINIŲ VIENO DARBUOTOJO PERSONALO KAŠTŲ SANTYKIS, % 2006 M. EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...35 PAV SEKTORIUJE SUKURIAMOS PRIDĖTINĖS VERTĖS IR UŽIMTŲJŲ SKAIČIAUS DINAMIKA EUROPOS ŠALYSE, M. %, EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...36 PAV KAI KURIŲ EUROPOS ŠALIŲ KETVIRTINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS APIMTIES INDEKSAS (PALYGINTI SU PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %, EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 2 C24+C25 )...37 PAV SANTYKINĖ SEKTORIAUS SVARBA EUROPOS ŠALIŲ APDIRBAMOSIOS GAMYBOS STRUKTŪROJE EKONOMINĖ VEIKLA: PAGRINDINIŲ METALŲ IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK 1.1 DJ )...39 PAV LIETUVOS EKSPORTUOJAMOS PREKĖS, KURIŲ 2006 M. RCA 1, INDEKSO KITIMO DINAMIKA M PAV DVIDEŠIMT LIETUVOS PRAMONĖS GAMINIŲ PREKIŲ GRUPIŲ, KURIŲ EKSPORTO VERTĖ 2008 M. BUVO DIDŽIAUSIA, EKSPORTO VERTĖS APIMTIES POKYČIAI, M., % PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...54 PAV TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE 2007 M. LYGINAMAI PRANAŠIOS PREKIŲ GRUPĖS (RCA > 1),INDEKSO DINAMIKA M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...55

5 5 PAV LIETUVOS EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA, % IR EKSPORTO APIMTIS, TŪKST. JAV DOLERIŲ, M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...62 PAV LIETUVOS EKSPORTUOTOJŲ GLOBALIOS RINKOS DALIS PASAULINĖS PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...64 PAV LIETUVOS EKSPORTO GLOBALIOS RINKOS DALIES AUGIMAS PASAULIO PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...65 PAV EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLA IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...65 PAV EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLOS IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...66 PAV LIETUVOS EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA, % IR EKSPORTO APIMTIS, TŪKST. JAV DOLERIŲ, M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)...68 PAV LIETUVOS EKSPORTUOTOJŲ GLOBALIOS RINKOS DALIS PASAULINĖS PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)...69 PAV LIETUVOS EKSPORTO GLOBALIOS RINKOS DALIES AUGIMAS PASAULIO PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)...70 PAV EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLA IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)...70 PAV EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLOS IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)...71 PAV LIETUVOS EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA, % IR EKSPORTO APIMTIS, TŪKST. JAV DOLERIŲ, M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ...73 PAV LIETUVOS EKSPORTUOTOJŲ GLOBALIOS RINKOS DALIS PASAULINĖS PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ...75 PAV LIETUVOS EKSPORTO GLOBALIOS RINKOS DALIES AUGIMAS PASAULIO PAKLAUSOS POKYČIŲ KONTEKSTE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ...76 PAV EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLA IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ...76

6 PAV EKSPORTUOJAMŲ PREKIŲ PASIŪLOS IR VIETINĖS PAKLAUSOS AUGIMAS IMPORTUOJANČIOSE ŠALYSE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ...77 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS IR ŠALIES KONKURENCINGUMO VIDUTINIAI VERTINIMAI, 2008 M...80 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMAS, 2008 M...82 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL DARBO RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M.82 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO IR PROFESINIO PARENGIMO KOKYBĖS DIMENSIJĄ, 2008 M PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M...84 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS FINANSINĖS RINKOS LYGIO VERTINIMAS, 2008 M...85 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SOFISTIŠKUMO VERTINIMAS ĮMONIŲ LYGMENYJE, 2008 M...86 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SOFISTIŠKUMO VERTINIMAS SEKTORIAUS LYGMENYJE, 2008 M...86 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS TECHNOLOGINIO LYGIO VERTINIMAS, 2008 M...87 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS INOVACINIO POTENCIALO VERTINIMAS, 2008 M...88 PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS DEIMANTAS...93 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMAS, 2008 M...82 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL DARBO RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M.82 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO IR PROFESINIO PARENGIMO KOKYBĖS DIMENSIJĄ, 2008 M PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M...84 PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GALIMYBĖS PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GRĖSMĖS PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS STIPRYBIŲ ATITIKIMAS SVARBIAUSIEMS SĖKMĘ LEMIANTIEMS VEIKSNIAMS (KSF) PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS RAIDOS SCENARIJAI

7 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪROS KOKYBĖS VERTINIMAS, 2008 M...82 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL DARBO RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M.82 PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO IR PROFESINIO PARENGIMO KOKYBĖS DIMENSIJĄ, 2008 M PAV METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS VERTINIMAS PAGAL RINKOS EFEKTYVUMO DIMENSIJĄ, 2008 M...84 PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GALIMYBĖS PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS GRĖSMĖS PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS STIPRYBIŲ ATITIKIMAS SVARBIAUSIEMS SĖKMĘ LEMIANTIEMS VEIKSNIAMS (KSF) PAV LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS RAIDOS SCENARIJAI

8 8 LENTELĖS LENTELĖ 1.1. VEIKIANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ SKAIČIUS METŲ PRADŽIOJE PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...13 LENTELĖ 1.2. UŽIMTIEJI PRAMONĖS SEKTORIUJE, TŪKST. ASMENŲ, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...13 LENTELĖ 1.3. PELNINGAI IR NUOSTOLINGAI VEIKIANČIOS ĮMONĖS, JŲ SKAIČIUS, PELNO IR NUOSTOLIO APIMTYS, SANTYKINIAI PELINGUMO RODIKLIAI, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...21 LENTELĖ 1.4. PAGRINDINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS GAMINIŲ GAMYBOS APIMTYS, M. PRAMONĖS SEKTORIUS: METALAI IR METALŲ GAMINIAI...23 LENTELĖ 1.5. LIETUVOS EKSPORTO APIMTIS, MLN. LT., LIETUVIŠKOS KILMĖS PRODUKTŲ DALIS LIETUVOS EKSPORTE, %, M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...25 LENTELĖ 3.6. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REZULTATYVUMO INDEKSAS, 2006 M. PRAMONĖS SEKTORIAI: PAGRINDINIŲ METALŲ, NE ELEKTROS MAŠINŲ, TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBA...42 LENTELĖ 3.7. TARPTAUTINĖS PREKYBOS REZULTATYVUMO INDEKSAS, 2006 M. PRAMONĖS SEKTORIAI: IT IR VARTOTOJIŠKA ELEKTRONIKA, ELEKTRONIKOS KOMPONENTAI...43 LENTELĖ 3.8. DVIDEŠIMT LIETUVOS PRAMONĖS GAMINIŲ PREKIŲ GRUPIŲ, KURIŲ EKSPORTO VERTĖ 2008 M. BUVO DIDŽIAUSIA, EKSPORTO VERTĖS APIMTIS M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...52 LENTELĖ 3.9. EKSPORTO PREKINĖ STRUKTŪRA 2009 M. SAUSIO BALANDŽIO MĖN PRAMONĖS SEKTORIUS: METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBA...54 LENTELĖ GAMINIŲ EKSPORTAS IŠ LIETUVOS: PAGRINDINIAI RODIKLIAI, 2007 M. PRODUKTŲ KLASIFIKATORIAUS SKYRIUS: NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ DIRBINIAI...57 LENTELĖ DIDŽIAUSI EKSPORTUOTOJAI PASAULYJE IR LIETUVOS PADĖTIS EKSPORTUOTOJŲ SĄRAŠE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI)...61 LENTELĖ DIDŽIAUSI EKSPORTUOTOJAI PASAULYJE IR LIETUVOS PADĖTIS EKSPORTUOTOJŲ SĄRAŠE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: DIRBINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJŲ METALŲ)...66

9 LENTELĖ DIDŽIAUSI EKSPORTUOTOJAI PASAULYJE IR LIETUVOS PADĖTIS EKSPORTUOTOJŲ SĄRAŠE, 2007 M. PRODUKTŲ GRUPĖ: ĮVAIRŪS DIRBINIAI IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ...72 LENTELĖ LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMĄ DIDINANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS89 LENTELĖ LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMĄ MAŽINANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS89 9

10 10 PRIEDAI PRIEDAS 1. KOMBINUOTOJI TARPTAUTINĖS PREKYBOS NOMENKLATŪRA119 PRIEDAS 2. ŠALYS, KURIŲ TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENIS TEIKIA TARPTAUTINĖS PREKYBOS CENTRAS (INTERNATIONAL TRADE CENTER - ITC) PRIEDAS 3. XV KOMBINUOTOSIOS GAMINIŲ NOMENKLATŪROS SKYRIUS NETAURIEJI METALAI IR NETAURIŲJŲ METALŲ GAMINIAI PRIEDAS 4. SEKTORIAUS APIMTIS IR JOS POKYČIAI PER M. EUROPOS ŠALYSE PAGAL UŽIMTŲJŲ SKAIČIAUS IR PRODUKCIJOS VERTĖS RODIKLIUS EKONOMINĖS VEIKLA: METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBA (EVRK DJ) PRIEDAS 5. EUROPOS ŠALIŲ PRAMONĖS PRODUKCIJOS VERTĖ, 2002 IR 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 6. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ PRAMONĖJE SUKURTA PRIDĖTINĖ VERTĖ TO METO KAINOMIS, TŪKST. EURŲ, 2002 IR 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 7. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ PRAMONĖJE UŽIMTŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, 2002 IR 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 8. EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ DARBO NAŠUMAS PRAMONĖJE (PRIDĖTINĖ VERTĖ, TENKANTI VIENAM DIRBANČIAJAM), TŪKST. EURŲ, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 9. PERSONALO KAŠTAI, TENKANTYS VIENAM DARBUOTOJUI, EUROPOS ŠALYSE, TŪKST. EURŲ, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 10. IŠLAIDŲ PERSONALUI DALIS KAŠTŲ STRUKTŪROJE EUROPOS ŠALYSE, %, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 11. INVESTICIJOS, TENKANČIOS VIENAM DARBUOTOJUI EUROPOS ŠALYSE, TŪKST. EURŲ, 2002, 2006 M. EKONOMINĖS VEIKLOS: VISA PRAMONĖ, PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA, METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA PRIEDAS 12. EUROPOS SĄJUNGOS IR KITŲ PASAULIO ŠALIŲ KETVIRTINIS PRAMONĖS PRODUKCIJOS APIMTIES INDEKSAS (PALYGINTI SU PRAĖJUSIŲ METŲ ATITINKAMU LAIKOTARPIU), %,

11 11 EKONOMINĖS VEIKLOS (EVRK 2): VISA PRAMONĖ (C), PAGRINDINIŲ METALŲ GAMYBA (C24), METALO GAMINIŲ, IŠSKYRUS MAŠINAS IR ĮRENGIMUS, GAMYBA (C25).138 PRIEDAS 13. GELEŽIES IR PLIENO, JUODŲJŲ METALŲ (KN-72) PREKIŲ GRUPĖS TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENYS PRIEDAS 14. DIRBINIŲ IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO, IŠ JUODŲJŲ METALŲ (KN-73) PREKIŲ GRUPĖS TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENYS PRIEDAS 15. ĮVAIRIŲ GAMINIŲ IŠ NETAURIŲJŲ METALŲ (KN-83) PREKIŲ GRUPĖS TARPTAUTINĖS PREKYBOS DUOMENYS PRIEDAS 16. ANKETOS PAVYZDYS PRIEDAS 17. KONKURENCINGUMO RODIKLIŲ REZULTATŲ SUVESTINĖ...164

12 12 ĮVADAS Šalies konkurencingumą lemia jos ūkio sektorių, o pastaruosius konkrečių įmonių konkurencingumas. Pastarasis pačių įmonių prioritetinis uždavinys. Tačiau konkuravimo strategijoms ir verslo sėkmei nemažą įtaką turi ir bendroji šalies ūkio politika bei specifiniai ir bendrieji konkurencingumo veiksniai. Todėl analizuojant galimas konkurencingumo didinimo prielaidas svarbu įvertinti visą veiksnių kontekstą. Konkurencingumo tyrimo aktualumą ypač padidina šiuo metu pasaulį apėmusi ekonomikos recesija. Ji ypač pavojinga toms įmonėms ir šalims, kurios neturi išskirtinių konkurencinių pranašumų. Todėl labai svarbu atlikti išsamią studiją, kad nustatyti galimai platesnį konkurencingumą lemiančių veiksnių spektrą. Tai žinant, įmonės ir jų grupės galės pagrįsčiau rengti savo konkurencingumo didinimo strategijas, o taip pat leis numatyti priemonių spektrą visam sektoriui. Nuo 2008 m. pramonės statistikos informacija agreguojama pagal naująjį Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), kuriame apdirbamajai gamybai suteikti kodai C:10 33, Pagrindinių metalų gamyba C24, Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba C25. Pažymėtina, kad ankstesniame EVRK red.1.1 apdirbamajai gamybai buvo sutekti D:15 37 kodai, Metalo ir metalo gaminių gamybai DJ, čia buvo apjungiamos pagrindinių metalų gaminių gamybos (DJ27) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus gamybos (DJ28) ekonominės veiklos rūšys Kadangi statistikos duomenų bazėse (Lietuvos statistikos departamento ir EUROSTAT) kai kurie statistiniai duomenys iki 2008 m. pabaigos skelbiami tik pagal ankstesnę EVRK 1.1 red. kodavimo sistemą, o pagal naująją EVRK 2 red. kodavimo sistemą kai kurie ketvirtiniai ir mėnesiniai statistiniai duomenys skelbiami tik nuo 2009 m. pradžios, dėl to pagal poreikį tyrime buvo remtasi statistine informacija pagal abi EVRK versijas ir naudota skirtingos duomenų dinaminės eilutės. Analizuojant tarptautinės prekybos rezultatus, buvo naudojami Tarptautinės prekybos centro (Intracen 1 ) skelbiami duomenys. Apskaitant tarptautinę prekybą yra naudojama kombinuotoji prekių nomenklatūra, joje gaminiams iš netauriųjų metalų yra skirtas XV skyrius, kuriami apjungiami skirsniai (ištrauka iš kombinuotosios nomenklatūra yra pateikta šios studijos 2 priede). Analizuojant kiekybinius statistinius duomenis (1-3 skyriuose) siekiama pateikti atsakymus į tokius klausimus: Kokia yra Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus struktūra ir jos dinamika (struktūra aptariama per įmonių ir darbuotojų skaičiaus, produkcijos apimties, generuojamos pridėtinės vertės, našumo, pelningumo ir kt. rodiklius)? Kaip sektoriaus struktūra dera su kitų šalių atitinkamo sektoriaus struktūromis; kaip sektoriaus struktūrinės charakteristikos lemia jo konkurencingumą? Kurie pramonės sektoriaus produktai turi potencialo tarptautinėse eksporto rinkose? Kokios yra svarbiausių gaminių eksporto rinkos, kokios yra jų raidos tendencijos? 1 Internationl Trade Centre,

13 13 1. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS RAIDOS DINAMIKA Aptariant pagrindines metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus raidos tendencijas, atkreipiamas dėmesys į sektoriuje veikiančių įmonių skaičiaus, kuriamos produkcijos ir generuojamos pridėtinės vertės rodiklių dinamiką bei kitas svarbiausias sektoriaus specifiką atskleidžiančias tendencijas. Atsižvelgiant į pastarųjų metų pokyčius bendrojoje ekonominėje situacijoje Lietuvoje ir visame pasaulyje, stengiamasi remtis pačiais naujausiais statistikos duomenimis. Čia nėra siekiama detaliai nušviesti sektoriaus raidos istoriją, čia siekiama apibūdinti dabartinį sektoriaus konkurencingumą, įvertinti tolimesnes jo raidos perspektyvas. Pagal sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičių, Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius pastaraisiais metais išliko gana pastovus (žr. Lentelė 1.1). Pagrindinių metalų gamybos veikloje įmonių skaičius svyruoja apie 40. Absoliučiai didžiausia sektoriaus įmonių dalis yra įregistruotos kaip metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamintojos. Per metus, šioje ekonominėje veikloje veikiančių ūkio subjektus skaičius šiek tiek svyravo ir 2009 m. pradžioje buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį, pasiekė 680. Lentel ė 1.1. Veikianči ų ūkio subjekt ų skaičius met ų pradžioje 2 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Ekonominės veiklos rūšis (pagal EVRK 2 red.) C24. Pagrindini ų metal ų gamyba C25. Metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičiaus 2009 m. pradžioje duomenis, sektorius savo reikšme prilygsta maisto produktų ar baldų gamybos ir drabužių siuvimo pramonės sektoriams, kuriuose veikiančių ūkio subjektų skaičius siekia beveik 11%. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje veikiantys ūkio subjektai sudaro beveik 10% nuo visų Lietuvos apdirbamojoje gamyboje veikiančių ūkio subjektų skaičiaus. Pagal konkrečiose ekonominėse veiklose užimtų šalies gyventojų skaičių (įskaitant samdomus darbuotojus), Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus reikšmė šalies ekonomikoje būtų vertinama panašiai. Deja Lietuvos statistikos departamentas rengiant šią ataskaitą buvo pateikęs tik 2007 m. duomenis, kuriuose yra skiriami užimtųjų duomenys pagal konkrečias ekonomines veiklas m. duomenimis metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje buvo užimta daugiau nei 5% nuo visų apdirbamojoje gamyboje užimtų žmonių. Skirtumas tarp pramonės sektoriaus struktūrinės dalies bendrojoje apdirbamosios gamybos struktūroje apskaičiuotos pagal įmonių ir pagal užimtųjų skaičiaus duomenis rodo, kad sektoriuje veikia nemažai smulkių įmonių, kuriose yra užimtas nedidelis skaičius žmonių. Ekonominė s veiklos rū šis (EVRK 1 red.) DJ Pagrindinių metal ų ir metalo Lentel ė 1.2. Užimtieji pramonės sektoriuje, tūkst. asmen ų, m. 3 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Samdomieji 9,7 11,5 16,6 15,1 13,6 Savarankiškai dirbantys 0,7 0,2 0,7 0,1 0,6 2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. Pateiktame ūkio subjektų skaičiuje apskaitytos ir individualios įmonės. 3 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

14 gamini ų gamyba Užimtieji 10,4 11,7 17,3 15,3 14,2 Užimtieji (dalis apdirbamojoje gamyboje), % 3,97 4,64 6,57 5,84 5,33 Analizuojamas metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius labai sparčiai augo m. Per šiuos metus bendras sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius išaugo beveik 70% (žr. Lentelė 1.2), atitinkamai didėjo ir sektoriaus svoris pagal užimtuosius šalies apdirbamosios gamybos struktūroje. Vėlesniais metais sektoriuje užimtų žmonių skaičius ėmė mažėti, per dvejus metus sektoriaus dalis apdirbamojoje gamyboje sumažėjo daugiau nei 1%. Kaip rodo ketvirtiniai m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės duomenys (žr. Pav. 1.1), sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė tendencingai kas ketvirtį augo iki 2007 m. pabaigos. Su nedideliu nuosmukiu 2007 m. antrąjį ketvirtį, kai metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis bendrojoje visos šalies apdirbamosios pramonės struktūroje sumažėjo nuo 6,9 iki 6,1%, kitais periodais analizuojamo pramonės sektoriaus struktūrinė dalis taip pat tendencingai augo iki 2007 m. pabaigos. Didėjanti pramonės sektoriaus struktūrinė dalis rodo, kad analizuojamas pramonės sektorius plėtojasi sparčiau nei visa šalies apdirbamoji pramonė, o tai akivaizdžiai liudija apie tuo pačiu augantį ir sektoriaus konkurencingumą DJ Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba Dalis apdirbamojoje gamyboje, % 2009 K2 apdirbamojoje gamyboje ėmė augti bendroji pridėtinė vertė, bet metalo gaminių sektorius dar "neatsigauna" 8,00 7, , , , ,00 0 2, K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 Pav Pramonės sektoriuje sukuriama bendroji pridėtin ė vert ė, mln. Lt., ir jos dalis apdirbamosios 4 gamybos struktūroje, %, m. Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K m. pirmojoje pusėje metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės dalis šalies apdirbamosios gamybos sektoriuje sukuriamojoje pridėtinėje vertėje staiga sumažėjo iki 4,8%, nors absoliuti sukurtos vertės apimtis taip staigiai nekrito. Tai rodo, kad šalies ekonomika 2008 m. pradžioje dar augo, o sulėtėjęs metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus augimas (čia vertinamas pagal sukurtos bendrosios pridėtinės vertės rodiklį) sąlygojo ženklų jo lyginamojo svorio šalies apdirbamosios gamybos pramonėje sumažėjimą m. antrojoje pusėje visuose pramonės sektoriuose prasidėjęs augimo lėtėjimas leido atgauti nedidelę dalį šalies apdirbamosios gamybos struktūroje, trečiąją 2008 m. ketvirtį šiek tiek padidėjo ir absoliuti sukurtos pridėtinės vertės apimtis, tačiau paskutinįjį 2008 m. ketvirtį vėl sumažėjus absoliučiajai sukurtos vertės apimčiai mažėjo ir sektoriaus svoris šalies apdirbamosios gamybos struktūroje. Vaizdžiau metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės augimo dinamika m. vaizduojama paveiksle (žr. Pav. 1.2). Svarbu pastebėti, kad 2006 ir 2007 m., mažėjant sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiui (žr. Lentelė 1.2), tendencingai augo sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė, atitinkamai, kaip vėliau matysime, ir 4 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

15 bendroji pramonės produkcija. Vertinant sektoriaus konkurencingumą, tokia situacija yra teigiamas bruožas, nes veiklos efektyvumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinantis konkurencingumą (plačiau apie tai, dar kalbėsime toliau šiame skyriuje) K1 2006K2 2006K3 Metalo sektorius: Augo sparčiau, bet ir smunka greičiau, lyginant su visa apdirbamąją gamyba 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2 Apdirbamoji gamyba: Indeksas, palyginti su 2000 metais, % Apdirbamoji gamyba: Indeksas, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % Metalo ir metalo gaminių gamyba: Indeksas, palyginti su 2000 metais, % Metalo ir metalo gaminių gamyba: Indeksas, palyginti su praëjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % Pav Ketvirtinis sukurtos bendrosios pridėtinės vertės indeksas (palyginti su 2000 m. ir praėjusių 5 met ų atitinkamu laikotarpiu), %, m. Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Natūralu ir suprantama, kad pramonės sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai yra atspindimi ir bendrosios pramonės produkcijos dinamikoje (žr. Pav. 1.3). Čia pastebėsime tik tai, kad metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje kuriamoje produkcijoje pridėtinė vertė sudaro didesnę dalį, nei apibendrintai visame apdirbamosios gamybos sektoriuje. Pagal statistikos departamento teikiamus duomenis, bendrai imant apdirbamosios gamybos pramonės sektorių, jame pagaminamos pramonės produkcijos apimtyje pridėtinės vertės dalis siekia apie 35-40%, tuo tarpu metalo ir metalo gaminių sektoriuje 45-50%. Tai rodo, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių sektorius yra santykinai efektyvus (čia vertinama tik Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūros kontekste), jame kuriamos pridėtinės vertės lygis viršija šalies apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atskirai imant dvi metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriui priskiriamas ekonomines veiklas (kaip jau minėta pagal EVRK 1.1 red. tai yra 27 ir 28 veiklos atitinkamai pagrindinių metalų gamyba ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba) pastebimi skirtumai raidos dinamikoje paskutiniaisiais metais C24+C25 Metalo ir metalo gaminių gamyba Dalis apdirbamojoje gamyboej Metalo ir metalo gaminių sektoriuje sunkmetis tęsiasi, persilaužimo ženklų kol kas nėra 5, ,5 Tūkst. Lt , , K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2 2 5 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

16 Pav Pramonės produkcijos vert ė, tūkst. Lt., ir jos dalis apdirbamosios gamybos struktū roje, %, m. 6 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai m. ypač sparčiai augo pagrindinių metalų gamybos produkcijos apimtis (C25), bet sudaro tik iki 10-15% metalo ir metalo gaminių sektoriaus struktūroje C Apdirbamoji gamyba: Indeksas, palyginti su 2005 m., % C Apdirbamoji gamyba: Indeksas, palyginti su praëjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % C24 Pagrindiniø metalø gamyba: Indeksas, palyginti su 2005 m., % C24 Pagrindiniø metalø gamyba: Indeksas, palyginti su praëjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % C25 Metalo gaminių gamyba: Indeksas, palyginti su 2005 m., % K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2 C25 Metalo gaminių gamyba: Indeksas, palyginti su praëjusių metų atitinkamu laikotarpiu, % Pav Ketvirtinis pramonės produkcijos indeksas (palyginti su 2005 m. ir praėjusi ų metų atitinkamu laikotarpiu), %, m. 7 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Kaip matyti paveiksle pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.4), 2008 m. pirmojoje pusėje prasidėjęs sektoriaus raidos lėtėjimas buvo nulemtas būtent lėtėjančio augimo didžiąją sektoriaus produkcijos dalį gaminančioje veikloje tai yra metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyboje (EVRK 2 C25). Tuo pat metu įvykęs staigus produkcijos prieaugis pagrindinių metalų gamybos veikloje (EVRK 2 C24) negalėjo atsispindėti apibendrinus duomenis, nes pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcija iki šio pokyčio 2008 m. pradžioje, sudarė tik apie 3-4% bendroje metalo ir metalo gaminių sektoriaus produkcijos apimtyje (t.y. sumuojant C24 ir C25 ekonominės veiklos klasių produkcijos gamybos apimties duomenis). Metalo gaminių gamybos lėtėjimas, ir pagrindinių metalų gamybos augimas 2008 m. pirmąjį ketvirtį šį rodiklį padidino iki 11,5%, antrąjį ir trečiąjį 2008 m. ketvirčiais pagrindinių metalų gamybos veiklos pramonės produkcijos svoris metalo gaminių gamybos sektoriuje dar siekė 12-13%, o ketvirtąjį ketvirtį jau taip pat pradėjo mažėti ir siekė 7,5%. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 308,5 393,8 390,1 450,0 457,6 510,1 520,0 557,9 364,4 406,7 405,9 364,8 232,2 218,0 40% 30% 20% 10% 0% 57,2 73,7 73,0 42,0 42,3 42,5 15,4 17,5 20,2 17,6 26,4 26,6 26,0 33,1 2006K1 2006K2 2006K3 2006K4 2007K1 2007K2 2007K3 2007K4 2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2 Pagrindinių metalų gamyba (C24) Metalo gaminių gamyba (C25) 6 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. 7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

17 17 Pav Sektoriaus struktūra pagal pramonės produkcijos be PVM ir akcizo apimt į to meto kainomis, % ir mln. Lt, m. 8 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Mėnesiniai pramonės produkcijos augimo nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. rugsėjo mėnesio indeksai (žr. Pav. 1.6, indeksu vaizduojamas pokytis apskaičiuojamas lyginant su ankstesnių metų atitinkamo laikotarpio rezultatu), vaizdžiau atskleidžia Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus raidą prasidėjus pasauliniam ekonomikos augimo lėtėjimui. Kaip jau buvo galima matyti pagal ketvirtinio pramonės produkcijos augimo indekso duomenis (žr. Pav. 1.4), pagrindinių metalų gamybos ekonominės veiklos staigus augimas, kuris prasidėjo 2008 m. pradžioje, tęsėsi tik pusę metų, ir pradedant 2008 m. trečiuoju ketvirčiu jau nebebuvo toks spartus m. šis augimas visai išblėso ir pirmaisiais 2009 m. mėnesiais pramonės produkcijos prieaugis jau yra neigiamas, lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu m. pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcijos apimtis siekia apie 75-90%, o metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos 50-65% ankstesniųjų 2008 m. lygio. Taigi akivaizdu, kad bendras šalies ir viso pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas 2009 m. jau turi ženklios įtakos ir Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriui, neišvengiamai ir jo konkurencingumui. Metalo gaminių išskyrus mašinas ir įrengimus gamybos apimtys lėtėja sparčiau nei vidutiniškai visa Lietuvos apdirbamoji gamyba. Pagrindinių metalų gamybos lėtėjimas 2009 m. prilygsta visos apdirbamosios gamybos veiklų vidutiniam lėtėjimui m. trečiąjį ketvirtį pagrindinių metalų gamybos veikloje stebimas jau lėtesnis nei vidutiniškai visoje apdirbamojoje gamyboje lėtėjimas. Galima tikėtis, kad 2008 m. II pusėje ir 2009 m. pradžioje prarastas augimo tempas bus susigrąžintas ir pagrindinių metalų gamybos augimas toliau spartės. Ekonomikos augimo sulėtėjimo situacijoje pasikeitusį pramonės sektoriaus konkurencingumą detaliau įvertinti galėsime vėliau. Kol kas galima konstatuoti, kad su sudėtingesne konkurencine situacija susiduria ne vien tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gamintojai, todėl konkurencinės sąlygos panašiai keičiasi ir tarptautinėse eksporto rinkose konkuruojančiose šalyse. Sektoriaus raidos dinamikos m. analizė akivaizdžiai rodo, kad m. sėkmingai plėtojęsis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, 2008 m. pradėjo svyruoti, 2009 m. besitęsiant ekonominiam nuosmukiui, sektoriaus veiklos apimtis (pagal pramonės produkcijos apimties rodiklį) tesiekia 50-70% 2008 m. lygio. O žinant, kad tuo laikotarpiu (t.y m. pradžioje) jau buvo prasidėjęs sektoriaus plėtros lėtėjimas, akivaizdu, kad 2009 m. pradžioje analizuojamam pramonės sektoriui kyla tikrai sudėtingi iššūkiai, kurie neabejotinai atsilieps ir jo tarptautiniam konkurencingumui C Apdirbamoji gamyba C24 Pagrindinių metalų gamyba C25 Metalo gaminiø, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba: lėtėja greičąiau nei vidutiniškai visa Lietuvos apdirbamoji gamyba Pagrindinių metalų gamyba: 2009 K3 rodo potencialią "atsigaudama" augti greičiau nei vidutiniškai visas Lietuvos apdirbamosios gamybso sektorius M M M M M M M M M M M M M M M M M M M M M09 8 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

18 18 Pav Mėnesinis pramonės produkcijos indeksas (palyginti su praėjusi ų met ų atitinkamu laikotarpiu), %, m. 9 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Rengiant šią Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konkurencingumo studiją Lietuvos statistikos departamentas skelbė 2008 m. šalies apdirbamosios gamybos sektoriaus darbo našumo duomenis pagal atskiras ekonomines veiklas. Veiklos efektyvumas (darbo našumas) yra vienas iš pačių svarbiausių rodiklių vertinant konkurencingumą, ypač plačiąją visos šalies konkurencingumo prasme, nes nuo veiklos efektyvumo lygio tiesiogiai priklauso šalies gyventojų, dirbančių atskiruose ekonomikos sektoriuose, pajamos ir gyvenimo kokybė. O būtent gyvenimo kokybės nuolatinis kilimas yra vienas iš svarbiausių ir pagrindinis tikslas, kurio siekiama didinant konkurencingumą. Interpretuojant veiklos efektyvumo rodiklį, kaip konkurencingumo matą, galima sakyti, kad didesnę santykinę pridėtinę vertę (pavyzdžiui, tenkančią vienam darbuotojui ar vienai dirbtai valandai) kuriančios ekonominės veiklos konkurencingos yra dėl to, kad geba realizuoti brangesnius (t.y. aukštesnės pridėtinės vertės) gaminius, taip gaudamos daugiau pajamų, galėdamos sparčiau gerinti šalies gyventojų gerovę. Taigi, teigiami veiklos efektyvumo rodiklio pokyčiai liudija apie kylantį analizuojamo sektoriaus konkurencingumą, ypač kai kalbama apie tarptautinę konkurencingumo vertinimo dimensiją. Siekiant pateikti argumentuotas išvadas, analizuojamo metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus darbo našumo duomenys palyginami su apibendrintais viso Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus duomenimis. Diagramose pavaizduoti duomenys (žr. Pav. 1.7, Pav. 1.8), rodo kad nuo 2000 iki 2008 m. Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonės sektoriaus našumas nuolat augo. Panašiu tempu augo ir darbo našumas, matuojamas pagal pridėtinę vertę sukurtą per vieną darbo valandą, ir pagal vieno darbuotojo kuriamą pridėtinę vertę, todėl čia negalima įžvelgti kokių nors esminių metalo gaminių gamybos sektoriaus bruožų, kurie būtų nebūdingi visam apdirbamosios gamybos pramonės sektoriui. Skirtingai išmatuotas darbo našumo rodiklis čia pateikiamas, siekiant geriau atspindėti Lietuvos ekonomikos specifiką, jos apimtį, tai padės patikimiau įvertinti Lietuvos konkurencingumą globalioje tarptautinės prekybos erdvėje. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriui išskirtiniai buvo 2007 m., kuomet sektoriaus darbo našumas viršijo Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus vidurkį. Tais metais sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius ženkliai nesumažėjo (žr. Lentelė 1.2), bet produkcijos apimtis augo (žr. Pav. 1.3), todėl toks rezultatas turėtų būti vertinamas, kaip teigiamas pasiekimas, didinant sektoriaus konkurencingumą. 40,0 35,0 30,0 25,0 iki 2006 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės produktyvumas buvo artimas Lietuvos apdirbamosios gamybos produktyvumo vidurkiui, kurį viršijo 2007 m. 24,9 26,0 29,2 26,6 38,0 31,5 33,9 31,5 20,0 15,0 16,2 18,6 16,2 17,8 20,1 17,6 21,6 19,0 10,0 11,2 11, Apdirbamoji gamyba Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba (DJ) 9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

19 Pav Pridėtin ė vert ė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, to meto kainomis, litais, m. 10 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai 2008 m., skaičiuojant apibendrintai visame apdirbamosios gamybos sektoriuje darbo našumas toliau tendencingai augo. Kasmet per vieną faktiškai dirbą valandą m. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje sukuriama pridėtinės vertės maždaug 3-4 litais daugiau nei prieš metus. Atitinkamai auga ir vieno darbuotojų per metus sukuriama pridėtinė vertė. Įvertinant tai, kad 2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus produkcijos vertė mažėjo gana ženkliai, o darbuotojų skaičius tik šiek tiek (žr. Lentelė 1.2, Pav. 1.1), 2008 m. metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus našumo augimas nebėra toks spartus, 2008 m. grįžtama į 2006 m. produktyvumo lygį. Darbo našumas yra viena iš stipriųjų Lietuos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus pusių. Kita vertus, reikia pažymėti, kad tokiu būdu konkurencingumas yra vertinamas tik kitų Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonės sektorių kontekste, analizuojamo sektoriaus konkurencingumą interpretuojant, kaip sektoriaus patrauklumą investicijoms, galimybes pasamdyti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir pan. Kitame šios studijos skyriuje, aptariant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus raidą platesniame Europos ir pasaulio kontekste, bus galimybė Lietuvoje pasiekiamą našumą palyginti su analogišku rodikliu kitose šalyse. Tuomet bus galima daryti išvadas apie sektoriaus galimybes efektyviai konkuruoti savo kuriamais produktais tarptautinėse eksporto rinkose ,0 70,0 60,0 50, m. ženkliai augo pridėtinė vertė, šiek tiek mažėjo darbuotojų skaičius. 46,9 51,5 57,3 54,8 76,9 61,8 67,2 63,0 40,0 30,0 31,0 35,7 33,1 33,6 37,6 35,4 43,2 39,2 20,0 21,7 23, Apdirbamoji gamyba Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba (DJ) 11 Pav Pridėtin ė vert ė, tenkanti vienam užimtajam, to meto kainomis, tūkst. lit ų, m. Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Sektoriaus konkurencingumą įvertinti galima taip pat ir pagal įmonių lygmens duomenis. Lentelėje 1.3 duomenys apie sektoriaus įmonių pelną ir nuostolį, santykiniai pelningumo rodikliai. Pagrindinių metalų gamybos veikloje (EVRK-27) tik 2006 m., agreguotam įmonių pelnui išaugus iki 5,5 mln. Lt, o nuostoliui sumažėjus iki 684 tūkst. Lt., sektoriaus įmonių veiklą apibendrinantys pelningumo rodikliai įgavo teigiamas reikšmes. Nors, kaip jau žinoma iš aukščiau aptartų produkcijos apimties pokyčio duomenų, 2007 m. sektoriuje pagamintos produkcijos apimtis augo (žr. Pav. 1.4), tačiau pelnas, lyginant su 2006 m., sumažėjo du kartus, nuostoliai išaugo daugiau nei 5 kartus, ko rezultate tiek grynasis pelningumas, tiek turto ir nuosavo kapitalo pelningumas buvo neigiami m. pagrindinių metalų gamybos veikloje produkcijos apimtis 10 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

20 augo labai sparčiai, tris pirmuosius metų ketvirčius augimas viršijo 200%, tačiau vien produkcijos apimties rodiklis neparodo įmonių veiklos rezultatyvumo ir vadovaujantis vien produkcijos apimties rodikliu, negalima prognozuoti pelningumo. Tačiau, augant produkcijos apimčiai, galima tikėtis, kad pelningumo rodikliai pagerės. 20

21 Lentel ė 1.3. Pelningai ir nuostolingai veikiančios įmonės, j ų skaič ius, pelno ir nuostolio apimtys, santykiniai pelingumo rodikliai, m. 12 Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Rodiklis Pagrindini ų metal ų gamyba Pelning ų įmoni ų skaičius Pelning ų įmoni ų pelnas, tūkst. Lt Nuostoling ų įmoni ų skaičius Nuostoling ų įmoni ų nuostolis, tūkst. Lt Grynasis pelningumas -13,03 1,34-4,45 5,71-1,42 2,46 Turto pelningumas -8,99 0,86-2,58 4,27-1,03 3,69 Nuosavo kapitalo pelningumas -16,7 1,15-4,6 6,55-2,3 7, Metalo gamini ų, išskyrus mašinas, gamyba Pelning ų įmoni ų skaičius Pelning ų įmoni ų pelnas, tūkst. Lt Nuostoling ų įmoni ų skaičius Nuostoling ų įmoni ų nuostolis, tūkst. Lt Grynasis pelningumas 3,3 3,25 3,4 4,21 3,79 3,23 Turto pelningumas 5,51 6,15 6,63 8,34 7,87 6,25 Nuosavo kapitalo pelningumas 8,3 10,22 12,16 15,4 15,66 11, m. metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos ekonominės veiklos (EVRK-28) įmonių pelnas kasmet didėjo (žr. Lentelė 1.3), lyginant 2007 ir 2003 m., jis išaugo beveik tris kartus ir viršijo 140 mln. Lt. Tiek nuostolingai veikiančių įmonių skaičius, tiek ir absoliutus nuostolis keitėsi palyginti gana nežymiai, kas leido visu aptariamu periodu išlaikyti teigiamus pelningumo rodiklius. Priešingai nei pagrindinių metalų gamybos ekonominės veiklos atveju, 2008 m. pagrindinių metalų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos produkcijos apimtis ėmė sparčiai mažėti. Kaip jau žinoma (žr. Pav. 1.4), ketvirtinis 2008 m. produkcijos apimties indeksas, gamybos apimtį lyginantis su atitinkamais ankstesniųjų metų laikotarpiais, buvo lygus 70-80% m., sunkėjant verslo sąlygoms ekonominėje aplinkoje, pagrindinių metalų gamybos ekonominėje aplinkoje, nors ir mažėjant produkcijos apimtims, tačiau pelningumo rodikliai keitėsi teigiama kryptimi. Kriziniais 2008-aisiais išaugo pelningai veikiančių įmonių skaičius, beveik tris kartus padidėjo jų uždirbtas pelnas. Tuo pačiu mažėjo nuostolingai veikiančių įmonių skaičius, kurių patiriamas nuostolis sumažėjo iki 1 mln. Lt. Tokioje situacijoje pagrindinių metalų gamybos veiklos grynojo, nuosavo kapitalo ir turto pelningumo rodikliai buvo teigiami ir gana aukšti. Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus gamyboje 2008 m. nežymiai sumažėjo pelningai veikiančių įmonių skaičius, mažėjo ir jų uždirbamo pelno apimtis. Ženkliai augo nuostolingų įmonių skaičius ir jų patiriamas nuostolis. Bet pelningumo rodikliai, nors ir sumažėjo, lyginant su 2007 m., tačiau išliko teigiami. Nuostolingų metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamybos įmonių skaičius 2008 m., lyginant su 2007 m. padidėjo 35%, o patirtas nuostolis 26%. Lietuvos statistikos departamentas pagrindiniais Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės gaminiais įvardina ketaus liejinius, vielą ir geležį, katilus (boilerius), tvirtinimo detales, vinis, spynas, kastuvus, talpyklas (kanisturs) m. katilų (boilerių) gamyba Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus, tvirtinimo detalių 3, vinių 2,5 karto, kastuvų 2 kartus, mažesnių nei 50 litrų talpyklų daugiau nei du kartus. Bet, kaip jau minėta, šios tendencijos atspindi sektoriaus raidą iki 2007 m m. daugelio gaminių gamybos apimtys ėmė mažėti (augo tik nedidelių talpyklų (kanistrų) gamybos Šaltinis: Statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė.

22 apimtys). Ypač ženkliai mažėjo kastuvų, pakabinamų spynų, boilerių gamybos apimtys. Tikėtina, kad ir 2009 m. produkcijos apimties rezultatai dar nebus teigiami. 22

23 Lentel ė 1.4. Pagrindini ų pramonės sektoriaus gamini gamybos apimtys, m. Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai ų 13 Pramonės gaminai Pagrindini ų metal ų gamyba Ketaus liejiniai, tūkst. t 15,8 14,7 11,3 10,0 11,3 10,8 Viela iš geležies arba nelegiruoto plieno, tūkst. t 15,3 43,3 49,5 49,0 52,4 42,8 Metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrang ą, gamyba Katilai (boileriai), tūkst. 8,9 10,7 9,5 13,2 18,1 12,4 Tvirtinimo detalės, tūkst. t 0,9 2,0 3,5 4,0 3,1 2,1 Vinys, tūkst. t 10,3 21,4 26,6 29,1 25,5 25,4 Pakabinamosios ir kitos spynos, tūkst ,6 59 Kastuvai, t 87,9 164,8 181,5 150,6 200,4 157,9 Mažesnės kaip 50 litr ų talpyklos (kanistrai), tūkst Ekonomikoje apie konkurencingumą dažnai sprendžiama pagal produktų eksportą ir importą apie konkurencingumo mažėjimą signalizuoja importo didėjimas ir eksporto mažėjimas 14. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius, tarptautinės prekybos požiūriu, negalėtų būti vertinamas kaip konkurencingas, nes, tiek pagrindinių metalų gamybos veiklos atveju, tiek ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, atveju tarptautinės prekybos balansas yra neigiamas, šio pramonės sektoriaus produktų Lietuva daugiau importuoja, nei eksportuoja Balansas Eksportas Importas Pagrindiniai metalai 28 Metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius 15 Pav Tarptautinės prekybos sektoriaus gaminiais apimči ų dinamika, tūkst. Lt, m. Pramonės sektorius: Metalai ir metal ų gaminiai Pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.9) matyti, kad m. laikotarpiu, plėtojantis Lietuvos ekonomikai, augo tarptautinės prekybos apimtys, didėjant importui, augo ir neigiamas prekybos balansas m. šiek tiek sumažėjus importui, bet tebeaugant eksporto apimtims, sumažėjo neigiamas prekybos balansas. Kita vertus, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais tarptautinės prekybos duomenimis, kuriuose importas ir eksportas apskaitomas prekes klasifikuojant pagal produk- 13 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Gaminių gamybos duomenys. id= A dictionary of business and management (2006). Oxford university press. 568 p. ISBN Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

24 tų pagal veiklos rūšį klasifikatorių (CPA), sunku atlikti objektyvų įvertinimą. Nes, analizuojant pastebima, kad, pavyzdžiui: 2007 m. pagrindinių metalų gamybos veiklos pramonės produkcijos apimtis siekia tik 86 mln. Lt., o pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.9) galima matyti, kad tais metais šios ekonominės veiklos rūšies produkcijos Lietuva eksportavo už 1,4 mlrd. Lt. Todėl akivaizdu, kad produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus pagrindu pateikti prekybos duomenys neatspindi Lietuvos pramonės veiklos rezultatų. Čia agreguojama taip pat ir prekybos įmonių, prekiaujančių analizuojamos pramonės šakos produkcija apyvarta, įskaitant ne Lietuvoje pagamintas bet reeksportuojamas prekes. Vertinant konkrečios apdirbamosios pramonės šakos (sektoriaus) konkurencingumą, tokie duomenys nėra patikimi. Tarptautinės prekybos rezultatus įprasta analizuoti naudojant duomenis, renkamus pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą 16. Kaip jau minėta, metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus gaminiai šiame klasifikatoriuje yra klasifikuojami skirsniuose. Paveiksle pateiktoje diagramoje (žr. Pav. 1.10) vaizdžiai matoma, kad du trečdalius Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus eksporto sudaro 72 ir 73 kombinuotosios nomenklatūros skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Likusieji 20% nedidelėmis dalimis pasiskirsto tarp visų kitų Netauriųjų metalų ir dirbinių iš netauriųjų metalų skyriaus skirsnių Kiti netaurieji metalai; kermetai; dirbiniai; 0, Cinkas ir cinko dirbiniai; 0, Švinas ir švino dirbiniai; 1, Alavas ir alavo dirbiniai; 0, Įrankiai, padargai, peiliai,iš netauriųjų metalų; 1, Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų; 6, Aliuminis ir aliuminio dirbiniai; 5, Nikelis ir nikelio dirbiniai; 0, Varis ir vario dirbiniai; 2, Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų); 39, Geležis ir plienas (juodieji metalai); 42,96 17 Pav Lietuvos eksporto struktūra, 2008 m. Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai Detaliau tarptautinės prekybos rezultatai dar bus aptariami kituose šios studijos skyriuje. Čia, pateikiant eksporto pagal prekių grupes (ne pagal ekonominės veiklos rūšį) duomenis, siekta tik detaliau atspindėti eksporto struktūrą, nes, kaip buvo galima matyti ankstesnėje diagramoje, eksporto duomenys pagal ekonominės veiklos rūšį ją atskleidžia nepakankamai aiškiai. Pilni kombinuotosios nomenklatūros skyrių ir skirsnių pavadinimai yra pateikiami šios studijos prieduose, diagramose ir tekste naudojami trumpesni, analizei patogesni pavadinimai. Kalbant apie pagrindines Lietuvos eksporto prekių grupes, galima pastebėti, kad m. laikotarpiu abiejų šių grupių eksporto apimtys tendencingai didėja m. geležies ir 16 Pagal 2006 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra, 17 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

25 plieno prekių grupės (KN-72 kombinuotosios nomenklatūros skirsnis) taip pat ir dirbinių iš šių metalų prekių grupės (KN-73 kombinuotosios nomenklatūros skirsnis) eksporto iš Lietuvos apimtis viršijo 1 mlrd. Lt. (žr. Lentelė 1.5). Lentel ė 1.5. Lietuvos eksporto apimtis, mln. Lt., lietuviškos kilmės produkt ų dalis Lietuvos eksporte, %, m. 18 Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai Geležis ir plienas (juodieji metalai) 497,62 537,24 670,86 901, ,95 Lietuviškos kilmės prekės, % 80,73 71,24 60,20 56,96 54, Dirbiniai iš geležies arba iš plieno 390,28 541,01 677,98 847, ,93 Lietuviškos kilmės prekės, % 73,19 72,10 70,12 65,83 62, Varis ir vario dirbiniai 37,29 39,11 57,07 57,27 55,20 Lietuviškos kilmės prekės, % 89,72 78,64 68,49 60,43 68, Nikelis ir nikelio dirbiniai 1,40 1,05 1,61 4,38 12,64 Lietuviškos kilmės prekės, % 80,73 86,84 92,47 25,74 5, Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 80,64 112,44 126,34 147,94 145,83 Lietuviškos kilmės prekės, % 77,77 58,76 62,11 54,68 61, Švinas ir švino dirbiniai 7,80 11,46 13,61 49,88 30,44 Lietuviškos kilmės prekės, % 87,42 83,97 90,47 88,84 67, Cinkas ir cinko dirbiniai 1,66 2,11 5,57 4,71 3,80 Lietuviškos kilmės prekės, % 83,77 45,94 60,09 66,60 26, Alavas ir alavo dirbiniai 0,17 0,29 0,13 1,07 0,28 Lietuviškos kilmės prekės, % 11,00 11,81 26,87 1,39 10, Kiti netaurieji metalai; kermetai; dirbiniai 2,71 2,50 1,42 4,14 6,94 Lietuviškos kilmės prekė s, % 25,79 41,33 82,50 8,69 2, Įrankiai, padargai, peiliai,iš netauriųj ų metalų 21,16 39,83 34,60 46,96 50,92 Lietuviškos kilmės prekės, % 47,44 25,92 31,53 27,19 24, Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų 97,14 147,17 190,52 196,68 169,30 Lietuviškos kilmės prekės, % 44,65 64,11 65,71 62,45 41,25 Viso 1137, , , , ,2 4 Lietuviškos kilmės prekės, % 74,44 68,81 64,69 60,63 56,91 Tačiau čia labai svarbu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad pagal kombinuotąją nomenklatūrą teikiami Lietuvos statistikos departamento duomenys šioje analizėje parankesni yra taip pat dėl to, kad jie leidžia išskirti Lietuviškos kilmės prekių dalį bendrojoje eksporto apimtyje. Lentelėje pateikti duomenys rodo (žr. Lentelė 1.5), kad geležies ir plieno prekių grupės Lietuvos eksporto apimtyje lietuviškos kilmės prekių dalis per m. sumažėjo nuo 80,73 iki 54,84%, o antroje pagal eksporto apimtį prekių grupėje taip pat atitinkamai nuo 73,19 iki 62,84%. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad, nepaisant augančių eksporto apimčių, Lietuvos gamintojų konkurencingumas nedidėja, nes eksporto apimtys auga ne lietuviškos kilmės o reeksportuojamų gaminių sąskaita. Pavyzdžiui: geležies ir plieno (juodųjų metalų) prekių grupės (KN-72) eksporto apimtyje (vertine išraiška) 2004 m. lietuviškos kilmės prekių vertė buvo apie 400 mln. Lt.; Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė. Pateiktame ūkio subjektų skaičiuje apskaitytos ir individualios įmonės.

26 2008 m., eksportui viršijus 1,1 mlrd. Lt., Lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuota tik už 616 mln. Lt. Vadinasi realiai Lietuvos gamintojų produkcijos eksporto vertė per analizuojamą laikotarpį išaugo kiek daugiau nei 35%. Nors ir ne taip ženkliai, tačiau lietuviškos kilmės prekių dalis eksportuojamose prekėse taip pat mažėja ir kitose prekių grupėse (žr. Lentelė 1.5). Pavyzdžiui: analizuojamu m. laikotarpiu, nikelio ir nikelio dirbinių prekių grupė nėra tarp lyderių (eksporto apimtis 2004 m. tesiekė 1,4 mln. Lt.), tačiau augantis eksportas nerodo Lietuvos gamintojų konkurencingumo didėjimo, nes eksporto apimties išaugimas iki 12,64 mln. Lt m., buvo pasiektas ne lietuviškos kilmės gaminių dėka, nes lietuviškos kilmės prekių dalis šioje gaminių grupėje per m. sumažėjo nuo 80,73 iki vos 5,5%. Kitus pavyzdžius, vadovaujantis lentelėje pateiktais duomenimis, galima aptarti analogiškai. Tarp eksportuojamų visų lietuviškos kilmės prekių metalas ir metalo gaminiai m. periodu sudaro apie 3,5-4,5% (žr. Pav. 1.11). Labiausiai analizuojamo pramonės sektoriaus gaminių svoris eksporto struktūroje buvo išaugęs 2007 m., kai sektorius plėtojosi ypatingai sparčiai m. mažėjant lietuviškos kilmės prekių eksportui, sumažėjo ir sektoriaus gaminių dalis bendroje lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtyje. Tenka pripažinti, kad, vertinant pagal santykinį eksporto dalies bendroje eksporto apimtyje rodiklį, po pastovaus m. kilimo, 2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus konkurencingumas kitų Lietuvos ekonominės veiklos šakų atžvilgiu sumažėjo iki 2004 m. lygio. Vadinasi sektoriaus lėtėjimas (eksporto prasme) 2008 m. vyko sparčiau bei apibendrintai visoje Lietuvos apdirbamojoje gamyboje. 26 5,00 4,66 4,50 4,00 4,08 4,08 3,91 3,50 3,57 3,00 2, Pav Dalis lietuviškos kilmės preki ų eksporto struktūroje, %, 2008 m. Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai Mėnesiniai prekybos dinamikos duomenys (rengiant šią studiją, buvo skelbiami iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio) rodo, kad 2008 m. rugpjūtį prasidėjęs lietuviškos kilmės prekių eksporto apimties mažėjimas nebuvo išskirtinai tik metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus bruožas, nes struktūrinė dalis, nors ir svyruodama, visgi išliko panašiai tame pačiame lygyje kaip ir ilgalaikėje tendencijoje tarp 3,0 ir 4,5% (žr. Pav. 1.12). vadinasi panašiais tempais mažėjo ir visas šalies eksportas 20 Akivaizdu, kad eksporto vertės mažėjimas daugiau nei dvigubai (nuo 160 iki 70 mln. Lt) per keturių mėnesių laikotarpį (nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. sausio) turėjo didelės įtakos pramonės sektoriaus konkurencingumui. Tačiau kol kas tą sunku vertinti, nes ekonomikos augimo sulėtėjimas paveikė visą ir visų pasaulio šalių pramonę, todėl reikalingas ilgesnis laiko periodas, per kurį atskirų pramonės šakų ir ištisų šalių vystymasis būtų vertinamas jau pasikeitusiose ekonominėse sąlygose. 19 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė m. balandžio mėn. bendra lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis siekė 2,047 mlrd. Lt., 2008 m. rugpjūtį ji viršijo 38 mlrd. Lt., ir nuo tada pastoviai kas mėnesį mažėjo.

27 2009 m.situaciją eksporto apimties dinamikoje galima vertinti kaip pakankamai stabilią: Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis svyruoja apie 80 mln. Lt., jos struktūrinė dalies Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje 3-4%. Atsižvelgiant į 2009 m. antrojoje pusėje fiksuojamus teigiamus pokyčius Lietuvos ekonomikoje ir konkrečiai analizuojamajame sektoriuje, galima tikėtis, kad tolimesnė raida įgaus teigiamas tendencijas , ,00 5,50 5,00 4,50 4, M M M M M M M M M M M M M M M M M M06 XV Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 2008M M M M M M M M M M M M M M08 Dalis eksporto struktūroje Pav Lietuviškos kilmės preki ų eksporto vert ė, tūkst Lt., ir dalis eksporto struktūroje, %, m. 21 Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai 3,50 3,00 2,50 2,00 Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, sėkmingai plėtojęsis iki 2007 m., 2008 m. pabaigoje, paveiktas pasaulinės ekonominės krizės, staiga sulėtojo: krito pagamintos produkcijos apimtys, sumažėjo sukuriama pridėtinė vertė. Mažėjant gaminamos produkcijos apimtims sumažėjo ir sektoriaus lyginamasis svoris Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūroje, tai rodo apie sektoriaus konkurencingumo sumažėjimą, nes jo lėtėjimas buvo spartesnis, lyginant su Lietuvos pramonės vidurkiu. 21 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Rodiklių duomenų bazė.

28 28 2. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIUS PASAULIO IR EUROPOS TENDENCIJŲ KONTEKSTE Europos Komisijos dokumentuose 22 pažymima, kad metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius yra svarbi daugelio Europos šalių apdirbamosios gamybos pramonės vertės grandinės dalis. Tai sektorius, kuriame pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronautikos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas. Čia taip pat pastebima, kad, kalbant apie globalinio lygmens konkurencingumą, kritiškai svarbus veiksnys yra žaliavos pasiekiamumas. Nors, kita vertus, šalims, neturinčioms naudingųjų iškasenų, kurias apdirba metalo gamybos pramonė, svarbu yra tai, kad praktiškai visa metalo pramonės produkcija yra pilnai perdirbama. Būtent perdirbama žaliava pastaraisiais metais sudaro vis didesnę dalį Europos Sąjungos šalių metalo ir metalo gaminių gamybos pramonių žaliavų struktūroje, kurios dalis jau yra išaugusi iki 40-60%. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius pasižymi itin aukštu investicinio kapitalo intensyvumu (investicijos į apdirbimo technologijas yra labai didelės ir ilgalaikės) bei dideliu energijos išteklių naudojimo intensyvumu (energijos sąnaudos gali sudaryti iki 40% metalo ir metalo gaminių pramonės produkcijos kaštų struktūroje) m. duomenimis, Europos Sąjungoje (27 šalyse) metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus apyvarta siekė 316 mlrd. Eurų, sektoriuje buvo įdarbinta per 1,1 mln. darbuotojų. Bendroje Europos Sąjungos apdirbamosios gamybos pramonės apimtyje tai sudarė atitinkamai 5% apyvartos ir 3,3% darbuotojų (taigi, šiek tiek mažiau nei Lietuvos apdirbamosios gamybos struktūroje). Europos Komisijos komunikate 23 išskiriami šie metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus Europos Sąjungos šalyse konkurencingumą lemiantys veiksniai: įmonių konsolidacija ir sektoriaus restruktūrizacija siekiant mažinti sąnaudas (ypač pastebima pagrindinių metalų gamybos veikloje, kurios restruktūrizavimo m. rezultate darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,75 iki 0,25 mln. žmonių, o gamybos pajėgumai buvo sumažinti daugiau nei 60 mln. tonų); judėjimas link aukštesnės pridėtinės vertės gaminių gamybos, perpozicionavimas iš mažos į aukštos pridėtinės vertės sektorių (matuojama naudojant pridėtinės vertės tenkančios vienam darbuotojui rodiklį, ne tik kitose ES šalyse, bet ir Lietuvoje, kaip jau kalbėta pirmajame šios studijos skyriuje, pagal šį rodiklį metalo gaminių pramonė viršija viso apdirbamosios gamybos sektoriaus darbo našumą); inovacijos, kurios atsispindi produktų asortimente ir diegiamose naujose apdirbimo technologijose, priklausomybė nuo ekonomikos vystymosi ciklų, gebėjimas tenkinti augančius pasaulinės rinkos poreikius pakilimo fazėse ir išsilaikyti krintant paklausai ir gaminių kainoms (tai bene svarbiausias veiksnių dabartiniame pasaulinės ekonomikos plėtojimosi sulėtėjimo etape); apsirūpinimas reikalingą išsilavinimą turinčiais darbuotojais (Europos Sąjungos šalyse darbuotojų, dirbančių metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje amžius nuolat auga, į sektorių sunku pritraukti jaunus, ypač inžinerinį išsilavinimą turinčius darbuotojus, trūksta ir mokslinį tiriamąjį darbą dirbančio personalo); intensyviau naudojamas antrinių žaliavų perdirbimas, reikalaujantis mažiau energijos sąnaudų ir draugiškesnis aplinkai (šios tendencijos rezultate augant metalo gaminių 22 Commission of the European Communities. (2008).Communication form the Commission to the Council an the European Parliament on the Competitiveness of the Metals Industries: A Contribution to the EU s Growth and Job s Strategy. Brussels: , COM(2008) 108 final, {SEC (2008) 246}. 23 Commission of the European Communities. (2008).

29 gamybai, energijos sąnaudos nedidėja arba net yra sumažinamos; taip pat, nors gamyba auga, aplinkos teršimas nedidėja arba net yra sumažinamas). Aptariant Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorių pasaulio, o labiausiai Europos Sąjungos šalių ir jose besivystančio metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus raidos kontekste, pirmiausia nustatomos tos ES šalys, kuriose metalo ir metalo gaminių pramonė yra reikšmingiausia (pagal pramonės produkcijos dalį bendroje apdirbamosios gamybos struktūroje), įvertinamos šalys, pagal šį rodiklį panašiausios į situaciją Lietuvoje. Tam naudojami verslo struktūros statistikos duomenys, skelbiami Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat. Europos sąjungos šalių metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konkurencingumas ir jo pokyčiai vertinami taip pat pagal sukurtos bendrosios pridėtinės vertės, tenkančios vienam sektoriuje užimtam darbuotojui, rodiklį. Deja, bet rengiant šią Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės konkurencingumo studiją. Eurostat skelbė duomenis tik iki 2006 m. Todėl jie atspindi ilgalaikes tendencijas, parodo bendrą raidos specifiką. Siekiant detaliau atspindėti konkurencingumo pokyčius m., bus naudojamas ketvirtinis pramonės produkcijos indeksas ir kiti trumpojo ekonominio laikotarpio duomenys. Atsižvelgiant į metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiau rodiklį, lyderės tarp Europos šalių yra Vokietija, Italija ir Prancūzija. Šiose šalyse analizuojamajame sektoriuje yra įdarbinta (ar įsidarbinę) atitinkamai 1,05 mln., 0,85 mln. ir daugiau nei 0,5 mln. žmonių. Sektoriaus apimties pagal darbuotojų skaičių kitose šalyse duomenys pateikti 2.1 paveiksle. Pagal pramonės produkcijos vertės pokytį, Vokietijos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius m. išaugo 40%, Italijos 43%, Prancūzijos 22%. Galima daryti išvadą, kad šis pokytis buvo pasiektas keliant darbo efektyvumą, nes darbuotojų skaičiumi Vokietijoje metalo ir metalo gaminių sektorius per metus išaugo tik 0,4%, Italijoje 2,73%. Prancūzijoje Vokietijos ir Italijos augimo tempas nebuvo pasiektas, nes darbuotojų skaičiumi sektorius sumažėjo daugiau nei 9% Užimtųjų skaičius, 2006 m. 180, ,88 Dirbančiųjų skaičiaus pokytis palyginti su 2002 m., % Produkcijos vertės pokytis, palyginti su 2002 m. % , ,17 96, ,10 81,83 83, ,71 66,27 67,73 63, ,48 53,45 57,06 57,65 52, ,14 42,98 39, ,23 36,13 21,94 24,45 26,56 28, ,60 13,72 11,00 15,56 17,09 20, ,42 2,73 5,79-1,95-0,52 4,72 5,54-2, ,91-2,23-1,34 2,17 0,80-0,61-2, , ,38 0 Vokietija Italija Prancūzija Ispanija Jung. Karalystė Lenkija Čekijos res. Rumunija Švedija Nyderlandai Austrija Portugalija Vengrija Suomija Bulgarija Slovakija Danija Slovėnija Norvegija Lietuva Airija Estija Latvija Liuksemburgas Kipras 200,00 190,00 180,00 170,00 160,00 150,00 140,00 130,00 120,00 110,00 100,00 90,00 80,00 70,00 60,00 50,00 40,00 30,00 20,00 10,00 0,00-10,00-20,00-30,00

30 Pav Europos šalyje sektoriuje užimt ų darbuotoj ų skaič ius, 2006 m., ir sektoriaus apimties 24 pokytis per m. pagal darbuotoj ų skaičiaus ir produkcijos vertės rodiklius Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) m. laikotarpiu gaminamos produkcijos apimtimi labiausiai augo Rytų ir Centrinės Europos šalys naujosios ES narės. Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje sektoriaus augimo buvo artimas arba viršijo 100%. Lietuvoje ir Estijoje metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė per m. išaugo beveik 200%. Atitinkamai augo ir daugelio Rytų ir Centrinės Europos šalių metalo ir metalo gaminių sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius. Suprantama, darbuotojų skaičiaus augimas nebuvo toks spartus, ir tai taip pat leidžia kalbėti apie sparčiai augantį sektoriaus darbo našumo lygį. Kaip jau minėta, lyderių pagal sektoriaus apimtį, o taip pat ir daugelio kitų labiau išsivysčiusių šalių metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje darbuotojų skaičius augo tik šiek tiek arba net sumažėjo. Apibendrinant galima teigti, kad per m. Europoje labiausiai sumenko Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriai: šiose šalyse produkcijos vertės augimas buvo vienas lėčiausių, o darbuotojų skaičius mažėjo sparčiausiai. Tuo pačiu, stiprėjo daugelis naujųjų ES narių ir Rytų ir Centrinės Europos regiono. Kaip itin sėkmingus (didėjančio konkurencingumo prasme) galima pastebėti Čekijos, Rumunijos, Vengrijos atvejus. Šiose šalyse, mažėjant sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiui, pramonės produkcijos vertės augimas siekė 60 ar net 80%. Europos lyderių pagal metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus apimtį Vokietijos Italijos, Prancūzijos, Ispanijos apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje sektoriui tenka nuo 11 iki 17%. Pagal Eurostat skelbiamus duomenis Liuksemburge metalo ir metalo gaminių sektoriui tenka beveik pusė visos apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Nors per m. Airijos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė išaugo 34% (žr. Pav. 2.13) ir šiek tiek sumažėjo darbuotojų skaičius, tačiau, pagal sektoriaus produkcijos vertės dalį visos apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje, Airija yra šalis, kurioje metalo ir metalo gaminių sektorius mažiausiai reikšmingas šalies ekonomikoje, lyginant su kitomis šalimis, kurių statistikos duomenis skelbia Eurostat sektoriaus produkcijos dalis siekia tik 2,1% nuo visos apdirbamojoje gamyboje pagamintos produkcijos vertės , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,0 5000,0 0,0 12,8 17,4 Vokietija Italija 11,3 15,5 9,8 14,6 15,3 9,9 17,5 12,5 Prancūzija Ispanija J.K. Belgija Švedija Nyderlandai Austrija Lenkija Čekijos res. Produkcijos vertė, tūkst. Eurų Vertės dalis apdirbamosios gamybos struktūroje 18,0 15,4 15,7 14,0 9,3 10,2 15,7 8,3 Suomija Norvegija Graikija Danija Portugalija Rumunija Vengrija Slovakija 24 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics. 15,4 44,1 19,4 20,5 2,1 Liuksemburg. Slovėnija Bulgarija Airija Estija 11,311,6 5,0 Latvija Lietuva Kipras 11,6 45,0 42,5 40,0 37,5 35,0 32,5 30,0 27,5 25,0 22,5 20,0 17,5 15,0 12,5 10,0 7,5 5,0 2,5 0,0

31 Pav Europos šalyje sektoriuje pagamintos produkcijos apimtis, tūkst. Eur ų, ir jos dalis apdirbamosios gamybos produkcijos struktū roje, 2006 m., % 25 Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) Lietuva šiuo požiūriu (2006 m. metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus produkcijos vertės dalis apdirbamosios gamybos struktūroje apie 5%), yra antra po Airijos. Nors, kaip rodo 2.1 paveiksle pateikti duomenys, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius m. laikotarpiu augo ypač sparčiai, tačiau, žvelgiant platesniame Europos šalių kontekste, galima teigti, kad Lietuva nėra pasiekusi vidutiniam Europoje artimo specializacijos lygio metalo ir metalo gaminių gamyboje. Sektorius savo dalimi apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje yra reikšmingesnis visose kitose Europos šalyse. Jeigu sektoriaus tarptautinį konkurencingumą vertinti pagal jo išsivystymą (išsiplėtojimą) šalies ekonomikoje (t.y. šalies specializacijos analizuojamajame sektoriuje lygį), tai akivaizdu, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius, šia prasme prielaidų aukštam konkurencingumui neturi. Kita vertus, tai, kad konkrečios šalies pramonės sektorius nėra didelis savo apimtimi (o net ir jei šalis nėra aukštai specializuota analizuojamoje ekonominės veiklos rūšyje) dar nereiškia, kad jis negali turėti konkurencinių pranašumų ir būti konkurencingu tarptautiniame prekybos sektoriaus gaminiais kontekste. Suprantama, nedidelės šalies sektorius nebus lyderiu pagal pasaulinio eksporto duomenis, tačiau pranašumu konkrečiose rinkose jis gali turėti. Šiuos pranašumus nulemia kiti, ne su sektoriaus apimtimi susiję veiksniai. Nors sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiumi Liuksemburgo metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius yra venas mažiausių Europoje (10 tūkst. darbuotojų), jį absoliučiu darbuotojų skaičiumi lenkia Lietuva, Latvija, Estija ir, žinoma, visos kitos šalys išskyrus Kiprą (žr. Pav. 2.13), o pramonės produkcija siekia tik 4,5 mln. Eurų, tačiau, vertinant santykinai, kaip ir pagal pramonės produkcijos vertės rodiklį, taip ir darbuotojų skaičiumi (žr. Pav. 2.15) Liuksemburgas lyderiauja Europoje pagal metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus struktūrinę dalį šalies ekonomikoje. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje Liuksemburge yra įdarbinta beveik vienas trečdalis visų šalies apdirbamojoje gamyboje dirbančių žmonių. Santykinio darbuotojų skaičiaus rodiklis (žr. Pav. 2.15) taip pat dar kartą gali padėti patvirtinti išvadą, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius yra vienas mažiausių šalyje (ne tik matuojant absoliučiaisiais dydžiais, bet ir santykinai), lyginant su kitomis Europos šalimis. Kaip ir Airijos, taip ir Lietuvos ūkio apdirbamosios gamybos sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiuje metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriui tenka apie 7% darbuotojų. ES vidurkis, šiuo požiūriu, 2006 m. duomenimis yra 15% Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics. Diagramje reikšmių ašis yra sutrumpinta siekiant aiškiau atspindėti mažesnės reikšmes. Vokietijos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė 2006 m. vertinama 202 mln. Eurų, Italijos Italijos 156 mln. Eurų. Kitų šalių duomenys matomi diagramoje.

32 32 28,0 24,0 20,0 16,0 12,0 8,0 4,0 0,0 Liuksemburg. Italija Slovėnija Ispanija Austrija Belgija Čekijos res. Švedija Suomija Nyderlandai Slovakija ES-27,vidurkis Vokietija Prancūzija Lenkija Graikija J.K. Danija Norvegija Vengrija Portugalija Kipras Rumunija Estija Bulgarija Latvija Lietuva Airija Pav Sektoriuje užimt ų darbuotoj ų dalis apdirbamosios gamybos struktū roje, 2006 m., % 26 Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) Be jau minėto Liuksemburgo, santykinai didžiausią (darbuotojų skaičiumi) metalo ir metalo gaminių gamybos sektorių taip pat turi produkcijos vertės apimtimi antra esanti Italija (18%), Slovėnija ir Ispanija (apie 18%). Vidutiniškai Europos Sąjungoje metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriui tenka 14,8% darbuotojų nuo visų įdarbintų apdirbamojoje gamyboje. Savo struktūra, šiuo požiūriu, vidurkiui artimos yra Nyderlandų, Slovakijos, Vokietijos, Prancūzijos ekonomikos. Kaip ir pagal santykinės sektoriuje užimtų darbuotojų dalies rodiklį, taip ir pagal santykinę sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalį apdirbamosios gamybos struktūroje, tarp Europos šalių lyderio pozicijoje yra Liuksemburgas, sąrašo pabaigoje Lietuva ir Airija. Kitų šalių padėtis šiuose sąrašuose šiek tiek keičiasi, tačiau dažniausiai nežymiai (žr. Pav ir Pav. 2.16). 32,0 28,0 24,0 20,0 16,0 12,0 8,0 4,0 0,0 Liuksemburgas Slovakija Slovėnija Austrija Italija Čekijos res. Graikija Ispanija Bulgarija Suomija Rumunija Lenkija Norvegija Belgija Švedija ES-27 Vokietija Prancūzija Nyderlandai Kipras Portugalija Latvija Estija Jung. Karalystė Danija Vengrija Lietuva Airija Pav Sektoriuje sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos struktū roje, 2006 m., % 27 Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) 26 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

33 33 Įvertinus šalių specializacijos lygį (kaip vieną iš prielaidų (bet ne vienintelę), galinčių lemti aukštą šalies konkurencingumą atitinkamoje pramonės šakoje), tiesiogiai kalbėti (bent preliminariai) apie realų konkurencingumo (kurio tikslas: didesnės pajamos, pelnas, aukštesnio lygmens, vertinant lyginamųjų šalių kontekste, darbuotojų ir kitų verslo suinteresuotųjų visapusiška gerovė) lygį galima remiantis veiklos efektyvumo (produktyvumo) rodikliais. Dažniausiai remiamasi vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės rodikliu, nes nuo generuojamos pridėtinės vertės apimties priklauso darbuotojų atlyginimas, verslo savininkų pelnas ir kiti šalies ar šakos konkurencingumą apsprendžiantys rodikliai. Pagal pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, rodiklį, 2006 m. tarp Europos šalių pirmavo Norvegija. Vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė, sukurta metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje, siekė 105 tūkst. Eurų. Itin aukšta specializacija analizuojamajame sektoriuje pasižymintis Liuksemburgas, pagal veiklos efektyvumo rodiklį yra antroje vietoje tarp aptariamų Europos šalių vienam sektoriuje dirbančiam žmogui tenka 82,4 tūkst. Eurų pridėtinės vertės. Toliau šiame reitinge seka Suomija, Austrija, Belgija, Nyderlandai... Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, kartu su jau minėtų m. produkcijos apimtimi sparčiausiai augusių kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių analogiškais sektoriais yra pagal produktyvumo rodiklį sudaryto reitingo sąrašo pabaigoje. Lyginant pagal vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės rodiklį pirmaujančių šalių (bet neskaitant šiuo požiūriu išsiskiriančios Norvegijos) ir Lietuvos produktyvumo lygį analizuojamame sektoriuje, skirtumas būtų maždaug 6-8 kartai (žr. Pav. 2.17). Produktyvumas - vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, tūkst. Eurų Norvegija Liuksemburgas Konkurencingiausios šalys Suomija Austrija Belgija Nyderlandai Vokietija Švedija Jung. Karalystė Danija Vidutiniškai konkurencingos Pridėtinė vertė, tenkanti vienam dirbančiajam, tūksts. Eurų Personalo kaštai, tenkantys vienam dirbančiajam, tūkst. Eurų Žemo konkurencingumo lygmens šalys Prancūzija Airija Graikija Ispanija ES-27 Italija Kipras Slovėnija Slovakija Portugalija Čekijos res. Lenkija Vengrija Estija Latvija Rumunija Lietuva Pav Europos Sąjungos šali ų darbo našumas pramonėje (pridėtin ė vert ė, tenkanti vienam dirbančiajam) ir vidutiniai personalo kaštai, tūkst. Eur ų, 2006 m. 28 Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) 2.5 paveiksle kartu su vienam darbuotojui tenkančios sukuriamos pridėtinės vertės duomenimis papildomoje reikšmių ašyje (dešinėje) pateikti ir duomenys apie Europos šalyse metalo ir metalo gaminių pramonėje vienam darbuotojui tenkančių personalo kaštų rodiklį. Personalo Vieman darbuotojui tenkantys personalo kaštai, tūkst. Eurų 27 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

34 kaštai, kurių pagrindinę dalį sudaro atlyginimas dirbantiesiems, kaip jau minėta tiesiogiai priklauso nuo pridėtinės vertės apimties ir taip nulemia sektoriaus dirbančiųjų gyvenimo kokybę, kaip pagrindinį konkurencingumą apibrėžiantį veiklos rezultatą. Lyginant, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Lietuvoje metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje vienam darbuotojui tenkančius personalo kaštus, skirtumas, kaip ir lyginant vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės apimtis yra didžiulis, jis siekia beveik 10 kartų. Pagal veiklos efektyvumo (produktyvumo) ir nuo jo priklausančios sektoriaus dirbančiųjų gerovės rodiklį (personalo kaštus), Europos šalis sąlyginai galima grupuoti į keletą svarbiausių grupių. Konkurencingiausiomis laikytinos Norvegija, Liuksemburgas, Suomija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Airija. Vidutiniškai konkurencingomis galima laikyti šalis, kurių produktyvumas yra artimas ES vidurkiui: tai Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Slovėnija. Mažiausiai konkurencingos šiuo požiūriu yra visos analizės pradžioje minėtos m. sparčiausiai augusios Rytų ir Centrinės Europos šalys: Slovakija, Portugalija, Čekijos Respublika, Lenkija, Vengrija, Estija, Latvija, Rumunija ir Lietuva. Suprantama, šių išvadų nereikėtų laikyti galutinėmis. Pateiktas šalių grupavimas yra sąlyginis, paremtas tik vienu iš daugelio galimų vertinimo kriterijų. Vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės ir vienam darbuotojui tenkančių personalo kaštų santykis (žr. Pav. 2.18) iš dalies gali parodyti, kaip analizuojamajame sektoriuje rūpinamasi darbo jėgos išsaugojimu, siekiant užtikrinti aukštesnius atlyginimus ir gerovę. Didesni darbuotojų kaštai susidaro samdant aukštesnės kvalifikacijos, geriau apmokamą personalą. Suprantama atlyginimo lygis, kaip jau minėta, priklauso nuo ekonominės situacijos ir šalyje ar konkrečiame sektoriuje generuojamos vertės, tačiau, kaip parodyta 2.6 paveiksle, skirtumai tarp šalių yra didelis: mažiausias šis santykis Slovakijoje (35%), didžiausias Liuksemburge (76%) ,00 75,00 70,00 65,00 60,00 55,00 50,00 45,00 40,00 35,00 30,00 Liuksemburgas Danija Airija Prancūzija Švedija Belgija Lietuva Vokietija Italija Nyderlandai Jung. Karalystė Slovėnija Kipras Ispanija Portugalija Estija Austrija Čekijos res. Vengrija Norvegija Rumunija Suomija Graikija Lenkija Latvija Slovakija Pav Europos šalyse vienam darbuotojui tenkančios pridėtinės vertės ir vidutini ų vieno darbuotojo personalo kašt ų santykis, % 2006 m. 29 Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) Pagal pridėtinės vertės ir vienam darbuotojui tenkančių personalo kaštų santykio rodiklį Lietuva (69%) yra tarp konkurencingiausiomis pripažintų šalių reitingo pirmojoje pusėje. Lietuvos atveju, 2006 m. duomenimis, šis rodiklis yra artimas Belgijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės situacijai. Tuo remiantis vienareikšmiškų išvadų daryti taip pat negalima, nes, pavyzdžiui, konkurencingumo sąrašo viršuje esančių Norvegijos ir Suomijos atveju pridėtinės vertės ir personalo kaštų santykis yra gana žemas, jos, šiuo požiūriu, lygiuojasi su Rumunija, Lenkija, Čekija ir kitomis žemo konkurencingumo lygio šalimis. Tai, kad, siekiant didinti sektoriaus konkurencingumą, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje didelis dėmesys yra skiriamas personalui, patvirtina ir duomenys 29 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

35 apie analizuojamo sektoriaus kaštų struktūrą atskirose šalyse (žr. 10 priedą). Pagal išlaidų personalui dalies kaštų struktūroje rodiklį Lietuva yra šalia ES vidurkio (23%). Didžiausia išlaidų personalui dalis kaštų struktūroje (40%) yra Danijoje, mažiausia Graikijoje (12%). Sąrašo pradžioje (iki vidurkio) vėlgi lyderiauja konkurencingomis laikomos šalys: Danija, Airija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai. Sąrašo pabaigoje, tarp nekonkurencingomis laikomų šalių Latvijos, Vengrijos, Rumunijos ir kt. vėlgi randama konkurencinga laikoma Norvegija. Taip pat galima pastebėti, kad per m. daugelyje šalių tiek bendrai apdirbamojoje gamyboje, tiek ir atskirai imant metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje personalui tenkanti dalis kaštų struktūroje mažėjo, atskirais atvejais net labai ženkliai (žr. 10 priedą). Pavyzdžiui, personalo išlaidų dalis metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus kaštų struktūroje sumažėjo nuo 52 iki 41%, Švedijoje nuo 37 iki 23%. Italijoje nuo 24 iki 18%, Norvegijoje nuo 21 iki 13%. Nepaisant visoms analizuojamoms šalims būdingos personalo išlaidų dalies kaštų struktūroje mažėjimo tendencijos ir netipinės situacijos Norvegijos atveju, visgi tendencinga yra tai, kad konkurencingomis pagal produktyvumo rodiklį laikomose šalyse personalo išlaidų dalis kaštų struktūroje ar sukurtos bendrosios pridėtinės vertės ir personalo kaštų santykis yra didesnis, lyginant su ES vidurkiu ir šiuo santykiu nekonkurencingų šalių atvejais. Todėl Lietuva, kurioje išlaidos personalui yra palyginti aukštos, gali būti vertintina, kaip siekianti didinti metalo ir metalo gaminių sektoriaus konkurencingumą. Galima daryti prielaidą, kad šio didinimo, atsižvelgiant į sektoriaus raidos tendencijas, pristatytas šio studijos skyriaus pradžioje, siekiama persiorientuojant į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius, nes, didelis produkcijos vertės augimo tempai (apie kuriuos sprendžiama iš aukščiau aptartų sektoriuje pagamintos produkcijos vertės pokyčio duomenų) nedavė rezultato, kuris būtų teigiamai įtakojęs sektoriaus konkurencingumą m. lyginant su 2000 m. (žr. 2.7 pav.), akivaizdžiai matomas Lietuvos nusiteikimas didinti ir stiprinti metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorių. Lyginant su konkurencingomis įvardintomis šalimis (Suomija ir Norvegija), Lietuvoje m. daug sparčiau augo ir sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius ir kuriama pridėtinė vertė. Kaip jau kalbėta, pridėtinės vertės apimties augimas didinamo darbuotojų skaičiaus sąskaita nėra pakankamas, kad augtų sektoriaus produktyvumas, našumas, kurio reikia siekti kitomis, ne darbuotojų skaičius didinimo priemonėmis. 35

36 Lietuva Užimtų darbuotojų skaičiaus pokytis, 2000=100% Estija Latvija Suomija 110 Slovakija 100 Čekija Norvegija Pridėtinės vertės (to meto kainomis), pokytis, 2000=100% Pav Sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir užimtųj ų skaič iaus dinamika Europos šalyse, m. %, 30 Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj ) 2.8 paveiksle pateiktoje diagramoje vaizduojami ketvirtinio pramonės produkcijos augimo indekso, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, duomenys. Visose diagramoje vaizduojamose šalyse 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. antrąjį pusmetį metalo ir metalo gaminių pramonės produkcijos gaminama 15-40% mažiau nei atitinkamais ankstesnių metų ketvirčiais. Sudarant šią diagramą šalys buvo parinktos taip, kad atspindėtų sektoriaus raidos pokyčius konkurencingiausiose (Danija, Vokietija, Belgija), taip pat šalyse, kurių sektoriaus struktūra (kuriamos pridėtinės vertės aspektu) yra artima Lietuvai (Lenkija, Rumunija, Latvija, Estija). Šalia vaizduojamas ir Europos Sąjungos šalių tendencijas apibendrinantis vidutinis Europos Sąjungos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus augimo per 2007 m m. indeksas. Galima pažymėti (žr. Pav. 2.20), kad tarp parinktų šalių 2007 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius augo bene sparčiausiai, tačiau staigus nuosmukis prasidėjo daug anksčiau nei kitose šalyse, jau 2008 m. I ketvirtį. Ir iki pat 2009 m. II ketvirčio pramonės produkcijos apimtis, lyginant su ankstesniais metais, mažėja net iki 40 %. 30 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

37 q q q q q q q q q q02 Lenkija Rumunija Danija ES-27 Vokietija Latvija Belgija Lietuva Estija Pav Kai kurių Europos šali ų ketvirtinis pramonė s produkcijos apimties indeksas (palyginti su praėjusi ų met ų atitinkamu laikotarpiu), %, Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 2 C24+C25 ) Apibendrinant galima pasakyti, kad: nepaisant spartaus Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus augimo m., sektorius, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra mažai reikšmingas šalies ekonominėje struktūroje, tiek pagal kuriamos pridėtinės vertės, tiek ir pagal užimtųjų darbuotojų dalies rodiklius (žr. 2.8 pav.). Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius Lietuvoje veikia nenašiai (neproduktyviai), dėl to Lietuva patenka tarp šalių, kuriose metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konkurencingumas yra žemiausias. Žemas produktyvumo lygis sąlygoja tai, kad didelė pridėtinės vertės dalis tenka personalo išlaikymui, dėl ko stokojama lėšų investicijoms, kurios metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriuje Europoje yra vienos žemiausių (žr. 11 priedą).

38 38 20,0 19,0 18,0 Austrija; 78,0 Italija; 47,2 Slovėnija; 27,4 17,0 Graikija; 48,9 Čekijos res.; 20,2 16,0 Rumunija; 10,2 Suomija; 80,8 Ispanija; 48,6 Sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės struktūroje, % 15,0 14,0 13,0 12,0 11,0 10,0 9,0 8,0 7,0 6,0 Latvija; 15,1 Lietuva; 9,1 Lenkija; 19,6 Norvegija; 105,1 Vokietija; 62,0 Belgija; 73,6 Švedija; 59,2 Kipras; 33,4 Prancūzija; 55,0 Nyderlandai; 64,6 Estija; 15,9 Portugalija; 22,0 Danija; 56,8 J.K.; 59,2 Vengrija; 17,4 5,0 4,0 3,0 Žymėjimas, vieno darbuotojo sukurta pridėtinė vertė, tūkst. Eurų; 50,0 2,0 Airija; 51,2 1,0 0,0 6,0 7,0 8,0 9,0 10,0 11,0 12,0 13,0 14,0 15,0 16,0 17,0 18,0 19,0 Sektoriuje užimtų darbuotojų dalis apdirbamosios gamybos struktūroje, % Pav Santykin ė sektoriaus svarba Europos šali ų apdirbamosios gamybos struktū roje Ekonomin ė veikla: Pagrindini ų metal ų ir metalo gamini ų gamyba (EVRK 1.1 dj )

39 39 3. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS SEKTORIAUS LYGINAMASIS PRANAŠUMAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE Šiame Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus konkurencingumo studijos skyriuje yra apžvelgiami naujausi sektoriaus tarptautinės prekybos duomenys. Lyginant Lietuvos ir kitų šalių prekybos rezultatus, identifikuojamos konkurencingiausios šalys, eksportuojančios atskirus produktus, pažvelgiama į pagrindinių atskirų produktų eksporto rinkų specifiką, nustatomos ir trumpai aptariamos ten susiklosčiusios konkuravimo sąlygos. Skyriaus pradžioje Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus tarptautinis konkurencingumas aptariamas platesniame Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus šakų kontekste. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės situacija palyginama su mašinų, transporto priemonių, elektronikos gaminių gamybos veiklomis Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas Konkrečios šalies tarptautinės prekybos rezultatai dažnai yra vertinami kaip visos šalies ekonomikos rezultatyvumo indikatorius. Gerus tarptautinės prekybos rezultatus demonstruojančios išsivysčiusios šalys pasiekia spartesnius ir bendrojo vidaus produkto augimo tempus. Besivystančioms šalims, atveriančioms savo ekonomikas tarptautinei konkurencijai ne visada pavyksta pasiekti tų rezultatų, kurių yra tikimasi. Todėl labai svarbu nuolat stebėti ir vertinti tarptautinės prekybos rezultatyvumą, gerai žinoti konkrečių pramonės šakų ir netgi atskirų jos produktų konkurencinę situaciją pasaulinėse eksporto rinkose. Tarptautinės Prekybos Centras (angl.: International Trade Centre ITC 31 ) skelbia atskirų pramonės sektorių konkurencingumą tarptautinėje prekyboje apibendrinančius indeksus (angl.: trade performance index). Indeksai yra skaičiuojami apibendrinant atskirų pramonės šakų duomenis (žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas 32 padeda stebėti ir vertinti, atskirų šalių ir konkrečių jų pramonės šakų tarptautinės prekybos rezultatyvumą Indeksas skaičiuojamas įvertinant 184 pasaulio šalių tarptautinės prekybos duomenis (šalių, kurių tarptautinės prekybos statistiką renka ir apdoroja ITC, sąrašas yra pateiktas šios studijos priede). Pasitelkiant šį indeksą galima argumentuotai vertinti konkrečios šalies konkrečių pramonės šakų konkurencingumą, jas palyginant su kitų šalių atitinkamų pramonės šakų tarptautinės prekybos rezultatyvumu. Indeksu įvertinami tarptautinės rinkos pokyčiai, jis padeda nustatyti veiksnius, kurie sąlygoja šiuos pasikeitimus. Tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas apibūdina bendrąjį analizuojamos šalies konkrečios pramonės šakos profilį; konkurencinę padėtį (situaciją) išmatuotą pagal vėliausius tarptautinės prekybos statistikos duomenis; pasaulinės rinkos dalies kitimo dinamiką ir jos veiksnių dekompoziciją (žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Inžinerinės pramonės gaminiams priskirtinos penkios prekių grupės, kurioms yra skaičiuojamas tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksas. Pagrindinių metalų gamybos veiklų gaminiai. Šiai grupei priskiriami metalai ir jų gaminiai: vielos, vamzdžiai, konteineriai, varžtai, įvairūs įrankiai ir kt. Ne elektros mašinos (angl.: non-electric machinery). Skaičiuojant tarptautinės prekybos rezultatyvumo indeksą, šioje grupėje agreguojami duomenys apie tarptautinę prekybą garo turbinomis ir generatoriais, boileriais, ne elektros varikliais, civilinės inžinerijos įranga, įvairių pramonės šakų (maisto, tekstilės, popieriaus, spausdinimo ir kt.) įrengimais, šildymo ir šaldymo įranga, kranais, sklendėmis ir kt. 31 Tarptautinės Prekybos Centras (ITC, yra Pasaulio Prekybos Organizacijos (WTO, ir Jungtinių Tautų (UN, bendras projektas. ITC tikslas yra padėti besivystančioms ir pereinamojoje vystymosi fazėje esančioms šalims pasiekti darnaus šalies vystymosi tikslų, per vietinės produkcijos eksporto skatinimą ir jo apimčių didinimą. 32 International Trade Centre. (2007). Trade Performance Index: Technical Notes. Geneva.

40 Transporto įranga. Apibendrinami prekybos variklinėmis transporto priemonėmis, įskaitant geležinkelio, vandens ir oro transportą, taip pat motociklus ir motorolerius, duomenys. Informacinių technologijų ir vartotojų elektronikos prekių grupei priskiriami kompiuteriai bei jų komponentai, kiti duomenų apdorojimo įrenginiai, elektroninė biuro įranga, televizijos ir radijo imtuvai, garso įrašymo, fotografijos, telekomunikacijų įranga. Elektronikos komponentai. Čia apibendrintai analizuojami prekybos duomenys apie elektrines galios generavimo mašinas, elektros tinklų instaliavimo elementus, elektroninę medicinos techniką, ir kt. Tarp Lietuvos eksportuotojų tarptautinės prekybos atskiromis inžinerinės pramonės gaminių grupėmis bendrąją situaciją apibūdinančių rodiklių įdomus yra santykinės eksporto prekės vieneto vertės rodiklis. Lyginant su vidutinėmis pasaulio eksporto kainomis, keturiose iš penkių prekių grupių vidutinė eksportuojamo prekės vieneto kaina yra didesnė už pasaulinį vidurkį (žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Tai teigiamas bruožas. Galima teigti, kad Lietuvos gamintojai, eksportuodami šias prekes, konkuruoja ne kaina, bet išskirtinumu ir specifinėmis gaminio savybėmis. Natūralu, kad nedidelė šalis, negali įgyti kainos konkurencinio pranašumo tarptautinėse rinkose, todėl Lietuvos gamintojams tenka ieškoti papildomų produkto savybių, kurios leistų gaminius realizuoti didesnėmis už vidutines pasaulines rinkos kainomis. Metalo ir metalo gaminių prekių grupėje Lietuvos eksportuotojų kainos yra taip pat santykinai didesnės už pasaulio vidurkį. Pagal vidutinės eksporto prekės vieneto kainos rodiklį visoje inžinerinės pramonės šakoje išsiskiria transporto priemonių prekių grupė. Nors eksportuotos produkcijos vertė daugiau nei du kartus viršiją visų kitų analizuojamų inžinerinės pramonės gaminių prekių grupių eksporto apimtį, tačiau vidutinė eksportuoto prekės vieneto kaina sudaro tik pusę vidutinės pasaulinės prekybos vieneto kainos. Vadinasi Lietuvos gamintojai eksportuoja itin žemos pridėtinės vertės transporto priemonių prekių grupės gaminius. Tikėtina, kad tokia situacija riboja Lietuvos gamintojų konkurencingumą, nes pigi produkcija neleidžia didinti pajamų, kelti šalies gyventojų gyvenimo lygį. Kaina grindžiama konkurencija nėra perspektyvi nedidelės šalies gamintojams, kurioje sudėtinga išvystyti itin didelės apimties gamybą, leidžiančią lengviau mažinti gamybos kaštus ir produkcijos kainą. Transporto priemonių prekių grupė aktuali dar ir dėl to, kad ji, lyginant su kitomis inžinerinės pramonės prekių grupėmis, sudaro didžiausią dalį Lietuvos tarptautinėje prekyboje (tiek eksporte, tiek ir importe), kuri viršija 10% tarptautinės prekybos apimties, kai prekybai kitomis inžinerinės pramonės prekių grupėmis tenka nuo 4% iki 8% eksporto ar importo apimties (žr. lenteles 3.1 ir 3.2) m. laikotarpiu labiausiai išaugo ne elektros mašinų prekių grupės bei informacinių technologijų ir vartotojų elektronikos gaminių eksportas. Augimas siekė atitinkamai vidutiniškai 43% ir 56% kasmet ir pagal vidutinį metinį eksporto vertės augimą Lietuva buvo reitinguojama 5 vietoje tarp 140 ne elektros mašinų prekių grupės gaminius eksportuojančių šalių ir 10 vietoje tarp 107 informacinių technologijų ir vartotojų elektronikos prekes gaminančių ir eksportuojančių šalių (žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Santykinis prekybos balansas rodo, kad visų prekių grupių prekybos balansas yra neigiamas. Didžiausias neigiamas santykis 2006 m. buvo fiksuojamas prekyboje pagrindinių metalų ir ne elektros mašinų prekių grupių gaminiais. Grynasis tarptautinės prekybos balansas (P1, žr. lenteles 3.1 ir 3.2) laikomas patikimu šalies konkurencinės pozicijos tarptautinėse rinkose įvertinimo indikatoriumi dėl dviejų priežasčių: 1) jį skaičiuojant eliminuojama reeksporto įtaka prekybos apimčiai; 2) jame atsispindi tarptautinis gamybos procesų pasiskirstymas, nes didžioji dalis importuotų tarpinių gamybos produktų, kurie vėliau patenka į eksporto apimtį, dažnai priklauso tam pačiam pramonės sektoriui. Todėl prekybos balanso indikatorius suteikia galimybę labai paprastai įvertinti konkretaus pramonės sektoriaus gaminių gamybos procesų globalizacijos tendencijas, įvertinti atskirų šalių konkurencines pozicijas šioje struktūroje. 40

41 41 N Lentel ė 3.6. Tarptautin s prekybos rezultatyvumo indeksas, 2006 m. Pramonės sektoriai: Pagrindini ų metal ų, ne elektros mašin ų, transporto priemoni ų gamyba Indikatorius ė 33 Pagrindiniai metalai Vertė Transporto priemonės Vertė Eksportuojanči ų šali ų skaičius Rangas Ne elektroninė s mašinos Rangas Vertė Rangas Bendrasis šalies apibūdinimas G1 G2 Eksporto vert ė, tūkst. JAV dolerių 627, , 650 1,400,47 Vidutinis eksporto vertė s augimas, per metus, % 26% 54 43% 5 12% 80 G3 Dalis šalies eksporte, % 4% 4% 10% 4 G4 Dalis šalies importe, % 8% 8% 13% G5 Santykinis prekybos balansas, % - 45% - 46% - 29% G6 Santykin ė vieneto vert ė (kai pasaulio vidurkis = 1) P1 P2 Prekybos balansas, tūkst. JAV dol Eksporto vert ė tenkanti vienam gyventojui, tūkst. JAV dolerių Padė ties 2006 m. indeksai P3 Pasaulio rinkos dalis, % 0. 06% % % 43 P4a Produkto diversifikacija (ekvivalentini ų produkt ų skaičius) Pokyč io m. indeksai P4b Produkto koncentracija (pasklidimas) P5a P5b C1 Rink ų diversifikacija (ekvivalentinių rink ų skaičius) Rink ų koncentracija (pasklidimas) Santykinis pasaulinė s rinkos dalies pokytis per metus, % 0. 03% 0. 27% 0. 00% C1a Konkurencingumo efektas, % 0. 02% % % 102 C1b Pradin ė geografin ė specializacija,% 0. 03% % % 22 C1c Pradin ė produkto specializacija, % 0. 03% % % 67 C1d Adaptavimosi efektas, % % % % 96 C2 Atitikimas pasaulinė s rinkos paklausos pokyčiams Lietuvos inžinerinės pramonės atveju, kaip jau minėta, tarptautinės prekybos balansas visose prekių grupėse yra neigiamas. Analizuojant tarptautinį šalies pramonės sektoriaus konkurencingumą, svarbu pažvelgti į šalies reitingą, kuris yra nustatomas pagal šį rodiklį. Akivaizdu, kad nei vienoje iš aptariamų inžinerinės pramonės gaminių grupėje Lietuvos konkurencinė pozi- 33 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC).

42 cija negali būti aukšta. Sąlyginai lyderiauja informacinių technologijų ir vartotojiškos elektronikos bei kitų elektros komponentų prekių grupės; tarptautinės prekybos šių prekių grupių gaminiais rezultatas 2006 m. leidžia Lietuvai būti reitinguojamai atitinkamai 58 ir 62 pozicijose (žr. lentelę 3.2). Pagrindinių metalų, ne elektronikos mašinų ir transporto priemonių prekių grupėse tarptautinėje prekyboje pagal prekybos balanso rodiklį sudarytame reitinge Lietuvos gamintojai užima atitinkamai 112, 85 ir 83 pozicijas. Tokioje situacijoje jau dabar galima daryti išvadą, kad Lietuvos inžinerinės pramonės tarptautinis konkurencingumas nėra aukštas. Toliau galėsime analizuoti tik pramonės šakos specifiškumą ir atskirų jos gaminių vaidmenį vertinant vietinio šalies lygmens konkurencingumą, kaip rodiklį rodantį atskirų gaminių tarptautinės prekybos reikšmę vietos ekonomikai, bet ne jų vaidmenį tarptautinėje konkurencijoje. Metalo ir metalo gaminių prekių grupėje neigiamas prekybos balansas yra pats didžiausias, lyginant su kitomis inžinerinės pramonės gaminių grupėmis. Lietuva čia yra reitinguojama tik 112 pozicijoje ir tai kelia ypatingus iššūkius šakos tarptautiniam konkurencingumui. Lentel ė 3.7. Tarptautin s prekybos rezultatyvumo indeksas, 2006 m. Pramonės sektoriai: IT ir vartotojiška elektronika, elektronikos komponentai N Indikatorius ė 34 IT ir vartotojiška elektronika Elektronikos komponentai Vertė Rangas Vertė Rangas Eksportuojanči ų šali ų skaičius Bendrasis šalies apibūdinimas G1 G2 Eksporto vert ė, tūkst. JAV dolerių 551, , 796 Vidutinis dksporto vertė s augimas, per metus, % 56% 10 18% 48 G3 Dalis šalies eksporte, % 3% 4% G4 Dlis šalies importe, % 5% 4% Padė ties 2006 m. indeksai G5 Santykinis prekybos balansas, % - 31% - 15% G6 P1 P2 Santykin ė vieneto vert ė (kai pasaulio vidurkis = 1) Prekybos balansas, tūkst. JAV dol , , Eksporto vert ė tenkanti vienam gyventojui, tūkst. JAV dolerių P3 Pasaulio rinkos dalis, % 0. 05% % 54 P4a Produkto diversifikacija (ekvivalentini ų produkt ų skaičius) P4b Produkto koncentracija (pasklidimas) P5a P5b Pokyč io C m. indeksai Rink ų diversifikacija (ekvivalentinių rink ų skaičius) Rink ų koncentracija (pasklidimas) Santykinis pasaulinė s rinkos dalies pokytis per metus, % 0. 49% 0. 03% C1a Konkurencingumo efektas, % 0. 26% % 47 C1b Pradin ė geografin ė specializacija,% 0. 10% % Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC).

43 43 C1c Pradin ė produkto specializacija, % 0. 07% % 114 C1d Adaptavimosi efektas, % 0. 06% % 21 C2 Atitikimas pasaulinė s rinkos paklausos pokyčiams 38 55

44 Kita vertus, vienam šalies gyventojui tenkančios eksporto apimties rodiklis rodo, kad, nepaisant neigiamo prekybos balanso, kuris rodo tai, kad šalis nėra specializuota inžinerinės pramonės gaminių gamyboje (vietos gamintojai nepatenkina šalies vidinio vartojimo poreikių ir šios pramonės gaminius tenka importuoti), tačiau eksporto apimtis tenkanti vienam šalies gyventojui leidžia Lietuvai būti reitinguojamai ketvirtajame šalių eksportuotojų dešimtuke tarp inžinerinės pramonės gaminius eksportuojančių šalių (detaliai pagal atskiras prekių grupes žr. lentelėse 3.1 ir 3.2). žemesnė pozicija Lietuvai tenka tik kaip pagrindinių metalo gaminių eksportuotojai ir tai natūralu, nes šalis neturi šių gaminių gamybai reikalingų gamtinių išteklių. Didžiausia tarp analizuojamos pramonės šakos gaminių grupių pasaulinės rinkos dalis tenka transporto priemonių prekių grupei (0,11%). Kitų prekių grupių svyruoja apie 0,05-0,07%. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad Lietuva negali būti reikšminga tarptautinio lygmens žaidėja, tačiau galima daryti prielaidą, kad šalies gamintojai turi išvystę tam tikrus specifinius gaminius, kurie užtikrina tam tikrą konkurencinę poziciją tarptautinėje prekyboje. Kalbant konkrečiai apie metalo ir metalo gaminių prekių grupę, detaliau ši specifika yra analizuojama tolimesniuose šio skyriaus poskyriuose. Tiek pagal pasaulinės rinkos dalies rodiklį, tiek ir reitinguojant pagal vienam šalies gyventojui tenkančios eksporto vertės rodiklį, Lietuvos inžinerinės pramonės atskirų gaminių grupių pozicijos pasauliniame analizuojamos pramonės šakos konkurencingumo reitinge yra daugiau ar mažiau aukštesnės už poziciją šalių sąraše, kuris yra sudarytas pagal tarptautinės prekybos balanso rodiklį. Tai rodo, kad Lietuvos inžinerinės pramonės veiklos efektyvumas yra aukštesnis, nei būtų galima spręsti vien pagal prekybos balanso rodiklį, nes, tikėtina, kad didelę dalį importo sudaro negalutinio vartojimo prekės (nes pramonė yra veikianti, ji eksportuoja ir yra fiksuojama tam tikra jos vieta pasaulinėje eksporto rinkoje), kurios papildomai apdirbtos Lietuvoje yra eksportuojamos. Tačiau šios gamybos nepakanka vietinės paklausos poreikiams patenkinti, todėl papildomas importas generuoja didelį neigiamą tarptautinės prekybos balansą. Apibendrinant tarptautinės prekybos balanso, vienam šalies gyventojui tenkančios eksporto apimties ir pasaulinės rinkos dalies rodiklius, galima daryti išvadą, kad konkurencingiausias ir šalies ekonomikai reikšmingiausias tarp analizuojamųjų yra transporto priemonių gamybos sektorius, užimantis santykinai aukštą poziciją tiek globalaus veiklos pasiskirstymo požiūriu (didžiausia tarp Lietuvos inžinerinės pramonės prekių grupių pasaulinės rinkos dalis), tiek ir pagal šalyje sukuriamos eksporto produkcijos apimtį (šalies gyventojui tenkančios produkcijos apimtis daugiau nei du kartus viršija bet kurios iš kitų keturių analizuojamų prekių grupių analogišką rodiklį). Atrodytų paradoksalu, bet tuo pačiu, kaip jau minėta transporto priemonių prekių grupės tarptautinės prekybos pagrindinis tiesioginis rezultatas tarptautinės prekybos balansas yra blogiausiai (didžiausias neigiamas) lyginant su bet kuria iš kitų keturių analizuojamų inžinerinės pramonės prekių grupių. Tokia situacija susiklosto dėl to, kad Lietuvos gamintojai eksportuoja ne masinio naudojimo produkciją, kurios prekybos apimtys, lyginant su svarbiausiomis prekėmis šioje grupėje nėra tokios didelės, kad galėtų atsverti masinio naudojimo gaminių importą. Eksportuojamų gaminių diversifikacijos požiūriu Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus konkurencingumas negali būti įvertinamas vienareikšmiškai. Eksporto diversifikacijos lygis 35 yra patikimas produkcijos struktūros ir šakos išsivystymo lygio indikatorius. Diversifikacija apriboja priklausomybę nuo nedidelio skaičius produktų ir sumažina šalies pramonės šakos jautrumą tai šakai specifiniams išorinės aplinkos poveikiams. Ekvivalentiniais produkto vienetais (žr. P4a indikatorių, lentelėse 3.1 ir 3.2) yra laikomi eksportuojami gaminiai, kurių svarba eksporto struktūroje yra vienoda (kitaip sakant, mažiau reikšmingi gaminiai yra apjungiami iki tokio lygmens, kuris leidžia išskirti papildomą ekvivalentinį gaminio vienetą). Taip pat apskaičiuojamas ekvivalentinių rinkų skaičius (detaliau ekvivalentinių produktų ir ekvivalentinių rinkų skaičiavimo metodika ir taikomos formulės aprašytos Tarptautinės prekybos centro metodiniame leidinyje, žr. nuorodą išnašose). Kaip matome 3.1 ir 3.2 lentelėse dideliu ekvivalentinių produktų skaičiumi išsiskiria metalo gaminių ir mašinų prekių grupės. Transporto priemonių, taip pat kaip ir vartotojų elektroni- 35 International Trade Centre. (2007). Trade Performance Index: Technical Notes. Geneva. 44

45 kos bei elektros komponentų prekių grupių eksportuojamų ekvivalentinių gaminių skaičius yra maždaug keturis kartus mažesnis. Interpretuojant tokius rezultatus galima būtų teigti, kad metalo gaminių ir mašinų prekių grupės Lietuvos inžinerinėje pramonėje yra stipriai išplėtotos, struktūriškai kompleksinės. Tačiau to negalima laikyti patikimu aukšto konkurencingumo lygio indikatoriumi, nes daug mažesnis kitų inžinerinės pramonės prekių grupių eksportuojamų ekvivalentiškų gaminių skaičius leidžia Lietuvai būti reitinguojamai palyginti nedaug žemesnėse pozicijose. Pavyzdžiui (žr. 3.1 ir 3.2 lenteles): maždaug 40 ekvivalentinių gaminių eksportuojantys metalo gaminių ir mašinų gamybos Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriai yra reitinguojami trečiajame šalių eksportuotojų dešimtuke, transporto priemonių gamintojai eksportuojantys tik 9 ekvivalentinius gaminius yra reitinguojami dešimčia pozicijų žemiau. Iš to galima daryti išvadą, kad pasaulinė prekyba metalo ir mašinų prekių grupių gaminiais yra daug kompleksiškesnė ir struktūriškai sudėtingesnė (prekyboje dalyvaujančių gaminių asortimento prasme), lyginant su tarptautinės prekybos transporto priemonėmis sąlygomis. Produkto koncentracijos (pasklidimo) indeksas papildo ekvivalentinių gaminių skaičiaus rodiklį. Koncentracijos (pasklidimo) rodikliu išmatuojama dispersija tarp didžiausios ir mažiausios analizuojamų statistinių dydžių reikšmių. Nesigilinant į matematinį šių rodiklių skaičiavimo logikos pagrindimą, čia galima konstatuoti, kad Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriaus eksporto gaminių struktūra yra gana įvairi (atskirų produktų eksporto apimties prasme), skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių eksporto apimčių gaminių yra gana reikšmingi, nes atskiros Lietuvos inžinerinės pramonės prekių grupės pagal eksporto gaminių koncentracijos rodiklį yra reitinguojamos trečiame šalių eksportuotojų dešimtuke. Nei viena iš Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių prekių grupių nėra eksportuojamos į daugiau nei 10 ekvivalentinių rinkų (visi skaičiavimai atlikti Tarptautinės prekybos centro ekspertų, pagal 2006 m. tarptautinės prekybos duomenis). Čia vėlgi, pagal eksportuotojų turimų ekvivalentinių eksporto rinkų skaičiaus rodiklį sudarytame šalių eksportuotojų reitinge Lietuvos inžinerinės pramonės metalo gaminių, mašinų ir transporto priemonių prekių grupės yra reitinguojamos atitinkamai 38, 74 ir 48 pozicijose. Nors absoliutus ekvivalentinių rinkų skaičius taip pat tesiekia 10, tačiau elektronikos gaminių prekių grupių reitingas yra aukštesnis. Tikėtina, kad tokią situaciją lemia specifinė šių prekių grupių tarptautinės prekybos struktūra (tarptautinėje prekyboje lyderiauja stambesni eksportuotojai, valdantys didesnę pasaulinės eksporto rinkos dalį). Rinkų koncentracijos (pasklidimo) rodiklis atskleidžia, kad eksporto apimčių skirtumai tarp nedidelio skaičiaus eksporto rinkų yra gana dideli (tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos inžinerinės pramonės prekių grupių reitingai pagal eksporto rinkų koncentracijos rodiklį yra gana žemi, žr. lenteles 3.1 ir 3.2). Vadinasi, net ir nedideliame ekvivalentinių eksporto rinkų sąraše yra keletas pagrindinių, vadinasi realiai eksporto sąlygos Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių gamintojams yra dar sudėtingesnės, nes jų produkcijos pirkėjai koncentruojasi vos keliose rinkose. Besikeičiančios prekybos sąlygos šiose pagrindinėse eksporto rinkose gali kelti didelius iššūkius pramonės sektoriaus konkurencingumui. Prekybos koncentracija keliose svarbiausiose rinkose apriboja lankstumo, derėjimosi dėl prekybos sąlygų galimybes. Todėl, Lietuvos gamintojai turėtų peržiūrėti savo prekybos krypčių pasirinkimo strategijas, stengtis išplėsti prekybos kryptis, nes mažas ekvivalentinių rinkų skaičius rodo, kad šios galimybės dar nėra pakankamai efektyviai išnaudotos. Pasaulinės rinkos dalies pokyčio indeksas (rodiklis C1 lentelėse 3.1 ir 3.2) atskleidžia, kad analizuojamos Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių prekių grupės pasaulinės rinkos dalį 2006 m. didino nežymiai. Mažiausiai keitėsi elektronikos komponentų, metalo gaminių ir eksportuojamų transporto priemonių pasaulinės rinkos dalis, šiek tiek ženkliau padidėjo (iki 0,5%) tik mašinų ir informacinių technologijų bei vartotojų elektronikos prekių grupės pasaulinės rinkos dalis. Tarptautinės prekybos centro sudarytose prekybos rezultatyvumo vertinimo lentelėse taip pat išskirti ir įvertinti pasaulinės rinkos dalies pokytį per analizuojamą laikotarpį lėmę veiksniai. Galima pastebėti (žr. lenteles 3.1 ir 3.2), kad didžiausią teigiamą ir neigiamą įtaką pasaulinės rinkos dalies pokyčiui turėję veiksniai skirtingose prekių grupėse yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, kalbant apie metalo gaminių prekių grupę, matome, kad neigiamai pasaulinės eks- 45

46 porto rinkos dalies pokytį labiausiai įtakojo adaptavimosi efektas. Adaptavimosi efektas pasaulinės rinkos dalies pokyčio veiksnių dekompozicijoje parodo šalies gebėjimą savo eksportą taikyti prie pasaulinės rinkos paklausos pokyčių. Teigiama įtaka pasaulinės rinkos dalies pokyčiui atsiranda, kai eksportas kinta ta pačia linkme, kaip ir importo apimtys importuojančiose šalyse. Konkurencingumo efektas pasaulinės rinkos dalies dinamikos dekompozicijoje yra apibūdinamas kaip rinkos dalies įgijimas ar praradimas dėl importo struktūros pasikeitimo importuojančiose šalyse (rinkos dalies pokyčio importo šalyje), eliminavus eksporto struktūros pasikeitimo įtaką. Geografinės specializacijos veiksnys atskleidžia importuojančių šalių rinkų dinamikos (importo šalies dalies pasaulio importo struktūroje pokyčio) įtaką analizuojamos eksportuojančios šalies (t.y. Lietuvos) pasaulinės rinkos dalie pokyčiui. Produkto specializacijos veiksnys (turėjęs didelę neigiamą įtaką elektronikos komponentų prekių grupės pasaulinės rinkos dalies pokyčiui) atskleidžia vietinės gamybos struktūros įtaką eksporto rinkos dalies augimui; kitaip sakant, Lietuvos elektronikos komponentų prekių grupės eksporto rinkos dalis sumažėjo, dėl importo rinkose išaugusios vietinių gamintojų įtakos (nulėmusios importo apimties mažėjimą). Pagal šalies eksporto struktūros atitikimo pasaulinės rinkos paklausos pokyčiams rodiklį (žr. C2 indikatorių, lentelėse 3.1 ir 3.2), Lietuvos inžinerinės pramonės gaminių prekių grupės yra reitinguojamos gana žemai. Šio rodiklio apskaičiavimo pagrindas yra koreliacijos koeficientas tarp eksporto apimties iš šalies ir pasaulinio importo apimties pokyčių šalies eksportas atitinka pasaulinės rinkos paklausos pokyčius, kai eksporto struktūra keičiasi taip pat, kaip ir apibendrinto pasaulio importo struktūra. Galima daryti išvadą, kad gana prasti aukščiau aptarti Lietuvos inžinerinės pramonės tarptautinės prekybos rezultatai yra sąlygoti taip pat ir nesugebėjimo prisitaikyti prie pasaulinės rinkos paklausos pokyčių tendencijų. Apžvelgę bendrąją visos inžinerinės pramonės tarptautinės prekybos situaciją ir jos rezultatyvumą, tolimesniuose šio skyriaus poskyriuose detaliau vertinsime konkrečiai jau tik Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės lyginamąjį pranašumą tarptautinėje prekyboje Tarptautinėje prekyboje pranašiausių metalo gaminių identifikavimas Išvadas apie atskirų analizuojamo Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus gaminių tarptautinį konkurencingumą grįsime atskleistojo lyginamojo pranašumo (angl.: revealed comparative advantage RCA) logika. Makroekonominė bei šakos įmonių ekonominės veiklos rezultatų analizė gali būti atliekama pagal svarbiausius indikatorius, tokius kaip pardavimų bei eksporto apimtys, sukuriama pridėtinė vertė ir kt., juos lyginant su analogiškais pasaulio, OECD ar ES šalių indikatoriais. Pramonės šaka laikoma konkurencinga, jei jos lyginamasis svoris pagal atskirus rodiklius viršija šalies ekonomikos lyginamąjį svorį pasaulio, OECD ar ES mastu. Tradiciškai RCA indeksas skaičiuojamas naudojant struktūrinius užsienio prekybos rodiklius ir leidžia palyginti analizuojamos prekės ar jų grupės dalį visų prekių eksporte tiriamojoje šalyje su atitinkama jos dalimi tiriamoje šalių grupėje (lyginamojoje bazėje). Išstudijavę pastarųjų dešimtmečių metodologinę literatūrą ir empirinių tyrimų studijas, autoriai 36 išskiria penkias galimas RCA indekso interpretacijas (taikymo tyrimuose paskirtis): Anot autorių, RCA indeksas gali būti naudojamas kaip: tarptautinių prekybos santykių nagrinėjimo indikatorius; prekybos srautų struktūrinis rodiklis, naudojamas šalies specializacijai nustatyti (šalies specializacija, tai kriterijus, parodantis kaip šalis paskirsto savo išteklius skirtingoms ekonominės veiklos šakoms / gamybos sektoriams); šalies stipriosioms ir silpnosioms pramonės šakos nustatyti (identifikuoti); atskleistasis lyginamasis pranašumas kaip tarptautinio konkurencingumo indikatorius, kai pagal RCA reikšmę sprendžiama apie prekių konkurencingumą tarptautinėse eksporto rinkose; Vitunskienė, V., Serva, E. (2006). Atskleistasis santykinis pranašumas: teorinis požiūris ir Lietuvos pieno sektoriaus analizė ES-15 atžvilgiu. Ekonomika, 73, p

47 vienas iš sudėtinių elementų kompleksiškai vertinant atskirų šalių ir jų pramonės sektorių tarptautinės prekybos rezultatyvumą (pavyzdžiui: aukščiau aptartojo tarptautinės prekybos rezultatyvumo indekso sudarymo atveju). Tokios ekonominės veiklos sektoriaus konkurencingumo vertinimo metodologijos privalumas yra tas, kad empiriškai įvertinami veiklos rezultatai, jie palyginami su didesnio ekonominio regiono rodikliais. Strateginiu požiūriu svarbiausias tokios metodikos trūkumas yra tas, jog šie skaičiai parodo tik situaciją konkrečiu metu, geriausiuoju atveju tam tikrą dinamiką. Ji neleidžia įvertinti konkurencinio pranašumo šaltinių ir potencialo. Tačiau vertinant šakos konkurencingumą įvairiais metodais ir pjūviais, pastarasis metodas yra labai vertingas, nes kiti metodai daugiau rodo šakos konkurencingumo potencialą, bet ne esamą konkurencingumą. Spręsdami apie analizuojamo pramonės sektoriaus gaminių tarptautinį konkurencingumą, juos vertinsime pagal atskleistojo lyginamojo pranašumo logiką, šį pranašumą atskleisdami pagal tarptautinės prekybos (t.y. eksporto) rezultatus. Tarptautinės prekybos duomenys, kaip konkurencingumo per atskleistąjį lyginamąjį pranašumą (angl.: revealed comparative advantage RCA) vertinimo pagrindas, turi trūkumų 37 : Prekybos duomenys niekada nebūna visiškai pilni. Yra šalių, kurios vengia pateikti tarptautinės prekybos duomenis juos apdorojančioms organizacijoms (pavyzdžiui: Jungtinių Tautų Organizacijai, kurios duomenų bazėmis remiasi ir šioje studijoje naudojamų Tarptautinės prekybos centro analitinių įrankių kūrėjai). Duomenų rinkime ir apdorojime neišvengiamos klaidos ir netikslumai (kaip beje ir bet kurio kito duomenų šaltinio atveju). Dauguma šalių į tarptautinės prekybos statistiką įtraukia importo reeksportui ir reeksporto duomenis. Todėl statistikoje gali atsispindėti netikslūs realią situaciją iškreipiantys faktai, pavyzdžiui: šalis, kurioje nėra vystoma aviacijos pramonė, gali būti matoma, kaip lėktuvų eksportuotoja vien dėl to, kad joje veikianti aviakompanija pardavė dėvėtus lėktuvus (todėl ir šioje ataskaitoje pirmiausia buvo aptartos sektoriaus charakteristikos, kurios rodo realią analizuojamo pramonės sektoriaus veiklos apimtį Lietuvoje). Pagal tarptautinius susitarimus dėl prekybos statistikos teikimo, eksporto verte yra nurodoma galutinė kontrakto vertė, kuri labai skiriasi nuo šalyje sukurtos vertės (angl.: local value added). Daugumoje apdirbimo veiklų šalyje pagamintų produktų vertėje vietinė pridėtinė vertė gali siekti mažiau nei 20% (todėl detaliam ir tiksliam atskirų produktų tarptautinio konkurencingumo įvertinimui gali būti reikalinga detalesnė vietinės vertės kūrimo grandinės analizė, kurią šioje studijoje, bent jau dalinai, bandoma analizuoti taikant ekspertų apklausos metodą). Detali tarptautinės prekybos statistika yra renkama tik apie prekes. Todėl sunku įvertinti šalies eksportuotų paslaugų konkurencingumą ir įtaką šalies ekonomikai. Net ir analizuojant detaliausiame klasifikacijos lygmenyje, išlieka tikimybė, kad yra agreguojami gana skirtingų ir plačiai diversifikuotų gaminių prekybos duomenys. Duomenų agregavimas visada didina neapibrėžtumą, nes agreguotų grupių pavadinimai (ir platesni apibūdinimai) nesuteikia informacijos apie grupės viduje vyraujančius produktus. Naudojant agreguotus duomenis galima padaryti klaidingas išvadas. Todėl šioje studijoje, visur kur tik įmanoma, stengiamasi pasiekti smulkiausius produktų klasifikacijos lygius, ir, bent fragmentiškai, iliustruoti duomenis apibūdinančius tarptautinę prekybą konkrečiais analizuojamajame sektoriuje sukurtais produktais. Valiutų kursų svyravimai nevisada teisingai įvertinami tarptautinės prekybos statistikoje. Prekybos duomenys yra renkami vietos valiuta ir tik vėliau juos apdorojant konvertuojami į vertę JAV doleriais ir kita palyginimui naudojama valiuta. Duomenų nepateikusių šalių prekybos rodikliai yra įvertinami veidrodiniu principu pagal prekybos partnerių duomenis, tačiau akivaizdu, kad toks įvertinimas negali būti visiškai tikslus. 37 International Trade Centre. (2007). Trade Performance Index: Technical Notes. Geneva. 47

48 Nepaisant išvardintų trūkumų, tarptautinės prekybos duomenys yra bene pagrindinis lyginamojo pranašumo vertinimo duomenų šaltinis. Apskaičiuojant RCA indeksą yra taikoma formulė: RCA ij = ( xij / X j) ( xiw / X w), šioje formulėje: x ij konkrečios pramonės šakos ar produkto i eksporto vertė iš šalies j; X j visa eksporto iš šalies j vertė; x iw pramonės šakos ar produkto i pasaulinio w (ar regiono, pvz.: ES) eksporto vertė; X w visa eksporto pasaulyje w (ar lyginamajame regione) vertė. Matematinės santykių transformacijos leidžia pagrindinę RCA indekso formulę išreikšti paprastesne ir lengviau interpretuojama forma: RCA = x / x ) ( X / X ) ij ( ij iw j w Prasminė tokios išraiškos interpretacija yra tokia: 48 Didesnė už vienetą indekso reikšmė rodo, kad šalis specializuojasi analizuojamos prekės eksporte ir dėl to turi santykinį pranašumą tiriamosios bazės atžvilgiu. Jei indekso reikšmė lygi vienetui, santykinis pranašumas yra neutralus, reiškiantis, kad šalies padėtis rinkose yra artima vidutinei kitų šalių padėčiai. Mažesnė už vienetą indekso reikšmė rodo, kad šalies padėtis eksporto rinkose yra prastesnė (lyginant su vidutiniu lygiu). Dėl indekso asimetriškumo (neigiamai vertinamų reikšmių diapazonas apima skaičių aibę RCA = nuo 0 iki vieneto, o teigiamai nuo 1 iki begalybės) mokslinėse diskusijose yra siūloma naudoti Vi daugiau kategorijų indekso reikšmių interpretavimui. Pavyzdžiui: reikšmes tarp 1 ir 2 vertinti kaip silpną lyginamąjį pranašumą, tarp 2 ir 4 kaip vidutinio stiprumo lyginamąjį pranašumą, reikšmes didesnes už 4 kaip stiprų lyginamąjį pranašumą tarptautinėje prekyboje. Šią pastabą taip pat stengsimės įvertinti tolimesniuose skyriuose, analizuodami Lietuvos metalo gaminių gamybos pramonės lyginamąjį pranašumą. Atskleistojo lyginamojo pranašumo analizę šioje studijoje atliksime naudodami užsienio prekybos duomenis, kurie yra teikiami pagal kombinuotosios nomenklatūros tarptautinėje prekyboje klasifikatorių 38. Diagramose, lentelėse ir tekste yra naudojami neoficialūs sutrumpinti (patogesni) prekių grupių apibūdinimai, kurie visada teikiami kartu su klasifikacijos kodu. Pilnas visų antrojo lygmens kodų sąrašas yra pateiktas šios studijos priede (žr. Priedas 1) todėl tikrąjį konkrečios prekių grupės turinį galima pasitikslinti pagal priede pateikiamą oficialių apibūdinimų sąrašą. Pereidami prie detalesnės pranašiausių metalo gaminių gamybos pramonės prekių grupių analizės jų turinį patikslinsime vėliau, analizėje taip pat taikydami neoficialius patogiuosius pavadinimus. Lietuvos eksportuojamų prekių visumoje arba tarp 99 kombinuotosios nomenklatūros skirsnių, beveik pusė gali būti vertinami kaip turintys lyginamąjį pranašumą tarptautinės prekybos rinkose, nes daugiau kaip keturiasdešimties klasifikacijos skirsnių gaminių atskleistojo lyginamojo pranašumo indeksas (RCA) yra didesnis už 1. Paveiksle (žr. Pav. 3.22) pateikiame 40-ties prekių grupių (t.y. kombinuotosios nomenklatūros klasifikacijos skirsnių) sąrašą, kurių RCA indeksas 2006 m. duomenimis buvo daugiau už 1. Paveiksle taip pat atspindėta RCA indekso dinamika m. laikotarpiu. Analizuojant tarptautinės prekybos rezultatyvumą Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcija, detaliau tirsime XV kombinuotosios nomenklatūros skyrių, kuriame klasifikuojami Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai. Šis skyrius apima klasifikacijos skirsnius (detalius klasių apibūdinimus pateikiame 5 priedo lentelėje). 38 Pagal 2006 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra,

49 49 31 Trąšos 53 Augaliniai tekstilės pluoštai 04 Pienas ir pieno produktai 24 Tabakas pakaitalai 94 Baldai; patalynės reikmenys 23 Maisto pramonės liekanos 44 Medienos dirbiniai; medžio anglys 51 Vilna, švelniavilnių plaukai 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies 01 Gyvi gyvūnai 08 Valgomieji vaisiai ir riešutai 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai 56 Vata, veltinys 43 Kailiai ir dirbtiniai kailiai 62 Drabužiai ir jų priedai 07 Valgomosios daržovės 89 Laivai, valtys 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 68 Dirbiniai iš akmens, gipso 10 Javai 21 Įvairūs maisto produktai 11 Malybos produkcija 46 Dirbiniai iš šiaudų 17 Cukrus ir konditerijos gaminiai 55 Cheminiai štapelio pluoštai 27 Mineralinis kuras 96 Įvairūs pramonės dirbiniai 39 Plastikai ir jų dirbiniai 83 Dirbiniai iš netauriųjų metalų 61 Megzti arba nerti drabužiai 35 Albumininės medžiagos 19 Gaminiai iš javų, miltų 03 žuvys ir vėžiagyviai 02 Mėsa ir mėsos subproduktai 58 Specialieji audiniai 54 Cheminiai elementarieji siūlai 49 Spausdintos knygos, laikraščiai 32 Rauginimo arba dažymo ekstraktai 87 Antžeminio transporto priemonės 78 Švinas ir švino dirbiniai Pav Lietuvos eksportuojamos prekės, kuri ų 2006 m. RCA 1, indekso kitimo dinamika m Šaltinis. Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center). Indeksas skaičiuojamas įvertinant daugiau nei 200 šalių prekybos duomenis. Šalių sąrašas pateikiamas priede.

50 Dirbiniai iš netauriųjų metalų (83 kombinuotosios nomenklatūros skirsnis) taip pat švinas ir švino dirbiniai (78 skirsnis) yra dvi prekių grupės kurios patenka tarp tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašių Lietuvos pramonės gaminių. Iš paveikslo matome, kad m. laikotarpiu abiejų šių prekių grupių RCA indekso reikšmė tendencingai didėjo. Bet tai tik apibendrinta Lietuvos pramonės gaminių tarptautinės prekybos lyginamojo pranašumo rodiklio iliustracija. Kaip jau minėta aukščiau, detalesnė analizė gali atskleisti lyginamai pranašius šalies pramonės gaminius, kurių pranašumas tarptautinėje prekyboje gali būti identifikuotas tik analizuojant smulkesnius klasifikacijos vienetus, nes agreguojant duomenis, į vieną grupę patenkant didesnę ir mažesnę prekybos apimtį turinčioms prekėms, pasislepia skirtumai. Analizuojant keturių klasifikacijos ženklų detalumo lygmenyje, išryškėja tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašiausi Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės gaminiai. Lentelėje pavaizduota dvidešimties 2008 m. didžiausią eksporto apimtį (vertine išraiška) turėjusių metalo pramonės gaminių prekių grupių eksporto dinamika m. Lentel ė 3.8. Dvidešimt Lietuvos pramonės gamini ų preki ų grupi ų, kuri ų eksporto vert ė 2008 m. buvo didžiausia, eksporto vertė s apimtis m. 40 Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai Grupė s kodas Sutrumpintas preki ų grupės pavadinimas Eksporto vert ė, tūkst. JAV dolerių 2004 m m m m m Juodųj ų metal ų atliekos ir laužas Metalo konstrukcijos (stogai, karkasai, durys, kt.) Kiti geležies arba plieno gaminiai Viela iš geležies arba plieno Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai Aptaisai, ratukai, kabyklos, dur ų sklendės Ferolydiniai Vamzdžiai iš geležies ar plieno, profiliai Vinys, smeigtukai iš geležies ar plieno Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti Plokšti valcavimo (karštai) produktai Kampuočiai, fasoniniai profiliai Rezervuarai, bakai, cisternos (talpa > 300 l.) Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, kt., Aliumininės konstrukcijos ir j ų dalys Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai Vario atliekos ir laužas Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.) Vamzdeli ų jungiamosios detalės (fitingai) Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai, dalys Tarp Lietuvos daugiausia eksportuojamų metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vyrauja 72 ir 73 kombinuotosios prekių nomenklatūros skirsniuose klasifikuojami gaminiai geležis, plienas ir dirbiniai iš šių metalų. Tarp dvidešimties prekių grupių, kurių eksporto apyvarta 2008 m. buvo didžiausia, taip pat patenka ir 83, 76 ir 74 KN skirsniuose Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

51 klasifikuojamos prekių grupės, atitinkamai: aptaisai, ratukai kabyklos įvairūs kiti smulkūs metalo dirbiniai, aliuminio konstrukcijos ir jų dalys, vario atliekos ir laužas m. antrojoje pusėje prasidėjęs pasaulinis ekonominio augimo lėtėjimas dar neturėjo didelės įtakos Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus konkurencingumui. Galima matyti, kad 2008 m. visų iš dvidešimties didžiausią eksporto apyvartą turėjusių prekių grupių eksporto apimtys augo gana sparčiai (išskyrus nežymų (lyginant su kitų augimu) 20% aptaisų, ratukų sklendžių ir kitų panašių dirbinių (KN-8302) eksporto apimties sumažėjimą). Tarp labiausiai išaugusių (pagal eksporto apimtį) galima pastebėti kitų geležies ir plieno gaminių prekių grupę (KN-7326, čia klasifikuojami malimo įtaisuose naudojami metalo gaminiai, narvai, voljerai, kopėčios ir daugelis kitų gaminių), kurios eksporto vertės augimas 2008 m. viršijo 43%. Daugiau nei 48% per 2008 m. lyginant su 2007 m. išaugo padengtų ir apvilktų valcavimo produktų iš geležies ar plieno eksportas. O padengtų valcavimo produktų iš geležies ar plieno eksportas per 2008 m. išaugo net 189%. Suprantama, augimo pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į absoliučius eksporto apimties duomenis, kurie pateikti 3.3 lentelėje. Detaliau 2008 m. pagal eksporto apimtį pirmavusių dvidešimties metalo gaminių prekių grupių eksporto apimties pokyčiai vaizduojami 3.2 paveiksle Geležies arba plieno laužas, laužo liejiniai Metalo konstrukcijos (stogai, karkasai, durys, kt.) Kiti geležies arba plieno gaminiai Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno Valcavimo prod. padengti, apvilkti (plotis > 600 mm.) Aptaisai, ratukai, kabyklos, durų sklendės Ferolydiniai Vamzdžiai iš geležies ar plieno, profiliai Vinys, smeigtukai iš geležies ar plieno Strypai ar juostos iš geležies ar plieno Valcavimo prod. nepadengti, neapvilkti (plotis > 600 mm.) Kampuočiai, fasoniniai profiliai iš geležies ar plieno Rezervuarai, bakai, cisternos (talpa > 300 l.) Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, kt., Aliumininės konstrukcijos ir jų dalys Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai Vario atliekos ir laužas Plokšti valcavimo produktai (plotis > 600 mm.) Vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) , % , % , % , % Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai ir jų dalys Pav Dvidešimt Lietuvos pramonės gamini ų preki ų grupi ų, kuri ų eksporto vert ė 2008 m. buvo didžiausia, eksporto vertės apimties pokyč iai, m., % 41 Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai Kita vertus, naujausi statistikos departamento skelbiami duomenys (žr. Lentelė 3.9) jau atskleidžia, kad 2009 m., kaip ir bendrai visoje ekonomikoje, metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje tarptautinės prekybos situacija yra gerokai pablogėjusi. Tą jau konstatavome 41 Šaltinis. Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center).

52 ir ankstesniame skyriuje detaliau analizuodami naujausius trumpojo ekonominio periodo duomenis apie sektoriaus vystymąsi. Lentel ė 3.9. Eksporto prekin ė struktūra 2009 m. sausio balandžio mėn 42 Pramonės sektorius: Metalo ir metalo gamini ų gamyba XV KN skyriai, skirsniai Mln. Lt. Dalis Procentais Palyginti su 2008 m mėn. Iš viso 12459, ,3 Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų gaminiai 523,3 4,2-37,9 73 Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) 244,1 2,0-21,0 Netauriųjų metalų ir netauriųjų metalų gaminių prekių skyriuje beveik pusė eksporto apimties tenka gaminių iš geležies ar plieno prekių grupei. Šios prekių grupės eksporto apyvarta 2009 m. sausio-balandžio mėn. sumažėjo 21%, tai yra mažiau nei visos šalies eksportas. Tačiau imant visą XV skyrių, eksportas mažėja beveik 38%, tai yra beveik 10% daugiau nei visos šalies. Pagal RCA indekso reikmę (rengiant šią studiją Pasaulinės prekybos centro (ITC) pateikiami duomenys leido apskaičiuoti tik 2007 m. RCA reikšmes) 2007 m. pirmavusios metalo gaminių pramonės prekių grupės pavaizduotos 3.3 paveiksle. Sutapimas yra tai, kad būtent dvidešimties Lietuvos eksportuojamų metalo ir metalo gaminių prekių grupių RCA indeksas 2007 m. buvo didesnis už vienetą. 52 '7802. Švino atliekos ir laužas '7317. Vinys, smeigtukai iš geležies ar plieno '7217. Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno '7204. Geležies arba plieno laužas, laužo liejiniai '7309. Rezervuarai, bakai, cisternos (talpa > 300 l.) '8306. Varpai, gongai ir pan. dirbiniai '8304. Bylų kartotekų dėžės ir spintos, stovai, kt Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai,dalys '7308. Metalo konstrukcijos (stogai, karkasai, durys, kt.) '7315. Grandinės ir jų dalys iš geležies arba iš plieno '8303. Šarvuoti siefai, dėžės pinigams, dokumentams '8103. Tantalas ir tantalo gaminiai, laužas '7418. Variniai virtuvės reikmenys, varinė santechnika '8302. Aptaisai, ratukai, kabyklos, durų sklendės '8309. Kaščiai, gaubteliai, dangteliai, pakavimo reikm. '7311. Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos '7325. Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai '8311. Viela, strypai, plokštės tinkami litavimui '7610. Aliumininės konstrukcijos ir jų dalys '7326. Kiti geležies arba plieno gaminiai Pav Tarptautinėje prekyboje 2007 m. lyginamai pranašios preki ų grupė s (RCA > 1),indekso dinamika m. 43 Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai 42 Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas Šaltinis. Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center).

53 Pirmojoje pozicijoje (žr. Pav. 3.3) esančios švino, švino atliekų ir laužo prekių grupės (KN-7802) apskaičiuota RCA indekso reikšmė 2007 m. buvo 37, metais šios prekių grupės RCA indeksas kito atitinkamai nuo 8,7 iki 24,4, 2005 m. pasiekdamas 27,0 reikšmę, o 2006 m. sumažėjo iki 20,1. Diagramoje (žr. Pav. 3.3), siekiant aiškiau parodyti kitų prekių grupių RCA indekso dinamiką, indekso reikšmių ašis yra sutrumpinta iki 10, todėl reali švino ir švino atliekų bei laužo prekių grupės RCA indekso reikšmė nėra pilnai matoma. Akivaizdu, kad atskleistojo lyginamojo pranašumo aspektu, tai tikrai išskirtinė Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės prekių grupė. Vertinant vienareikšmiškai pagal RCA indekso reikšmę, tektų daryti išvadą, kad švinas ir švino laužas yra konkurencingiausi Lietuvos metalo gaminių pramonės gaminiai. Tačiau šios prekių grupės nėra tarp dvidešimties tų, kurių eksporto apyvarta paskutiniaisiais duomenimis yra didžiausia (žr. Lentelė 3.3 ir Pav. 3.2). Ši prekių grupė pagal 2008 m. eksporto apyvartos apimties duomenis sudarytame reitinge yra randama dvidešimt pirmojoje pozicijoje, jos eksporto apyvarta 2008 m. lyginant su 2007 m. buvo sumažėjusi 40% ir sudarė 11,5 tūkst. JAV dolerių. Įdomu pastebėti tai, kad dar metais anksčiau, tai yra 2007 m. švino ir švino atliekų prekių grupės eksportas iš Lietuvos augo net 328%, didelių svyravimų prekybos apimtyje būta ir anksčiau. Išvados apie kitas prekių grupes, kurios 2007 m. pirmauja pagal RCA indekso reikšmę taip pat negali būti vienareikšmiškos. Vienoms grupėms ši reikšmė per aptariamą m. laikotarpį tendencingai didėjo, pavyzdžiui: neelektrinių centrinio šildymo radiatorių ir įvairių stambių (tiltų dalys, stogai, atramos, baliustrados, kolonos, kt.) metalo konstrukcijų prekių grupių (atitinkamai KN-7322 ir KN-7308); kitų svyravo arba tendencingai mažėjo, pavyzdžiui: geležies arba plieno laužo ir šių metalų liejinių prekių grupės (KN-7204) ir kitų lietinių geležies arba plieno gaminių prekių grupės (KN- 7325, čia klasifikuojami gaminiai naudojami vandentiekio sistemose, malimo įrenginiuose) atvejais. Lyginant Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupių sąrašus, kurie sudaryti reitingavimo kriterijumi pasirinkus absoliučią eksporto apyvartą ir santykinį RCA indeksą, pastebima, kad šie sąrašai yra gana skirtingi. Be jau minėtos švino ir švino laužo prekių grupės, iškilusios į pirmąją vietą pagal RCA indekso reikšmę sudarytame reitinge, šiame sąraše daugelį 72 ir 73 (čia klasifikuojami geležis ir plienas bei gaminiai iš šių metalų) skirsnių prekių grupių pakeitė 83-jame kombinuotosios nomenklatūros skirsnyje klasifikuojami gaminiai. 83- čiasis kombinuotosios nomenklatūros skirsnis jau buvo pastebėtas 3.1 paveiksle, žvelgiant į apibendrintą tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašiausių Lietuvos pramonės gaminių sąrašą. Tokioje situacijoje galima daryti išvadą, kad geležies ir plieno gaminiai (KN-72), nors ir yra reikšmingesni (eksporto vertės prasme) Lietuvos eksporto struktūroje, tačiau, dėl didesnių pasaulinės prekybos apimčių šiuose (t.y. 72 ir 73) skirsniuose klasifikuojamais gaminiais, Lietuvos lyginamasis pranašumas pasaulinėje prekyboje nėra didelis. Tačiau 83-čiajame skirsnyje klasifikuojami gaminiai (t.y. įvairūs smulkesni metalo gaminiai (detali ištrauka iš kombinuotosios nomenklatūros yra pateikta šios studijos prieduose), nors ir nėra tokie reikšmingi Lietuvos ekonomikos struktūroje, tačiau, dėl mažesnių pasaulinės prekybos apimčių šiomis prekėmis, Lietuvos eksportuotojai įgyja lyginamąjį pranašumą tarptautinėse prekybos rinkose. Apibendrinant šiuos pastebėjimus, 3.5 lentelėje pateikiami atskirų, aukščiau trumpai jau aptartų, metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupių eksporto apimties struktūrinės dalies Lietuvos eksporto visumoje, tos prekių grupės gaminių eksporto iš Lietuvos dalies pasaulinėje eksporto apimtyje (t.y. Lietuvos eksportuotojų pasaulinės rinkos dalies) ir RCA indekso reikšmių duomenys (kaip jau minėta, rengiant ataskaitą dar nebuvo prieinami apibendrinti pasaulinės prekybos apimties 2008 m. duomenys, todėl ir čia tenka vadovautis 2007 m. užfiksuota situacija). Šių duomenų pagrindu identifikuosime konkurencingiausias (tarptautinėje prekyboje didžiausią potencialą turinčias) Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupes. Lentelėje kombinuotosios prekių nomenklatūros prekių grupės pateikiamos pagal klasifikatoriaus skyrius, kiekviename skyriuje ranguojant pagal eksporto struktūrinę dalį procentais Lietuvos eksporto visumoje. 53

54 Lentelėje pateikti duomenys leidžia spręsti kurios prekių grupės vyrauja atskirose Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus pošakiuose, kokia šių prekių grupių konkurencinė situacija pasaulinėse rinkose lyginamojo pranašumo prasme. 54

55 Prekių grupė s kodas Lentel ė Gamini eksportas iš Lietuvos: pagrindiniai rodikliai, 2007 m. Produkt ų klasifikatoriaus skyrius: Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų dirbiniai ų 44 Preki ų grupės pavadinimas pagal kombinuotąj ą nomenklatūrą Dalis Lietuvos eksporto struktūroje, % GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI) Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % RCA indekso reikšmė '7204 Juodųj ų metal ų atliekos ir laužas 1,010 0,414 3,321 '7217 Viela iš geležies arba plieno 0,208 0,563 4,525 '7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai 0,154 0,060 0,483 '7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti 0,145 0,109 0,879 '7202 Ferolydiniai 0,127 0,078 0,628 '7216 Kampuočiai, profiliai 0,109 0,092 0,738 '7219 Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.) 0,071 0,030 0,237 '7213 Karštai valcuoti, suvynioti 0,068 0,091 0,727 '7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai 0,056 0,015 0,121 '7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai 0,033 0,031 0,250 '7228 Kiti geležies ar plieno gam. 0,028 0,038 0,308 '7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti 0,015 0,058 0,467 '7222 Kiti gam. Iš nerūdij. plieno 0,014 0,030 0,238 '7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno 0,012 0,061 0,490 '7229 Viela iš kito legiruot. plieno 0,005 0,047 0,380 Viso GAMINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJ Ų METAL Ų) '7308 Metalinės konstr., durys langai 0,627 0,291 2,335 '7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...) 0,326 0,151 1,211 '7306 Vamzdžiai iš geležies ar plieno 0,120 0,086 0,694 '7317 Vinys, smeigtukai, sąvaržos 0,113 0,785 6,304 '7307 Alkūnės movos 0,086 0,090 0,726 '7318 Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės 0,076 0,051 0,413 '7325 Lietiniai gaminiai 0,074 0,162 1,304 '7309 Rezervuarai (> 300 litr ų) 0,072 0,316 2,535 '7322 Radiatoriai ir j ų dalys 0,066 0,292 2,346 '7315 Grandinės ir j ų dalys 0,062 0,286 2,297 '7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos 0,039 0,123 0,989 '7321 Krosnys, viryklės, židiniai 0,038 0,084 0,675 '7310 Statinės (< 300 litr ų) 0,037 0,119 0,959 '7323 Stalo, virtuvės, nam ų reikmenys 0,033 0,079 0,637 '7311 Duj ų talpyklos 0,030 0,177 1,418 Viso 1,963 0,131 1,052 Lentelės tęsinys kitame puslapyje Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

56 56 Prekių grupė s kodas Preki ų grupės pavadinimas pagal kombinuotąj ą nomenklatūrą Dalis Lietuvos eksporto struktūroje, % VARIS IR VARIO GAMINIAI Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Lentelės tęsinys RCA indekso reikšmė '7404 Vario atliekos ir laužas 0,072 0,064 0,513 '7403 Neapdorotas rafinuotasis varis ir lydiniai 0,013 0,004 0,032 '7412 Varinės vamzdži ų jungiamosios detalės 0,012 0,054 0,433 '7419 Kiti vario gaminiai 0,011 0,054 0,437 '7418 Variniai virtuvės reikmenys, varin ė santechnika 0,011 0,228 1,827 '7411 Variniai vamzdžiai ir vamzdeliai 0,010 0,020 0,164 Viso 0,133 0,015 0,121 ALIUMINIS IR ALIUMINIO GAMINIAI '7610 Aliumininės konstrukcijos ir j ų dalys 0,081 0,152 1,222 '7602 Aliuminio atliekos ir laužas 0,054 0,077 0,619 '7616 Kiti aliuminio gaminiai 0,046 0,057 0,455 '7601 Neapdorotas aliuminis 0,045 0,014 0,116 Viso 0,342 0,037 0,296 ŠVINAS IR ŠVINO GAMINIAI '7802 Švino atliekos ir laužas 0,113 4,611 37,028 '7806 Kiti švino gaminiai 0,002 0,114 0,918 '7804 Švino plokštės, lakštai, juostelės ir folija 0,001 0,037 0,296 Viso 0,116 0,278 2,234 KITI NETAURIEJI METALAI; KERMETAI; GAMINIAI IŠ ŠI Ų MEDŽIAGŲ '8103 Tantalas ir tantalo gaminiai, laužas 0,008 0,232 1,860 '8108 Titanas ir titano gaminiai 0,001 0,004 0,032 '8104 Magnis ir magnio gaminia 0,000 0,003 0,022 Viso 0,010 0,009 0,073 ĮVAIRŪS GAMINIAI IŠ NETAURIŲJ Ų METALŲ '8302 Bald ų, lagamin ų, baln ų ir kt. aptaisai 0,260 0,192 1,542 '8309 Kamščiai, dangteliai 0,050 0,179 1,438 '8301 Spynos, skląsčiai, raktai 0,045 0,074 0,595 '8306 Varpai, gongai, statulėlės, rėmai 0,030 0,306 2,461 '8311 Viela, strypai litavimui, virinimui 0,029 0,158 1,267 '8303 Seifai, dėžės 0,015 0,265 2,126 '8308 Drabuži ų ir kt. sąsagos, sagtys 0,006 0,039 0,312 '8304 Biuro reikmenys 0,004 0,303 2,435 '8310 Lentelės su pavadinimais 0,002 0,059 0,472 '8305 Smulkūs biuro reikmenys 0,001 0,023 0,182 '8307 Lankstūs vamzdžiai 0,001 0,011 0,085 Viso 0,455 0,154 1,205

57 Kaip jau minėta aukščiau, apibūdinant tarptautinės prekybos duomenų analizės atskleistojo lyginamojo pranašumo aspektu metodiką, trūkumas šioje analizėje yra tai, kad duomenyse nėra eliminuoti reeksporto duomenys. Kaip ne šalyje pagamintų (šiuo konkrečiu atveju ne lietuviškos kilmės) prekių tarptautinė prekyba gali keisti statistiko duomenis jau matėme ankstesniojo skyriaus pabaigoje, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statistikos Departamento teikiamais duomenimis buvo analizuojama lietuviškos kilmės prekių dalis Lietuvos eksporto visumoje. Tada buvo konstatuota, kad kitos (ne lietuviškos kilmės) prekės analizuojamos prekių grupės eksporte gali sudaryti nuo 20 iki 50% eksporto vertės, o nedidelę eksporto apimtį generuojančiose prekių grupėse net beveik iki 100%. Vadovaujantis 3.5 lentelėje pateiktais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos ekonomikai metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje svarbiausi yra 72 ir 73 skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Visam metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriui tenkančioje Lietuvos ūkio eksporto apimtyje, o tai 2007 m. duomenimis yra 5,15%, minėtųjų dviejų prekių grupių eksportas sudaro atitinkamai 2,05 ir 1,80%. Apibendrinus atskirų skirsnių duomenis, randama, kad turimos pasaulinės rinkos dalies požiūriu pirmauja šios prekių grupės (jų eksporto iš Lietuvos pasaulinės rinkos dalis yra didesnį nei 0,1%): gaminiai iš geležies arba iš plieno (KN-73), jau aukščiau minėta švino ir švino gaminių prekių grupė (KN-78), taip pat įvairių gaminių iš netauriųjų metalų (KN-83) prekių grupė. Didesnėmis už vienetą RCA indekso reikšmėmis išsiskiria taip pat šios trys prekių grupės. Pateiktoje lentelėje nepastebėtos liko nikelis ir nikelio gaminiai (KN-75), Cinkas ir cinko gaminiai (KN-79), Alavas ir alavo gaminiai (KN-80), Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų, jų dalys iš netauriųjų metalų (KN-82) prekių grupės, nes jų eksporto dalis Lietuvos eksporto struktūroje ir užimama pasaulinės rinkos dalis yra labai mažos. Todėl tolimesniuose poskyriuose kiek detaliau aptarsime Lietuvos eksportuotojų situaciją globalioje konkurencijoje geležies ir plieno (KN-72) prekių grupėje, kaip sudarančioje didžiausią dalį Lietuvos eksporto struktūroje, kurios viduje yra identifikuotos dvi prekių grupės, kurių RCA indekso reikšmė yra didesnė už vienetą. O taip tap jau minėta gaminių iš geležies ir plieno, bei įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupes KN-72. Geležis ir plienas (juodieji metalai) Didžiąja dauguma metalo ir metalo gaminių pramonės produkcijos yra plačiai prekiaujama tarptautinėse rinkose. Kainos nustatomos klasikiniais paklausos ir pasiūlos mechanizmais, todėl tarptautinei prekybai būdingi gana dideli svyravimai. Kaip ir daugelyje kitų pramonės sektorių, pastebimas itin spartus Kinijos reikšmės tarptautinėje prekyboje išaugimas; Kinija pastaraisiais metais iš metalą ir jo gaminius importuojančios šalies tapo didžiausia šios produkcijos eksportuotoja ir pagrindine žaidėja tarptautinėje prekyboje. Dėl naujųjų ekonomikų Rytų šalyse įtakos išaugimo Europos Sąjungos eksportuotojai metais prarado daugiau nei 10% aliuminio gaminių pasaulinės rinkos (rinkos dalis sumažėjo nuo 21 iki 9%), taip pat daugiau kaip 10% plieno ir jo gaminių rinkos (pasaulinės rinkos dalis sumažėjo nuo 25 iki 16%). 3.6 lentelėje pateiktas didžiausių pasaulio eksportuotojų sąrašas rodo, kad beveik dešimtadalis viso pasaulio eksporto rinkos 2007 m. duomenimis tenka Kinijai. Pagal visus aptariamus prekybos rodiklius Kinija yra stiprus ir labai reikšmingas žaidėjas prekyboje geležies ir plienų (juodųjų metalų) prekių grupės gaminiais: šios šalies eksporto vertė 2007 m. buvo didžiausia, m. Kinijos eksporto vertė augo 77, o m. dar 56%, RCA indekso reikšmė, nors ir nežymiai, bet visgi didesnė už vienetą, prekybos balansas yra teigiamas ir lygus beveik pusei eksporto vertės, o pagal tai galima daryti išvadą, kad Kinija ne tik daug eksportuoja, bet geba patenkinti ir ženklią dalį vidaus paklausos. Didžiausių pasaulio geležies ir plieno (KN-72) prekių grupės gaminių eksportuotojų sąraše po Kinijos seka Vokietija, Japonija, Belgija, Rusija, Prancūzija. Išskyrus Vokietiją, visų kitų paminėtų šalių RCA indekso reikšmė, apskaičiuota pagal 2007 m. prekybos duomenis buvo teigiama. Įdomu pastebėti, kad Italija, būdama stambi eksportuotoja, ir konkurencinga Europos šalių kontekste metalo gaminių gamintoja, kuriai tenka beveik 4% pasaulio eksporto rinkos, 2007 m. prekybos duomenimis turi neigiamą prekybos balansą. Tai rodo, kad Italija yra stipriai 57

58 orientuota į eksportą, bet ne vidinių šalies poreikių ir paklausos geležies ir plieno gaminiams tenkinimą. Eksporto lyderių dešimtuką baigia Ukraina ir Korėjos Respublika. Labai aukšta Ukrainos RCA indekso reikšmė rodo stiprią šalies specializaciją geležies ir plieno gaminių gamyboje. 58

59 45 Lentel ė Didžiausi eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos padėtis eksportuotoj ų sąraše, 2007 m. Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Reitingas Šalis Eksporto vert ė, tū kst. JAV dolerių Prekybos balansas, tū kst. JAV dolerių Vidutinis Eksporto eksporto vertė s vertė s augimas, augimas, m., m., % % Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Eksportas iš viso RCA pagal 2007 m. prekybos duomenis 1 Kinija Vokietija Japonija Belgija Rusija Prancūzija JAV Italija Ukraina Korėjos Respublika Estija Naujoji Zelandija Zimbabvė Filipinai Lietuva Libyan Arab Jamahiriya Kataras Bosnija ir Hercegovina Airija Lietuva, eksportuodama geležies ir plieno prekių grupės gaminių už 356 mln. JAV dolerių (2007 m. duomenys), užima 0,08% pasaulio eksporto struktūroje. Nors RCA indekso reikšmė nerodo lyginamojo šios prekių grupės pranašumo tarptautinėje rinkoje (indekso reikšmė mažesnė už vienetą), tačiau šios prekių grupės tarptautinės prekybos duomenų detalesnis aptarimas yra teikiamas dėl to, kad būtent geležies ir plieno prekių grupei Lietuvos eksporto struktūroje tenka didžiausia struktūrinė dalis. Ši prekių grupė savo apimtimi yra svarbiausia Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje. Aptariamos prekių grupės Lietuvos eksporto prekinės struktūros duomenys rodo (žr. 3.4 pav.), kad m. laikotarpiu eksporte vyrauja juodųjų metalų atliekos ir laužas (KN- 7204, detalūs prekių grupių apibūdinimai pagal kombinuotąją nomenklatūrą yra pateikti 3 priede, o pilni geležies ir plieno eksporto apimties dinamikos m. duomenys 13 priede) m. atliekų ir laužo dalis geležies ir plieno prekių grupės eksporto prekinėje struktūroje sumažėjo nuo 67 iki 47%. Tačiau absoliučioji eksporto vertė augo. Per aptariamą keturių metų laikotarpi ji padidėjo beveik dvigubai. Augant sektoriaus produkcijos apimčiai augo daugelio geležies ir plieno prekių grupėje klasifikuojamų gaminių eksportas. Tai leido sumažinti atliekų ir laužo struktūrinę dalį prekių grupės eksporto prekinėje struktūroje. Tačiau, kaip galė- 45 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. 59

60 jome matyti iš ankstesniame studijos skyriuje pateiktos analizės, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius iki 2006 m. buvo pats neproduktyviausias Europoje. 100% 95% 90% 85% 80% 75% 70% 65% 60% 55% 50% 45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% '7211. Valcav. prod. (< 600 mm.), neapvilkti '7223. Viela iš nerūd. plieno '7205. Granulės ir milteliai '7226. Legiruotojo plieno gam. (< 600 mm.) '7225. Legiruotojo plieno gam. (> 600 mm.) '7201. Ketus ir veidrodinis ketus '7220. Valcav. prod. Iš nerūd plieno (< 600 mm.) '7212. Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti '7229. Viela iš kito legiruot. plieno '7207. Pusgaminiai '7215. Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno '7222. Kiti gam. Iš nerūdij. plieno '7228. Kiti geležies ar plieno gam. '7213. Karštai valcuoti, suvynioti '7209. Plokšti valcavimo (šaltai) produktai '7219. Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.) '7216. Kampuočiai, profiliai '7208. Plokšti valcavimo (karštai) produktai '7214. Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti '7202. Ferolydiniai '7210. Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai '7217. Viela iš geležies arba plieno '7204. Juodųjų metalų atliekos ir laužas Pav Lietuvos eksporto prekin ė struktūra, % ir eksporto apimtis, tūkst. JAV doleri ų, m. 46 Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Vertinant konkrečios analizuojamos šalies pramonės sektoriaus ar atskiros prekių grupės konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, prasminga atsižvelgti į tai, kokią pasaulinės rinkos dalį tos prekių grupės eksporte turi analizuojama šalis, kokia yra tos atskirai paimtos prekių grupės paklausa pasaulyje (tai gali būti įvertinta pagal bendrosios viso pasaulio importo apimties augimą). Interpretuojant tokius duomenis, teigiamai situacija konkurencingumo aspektu bus vertinama tada, kai šalis turės kuo didesnę rinkos dalį paklausių (tai yra tokių, kurių importo apimtys auga) prekių grupių eksporte. 3.5 paveiksle pateikta diagrama rodo, kad visų geležies ir plieno (juodųjų metalų) prekių grupės gaminių, išskyrus jau minėtą žemos pridėtinės vertės atliekų ir laužo pogrupį, pasaulio rinkos dalis m. laikotarpiu padidėjo. Tai yra teigiamas ženklas, vertinant analizuojamos prekių grupės konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Tačiau tik vielos (KN-7217) dalis pasaulinėje eksporto rinkoje yra kiek didesnė 0,56%. Visiems kitiems šioje prekių grupėje klasifikuojamiems gaminiams Lietuvos eksporto apimtys gali garantuoti tik 0,01-0,1% pasaulinės rinkos dalį. Akivaizdu, kad globalioje erdvėje tai yra labai maži dydžiai, kuriais negalima padaryti jokios įtakios pasaulinėse rinkose. Konkuruoti su kitų šalių eksportuotojais, turint tokias mažas prekybos apimtis yra tikrai labai sudėtinga. Bet čia dar kartą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad taip vertinamas apibendrintai visas sektorius, šios išvados nereiškia, kad Lietuvoje negali būti produktyvių gamintojų, kurie veikia sėkmingai (savo veiklos apimties ribose). Vidutinis metinis eksporto pasaulinės rinkos dalies augimo tempas (žr. 3.6 pav.), išmatuojamas palyginus vidutinius Lietuvos eksporto apimties augimo ir pasaulinio importo augimo tempus, apsprendžia ar produktas laikomas laimėtoju ar pralaimėtoju konkrečiose eksporto rinkose. Produktai, kurių eksportas iš analizuojamos šalies (t.y. Lietuvos) auga lėčiau nei pasaulinis 46 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika. 60

61 to produkto importas vadinami pralaimėtojais (angl.: losers), kurių eksportas iš analizuojamos šalies auga greičiau nei to produkto pasaulinis importas vadinami laimėtojais (angl.: winners). 61

62 62 Pasaulio importo vertės augimas, m., % '7222 Kiti gam. Iš nerūdij. plieno; 2430 '7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti; 2507 '7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai; 5710 '7202 Ferolydiniai; '7216 Kampuočiai, profiliai; '7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti; '7213 Karštai valcuoti, suvynioti; '7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai; '7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai; 9686 '7219 Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.); '7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno; 2134 Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; '7228 Kiti geležies ar plieno gam.; 4885 '7204 Juodųjų metalų atliekos ir laužas; '7217 Viela iš geležies arba plieno; m. pasaulio rinkos dalis padidėjo m. pasaulio rinkos dalis sumažėjo Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalis, 2007 m., % Pav Lietuvos eksportuotoj ų globalios rinkos dalis pasaulinės paklausos pokyči ų kontekste, 2007 m. 47 Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) 3.6 paveiksle pateikta diagrama vertinama, kaip atspindinti teigiamą ir palankią prekybos situaciją Lietuvos eksportuotojams, nes daugumos geležies ir plieno prekių grupės pogrupių Lietuvos eksportas m. augo greičiau nei šių prekių grupių pasaulinis importas, o tai, kad šių prekių pasaulinio importo apimties augimas viršijo vidutinį prekybos apimties augimo tempą (kuris 2007 m. tarptautinės prekybos centro ekspertų yra įvertintas 16%, diagramoje pažymėta raudona linija), leidžia šias prekių grupes laikyti augančiomis, perspektyviomis. Pasaulio importo vertės augimas, m., % '7216 Kampuočiai, profiliai; '7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai; 9686 '7204 Juodųjų metalų atliekos ir laužas; '7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai; '7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti; 2507 '7222 Kiti gam. Iš nerūdij. plieno; 2430 '7217 Viela iš geležies arba plieno; '7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai; 5710 '7219 Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.); '7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno; 2134 Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; '7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti; Laimėtojai augančiuose sektoriuose '7228 Kiti geležies ar plieno gam.; 4885 '7213 Karštai valcuoti, suvynioti; Vidutinis pasaulio importo apimties augimas, % 2007 m. Lietuvos prekybos balansas teigiamas 2007 m. Lietuvos prekybos balansas neigiamas Laimėtojai mažėjančiuose sektoriuose Vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulio rinkos dalies augimo tempas, m., % 47 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

63 Pav Lietuvos eksporto globalios rinkos dalies augimas pasaulio paklausos pokyči ų kontekste, 2007 m. Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Importuojančios šalies pasaulinio prekių grupės importo apimties augimas, m., % Danija; 0.8 Indija; 1.9 Ukraina; 0.5 Čekija; 1.4 Nyderlandai; 2.7 Suomija; 1.1 Švedija; 1.7 Prancūzija; 4.5 Estija; 0.1 Jung. Karalystė; 2.2 Ispanija; 3.8 Rusija; 1.3 Vokeitija; 8 Lenkija; 1.8 Latvija; 0.2 Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; 2 Turkija; 3.7 Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Importuojančios šalies importo dalis Lietuvos eksporto struktūroje, 2007 m.,% Pav Eksportuojam ų preki ų pasiūla ir vietinės paklausos augimas importuojanč iose šalyse, 2007 m. 48 Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Išimtis yra Lietuvos eksporto struktūroje reikšminga juodųjų metalų atliekų ir laužo prekių grupė (KN-7204), kurios eksportas iš Lietuvos m. augo šiek tiek lėčiau nei šios prekių grupės pasaulinis importas (taigi ši prekių grupė, Lietuvos atveju, yra vertinama kaip pralaimėtoja augančiame sektoriuje). Tačiau neigiamas ir konkurencingumo požiūriu bene pats svarbiausias aspektas yra tas, kad visų, išskyrus atliekų ir laužo, prekių grupių prekybos balansas yra neigiamas, atskirais atvejais net keletą kartų viršijantis eksporto vertę (detalūs duomenys yra pateikiami 13 šios studijos priede). 48 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

64 64 50 Importuojančios šalies pasaulinio prekių grupės importo apimties augimas, m., % Indija; 1,9 Ukraina; 0,5 Nyderlandai; 2,7 Suomija; 1,1 Baltarusija; 0,4 Portugalija; 0,7 Ispanija; 3,8 Rusija; 1,3 Vokeitija; 8 Latvija; 0,2 Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Turkija; 3,7 Lenkija; 1,8 Vidutinis produktų grupės pasaulio importo apimties augimas, % Estija; 0,1 Švedija; 1,7 Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; Vidutinis Lietuvos eksporto į šalį importuotoją apimties augimas, m., % Pav Eksportuojam ų preki ų pasiūlos ir vietinės paklausos augimas importuojanč iose šalyse, 2007 m. Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Geležies ir plieno prekių grupės Lietuvos eksporto struktūroje daugiau kaip penktadalis (22,6%, žr, 3.7 paveikslą ir 13 priedą) tenka Turkijai. Ši šalis yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė, nes jai tenka beveik 4% viso pasaulio importo. Tuo pačiu tai yra gana sparčiai auganti importo rinka: m. fiksuotas Turkijos importo apimties augimas buvo 32%, ir tai yra daugiau už vidutinį pasaulinį šios prekių grupės importo apimties augimą, kuris 2007 m. duomenimis per paskutiniuosius penketą metų vidutiniškai siekė 24% (žr. 3.8 paveikslą ir 13 priedą). Tokios rinkos, kuriose importo augimas buvo spartesnis, nei vidutinis visame pasaulyje vertinamos kaip dinaminės, augančios, todėl prekybos ryšiai tokiose rinkose yra perspektyvūs (žr. 3.8 paveikslą). Kalbant apie šią rinką, svarbu yra ir tai, kad Lietuvos eksporto apimtis į Turkiją m. augo sparčiau nei Turkijos importas iš viso pasaulio, vadinasi galima sakyti, kad Lietuvos eksportuotojai gerina savo pozicijas šioje rinkoje. Neperspektyviomis geležies ir plieno eksportui reiktų laikyti Baltarusijos, Portugalijos, Ispanijos, Švedijos, Estijos rinkas KN-73. Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) Kaip ir aukščiau analizuotoje geležies ir plieno prekių grupėje, taip ir gaminių iš šių metalų prekių grupės (KN-73) atveju, pasaulinė eksporto lyderė yra Kinija (žr. 3.7 lentelę). 49 Lentel ė Didžiausi eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos padėtis eksportuotoj ų sąraše, 2007 m. Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Reitingas Šalis Eksporto vert ė, tū kst. JAV dolerių Prekybos balansas, tū kst. JAV dolerių Vidutinis Eksporto eksporto vertė s vertė s augimas, augimas, m., m., % % Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Visos šalys RCA pagal 2007 m. prekybos duomenis 49 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

65 1 Kinija Vokietija Italija JAV Japonija Prancūzija Jung. Karalystė Korėjos Respublika Ispanija Kin ų Taipėjus Izraelis Kroatija Bulgarija Estija Lietuva Bosnija ir Hercegovina Airija Egiptas Serbija Kolumbija Trys lyderiai Kinija, Vokietija ir Italija valdo daugiau kaip 35% pasaulio eksporto rinkos, visos šios šalys pasižymi aukšta specializacija gaminių iš geležies ir plieno gamybos veikloje (RCA > 1), jų eksporto apimtys gaminių iš geležies ir plieno prekių grupėje tiek , tiek ir m. augo nuo 20 iki 40%, visos trys turi teigiamą tarptautinės prekybos balansą. Lietuva, kurios eksportas 2007 m. siekė 330 mln. JAV dolerių, eksportuotojų reitingo sąraše yra 51 pozicijoje, jai tenka 0,13% pasaulio rinkos, RCA indeksas šiek tiek viršija vienetą. Kaip ir aukščiau aptarta geležies ir plieno prekių grupė, taip ir gaminių iš šių metalų prekybos apimtys ir paskutiniaisiais 2007 m. augo labai sparčiai. Lietuvos gamintojų eksporto vertės augimas prilygo eksportuotojų lyderių pasiektam augimui. Tačiau, neigiamas prekybos balansas, viršijantis eksporto apimtį liudija apie tai, kad Lietuvos gamintojai nepatenkina vidinės rinkos vartojimo poreikių ir gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės produktų tenka importuoti dvigubai daugiau nei yra eksportuojama. Pagal prekybos apimtį Lietuva gali būti lyginama su Izraeliu, Kroatija, Bulgarija, Estija, Airija, Egiptu ir kt. šalimis (žr. 3.7 lentelę). 3.9 paveiksle pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės (KN-73) eksporto prekinėje struktūroje m. tendencingai didėjo metalo konstrukcijų (KN-7308) prekių grupės struktūrinė dalis: nuo 22 iki 32%, prekybos apimtis vertine išraiška išaugo nuo 30 iki 135 mln. JAV dolerių. Daugelio kitų 73 skirsnyje klasifikuojamų prekių grupių prekybos apimtys taip pat tendencingai augo, bet jų struktūrinė dalis keitėsi nežymiai (detalūs šios prekių grupės tarptautinės prekybos eksporto duomenys yra pateikti šios studijos 14 priede) m. lyginant su 2004 m. gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės eksporte labiausiai sumažėjo geležinkelio dalių struktūrinė dalis (KN-7302). Nors 2008 m. pastebimas atsinaujinęs šio pogrupio eksporto augimas, tačiau vertine išraiška geležinkelio dalių eksportas 2008 m. sudarė tik trečdalį 2004-tųjų eksporto apimties (žr. 14 priedą). 65

66 66 100% 95% 90% 85% 80% 75% 70% 65% 60% 55% 50% 45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% '7305. Vamzdžiai (skersmuo > mm.) '7313. Spygliuota, supinta viela '7320. Spyruoklės ir lingių plokštės '7301. Atraminės konstrukcijos '7324. Santechnikos įranga ir dalys '7302. Geležinkelio dalys '7311. Dujų talpyklos '7321. Krosnys, viryklės, židiniai '7314. Grotelės, tinklai, aptvarai '7304. Besiūliai vamzdžiai '7312. Lynai, kabeliai be izoliacijos '7315. Grandinės ir jų dalys '7323. Stalo, virtuvės, namų reikmenys '7310. Statinės (< 300 litrų) '7322. Radiatoriai ir jų dalys '7307. Alkūnės movos '7325. Lietiniai gaminiai '7318. Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės '7309. Rezervuarai (> 300 litrų) '7317. Vinys, smeigtukai, sąvaržos '7306. Vamzdžiai iš geležies ar plieno '7326. Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...) '7308. Metalinės konstr., durys langai Pav Lietuvos eksporto prekin ė struktūra, % ir eksporto apimtis, tūkst. JAV doleri ų, m. 50 Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) 50 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

67 67 Pasaulio importo vertės augimas, m., % '7304 Besiūliai vamzdžiai; 4857 '7301 Atraminės konstrukcijos; 1984 '7306 Vamzdžiai iš geležies ar plieno; '7307 Alkūnės movos; '7318 Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės; '7320 Spyruoklės ir lingių plokštės; 2522 '7323 Stalo, virtuvės, namų reikmenys; 5720 '7321 Krosnys, viryklės, židiniai; 6453 '7324 Santechnikos įranga ir dalys; 2248 '7310 Statinės (< 300 litrų); 6320 Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; '7302 Geležinkelio dalys; 2838 '7314 Grotelės, tinklai, aptvarai; 5026 '7303 Vamzdžiai iš ketaus; 1179 '7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos; 6718 '7311 Dujų talpyklos; 5175 '7325 Lietiniai gaminiai ; '7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...); '7309 Rezervuarai (> 300 litrų); '7308 Metalinės konstr., durys langai; '7315 Grandinės ir jų dalys; '7322 Radiatoriai ir jų dalys; Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalis, 2007 m., % m. pasaulio rinkos dalis padidėjo m. pasaulio rinkos dalis sumažėjo Pav Lietuvos eksportuotoj ų globalios rinkos dalis pasaulinės paklausos pokyči ų kontekste, 2007 m. 51 Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Teigiamas aspektas gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės eksporto charakteristikoje pagal Lietuvos eksportuotojų pasaulinės rinkos dalį ir atskirų prekių pogrupių pasaulinio importo apimties (t.y. globalios paklausos) dinamiką (žr paveikslą) yra tas, kad didžiausią eksporto apimtį generuojanti metalinių konstrukcijų prekių grupė (KN-7308, kurioje Lietuvos atveju vyrauja (iki 90%) užtvaros, prieplaukos, vandens kelių metalinės statybinės konstrukcijos) analizuojamajame skirsnyje turi vieną didžiausių pasaulinės rinkos dalį, o jos pasaulio importas auga taip pat sparčiau nei vidutiniškai pasaulinės prekybos apimtys aptariamaisiais 2007 m. (žr pav.). Ir kiti pogrupiai šioje prekių grupėje gali būti įvardinami laimėtojais augančiose rinkose. Pasaulio importo vertės augimas, m., % m. Lietuvos prekybos balansas teigiamas 2007 m. Lietuvos prekybos balansas neigiamas '7307 Alkūnės movos; '7311 Dujų talpyklos; 5175 '7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...); '7309 Rezervuarai (> 300 litrų); '7325 Lietiniai gaminiai ; '7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos; 6718 '7302 Geležinkelio dalys; 2838 Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; '7321 Krosnys, viryklės, židiniai; 6453 '7318 Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės; '7310 Statinės (< 300 litrų); 6320 '7323 Stalo, virtuvės, namų reikmenys; 5720 '7304 Besiūliai vamzdžiai; 4857 '7317 Vinys, smeigtukai, sąvaržos; '7301 Atraminės konstrukcijos; 1984 '7308 Metalinės konstr., durys langai; '7314 Grotelės, tinklai, aptvarai; 5026 '7306 Vamzdžiai iš geležies ar plieno; '7303 Vamzdžiai iš ketaus; 1179 Vidutinis pasaulio importo apimties augimas, % '7320 Spyruoklės ir lingių plokštės; 2522 '7315 Grandinės ir jų dalys; '7322 Radiatoriai ir jų dalys; '7324 Santechnikos įranga ir dalys; Vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulio rinkos dalies augimo tempas, m., % 51 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

68 Pav Lietuvos eksporto globalios rinkos dalies augimas pasaulio paklausos pokyči ų kontekste, 2007 m. Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Ukraina; 0.4 Importuojančios šalies pasaulinio prekių grupės importo apimties augimas, m., % Čekijos Res.; 1.5 Italija; 2.8 Austrija; 1.8 Belgija; 2.5 Kanada; 3.3 Kazachstanas; 0.9 Suomija; 0.7 Baltarusija; 0.3 Nyderlandai; 2.4 Prancūzija; 4.6 Jung. Karalystė; 3.8 Estija; 0.2 Švedija; 1.3 Lenkija; 1.9 Norvegija; 1.4 Vokietija; 7.2 Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; 2 Danija; 1.2 Rusija; 2.2 Latvija; Importuojančios šalies importo dalis Lietuvos eksporto struktūroje, 2007 m.,% Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Pav Eksportuojam ų preki ų pasiūla ir vietinės paklausos augimas importuojanč iose šalyse, 2007 m. 52 Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Tačiau, tai, kad daugumos Lietuvos prekybos partnerių, importuojančių gaminių iš geležies ir plieno prekių grupės (KN-73) produktus, importo iš viso pasaulio apimtis auga lėčiau, nei apibendrintai išmatuota tarptautinė prekyba šios prekių grupės gaminiais visame pasaulyje (2007 m. vidutinis augimas vertinamas 22%, žr pav.), rodo, kad perspektyvūs produktai, kurių prekybos apimtys pasaulyje auga sparčiau nei vidutiniškai visa prekyba, yra eksportuojami į rinkas, kurios nėra pačios perspektyviausios, tai yra sparčiausiai augančios. Tarp Lietuvos eksporto partnerių sparčiausiai auga Ukrainos, Suomijos, Latvijos, Čekijos, Rusijos ir kt. rinkos. Suprantama, tokios išvados negali būti vienareikšmės, nes, nors ir lėčiau augančios, pavyzdžiui Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos importo rinkos, tačiau yra daug svarbesnės savo apimtimi. 52 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

69 69 45 Importuojančios šalies pasaulinio prekių grupės importo apimties augimas, m., % Ukraina; 0.4 Belgija; 2.5 Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Austrija; 1.8 Vokietija; 7.2 Baltarusija; 0.3 Suomija; 0.7 Latvija; 0.2 Prancūzija; 4.6 Švedija; 1.3 Čekijos Res.; 1.5 Jung. Karalystė; 3.8 Danija; 1.2 Rusija; 2.2 Lenkija; 1.9 Vidutinis produktų grupės pasaulio Italija; importo 2.8 apimties augimas, % Nyderlandai; 2.4 Estija; Vidutinis Lietuvos eksporto į šalį importuotoją apimties augimas, m., % Pav Eksportuojam ų preki ų pasiūlos ir vietinės paklausos augimas importuojanč iose šalyse, 2007 m. Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų)

70 KN-83. Įvairūs dirbiniai iš netauriųjų metalų Įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų prekių grupė, vertinant pagal atskleistojo lyginamojo pranašumo (RCA) indekso reikšmę, yra apibūdinama kaip tarptautinėje prekyboje lyginamai pranašiausia Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus atstovė. Agregavus šioje grupėje klasifikuojamų gaminių prekybos duomenis už 2007 m., apskaičiuota RCA indekso reikšmė lygi 1,2, o atskirai imant seifų ir dėžių (KN-8303), bei biuro reikmenų (KN-8304) prekių pogrupius, RCA indekso viršija 2. Įvairių dirbinių iš netauriųjų metų prekių grupės gaminių (KN-83) pasaulio eksportuotojų sąraše (žr. 3.8 lentelę) Lietuva yra reitinguojama 43 pozicija m. Lietuvos eksporto apimtis, prekiaujant šios prekių grupės gaminiais, siekė 76 mln. Lt., Lietuvai teko 0,15 pasaulinės eksporto rinkos, m. eksportas augo vidutiniškai 45%, 2007 m. augimas sulėtėjo iki 9%. Lyderiai, eksportuojant įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupėje klasifikuojamas prekes, yra Vokietija, Kinija ir Italija, kurioms kartu imant tenka beveik 40% pasaulinės eksporto rinkos. Tarp lyderiaujančių šalių m. laikotarpiu eksporto apimtis vertine išraiška lėčiausiai augo JAV, bet ši šalis, nors ir daug eksportuojanti, tačiau negali būti laikoma aukštai specializuota ir dėl to konkurencinga įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų gamyboje. 53 Lentel ė Didžiausi eksportuotojai pasaulyje ir Lietuvos padėtis eksportuotoj ų sąraše, 2007 m. Produkt ų grup ė: Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų Reitingas Šalis Eksporto vert ė, tū kst. JAV dolerių Prekybos balansas, tū kst. JAV dolerių Vidutinis Eksporto eksporto vertė s vertė s augimas, augimas, m., m., % % Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Visos šalys RCA pagal 2007 m. prekybos duomenis 1 Vokietija Kinija Italija JAV Meksika Prancūzija Austrija Honkongas Jung. Karalystė Ispanija Graikija Izraelis Ukraina Vietnamas Lietuva Filipinai Baltarusija Jung. Arab ų Emyratai Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

71 48 Piet ų Afrika Daugiau kaip pusė (apie 50-60%) įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų prekių grupės eksporte sudaro baldų, lagaminų ir kitų paskirčių aptaisai, apkaustai (KN-8302). Likę maždaug 45% prekių grupės eksporto prekinėje struktūroje skirtingais metais įvairiomis proporcijomis tenka kamščiams ir dangteliams (KN- 8309), varpams ir gongams (KN-8306), litavimui ir virinimui naudojamiems gaminiams (KN- 8311). Detalūs duomenys apie analizuojamos prekių grupės prekinės struktūros pokyčius m. pateikti 15 priede % 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% '8307. Lankstūs vamzdžiai '8305. Smulkūs biuro reikmenys '8310. Lentelės su pavadinimais '8304. Biuro reikmenys '8308. Drabužių ir kt. sąsagos, sagtys '8301. Spynos, skląsčiai, raktai '8303. Seifai, dėžės '8311. Viela, strypai litavimui, virinimui '8306. Varpai, gongai, statulėlės, rėmai '8309. Kamščiai, dangteliai '8302. Baldų, lagaminų, balnų ir kt. aptaisai Pav Lietuvos eksporto prekin ė struktūra, % ir eksporto apimtis, tūkst. JAV doleri ų, m. 54 Produkt ų grup ė: Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų 3.15 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad laikotarpiu visų analizuojamoje prekių grupėje klasifikuojamų gaminių pasaulinės rinkos dalis padidėjo. Tačiau nei vienas iš pogrupių neturi didesnės nei 0,35% pasaulinės rinkos dalies. Sparčiau nei vidutiniškai tarptautinė prekyba visame pasaulyje ( m. vidutinis pasaulinės prekybos augimas vertinamas 16%, žr pav.), augo tik lanksčių vamzdžių, metalinių virinimo reikmenų prekių pogrupiai, kurie Lietuvos eksporto prekinėje struktūroje nėra reikšmingi pagal eksporto apyvartos rodiklį. Lietuvos eksporto apimties augimą, lyginant su vidutiniu pasaulinio importo augimu (šio palyginimo rezultatas yra apibūdinamas kaip Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalies augimo tempas, žr pav.), visos įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupėje klasifikuojamos prekės Lietuvos atveju galėtų būti apibūdinamos kaip laimėtojai, tačiau, dažniausiai, smunkančiose rinkose. Bet, nepaisant produktų perspektyvumo, kuris yra nustatomas tik atsižvelgiant į pasaulinio importo apimties augimo tempą, bendrai situacija įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupėje gali būti vertinama teigiamai. Didėjanti pasaulinės rinkos dalis (3.15 pav.) ir gana spartūs šios prieaugio tempai ( m. atskirais atvejais siekiantys net iki 100%), gali būti indikatoriais, liudijančiais apie tai, kad įvairių gaminių iš netauriųjų metalų prekių grupė, bendrai imant, geba išlaikyti ir stiprinti konkurencines pozicijas globalioje pasaulio rinkoje. Suprantama, tai, kad daugelyje šios grupės pogrupių Lietuvos tarptautinės prekybos balansas yra neigiamas, rodo tai, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius nėra aukštai specializuotas šios prekių grupės gaminių gamyboje, todėl tolimesnės raidos perspektyvos, ypač kalbant apie pozicijų tarptautinėse eksporto rinkose stiprinimą yra diskutuotinos. 54 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

72 3.17 ir 3.18 paveiksluose teikiami duomenys apie įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų prekių grupės Lietuvos eksporto 2007 m. geografinę struktūrą taip pat atskleidžia teigiamas raidos tendencijas. 72

73 73 Pasaulio importo vertės augimas, m., % '8307 Lankstūs vamzdžiai; 208 '8310 Lentelės su pavadinimais ; 367 '8311 Viela, strypai litavimui, virinimui; 5012 '8301 Spynos, skląsčiai, raktai; 7661 '8308 Drabužių ir kt. sąsagos, sagtys; 1024 '8305 Smulkūs biuro reikmenys; m. pasaulio rinkos dalis padidėjo m. pasaulio rinkos dalis sumažėjo '8309 Kamščiai, dangteliai; 8563 '8302 Baldų, lagaminų, balnų ir kt. aptaisai; '8303 Seifai, dėžės; 2610 '8304 Biuro reikmenys; 663 '8306 Varpai, gongai, statulėlės, rėmai; 5084 Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; Lietuvos eksporto pasaulinės rinkos dalis, 2007 m., % Pav Lietuvos eksportuotoj ų globalios rinkos dalis pasaulinės paklausos pokyči ų kontekste, 2007 m. 55 Produkt ų grup ė: Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų Tarp dvidešimties rinkų, į kurias eksporto apimtis 2007 m. buvo didžiausia visose (išskyrus Norvegijos, Malaizijos ir Ukrainos) analizuojamu laikotarpiu Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją buvo spartesnis, nei šalies importuotojos bendras analizuojamos prekių grupės importo augimas. Iš to gali spręsti apie sėkmingą eksporto rinkų plėtimą. Rinkų dinamiškumo (tai yra jų augimo ir perspektyvumo) požiūriu, situacija įvairių dirbinių iš netauriųjų metalų (KN-83) prekių grupėje yra panaši kaip ir aukščiau analizuotų prekių grupių eksporto geografinės struktūros atvejais. 28 Pasaulio importo vertės augimas, m., % '8311 Viela, strypai litavimui, virinimui; 5012 '8310 Lentelės su pavadinimais ; 367 '8307 Lankstūs vamzdžiai; 208 '8302 Baldų, lagaminų, balnų ir kt. aptaisai; '8301 Spynos, skląsčiai, raktai; 7661 '8303 Seifai, dėžės; 2610 '8309 Kamščiai, dangteliai; '8308 Drabužių ir kt. sąsagos, 8563 sagtys; 1024 '8304 Biuro reikmenys; 663 Žymėjimas, eksporto vertė, tūkst.$; m. Lietuvos prekybos balansas teigiamas 2007 m. Lietuvos prekybos balansas neigiamas '8305 Smulkūs biuro reikmenys; 209 Vidutinis pasaulio importo apimties augimas, % '8306 Varpai, gongai, statulėlės, rėmai; Vidutinis metinis Lietuvos eksporto pasaulio rinkos dalies augimo tempas, m., % 55 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

74 Pav Lietuvos eksporto globalios rinkos dalies augimas pasaulio paklausos pokyči ų kontekste, 2007 m. Produkt ų grup ė: Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų Importuojančios šalies pasaulinio prekių grupės importo apimties augimas, m., % Malaizija; 0.5 Slovakija; 1 Norvegija; 0.6 Suomija; 0.5 Belgija; 2.3 Ukraina; 0.4 Italija; 2.9 Prancūzija; 5 Nyderlandai; 2.1 Jung. Karalystė; 5.3 Kazachstanas; 0.2 JAV; 17.6 Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; 5 Vokietija; 8.3 Baltarusija; 0.2 Lenkija; 2.5 Estija; Importuojančios šalies importo dalis Lietuvos eksporto struktūroje, 2007 m.,% Pav Eksportuojam ų preki ų pasiūla ir vietinės paklausos augimas importuojanč iose šalyse, 2007 m. 56 Produkt ų grup ė: Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų Dinamiškesnės, t.y. sparčiau augančios ir perspektyvesnės yra mažesnį potencialą turinčios rinkos (pavyzdžiui: Kazachstanas, Baltarusija, Slovakija, Latvija ir kt.), kurių dalis pasaulinėje importo geografinėje struktūroje sudaro apie 0,2-1%. Lėčiau augančios, bet talpesnės yra Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos rinkos, kuriose importo apimties augimas yra artimas pasauliniam vidurkiui (2007 m. vidutinis importo augimas vertinamas 15%), bet jų dalis pasaulio importo struktūroje svyruoja nuo 2 iki 8% ir daugiau. Todėl tikėtina, kad atsižvelgiant į tokią situaciją, sektoriaus lygmenyje reiktų spręsti strateginių eksporto rinkų pasirinkimo klausimą. 40 Importuojančios šalies pasaulinio prekių grupės importo apimties augimas, m., % Norvegija; 0.6 JAV; 17.6 Ukraina; 0.4 Malaizija; 0.5 Baltarusija; 0.2 Latvija; 0.2 Vokietija; 8.3 Suomija; 0.5 Kazachstanas; 0.2 Slovakija; 1 Jung. Karalystė; 5.3 Belgija; 2.3 Lenkija; 2.5 Prancūzija; 5 Danija; 1 Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją > Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Lietuvos eksporto augimas į šalį importuotoją < Šalies importuotojos importo apimties iš pasaulio augimas Italija; 2.9 Žymėjimas, dalis pasaulio importo struktūroje, %; 5 Vidutinis produktų grupės pasaulio importo apimties augimas, % Nyderlandai; Vidutinis Lietuvos eksporto į šalį importuotoją apimties augimas, m., % 56 Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

75 Pav Eksportuojam ų preki ų pasiūlos ir vietinės paklausos augimas importuojanč iose šalyse, 2007 m. Produkt ų grup ė: Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų 75

76 4. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ PRAMONĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO VEIKSNIŲ ANALIZĖ Pagrindinis kiekvienos valstybės tikslas užtikrinti pastovius ir aukštus ekonominės plėtros tempus. Šiuolaikinėmis sąlygomis, kai pasaulio rinkoms yra būdingi intensyvūs globalizacijos ir šalių ekonominio atvirumo procesai, svarbus uždavinys tai pasiekti palaikyti aukštą šalies pramonės konkurencingumo lygį. Siekiant užtikrinti šalies pramonės konkurentabilumą, reikėtų formuoti palankias sąlygas visos pramonės ir ypatingai prioritetinių pramonės šakų vystymui bei teikti pagalbą šiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms, kad jos įgytų didesnį konkurencinį pranašumą. Stiprinant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonę aktualus yra sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas, kuris leistų įvertinti bendrą šakos konkurencinę būklę bei numatyti, kaip ją būtų galima kokybiškai pagerinti Sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimas Tyrimo logika ir respondentai Tyrimo logika. Siekiant nustatyti Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą lemiančius veiksnius 2009 m. kovo-gegužės mėnesiais buvo vykdomas tyrimas, kuris buvo organizuotas dviem etapais. Pirmajame tyrimo etape buvo atlikta sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti bendruosius sektoriaus konkurencingumo veiksnius. Tyrimo anketa buvo sudaryta remiantis kasmet Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum 57 ) atliekamo šalių konkurencingumo tyrimo metodologija, kuri buvo adaptuota šakos konkurencingumo vertinimui. Antrajame tyrimo etape vyko apskritojo stalo diskusija, kurios metu buvo vertinami gauti tyrimo rezultatai, o taip pat taikant integruotą metodiką buvo išryškinti sektoriaus privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės. Anketavimo ir diskusijos metu gauti rezultatai buvo vertinami taikant tokius metodus: 1) šakos konkurencingumo rodiklių įvertinimo metodiką; 2) M. Porterio deimanto modelį, kuris leidžia įvertinti sektoriaus konkurencingumo sistemines prielaidas; 3) integruotą SWOT-VRIO- KSF metodą, kuris leidžia išryškinti situaciją sektoriuje svarbiausių veiksnių, lemiančių jo tarptautinį konkurencingumą, atžvilgiu. Apklausos klausimynas. Apklausos klausimynas buvo grindžiamas Pasaulio Ekonomikos Forumo atliekamo šalių konkurencingumo tyrimo metodologija. Pradedant nuo 1979 m. Pasaulio ekonomikos forumas kasmet skelbia Globalaus konkurencingumo ataskaitas, kuriose analizuojami įvairūs veiksniai, kurie leidžia šalims užtikrinti ekonominį augimą ir ilgalaikę gerovę. Daugelyje pasaulio šalyse šios ataskaitos laikomos atskaitos tašku, kuris padeda nustatyti šalies konkurencingumo būseną vertinant su kitomis pasaulio šalimis, apibrėžti barjerus, trukdančius stiprinti šalių konkurencingumą, o taip pat leidžia kurti šiuos barjerus įveikimo strategijas. Šalies konkurencingumo metodologija buvo nuolat tobulinama, atsižvelgiant į paskutinius šioje srityje vykdomus tyrimus metais buvo pasiūlytas Globalaus konkurencingumo indeksas (Global Competitiveness Index), kuris šiuo metu apima 12 pagrindinių parametrų, leidžiančių pateikti visapusišką skirtinguose ekonominio vystymo etapuose esančių šalių konkurencingumo vertinimą. Konkurencingumo vertinimas apima tokias dimensijas: viešosios institucijos (institutions); viešoji infrastruktūra (infrastructure); makroekonominis stabilumas (makroeconomic stability); sveikata ir pagrindinis išsilavinimas (health and primary education); aukštasis išsilavinimas ir profesinis parengimas (higher education and training); prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas (goods market efficiency); darbo rinkos efektyvumas (labor market efficiency); finansinės rinkos išvystymas (financial market 57 World Economic Forum

77 sophistication); technologinis lygis (technological readiness); rinkos dydis (market size); įmonių sofistiškumas (business sophistication); inovacijų potencialas (innovation). Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumo veiksnių tyrimo anketa sudaryta taip, kad būtų aprėptas platus sąrašas veiksnių, turinčių įtakos šio sektoriaus konkurencingumui. Anketą sudaro trys pagrindiniai blokai: uždari klausimai, suformuluoti remiantis Pasaulio ekonomikos forumo taikomos metodologijos logika, tačiau adaptuota šakos konkurencingumo vertinimui. Atsakymai į šiuos klausimus padeda įvertinti įvairius deimanto modelio elementus, jų svarbą konkurencingumui. Konkurencingumo veiksnių stiprumas buvo vertinamas skaitinėje skalėje nuo 1 balo (ryškus konkurencinis trūkumas) iki 7 balų (ryškus konkurencinis stiprumas). Išreikšdami savo nuomonę apie sektorių, su kurio veiklos sąlygomis yra gerai susipažinę, respondentai galėjo pažymėti atitinkamą skaitmenį kiekviename teiginyje pateiktoje skalėje: 1 pažymimas, kai respondentas visiškai sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu; 2 pažymimas, kai respondentas iš esmės sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu; 3 pažymimas, kai respondentas iš dalies sutinka su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu; 4 pažymimas, kai respondento nuomonė yra tarpinė tarp dviejų pateiktų apibūdinimų; 5 pažymimas, kai respondentas iš dalies sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu; 6 pažymimas, kai respondentas iš esmės sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu; 7 pažymimas, kai respondentas visiškai sutinka su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu. Jeigu kuriuo nors teiginiu apibūdinta sritis respondentui buvo nežinoma arba nė vienas teiginyje pateiktas jos apibūdinimo variantas netiko, respondentas galėjo pažymėti variantą nėra atsakymo. 2. Atviras klausimas apie sektoriaus stiprybes ir silpnybes, o taip pat svarbias galimybes ir lemiamas grėsmes. Respondentus buvo prašoma pateiktoje lentelėje įrašyti bent po tris, bet ne daugiau kaip penkis vertinimus kiekvienu aspektu. 3. Uždari klausimai apie atstovaujamą įmonę, apimantys klausimus apie darbuotojų skaičių, pajamas, konkuravimo pobūdį, eksporto lygį ir kita, o taip pat klausimai apie anketą pildžiusio asmens užimamas pareigas bei darbo stažą įmonėje ir sektoriuje. Respondentai. Tyrime dalyvauti buvo kviečiamos visos sektoriaus įmonės, kurios yra neabejingos Lietuvos pramonės ateičiai. Kvietimai buvo paskelbti Ekonominės plėtros agentūros (LEPA) ir Nacionalinio konkurencingumo kompetencijos tinklo (INOVADIS) interneto puslapiuose. Taip pat anketos buvo išsiųstos elektroniniu paštu 340 sektoriaus įmonėms, atrinktoms iš didžiausių verslo informacijos elektroninių katalogų Visa Lietuva ( ir Mano įmonė ( Tyrimui buvo atrinktos tos įmonės, kurios turi interneto puslapį ir skelbia savo elektroninį paštą. Vykdant metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo veiksnių tyrimą galutinę tyrimo imtį sudarė 64 pilnai užpildytos anketos. 18 anketų sektoriaus vadovai ir specialistai užpildė elektroniniu būdu, o 48 anketos buvo surinktos organizavus susitikimus su sektoriaus atstovais. Tyrimo metu anketos klausimus užpildė skirtingo lygio įmonių vadovai ir specialistai. Daugiausia tyrime sudalyvavo įmonių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai (42 proc.), įmonių savininkai ir vadovai (23 proc.) bei įmonių vadovų pavaduotojai (15 proc.). Daugumos jų darbo stažas sektoriuje viršija 5 metus (63 proc.), ir daugiau kaip pusės respondentų darbo patirtis atstovaujamoje įmonėje yra nuo 3 iki 5 metų (56 proc.). Tyrimas apėmė platų skirtingo lygio įmonių diapazoną nuo mikroįmonių, kurių darbuotojų skaičius yra iki 10 darbuotojų, iki labai stambių įmonių, kuriose dirba virš 1000 žmonių. Apklaustų įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių yra toks: mikroįmonės sudarė 19 proc. visų respondentų; įmonės, turinčios nuo 10 iki 50 darbuotojų 26 proc.; įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 100 žmonių 11 proc.; vidutinio lygio įmonės ( darbuotojų) 15 proc.; stambios įmonės ( darbuotojų) 19 proc. ir labai didelės įmonės (virš 1000 darbuotojų) 11 proc. Visos tyrime dalyvavusios įmonės yra ekonomiškai stiprios. Daugumos jų (92 proc.) bendrosios pajamos per paskutiniuosius finansinius metus siekė ne mažiau kaip 1 mln. litų. 30 proc. tyrimo metu apklaustų įmonių pajamos viršija 100 mln. litų. 77

78 Tyrime dalyvavusios įmonės yra skirtingos ne tik pagal darbuotojų skaičių, bet taip pat pagal vykdomos veiklos ir konkuravimo pobūdį. Daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių įmonių yra siaurai specializuotos įmonės (65 proc.). Jų vienos veiklos pajamos viršija 90 proc. Dominuojančio verslo įmonių, kurių vienos veiklos pajamos viršija 70 proc., buvo apklausta 15 proc. Įmonės, kurios vykdo įvairias veiklas, sudarė 19 proc. respondentų. 64 proc. tyrime dalyvavusių įmonių kapitalas priklauso vietiniams investuotojams. Virš 75 proc. užsienio kapitalo turi 24 proc. respondentų. Pagal konkuravimo pobūdį apklaustos įmonės pasiskirstė taip: 15 proc. respondentų pažymėjo, kad konkuruoja tik Lietuvoje su vietinėmis įmonėmis; 27 proc. įmonių vidaus rinkoje konkuruoja su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis; tarptautiniu mastu, įsteigusi atstovybes ar kitus padalinius užsienyje konkuruoja 19 proc. tyrime dalyvavusių įmonių; o 38 proc. respondentų pažymėjo, kad konkuruoja tarptautiniu būdu, tačiau bazuojasi tik Lietuvoje. Vertinant tyrimo metu apklaustų įmonių eksporto apimtis, pasirodė, kad daugiau nei pusės (54 proc.) respondentų eksportas viršija 75 proc. Įmonės, kurios savo produkciją realizuoja tik vidaus rinkoje, sudarė 17 proc Sektoriaus konkurencingumo palyginimas su bendru šalies konkurencingumo lygiu Sektoriaus konkurencingumo lygį veikia daugelis aspektų, kuriuos galima sugrupuoti į kelias grupes. Šioje analizėje pagrindinės konkurencingumo veiksnių grupės lyginamos su atitinkamu Globalaus konkurencingumo ataskaitoje pateiktu šalies vertinimu. Pasaulio ekonomikos forumo šalies mastu atliktas tyrimas leidžia spręsti apie bendrą šalies konkurencingumo lygį. Analogiškas sektoriaus mastu atliktas tyrimas leidžia įvertinti nagrinėjamos pramonės šakos išsivystymo kokybę ir jos situaciją visos šalies kontekste. 78 Inovacijų potencialas Įmonių sofistiškumas Technologinis lygis Finansinės rinkos išvystymas Institucijos Infrastruktūra Makroekonominis stabilumas Aukštasis išsilavinimas ir profesinis parengimas Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas Darbo rinkos efektyvumas Šalies konkurencingumo vertinimas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus ir šalies konkurencingumo vidutiniai vertinimai, 2008 m.

79 Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius savo konkurencingumu atsilieka nuo šalies vidurkio. Didžiausia problema, su kuria susiduria įmonės, yra žema jų specialistų aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo kokybė. Pramonės atstovų nuomone, darbuotojų parengimo lygis nepasiekia šalies vidutinio lygio. Panašiai, lyginant su šalies mastu gautais rezultatais, tyrime dalyvaujantys ekspertai vertina infrastruktūros būklę bei inovacijų potencialą. Kiti konkurencingumą lemiantys veiksniai, atspindintys sektoriaus įmonių technologinį pasirengimą ir sofistiškumą, o taip pat finansų, darbo ir prekių bei paslaugų rinkų efektyvumą, vertinami žemiau bendro šalies vidurkio. Makroekonominis stabilumas. Pramonės konkurencingumą lemia ne tik sektoriaus įmonių efektyvumas, bet ir bendros makroekonominės politikos bei ūkio raidos stabilumas. Nesant ekonominiam stabilumui šalyje, jos gyventojai nėra užtikrinti dėl savo ateities, gerbūvio, pajamų augimo, o tai neigiamai veikia jų perkamumą. Panašiai, kai įmonės nėra užtikrintos dėl savo verslo vystymo galimybių, jos negali kurti ilgalaikes strategijas, vengia rizikuoti ir investuoti į verslo plėtrą. Akivaizdu, kad tokia situacija neigiamai veikia pramonės augimą. Dėl ekonominio sunkmečio Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės į ateitį žvelgia skeptiškai, teigdamos, kad artimiausiu metu šalį ir sektorių laukia ekonominis pablogėjimas (2.5 balai). Kaip galima pastebėti, šių metų apklausoje dalyvavusių įmonių makroekonominių rodiklių vertinimai nusileido du kartus žemiau, lyginant su praėjusiais metais šalies mastu atlikto tyrimo rezultatais (5.23 balai). Viešųjų ir privačių institucijų veiklos kokybė. Institucinė aplinka, kuri atspindi viešųjų ir privačių institucijų interesų suderinamumą, yra svarbi šalies ir jos pramonės augimui bei konkurencingumo stiprinimui. Viešųjų institucijų reikšmė toli gražu nėra apribota vien tik įstatyminės bazės kūrimu. Aktualus yra valdžios požiūris į rinkos atvirumą ir kitus privataus verslo vystymą įtakojančius aspektus. Pavyzdžiui, per didelis valstybinis reguliavimas, korupcija ir biurokratija, nepakankamas skaidrumas skirstant valstybės užsakymus ir t.t. lemia privataus verslo sąnaudų padidėjimą ir jų sąžiningumo bei etiškumo lygio sumažėjimą. Vertinant verslo etiką Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriuje, įmonių vadovų ir specialistų nuomone, ji nėra aukšto lygio (3.89 balai) ir yra žemiau bendro šalies vidurkio, kuris 2008 m. duomenimis, siekė 4.3 balo. Infrastruktūros kokybė. Šalies ir jos pramonės vystymas didžiąja dalimi priklauso nuo įmonių konkurentabilumo. Tačiau įmonių konkurenciniai pranašumai kuriami ir išlaikomi tik esant palankioms vietos sąlygoms. Didelę reikšmę tam turi šalies infrastruktūros vystymas. Šiuolaikiška, moderni transporto ir elektroninių ryšių infrastruktūra tampa būtina sąlyga, įgalinančia sukurti palankią verslo aplinką ir pritraukti užsienio investicijas. Remiantis tyrimo duomenimis, šalies infrastruktūros kokybė tik iš dalies patenkina dabartinius Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių poreikius. Sektoriaus įmonių infrastruktūros vertinimai visais aspektais yra žemesni, lyginant su bendru šalies vidurkiu. Išimtį sudaro geležinkelių infrastruktūros vertinimas, kuris atitinka bendrą šalies lygį (3.95 balai). Aukščiausius vertinimus Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės skiria informacijos ir ryšių infrastruktūros kokybei (5.33 balai). Elektros energijos tiekimo kokybė vertinama vidutiniškai (4.44 balai). Prasčiausiai vertinami uostų pajėgumai ir vidaus vandens kelių kokybė (3.43 balai) bei oro transporto tinklo išsivystymas (3.34 balai). 79

80 80 Informacijos ir ryšių infrastruktūros išvystymas 5.33 Geležinkelių infrastruktūros išvystymas Uostų pajėgumai ir vidaus vandens kelių išvystymas Elektros energijos tiekimo kokybė Oro transporto tinklo išvystymas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus infrastruktūros kokybės vertinimas, 2008 m. Darbo rinkos efektyvumas. Efektyvi darbo rinka yra svarbi šalies ir jos pramonės konkurencingumo sąlyga, kadangi leidžia užtikrinti tolygesnę ekonomikos plėtrą. Darbo rinka turi būti pakankamai lanksti, kad galėtų geriausiai išnaudoti žmonių išteklius ir kartu suteikti žmonėms galimybes efektyviau integruotis į darbo rinką. Darbo rinkos lankstumą ir saugumą užtikrina darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas, aktyvi darbo rinkos politika, efektyvios darbuotojų skatinimo sistemos ir kt. Vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo galimybės Darbininkų įdarbinimo galimybės Pasikliovimas profesionalia vadyba Atlyginimų nustatymo lankstumas 5.06 Apmokėjimo susietumas su produktyvum u Inžinierių įdarbinimo galimybės Darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis Vadybos specialistų įdarbinimo galimybės Protų pritraukimas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus vertinimas pagal darbo rinkos efektyvumo dimensij ą, 2008 m.

81 Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus rinkai visumoje nėra būdingas aukštas lankstumo, užimtumo ir socialinio saugumo lygis. Sektoriaus konkurencingumą mažina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir pakankamai ribotos jų įdarbinimo sektoriaus įmonėse galimybės. Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, kad sektoriaus įmonėms būdingas kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Įmonės pakankamai intensyviai netenka talentingų specialistų, kurie išvažiuoja dirbti į kitas šalis (3.56 balai). Vadybos specialistų, inžinierių ir darbininkų įdarbinimo galimybės sektoriuje yra panašios, tačiau nėra aukšto lygio. Dar prasčiau vertinamos vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo galimybės (2.68 balai). Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą didina stipri darbuotojų apmokėjimo priklausomybė nuo jų veiklos produktyvumo (5.06 balai), o taip pat bendradarbiavimu ir tarpusavio pagarba pagrįsti darbuotojų ir darbdavių santykiai (4.98 balai). Kitas šakos konkurencingumą teigiamai veikiantis dalykas yra įmonių pasikliovimas profesionalia vadyba (5.19 balų) bei tiesiogiai nuo įmonės veiklos rezultatų priklausantis įmonių vadovų atlyginimas (4.78 balai). Aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo kokybė. Kokybiškas aukštasis ir profesinis išsilavinimas, garantuojantis šalies piliečiams geresnę padėtį darbo rinkoje, yra ne tik pačių žmonių, bet ir įmonių, kuriose jie veikia, konkurencingumą didinantis veiksnys. Kompetentingi darbuotojai leidžia įmonėms uždirbti didesnį pelną ir gali konstruktyviau prisidėti prie įvairių veiklos ir strateginių problemų sprendimo. Remiantis tyrimo duomenimis, sektoriaus darbuotojų kokybiško kvalifikacijos kėlimo galimybės yra ribotos (2.82 balai). Be to, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių darbuotojų parengimo kokybė nėra labai aukšto lygio. Prasčiausiai sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai vertina darbininkų parengimą (2.75 balai). Inžinierių ir vadybos specialistų parengimo kokybė vertinama šiek tiek aukščiau (atitinkamai 3.37 ir 3.58 balai), tačiau nepasiekia bendro šalies vidurkio. Kadangi darbuotojų profesinis parengimas nėra kokybiškas ir tik iš dalies atitinka sektoriaus įmonių keliamus reikalavimus, įmonėms tenka daug dėmesio skirti personalo mokymams. Tyrimo duomenimis, personalo mokymo mastai sektoriaus įmonėse yra aukštesni nei vidutiniškai šalyje (4.41 balas). 81 Personalo mokymo mastai Darbininkų parengimo kokybė Kokybiško įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo galimybės Inžinierių parengimo kokybė Vadybos specialistų parengimo kokybė Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus vertinimas pagal aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo kokybės dimensij ą, 2008 m.

82 Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas. Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumą parodo sveika konkurencija vidaus ir išorinėse rinkose, o taip pat įmonėms sudaromos palankios sąlygos įsteigti ir plėtoti savo verslą, kad jos galėtų teikti rinkai produkciją ir paslaugas, kuri labiausiai atitinka pasiūlos-paklausos sąlygas. Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumą galima didinti mažinant barjerus, trukdančius įmonėms laisvai įeiti į rinką, didinti gamybos pajėgumus ir plėtoti prekybą, o taip pat integruotis į tarptautinę ekonominę erdvę. Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos rinkoje pradėti naują verslą nėra lengva (3.03 balai). Anot sektoriaus atstovų, paprasčiau yra įsteigti smulkų arba vidutinio lygio verslą (3.32 balai), tuo tarpu stambaus verslo pradėjimas yra susijęs su didesniu skaičiumi apribojimų ir kelia daugiau sunkumų (2.5 balai). Tokią situaciją iš dalies gali sąlygoti tai, kad ši pramonės sritis nėra stipriai palaikoma, t.y. lobistinių grupių, kurios gintų sektoriaus įmonių interesus, nėra arba jos yra neįtakingos (3.25 balai). Lobistinių grupuočių silpnumą ypatingai jaučia tarptautiniu mastu konkuruojančios įmonės. Prekių ir paslaugų rinkos efektyvumas taip pat didele dalimi priklauso nuo paklausos sąlygų, pavyzdžiui, nuo klientų skaičiaus ir jų reiklumo. Tyrimo duomenys parodė, kad sektoriaus įmonių, ypatingai stambių ir tarptautiniu mastu veikiančių įmonių, pirkėjų struktūroje vyrauja stambūs klientai. Tačiau, kaip rodo tyrimo rezultatai, pirkėjai nėra ypatingai reiklūs produktų savybėms, o yra daugiau susidomėję žemesne kaina. Tai priverčia sektoriaus įmones taikyti tokias veiklos ir konkuravimo strategijas, kurios joms leidžia mažinti gamybos kaštus ir didinti savo veiklos efektyvumo rodiklius. 82 Naujo verslo pradėjimo paprastumas Stambių tarptautinių kompanijų veiklos intensyvumas Prekybos barjerų įtaka Pirkėjų orientavimasis į išskirtines produktų savybes Vyrauja stambūs pirkėjai Užsienio nuosavybės paplitimas 7 Priklausomybės užsienio investuotojams įtaka įmonių 6 konkurencingumui Įmonių aktyvumas tarptautinėse 4 rinkose Tarptautinių prekių ženklų savininkų 1 užsakymų vykdymas Konkurencijos tarp įmonių Baltijos jūros regiono rinkoje intensyvumas Platus naudojimas tarptautiniais logistikos ir distribucijos kanalais 5.06 Reagavimo į vartotojų poreikius jautrumas Lobistinių grupių stiprumas ir įtakingumas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus vertinimas pagal rinkos efektyvumo dimensij ą, 2008 m. Finansinės rinkos išvystymas. Kreditų prieinamumas ir jų kaina lemia ne tik žmonių gyvenimo kokybę, užtikrinant galimybę įsigyti esmines, bet brangiai kainuojančias gyvenimo gerybes, pavyzdžiui, išsilavinimą arba būstą, bet taip pat yra esminė verslų ir visos šalies ekonomikos konkurencingumo sąlyga. Įmonėms kreditų gavimas suteikia galimybes didinti investicijas į pažangias technologijas, žmogiškąjį kapitalą, plėtrą į naujus rinkos segmentus ir t.t. Tuo tarpu nepakankamai išvystytas finansinių paslaugų sektorius, didelė skolinto kapitalo kaina, nestabilumas finansiniuose sektoriuose neigiamai veikia įmonių plėtros dinamiką. Anot Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių vadovų ir specialistų, bankai Lietuvoje yra pakankamai patikimi (4.17 balų). Kitas teigiamas dalykas yra pakankamas

83 bankų pasitikėjimo sektoriaus įmonėmis lygis (4.39 balai). Remiantis tyrimo duomenimis, bankai daugiau pasitiki stambių įmonių finansiniu pajėgumu (5 balai), o smulkių ir vidutinio lygio įmonių gyvybingumas jiems kelia mažiau pasitikėjimo (4.28 balai). Esminis neigiamas dalykas, kurį atskleidė tyrimas, yra banko paskolų gavimo sudėtingumas. Šiuo metu gauti banko paskolą turint tik gerą verslo planą ir neturint jokio užstato sektoriaus įmonėms yra beveik neįmanoma (2.14 balų). Kaip galima matyti, situacija šiuo aspektu suprastėjo beveik dvigubai, lyginant su 2008 metais, ir yra žymiai prastesnė negu buvo užfiksuota 2005 metais. 83 Banko paskolos gavimo lengvumas Bankų pasitikėjimo sektoriaus įmonėmis lygis Bankų patikimumas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus finansinės rinkos lygio vertinimas, 2008 m. Įmonių sofistiškumas. Konkurencingos įmonės yra tokios, kurios sugeba lanksčiai ir operatyviai prisitaikyti prie naujų šiuolaikinės aplinkos sąlygų, aktyviai konkuruojant dėl vartotojų dėmesio, prieinamumo prie technologijų, gamtinių ir žmogiškųjų resursų. Šių įmonių sofistiškumo lygis yra aukštesnio lygio ir atspindi jų potencialą įgyti ir išlaikyti ilgalaikius konkurencinius pranašumus. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sofistiškumą padidina pakankamas modernių technologijų naudojimas (4.19 balai), o taip pat vidutinio efektyvumo marketingo veikla (3.74 balai). Pastebima, kad šie rodikliai iš esmės skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar įmonė konkuruoja tik Lietuvoje, ar tarptautiniu mastu. Įmonės, kurios veikia tarptautinėse rinkose, daugiau investuoja į pažangesnes technologijas, tuo tarpu jų dėmesys marketingui atsilieka nuo įmonių, kurios konkuruoja tik vietinėse rinkoje. Vertinant sektoriaus įmonių atitikimą bendrą šalies lygį, galima pamatyti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sofistiškumo lygis pagal daugelį aspektų yra žemesnis, tačiau skirtumas yra nelabai didelis. Sektoriaus įmonių sofistiškumo lygį sumažina įmonių nepakankamas finansinis stiprumas ir didelė priklausomybė nuo situacijos kreditų rinkoje (2.37 balai). Vertinant smulkių ir vidutinių bei stambių įmonių sofistiškumo lygį, tyrimo rezultatai rodo, kad pagal daugelį parametrų jos yra panašios. Nedaug skiriasi įmonių apsirūpinimo vietiniais ištekliais lygis. Smulkios ir vidutinės įmonės savo veiklai reikalingais ištekliais daugiau apsirūpina iš užsienio (3.35 balai), tuo tarpu stambios įmonės labiau orientuotos į vietinių išteklių panaudojimą (4 balai). Žymiai didesnis skirtumas pastebimas analizuojant kreditų svarbumą skirtingo lygio įmonėms. Didelės įmonės yra daugiau priklausomos nuo kreditų gavimo (1.75 balai) nei mažesnio lygio įmonės (2.98 balai). Tai gali būti sąlygojama tuo, kad stambios įmonės daugiau investuoja į verslo plėtrą ir technologijas.

84 84 Kreditų aktualumas Gamybos proceso išmoningumas 4.19 Įmonių specializacijos lygis Konkurencingumas dėl unikalių produktų ir procesų 3.36 Apsirūpinimas vietiniais ištekliais Marketingo naudojimas Pasirengimas deleguoti įgaliojimus Skatinimo priemonių įvairovė Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus įmoni ų sofistiškumo vertinimas įmonių lygmenyje, 2008 m. Vertinant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sofistiškumą sektoriaus lygmenyje, pastebima, kad teigiamą poveikį sektoriaus potencialo stiprinimui turi pakankamai intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų (4.13 balų). Tuo tarpu įmonių partnerystės ryšiai su kitų šalių įmonėmis nėra pakankamai išvystyti. Be to, sektoriaus įmonės nesugeba pilnai išnaudoti integracijos į Europos Sąjungos ir kitų šalių pramonę. Įmonių integracijos ne į ES šalių pramonę lygis Įmonių integracijos į ES šalių pramonę galimybės Bendradarbiavimo tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų intensyvumas Vietinių tiekėjų skaičius Vietinių tiekėjų tiekiamų produktų ir paslaugų kokybė Įmonių integracijos į ES šalių pramonę lygis Vietinių mašinų ir įrangos gamintojų pajėgumas Įmonių produkcijos realizavimas per vietines įmones Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus įmoni ų sofistiškumo vertinimas sektoriaus lygmenyje, 2008 m.

85 85 Technologinis lygis. Tiesioginės užsienio investicijos didina šalies rinkos patrauklumą užsienio investuotojams, pramonės produktyvumą, vietinių įmonių konkurencingumą, sudaro sąlygas įmonėms integruotis į tarptautinius gamybos bei marketingo tinklus. Užsienio investicijų pritraukimas įmonėms yra vienas pagrindinių būdų akumuliuoti kapitalą bei įgyti galimybę naudotis pažangiomis technologijomis, žmogiškaisiais ištekliais ir vadybiniais įgūdžiais. Kaip parodė Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumo tyrimo rezultatai, tiesioginės užsienio investicijos į sektorių turi didelę įtaką įmonių technologiniam lygiui (5.86 balai). Tačiau sektoriaus įmonių ir specialistų nuomone, užsienio technologijų licencijavimas sektoriuje pasitaiko pakankamai retai (2.42 balai). Investicijos į naujas technologijas ir esamų modernizavimą įgalina stiprinti įmonių gamybinius pajėgumus. Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių pajėgumai įsigyti pačias naujausias technologijas yra vidutinio lygio (3.83 balai). Tiesioginės užsienio investicijų įtaka naujųjų technologijų įsigijimui Pajėgumas įsigyti pačias naujausias technologijas Užsienio technologijų licencijavimas 3.41 E-komercijos naudojimas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus technologinio lygio vertinimas, 2008 m. Inovacijų potencialas. Nustatyta, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp investavimo į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei ekonomikos augimo ir jos inovatyvumo. Todėl akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi didinti savo mokslinį potencialą, plėtoti aukštas technologijas, skatinti jų diegimą pramonėje ir versle. Inovacijų kūrimas ir diegimas įmonėse leidžia joms išsiskirti ir užimti lyderio pozicijas rinkoje. Nesant pakankamam pajėgumui kurti savo tyrimais pagrįstas inovacijas ne mažiau svarbus yra pasaulyje sukurtų inovacijų perėjimas ir įsisavinimas. Tačiau nesvarbu, ar inovacijos kuriamos ar tik perkeliamos, inovacinių procesų valdymas įmonėse yra susijęs su padidinta rizika, reikalauja investicijų ir laiko išteklių. Todėl nors dažnai novatoriškumas pripažįstamas kaip turintis išskirtinę vertę ir teikiantis pranašumų, naujovių kūrimo ir diegimo procesai įmonėse dažnai būna nepakankamai sklandūs arba jiems iš viso nėra skiriama dėmesio. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad novatoriški produktai sektoriaus rinkai yra pakankamai svarbūs (3.92 balai), tačiau į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įmonės investuoja nepakankamai (2.74 balai). Tokią situaciją gali sąlygoti menkas bendradarbiavimas su mokslininkais ir mokslo

86 įstaigomis (2.39 balai) ir pramonei vertingų mokslo rezultatų neprieinamumas. Šiuo aspektu visi šalies mastu atlikti vertinimai pralenkia sektoriaus vidurkį. 86 Mokslo įstaigų ir pramonės šakos įmonių bendradarbiavimas tyrimų srityje Specializuotų tyrimo ir mokymo paslaugų Lietuvoje prieinamumas Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai Įmonių novatoriškumas Originalių, savo tyrimais pagrįstų inovacijų diegimo intensyvumas 3.03 Reikalingo profilio mokslininkų Lietuvoje prieinamumas 3.92 Novatoriškų produktų svarbumas Metalo gaminių, mašinų ir įrangos gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2008 metai Šalies konkurencingumas pasaulio mastu 2005 metai Pav Metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus inovacinio potencialo vertinimas, 2008 m. Vertinant penkiolika teigiamai ir neigiamai Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumą veikiančių veiksnių stiprumą, atskirai analizuojamos sektoriaus įmonės, kurios konkuruoja tik Lietuvoje su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis, ir tos įmonės, kurios konkuruoja tarptautiniu mastu. Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad įmonių konkuravimo būdas sąlygoja tai, kad įmonės pasirenka skirtingus konkurencingumo veiksnius, o taip pat skirtingai vertina jų stiprumą. Galima pastebėti, kad Lietuvoje veikiančių įmonių konkurencingumą daugiau apsprendžia vidiniai įmonių išsivystymo veiksniai, pavyzdžiui, vidiniai santykiai kolektyve, atlyginimų nustatymo politika, pakankamai aukšto lygio rinkodaros politika ir kt. Tarptautiniu mastu konkuruojančių įmonių konkurencingumą daugiau lemia rinkos veiksniai, pavyzdžiui, konkurencijos tarp įmonių Baltijos jūros regiono rinkoje intensyvumas, įmonių integracijos į kitų šalių pramonę galimybės ir kt. Visos sektoriaus įmonės vienodai aukštai vertina teigiamą informacijos ir ryšių infrastruktūros poveikį įmonių veiklos sėkmei. Sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų nuomone, tai yra vienas iš trijų labiausiai įmonių konkurencingumą didinančių veiksnių. Kitas dalykas, kurį vienodai aukštai vertina sektoriaus įmonės, yra tas, kad vadovų pozicijas sektoriaus įmonėse dažniausiai užima profesionalūs aukštą kompetenciją turintys vadovai, o ne įmonių akcininkų arba savininkų giminaičiai ar draugai. Pasikliovimas profesionalia vadyba yra ypatingai reikšmingas tarptautiniu mastu konkuruojančioms įmonėms. Lietuvos mastu veikiančioms įmonėms svarbiausia yra greitai reaguoti į vartotojų poreikius bei efektyviai valdyti savo turimus resursus.

87 87 Lentel ė Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus konkurencingum ą didinančių veiksni ų vertinimas Eil. Sektoriaus įmonės konkuruoja tik Lietuvoje Sektoriaus įmonės konkuruoja tarptautiniu mastu Nr. Konkurencingum ą didinantys veiksniai K Konkurencingum ą didinantys veiksniai K 1 Jautrus reagavimas į vartotoj ų poreikius 5,90 Pasikliovimas profesionalia vadyba 5,20 2 Apmokėjimo susietumas su produktyvumu 5,45 Gerai išvystyta informacijos ir ryši ų infrastruktūra 5,07 3 Gerai išvystyta informacijos ir ryši ų infrastruktūra 5,45 Įmoni ų aktyvumas tarptautinėse rinkose 5,06 4 Aukštas darbuotoj ų ir darbdavi ų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis 5,36 Gamybos proceso išmoningumas 5,06 5 Pasikliovimas profesionalia vadyba 5,27 Apmokėjimo susietumas su produktyvumu 5,00 6 Didel ė tiesiogini ų užsienio investicij ų į taka naujųj ų technologij ų įsigijimui 5,00 Didel ė tiesiogini ų užsienio investicij ų į taka naujųj ų technologij ų įsigijimui 4,93 7 Intensyvi konkurencija tarp įmoni ų Baltijos jū ros regiono rinkoje 4,90 Aukštas darbuotoj ų ir darbdavi ų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis 4,93 8 Aukšta vietini ų tiekėj ų tiekiam ų produkt ų ir paslaug ų kokybė 4,81 Aplinkosaugos reguliavimo griežtumas 4,85 9 Intensyvus bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų 4,72 Atlyginim ų nustatymo lankstumas 4,78 10 Atlyginim ų nustatymo lankstumas 4,63 Įmoni ų novatoriškumas 4,69 11 Intensyvi konkurencija tarp įmoni ų Baltijos jū ros Bank ų pasitikėjimo sektoriaus įmonėmis lygis 4,63 regiono rinkoje 4,66 12 Aukšta elektros energijos tiekimo kokybė 4,63 Jautrus reagavimas į vartotoj ų poreikius 4,66 13 Aukštas įmoni ų specializacijos lygis 4,36 Nedidel ė prekybos barjer ų įtaka 4,64 14 Didelės įmoni ų investicijos į personalo mokymus 4,27 Didelės įmoni ų investicijos į personalo mokymus 4,57 15 Pakankamos įmoni ų integracijos į ES šali ų pramonę Aukšto lygio marketingo veikla 4,27 galimybės 4.53 Vertinant sektoriaus įmonių konkurencingumą mažinančius veiksnius, tyrime dalyvavę vadovai ir specialistai pažymėjo, kad jų verslus labiausiai neigiamai veikia šalies ekonominis nestabilumas ir sunkumai gaunant banko paskolą. Tarptautinių mastu konkuruojančių įmonių konkurencingumą daugiausia apriboja žemas įmonių inovacinis lygis. Kaip didžiausią problemą, kuri sąlygoja tokią situaciją, įmonių vadovai ir specialistai įvardina nepakankamą mokslinį potencialą, t.y. Lietuvoje nėra reikiamo profilio mokslininkų, o specializuotų tyrimo ir mokymo paslaugų kokybė yra žemo lygio. To pasėkoje sektoriaus įmonės akcentuoja menką mokslo įstaigų ir pramonės šakos įmonių bendradarbiavimą tyrimų srityje. Lentel ė Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus konkurencingum ą mažinančių veiksni ų vertinimas Eil. Sektoriaus įmonės konkuruoja tik Lietuvoje Sektoriaus įmonės konkuruoja tarptautiniu mastu Nr. Konkurencingum ą mažinantys veiksniai K Konkurencingum ą mažinantys veiksniai K 1 Banko paskolos gavimo sunkumas 1,81 Šalies ekonominis nestabilumas 2,00 2 Šalies ekonominis nestabilumas 2,00 Banko paskolos gavimo sunkumas 2,26 3 Kredit ų gavimo kritinis svarbumas įmoni ų veiklai 2,30 Žema darbinink ų parengimo kokybė 2,33 4 Vietini ų įmoni ų, vykdanči ų sektoriaus įmonių Ribotos vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo galimybės 2,45 produkcijos tarptautin į paskirstym ą ir marketing ą, nebuvimas 2,40 5 Nepakankamas mokslo įstaig ų ir pramonė s šakos Užsienio technologij ų licencijavimo retumas 2,50 įmoni ų bendradarbiavimas tyrim ų srityje 2,42 6 Nepakankamas įmoni ų integracijos į ES šalių pramon ę lygis 2,54 Užsienio technologij ų licencijavimo retumas 2,50 7 Nepakankamos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2,63 Ribotos kokybiško įmoni ų darbuotoj ų kvalifikacijos kėlimo galimybės 2,53

88 8 Nepakankamas mokslo įstaig ų ir pramonė s šakos Žema specializuot ų tyrimo ir mokymo paslaugų įmoni ų bendradarbiavimas tyrim ų srityje 2,63 kokyb ė 2,60 9 Ribotos įmoni ų integracijos į ES šali ų pramonę Ribotas specializuot ų tyrimo ir mokymo paslaugų galimybės 2,70 Lietuvoje prieinamumas 2,66 10 Nepakankamas įmoni ų integracijos ne į ES šalių pramon ę lygis 2,80 Kredit ų gavimo kritinis svarbumas įmoni ų veiklai 2,66 11 Vietini ų tiekėj ų, galinči ų sektori ų aprū pinti Naujo verslo pradėjimo sudėtingumas 2,90 svarbiais ištekliais, nebuvimas 2,73 12 Ribotas specializuot ų tyrimo ir mokymo paslaugų Ribotos vyresnio ir pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje prieinamumas 3,00 įdarbinimo galimybės 2,80 13 Ribotos vadybos specialist ų įdarbinimo galimybės 3,00 Žema inžinieri ų parengimo kokybė 2,86 14 Ribotas reikalingo profilio mokslinink ų Lietuvoje Žema darbinink ų parengimo kokybė 3,00 prieinamumas 2,92 15 Nepakankamas oro transporto tinklo išvystymas 3,12 Lobistini ų grupi ų silpnumas 2,93 Tyrimo metu nustatyti veiksniai leidžia sukonstruoti Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo deimantą Sektoriaus konkurencingumo deimantas Nustačius Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumą mažinančius ir stiprinančius veiksnius, toliau jie buvo kritiškai įvertinti ekspertų ir panaudoti sektoriaus konkurencingumo deimanto kūrimui. Ekspertinio vertinimo svarbą pagrindžia tai, kad sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai, pildydami anketos klausimus ir vertindami konkurencingumo veiksnių stiprumą, vis tiek daugiausia žiūrėjo per savo įmonių prizmę. Tuo tarpu sektoriaus konkurencingumo padėčiai nustatyti reikalingas visuminis požiūris į situaciją šioje pramonės šakoje. Tai įmanoma pasiekti tik atsiribojant nuo atskirų požiūrių ir kritiškai vertinant nustatytų veiksnių įtaką sektoriaus konkurencingumui. Taigi apklausos metu gauti duomenys buvo apibendrinti ir svarstomi apskritojo stalo ir individualių pokalbių su sektoriaus įmonių vadovais metu. Diskusijų dalyviams buvo iškeltas tikslas pateikti savo ekspertinį vertinimą ir pasiekti bendrą sutarimą dėl sektoriaus konkurencingumo deimanto. Anot Porter, kuris pasiūlė deimanto koncepciją, galima išskirti keturias pagrindines konkurencingumą lemiančių veiksnių grupes: 1) veiksnių sąlygos; 2) vietos paklausos sąlygos (rinka); 3) įmonių strategijų kontekstas; 4) susijusios ir palaikančios šakos. Šie veiksniai, kiekvienas atskirai ir kaip sistema, sudaro kontekstą, kuriame šalies įmonės, verslo sektoriai ar pramonės šakos kuriasi ir konkuruoja. Vietos valdžia turi įtakos visų aukščiau išvardintų veiksnių vystymui. Veiksnių sąlygas vyriausybė veikia per teikiamas subsidijas; vietos paklausą per įvairiausių gamybos ir veiklos standartų nustatymą bei valdžios užsakymų teikimą; susijusių ir palaikančių šakų vystymo sąlygas per rinkodaros priemonių kontrolę ir infrastruktūros vystymo reguliavimą; įmonių strategijų kontekstą per vykdomą mokesčių politiką, investicijų ir vertybinių popierių rinkos reguliavimą. Veiksnių sąlygos. Šis veiksnys leidžia spręsti apie tokių gamybos veiksnių šalyje kaip, pavyzdžiui, kvalifikuota darbo jėga, kapitalas, gamtiniai ištekliai, infrastruktūra ir pan., buvimą ir jų kokybės lygį. Veiksnių sąlygos skirtingose šalyse susiformuoja skirtingai, priklausomai nuo šalies vertybių, kultūros, ekonomikos struktūros, istorinės raidos. Atitinkamai, tam tikros šalys pasiekia sėkmės konkrečiose šakose, kadangi jų vidinės sąlygos yra labiau palankios, dinamiškos ir perspektyvios šių pramonės sektorių vystymuisi. Ekspertai pripažįsta, kad šalies veiksnių sąlygos nėra palankios Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus vystymuisi. Dauguma veiksnių riboja sektoriaus konkurencingumą arba yra neutralūs. Palankiai vertinami tik keli dalykai. Vienas ekspertų palankiausiai vertinamas Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo veiksnių yra gera informacijos ir ryšių infrastruktūros kokybė. Jos pakankamas išvystymas nacionaliniu mastu teigiamai veikia sektoriaus įmonių veiklą, kadangi leidžia greitai pasiekti ir informuoti vartotojus ir partnerius, gauti naujausią informaciją, 88

89 kuri leidžia pasirinkti geriausias alternatyvas. Kitas veiksnys, kuris, ekspertų nuomone, yra daugiau teigiamas, nei sektoriaus konkurencingumą ribojantis faktorius yra pakankamos vadybos specialistų įdarbinimo galimybės. Tačiau, nors vadybos specialistų pasiūla yra pakankama, kitas dalykas yra tas, kad jų paruošimo kokybė nėra aukšto lygio. Kitos veiksnių sąlygos ekspertų vertinimu yra nepakankamo lygio, todėl neskatina arba trukdo šios šakos augimą. Labiausiai sektoriaus konkurencingumą mažina žmonių ir inovacinė infrastruktūros. Sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad didžiausią neigiamą poveikį sektoriaus konkurencingumui turi techninių specialistų rengimo sistemos neadekvatumas pramonės poreikiams. Į įmones ateinantys jauni specialistai yra neparuošti dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, jiems trūksta kryptingos praktikos studijų metu, kuri leistų jiems įgyti bendrą supratimą apie gamybinę veiklą. Nepakankamas specialistų parengimas priverčia įmones daug investuoti į personalo ugdymą. Tačiau intensyvus paruoštų darbuotojų praradimas neleidžia įmonėms atgauti savo investicijas. Ekspertų nuomone, šias problemas išspręsti be valstybės paramos vargu ar įmanoma. Reikalinga kryptinga profesinio ruošimo sistemos reforma. Ekspertų pripažįstama, kad sustiprinti sektoriaus konkurencingumą galima aktyvinant įmonių inovacinę veiklą. Inovacinės veiklos plėtra, jos suaktyvinimas suteikia įmonėms galimybes modernizuoti technologijas, kurti naujus išskirtinius produktus. Tačiau Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriui būdingas technologinis ir inovacinis atsilikimas. Įmonės inovacinę veiklą geriausiai gali vykdyti bendradarbiaudamos su valstybiniais mokslo institutais, universitetais ir aukštosiomis mokyklomis arba kitais šalies ir užsienio partneriais. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad pramonės šakos įmonių ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas tyrimų srityje yra nepakankamas. Iš dalies yra tai sąlygojama tuo, kad šalyje nėra specializuotų tyrimo institutų, kurie vykdytų mokslinius tyrimus. Kita probleminė sritis yra mokslininkų ir tyrėjų vykdomų mokslinių darbų neatitikimas pramonės poreikiams, kurį lemia menkas bendradarbiavimas tarp mokslo ir pramonės sektorių. Šalies mokslinis potencialas yra gana stiprus, tačiau mokslininkai gauna mažai specializuotų tiriamųjų užsakymų, todėl daugiausia vykdo fundamentalius mokslinius projektus, kurie yra mažai susieti su konkrečios pramonės realijomis ir tam tikrų specifinių problemų sprendimu. Todėl gauti moksliniai rezultatai būna vertinti mokslinėje bendruomenėje, o atskiroms pramonės įmonėms yra sudėtinga jais pasinaudoti gerinant savo veiklą. Infrastruktūros kokybė yra dar vienas lemiamas veiksnys, kuris užtikrina metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą. Tačiau ekspertų vertinimai rodo, kad susisiekimo infrastruktūros išsivystymo lygis yra nepakankamas. Neigiamų vertinimų sulaukia geležinkelių infrastruktūra, kurios nepakankamas išvystymas trukdo efektyviai prekiauti su Vakarų Europos šalimis. Taip pat kaip neigiamą dalyką ekspertai pažymėjo elektros energijos tiekimo monopoliją. Nagrinėjama pramonės šaka yra ypatingai imli energetiniams resursams. Tuo tarpu elektros energijos tiekimo monopolija gresia didėjančiomis energijos kainomis, o taip pat padidėjusia elektros tiekimo sutrikimų rizika. Vietos paklausos sąlygos (rinka). Šis veiksnys leidžia spręsti apie paklausos elastingumą, vartotojų reiklumą ir kitus parametrus, apsprendžiančius vietos paklausos pobūdį ir intensyvumą. Didesnė paklausa šalies vidaus rinkoje skatina naujoves ir investicijas, todėl pramonės šakos konkurencinis pranašumas tarptautiniu mastu tiesiogiai yra susijęs su itin stipria ir reiklia vietos rinka. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencingumą stiprina griežti aplinkosaugos reikalavimai, kurie skatina įmones modernizuoti gamybą ir diegti kokybės valdymo sistemas. Įmonių konkurencingumą mažina per didelė priklausomybė nuo pirkėjų, kurie yra orientuoti į žemiausią kainą. Kylant įmonių gamybos kaštams įmonės gali prarasti savo patrauklumą, tačiau nepakankamas dėmesys inovacijoms neleistų joms greitai persiorientuoti link aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Įmonių strategijų kontekstas leidžia spręsti apie šakos įmonių įgyvendinamas strategijas, taikomas organizacines struktūras, formuojamą organizacinį ir valdymo klimatą ir kita, kas apsprendžia įmonių konkuravimo su kitais rinkos dalyviais pobūdį ir intensyvumą. 89

90 Vertinant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorių šiuo aspektu, galima teigti, kad šakos įmonių taikomos personalo įdarbinimo, jų apmokėjimo nustatymo ir kitos strategijos sudaro stiprų pagrindą pilnai realizuoti įmonių vidinį potencialą ir sėkmingai konkuruoti rinkoje. Sektoriaus įmonių konkurencingumą mažina jų nepakankamos investicijos į veiklos plėtrą marketingo tyrimus, mokslinę ir eksperimentinę plėtrą, užsienio technologijų licencijavimą. Susijusios ir palaikančios šakos. Šis veiksnys parodo tarptautiniu mastu konkurencingų susijusių ir palaikančių šakų, kurios sektoriaus įmones aprūpina reikiamais resursais, žaliavomis, informacija, įvairiomis paslaugomis ir kt., buvimą arba nebuvimą. Ekspertai pastebi, kad visi šios grupės veiksniai nėra pakankamos kokybės ir daugiausia vertinami vidutiniškai arba silpnai. Tai rodo, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės negali pilnai išnaudoti partnerystės teikiamų privalumų. Vidutinio lygio bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų apriboja įmonių konsolidaciją ir dalyvavimą bendruose projektuose, tokiu būdu sumažinant jų integracijos į kitų šalių pramonę galimybes. Ekspertų vertinimu, įmonių integracijos į ES ir kitų šalių pramonę galimybės yra žymiai didesnės nei iš tikrųjų yra išnaudojamos. Kitas sektoriaus įmonių neišnaudojamas veiksnys yra pramonės bendradarbiavimo su mokslo įstaigomis galimybės. Pramonės ir mokslo bendradarbiavimo pagrindu gali būti kuriami nauji aukštesnę pridėtinę vertę turintys produktai ir paslaugos, kurie gali būti realizuojami naujose rinkos nišose. Tačiau pramonės ir mokslo bendruomenių interesų skirtumas, iniciatyvos iš abiejų pusių stoka, pasenusi mokslo bazė bei kitos kliūtys lemia neefektyvų mokslo ir pramonės bendradarbiavimą. Sektoriaus konkurencingumą taip pat mažina tai, kad įmonės neišnaudoja vietinių mašinų ir įrangos gamintojų potencialo. Vietinių mašinų ir įrangos gamintojų turėjimas suteikia įmonėms konkurencinį pranašumą išlaidų ir aptarnavimo srityse. Tačiau sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad dauguma įmonėse turimos įrangos yra užsienio gamybos. Tuo tarpu ekspertų teigiamai įvertinta tai, kad šalyje yra tiekėjų, galinčių sektoriaus įmones aprūpinti svarbiais ištekliais. Be to, patenkinamai vertinamas jų teikiamas asortimentas. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo deimantas, grindžiamas ekspertų vertinimais, pavaizduotas 4.11 paveiksle. Ženklu (+) išskirti sektoriaus konkurencingumui palankūs, o ženklu (-) nepalankūs veiksniai. 90

91 Organizacin ė veikla (+) Vadovaujančias pozicijas įmonėse dažniausiai užima profesionalū s vadovai (+/-) Vidutinio lygio įmoni ų investicijos į personalo mokymus (+/-) Įmoni ų vidutiniai pajėgumai įsigyti pačias naujausias technologijas (+/-) Nepakankama skatinimo priemoni ų įvairov ė (motyvavimas tik per atlyginim ą) (-) Silpni marketingo gebėjimai Strategija ir veiklos efektyvumas (+) Jautrus reagavimas į vartotoj ų poreikius (+/-) Įmoni ų gamybos procesuose naudojamos pakankamai modernios technologijos (+/-) Įmoni ų novatoriškumas yra vidutinio lygio (-) Nepakankamas originali ų, savo tyrimais pagrįst ų inovacij ų diegimo intensyvumas Kontekstas įmoni ų strategijoms ir konkuravimui (+) Aukštas darbuotoj ų ir darbdavi ų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagarbos lygis (+) Įmoni ų vadov ų atlyginim ų nustatymo lankstumas (+) Intensyvi konkurencija tarp įmoni ų Baltijos jū ros regiono rinkoje (+/-) Vidutinio lygio bank ų pasitikėjimas sektoriaus įmonėmis (+/-) Vidutin ė prekybos barjer ų įtaka (-) Lobistini ų grupi ų silpnumas Įmoni ų internacionalizavimas (+/-) Įmonės vidutiniškai aktyvios tarptautinėse rinkose (-) Retas užsienio technologij ų licencijavimas Inovacin ė infrastruktū ra (-)Technini ų specialist ų rengimo sistema neadekvati pramonės poreikiams (-) Ribotos inžinieri ų įdarbinimo galimybės (-) Mokslinink ų ir tyrėj ų mokslini ų darb ų neatitikimas pramonės poreikiams (-) Nepakankama specializuot ų tyrimo ir mokymo paslaug ų kokybė Kapitalo rinkos infrastruktū ra (-) Banko paskolos gavimo sunkumas Logistin ė infrastruktū ra (+) Gerai išvystyta informacijos ir ryši ų infrastruktū ra (-) Elektros energijos tiekimo monopolija (-) Nepakankamai išvystyta geležinkeli ų infrastruktūra (-) Žemas oro transporto tinklo išvystymas Žmoni ų ištekliai (+/-) Vidutinės vadybos specialist ų įdarbinimo galimybės (-) Žema gamybos vadybos specialist ų parengimo kokybė (-) Praradimas talenting ų darbuotojų (-) Technini ų specialist ų rengimo sistema neadekvati pramonė s poreikiams (-) Ribotos kokybiško įmoni ų darbuotoj ų kvalifikacijos kėlimo galimybės Administracin ė infrastruktū ra (-) Naujo verslo pradėjimo sudėtingumas Veiksnių sąlygos Įmoni ų strategijų kontekstas Klasteriai ir verslo sistemos, susijusios ir palaikanč ios Vietos paklausos są lygos, rinka (+) Vietini ų tiekėj ų, galinči ų sektori ų aprū pinti svarbiais ištekliais, turėjimas (+/-) Vidutin ė vietini ų tiekėj ų tiekiam ų produkt ų ir paslaug ų kokybė (+/-) Vidutinio lygio bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmoni ų ir organizacij ų (+/-) Vidutinės įmoni ų integracijos į ES šali ų pramon ę galimybės (-) Žemas vietini ų mašin ų ir įrangos gamintoj ų pajėgumas (-) Žemas įmoni ų integracijos į ES ir kit ų šali ų pramon ę lygis (-) Specializuot ų tyrimo ir mokymo paslaug ų Lietuvoje neprieinamumas (-) Vietini ų įmoni ų, vykdanči ų sektoriaus įmoni ų produkcijos tarptautin į paskirstym ą ir marketing ą, mažai Pav Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus deimantas (+) Griežtas aplinkosaugos reguliavimas (+/-) Vidutinis stambi ų pirkėj ų vyravimas (-) Tarptautiniais logistikos ir distribucijos kanalais įmonės naudojasi mažai (-) Tarptautini ų preki ų ženkl ų savinink ų užsakymų

92 Sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių, grėsmių analizė Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus stiprumų, silpnumų, galimybių ir grėsmių įvertinimui buvo naudotas integruotas metodas, apjungiantis tris skirtingus metodus: SWOT arba Stiprumų-Silpnumų-Galimybių-Grėsmių (SSGG) analizės metodiką. VRIO analizę, leidžiančią giliau pažvelgti ir kritiškiau įvertinti esminius šakos/ įmonių konkurencinius pranašumus. Esminių sėkmės veiksnių (KSF) įvertinimo metodiką. Visi šie metodai grindžiami ekspertų nuomonės išryškinimu ir argumentavimu. Atliekant šią konkurencingumo studiją, ekspertų nuomonės buvo klausiama ir ji buvo vertinama trimis skirtingais etapais. Pirmajame etape buvo pateiktas bendrųjų konkurencingumo veiksnių tyrimo klausimynas, kurio pagalba suformuotas metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus konkurencingumo deimantas (4.11 pav.). Jame ženklu (+) pažymėti tie konkurencingumo veiksniai, kuriuos ekspertai nurodė esant stipresniais, o (-) silpnesniais. Antrajame etape ekspertai vertino labiau integruotus sektoriaus stiprumus bei silpnumus, o taip pat galimybes bei grėsmes nusakančius veiksnius, išreiškė savo nuomonę apie svarbiausius veiksnius, nuo kurių priklauso įmonių, konkuruojančių metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje, sėkmė (KSF). Trečiajame etape daugelio ekspertų išsakyta individuali nuomonė apie visus šiuos veiksnius buvo aptariama metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus ekspertų riboto dydžio grupėje. Gauti rezultatai pateikiami matricose. 4.3 lentelėje pateikti ekspertų išskirti Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus stiprumai. Be abejo, įvairios įmonės pasižymi gana skirtingą stiprumų kombinaciją, kai kurios iš jų lentelėje patiektais stiprumais iš viso nepasižymi. Tačiau vertinant sektoriaus ypatumus buvo stengiamasi šiuos stiprumus apibendrinti pagal tai, kiek jie yra būdingi viso sektoriaus mastu. Šioje lentelėje išskirti sektoriaus stiprumai papildomai vertinami pasitelkiant VRIO metodo galimybes. VRIO analize leidžia giliau pažvelgti, ko iš tiesų yra vertos SSGG analizės metu išskirtos stipriosios pusės. Ar jos yra vertingos, retos, ar jas sunku imituoti ir pagaliau ar jos yra optimaliai panaudojamos? Atsakymai į šiuos klausimus leidžia daryti išvadas, ar turimas konkurencinis pranašumas yra laikinas, ar ilgalaikis, ar pilnai ir ar iš viso išnaudojamas turimas potencialas, ar organizacijos turimi ištekliai yra tinkamai įveiklinti. Jei stiprumas yra mažai reikšmingas ar netgi, jei jis yra pakankamai reikšmingas, tačiau rinkoje tarp konkurentų nėra retas, nepasižymi unikalumu ir saugumu nuo imitavimo, nukopijavimo, toks stiprumas neteikia bent kiek svaresnio pranašumo prieš konkurentus. Geriausiu atveju tai tik nėra silpnumas. 4.4 lentelėje pateikti svarbiausi metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus silpnumai, kurie buvo vertinami balais nuo 5 (išskirtinis silpnumas) iki 1 (mažai svarus silpnumas) ir 4.13 paveiksluose pateikta ekspertų nuomonė apie svarbiausias metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus galimybes ir grėsmes. Atliekant sektoriaus galimybių ir grėsmių analizę, buvo svarstomas kiekvienos tyrimo metu nustatytos galimybės ir grėsmės potencialus poveikis verslui (mažas, vidutinis, didelis), o taip pat buvo vertinama kiekvienos galimybės ir grėsmės tikimybė (maža, vidutinė, didelė). Kitas labai svarbus konkurencingumo veiksnių tyrimo aspektas metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencinį pranašumą lemiančių svarbiausių veiksnių (KSF) identifikavimas. Yra daug veiksnių, kurie gali būti svaresniais ar menkesniais šakos įmonių konkurencinio pranašumo įgijimo šaltiniais. Tačiau visuomet yra tik ribotas tokių veiksnių, kurie yra patys svarbiausi konkrečioje šakoje, skaičius. Tokius veiksnius nustatyti yra labai svarbu. Ekspertų nurodyti svarbiausi metalo ir metalo gaminių gamybos įmonių konkurencinį pranašumą lemiantys veiksniai pateikti 4.5 lentelėje.

93 Sektoriaus stiprumai Apklausos metu išryškėjo ir ekspertinio vertinimo metu buvo patvirtinti devyni pagrindiniai sektoriaus stiprumai, kurie lemia sektoriaus ir jį sudarančių įmonių konkurencingumą. Didžioji dauguma išskirtų stiprumų yra reikšmingi, ir tik keli ekspertų buvo įvardinti kaip turintys mažesnį svarumą. Gamybiniai stiprumai. Gamybiniai stiprumai yra susiję su veiksniais, kurie užtikrina gamybos proceso efektyvumą. Reikšmingais sektoriaus įmonių stiprumais įvardinti gamybos proceso lankstumas, nedideli gamybos kaštai ir vartotojų poreikius atitinkanti produkcijos kokybė. Lanksti gamyba yra vienas esminis metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencingumą lemiantis veiksnys, kadangi leidžia įmonėms modifikuoti gaminių parametrus, atsižvelgiant ir greitai prisiderinant prie užsakovų keliamus reikalavimus. Sektoriaus įmonių gamybos lankstumas sąlygoja kitą reikšmingą stiprumą, kuris yra susijęs su įmonių gebėjimu gaminti nedideliais kiekiais. Įmonės, sugebančios suderinti įrangą ir gaminti užsakovų pageidaujamus kiekius, lanksčiai prisitaiko prie klientų poreikių ir gali priimti specializuotus užsakymus. Tokiu būdu jos tampa patrauklios partneriams, kurių veikla nėra susijusi su masine gamyba, bet su išskirtinės aukštą pridėtinę vertę turinčios produkcijos kūrimu ir realizavimu. Reikšmingu stiprumu sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta gerą įmonių produkcijos kainos ir kokybės santykį. Paprastai tai reiškia sektoriaus įmonių gebėjimą pateikti panašios arba aukštesnės kokybės produkciją už mažesnę kainą. Tai visų pirma yra įmanoma dėl santykinai nedidelių darbo jėgos kaštų. Tačiau natūraliai brangstant darbo jėgai, mažą produkto savikainą galima išlaikyti tik diegiant efektyvesnes, taupesnes technologijas, daugiau naudojant mokslo pasiekimus. Tuo tarpu šiandien šalies metalo ir metalo gaminių pramonė naudojasi labai nedidele mokslo potencialo dalimi, o technologinis atsinaujinimas įmonėse vyksta pakankamai lėtai. Taip pat žemą produkcijos savikainą galima išlaikyti taupant bazinių medžiagų sąskaita. Tačiau šiuo atveju gali nukentėti produkcijos kokybė, todėl rizikuojama prarasti partnerių pasitikėjimą ir užsakymus. Tai rodo, kad situacijoje, kai šalyje brangsta darbo jėgos, elektros energijos ir kiti pramonei svarbūs resursai, nebrangi gamyba yra santykinis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos įmonių stiprumas, kuris ateityje gali nebeteikti reikšmingo pranašumo. Kiti reikšmingi sektoriaus stiprumai yra susiję su palankia šalies geografine padėtimi bei giliomis inžinierinės veiklos tradicijomis Lietuvoje. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų. Patogi geografinė padėtis sudaro geras prielaidas šalies įmonėms bendradarbiauti tiek su Vakarų, tiek su Rytų Europos šalimis. Rytų Europos šalių rinkų artumas sektoriaus įmonėms suteikia galimybes patrauklesnėmis kainomis įgyti reikalingas žaliavas ir medžiagas. Tuo tarpu Vakarų Europos šalių artumas leidžia palankesnėmis sąlygomis realizuoti pagamintą produkciją. Tokiu atveju sektoriaus įmonės turi pranašumų prieš konkurentų iš kitų šalių, kuriems tolesni atstumai neleidžia greitai ir palyginti nedidelėmis sąnaudomis pasiekti užsakovų. Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje. Lietuvos inžinerinė pramonė vis dar išlaiko aukštą potencialą, kuris užtikrina skirtingų šios pramonės sektorių konkurencingumą. Tačiau dėl problemų, susijusių su nepakankamu specialistų parengimu bei mažo orientavimosi į mokslinius ir technologinius tyrimus, šis potencialas gali greitai nebeteikti konkurencinio pranašumo. Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Metalo ir metalo gaminių gamybos įmonių pelningumą labai mažina neplanuotos prastovos, kurios dažniausiai įvyksta dėl techninės įrangos gedimo. Todėl techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė vertinami kaip sektoriaus stiprumas, kadangi suteikia įmonėms galimybę esant poreikiui pasinaudoti kokybiška technikos priežiūra ir garantiniu aptarnavimu, o taip pat įrangos derinimo ir remonto darbais. Pakankamai išvystyta infrastruktūra. Pakankamai išvystyta kelių transporto ir ryšių infrastruktūra sukuria esmines sąlygas efektyviai sektoriaus įmonių veiklai, užtikrinant patogų ir savalaikį susisiekimą su tiekėjais, partneriais, užsakovais ir kitais rinkos dalyviais. Veikli šakine asociacija. Dar vienas svarbus sektoriaus stiprumas yra susijęs su Lietuvos inžinierinės pramonės asociacijos (LINPRA) aktyvumu atstovaujant sektoriaus įmonių interesus. LINPRA vienija inžinerinės pramonės įmones, taip pat su pramone susijusias mokslo ir mokymo

94 įstaigas, paslaugų pramonei tiekėjus. Asociacijos kryptinga veikla sukuria prielaidas glaudesniam bendradarbiavimui sektoriuje. 94 Lentel ė 4.3. Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus stiprumai Vertinimo kriterijai R M ei až k R ai š- e sv m t ar in a u g s U Stiprumai s as a st st v 4 ip ip y r r b u u ė m m 3 as as Gamybos procesų lankstumas + 2. Sugebėjimas gaminti nedideliais + kiekiais 3. Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai + 4. Gilios inžinerinės veiklos tradicijos + Lietuvoje 5. Geras produktų kokybės ir kainos + santykis 6. Techninių paslaugų prieinamumas ir + kokybė 7. Artumas iki strategiškai reikšmingų + rinkų 8. Pakankamai išvystyta infrastruktūra + 9. Veikli šakine asociacija + Efek tyvi ai išna udoj ama 5 Apibendrinant, galima pastebėti, kad retų, unikalių ir efektyviai išnaudojamų stiprumų Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius realiai neturi. Be to, tenka pripažinti, kad sektoriaus įmonių stiprumai yra daugiau susiję su jų gebėjimu gaminti mažesniais kaštais, nei su veiklos efektyvumu. Tai yra pagrindžiama tuo, kad įmonių konkurenciniai stiprumai yra lemiami gamybos lankstumu, greičiu ir pigumu, o taip pat sąlygojami tokiu išorinių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, šalies artumas iki reikšmingų rinkų ir geras jos infrastruktūros išvystymo lygis. Tačiau tenka pastebėti, kad žmogiškieji resursai ir vadybiniai gebėjimai nėra pakankamai išnaudojami, ir daugiau atspindi sektoriaus silpnąją pusę Sektoriaus silpnumai Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai įvardija nemažai sektoriaus silpnumų, kuriuos galima apjungti į tris pagrindines grupes: 1) gamybiniai ir veiklos silpnumai; 2) žmogiškieji ir vadybiniai silpnumai ir 3) rinkos silpnumai. Gamybiniai ir veiklos silpnumai. Ši silpnumų grupė apjungia visus neigiamus veiksnius, susijusius su nepakankamu sektoriaus įmonių gamybos ir veiklos efektyvumu, kurį sąlygoja žemas darbo našumas, nedideli gamybiniai pajėgumai, nepakankamos investicijos į naujausių technologijų

95 diegimą ir kita. Visa tai mažina sektoriaus įmonių pelningumą bei verslo plėtros galimybes. Dėl gamybinių pajėgumų trūkumo sektoriaus įmonės praranda potencialius užsakymus. Dėl žemo darbo našumo, gamybos kaštai yra dideli, todėl įmonės gali konkuruoti tik dėka mažesnės kainos. Darbo našumą gamyboje galima padidinti investuojant į modernias technologijas. Tačiau sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas vyksta pernelyg lėtai. Dėl nepakankamo technologinio išsivystymo lygio, įmonių gaminami produktai nėra tokie kokybiški, jų matmenys ne tokie įvairūs, o techniniai duomenys ne tokie geri. Žmogiškieji ir vadybiniai silpnumai. Dabartines metalo pramonės galimybes riboja ne tik menki gamybiniai pajėgumai, neefektyvus darbas bei menkos investicijos į technologinę bazę, bet ir žmogiškieji bei vadybiniai trūkumai. Prie žmogiškųjų ir vadybinių veiksnių priskiriami silpnumai, kurie yra susiję su neefektyviu žmogiškųjų išteklių panaudojimu arba techninių, vadybinių ir kitų kompetencijų trūkumu. Darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas yra svarbi sektoriaus tvarumo prielaida, tačiau Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės susiduria su nepakankamu specialistų paruošimu. Įmonių vadovai pripažįsta, kad dėl nepakankamo specialistų techninio parengimo lygio Lietuvos mokymo įstaigose ir spartaus gamybos technologijų progreso reali darbuotojų kompetencija neatitinka šiandieninių reikalavimų. Siekiant inovacijų šiandienos įmonėms reikia žmonių, kurie sugeba dirbti su naujausiomis technologijomis, gali identifikuoti problemas ir yra pajėgūs pasiūlyti naujų originalių šių problemų sprendimo būdų. Tuo tarpu studijas baigusiems jauniems specialistams trūksta šių esminių kompetencijų ir kompleksinio gamybos procesų supratimo. Dėl silpno darbuotojų parengimo, sektoriaus įmonės negali pilnai panaudoti darbo jėgos potencialo ir yra privestos daug investuoti į darbuotojų ugdymą. Kitas reikšmingas silpnumas yra susijęs su darbingų, kvalifikuotų darbuotojų praradimu dėl emigracijos. Ieškodami geresnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų įvairių, tame tarpe ir techninių sričių, darbuotojai persikelia gyventi į Vakarų Europos šalis. Remiantis DnB Nord atliktos šalies makroekonominės apžvalgos rezultatais 58, darbuotojų metalo pramonėje 2008 metais sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Šiais metais dėl ekonominio nestabilumo situacija gali dar labiau suprastėti. Rinkos silpnumai. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius pasižymi didele priklausomybe nuo statybos sektoriaus, nes pastarasis naudoja daug metalo konstrukcijų.. Statyboms augant, sektoriaus būklė gerėja, tuo tarpu esant nepalankiai ekonominei situacijai statybų sektoriuje, tai turi neigiamos įtakos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vystymui. Rinkos tyrimai rodo, m. abu sektoriai plėtojosi itin sparčiai, bet pernai statybų bumas išblėso, ir tai lėmė metalų pramonės nuosmukį. Remiantis DnB Nord atliktos šalies makroekonominės apžvalgos rezultatais, šiemet tarp bankrutuojančių kompanijų dominavo statybų sektoriaus bendrovės, jų skaičius per metus pašoko net tris kartus ir sudarė beveik ketvirtadalį visų bankrutuojančių ūkio dalyvių. Tai savo ruožtu lėmė, kad su finansinėmis problemomis susidūrė ir bankrutuojančių įmonių gretas aktyviai pildė ir metalo gaminių gamybos bendrovės. Metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių priklausomybė nuo vietinės statybų ir inžinierinės pramonės sektorių veiklos gali būti sumažinta tik padidinus pardavimus tarptautinėse rinkose. Tačiau šiuo metu integracija į užsienio vertės kūrimo grandines vertinama prastai ir ekspertų pripažįstama dideliu sektoriaus silpnumu. Apibendrinant galima išskirti tokius pagrindinius silpnumus: 1. Žemas darbo našumas 2. Žemas procesų automatizacijos įmonėse lygis 3. Nedideli gamybiniai pajėgumai (mažas įmonių potencialas vykdyti didelius užsakymus) 4. Nepakankama įmonių bendradarbiavimo kultūra 5. Nepakankama specialistų parengimo kokybė 6. Siauro profilio specialistų trūkumas 7. Gamybos vadovų profesionalumo stoka 8. Kvalifikuotų specialistų praradimas 9. Nedidelis įmonių pelningumas 10. Lėtas naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas 58 Lietuvos ekonomikos perspektyvos. DnB Nord

96 11. Silpna integracija į Vakarų Europos tiekimo grandines 12. Didelė priklausomybė nuo statybos sektoriaus Šiuos silpnumus vertinat pagal jų reikšmingumą (4.4 lentelė) matyti, jog strateginis sektoriaus silpnumas gludi didelėje priklausomybėje nuo statybos sektoriaus būklės ir tame, jog lėtai diegiamos technologinės ir kitokios naujovės. Didelis sektoriaus silpnumas yra menkas darbo našumas, menkas procesų automatizacijos lygis, su tuo susijęs menkas įmonių pelningumas. Dar vienas didelis silpnumas yra menka sektoriaus įmonių integracija į Vakarų šalių vertės grandines. Kiti silpnumai yra mažiau reikšmingi. 96

97 97 Lentel ė Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus silpnumai Vertinimo kriterijai Reik Di Maž š- deli ai minga s Silpnumai svarus s silp silpnu silpn num mas umas as Žemas darbo našumas + 2. Žemas procesų automatizacijos įmonėse lygis + 3. Nedideli gamybiniai pajėgumai (mažas įmonių potencialas vykdyti didelius + užsakymus) 4. Nepakankama įmonių bendradarbiavimo kultūra + 5. Nepakankama specialistų parengimo kokybė + 6. Siauro profilio specialistų trūkumas + 7. Gamybos vadovų profesionalumo stoka + 8. Kvalifikuotų specialistų praradimas + 9. Nedidelis įmonių pelningumas Lėtas naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas Silpna integracija į Vakarų Europos tiekimo grandines Didelė priklausomybė nuo statybos sektoriaus + Str ateg inis silp num as 4 Išski rtinis silpn umas 5

98 98

99 Sektoriaus galimybės Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus ekspertai įvardija septynias pagrindines galimybes, kuriomis pasinaudojant sektoriaus įmonės galėtų sustiprinti savo konkurencingumą. Sektoriaus perspektyvos siejamos su 1) pridėtinės vertės didinimu, kas numato aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą bei užsienio investicijų, leidžiančių pagreitinti šiuos procesus, pritraukimą; 2) techninės bazės modernizavimu ir gamybos optimizavimu, kurį galima pasiekti pasinaudojus ES teikiama parama; 3) efektyvesne plėtra ES rinkose, kuri galima integruojantis į ES industrines sistemas bei padidinus savo patrauklumą, teikiant užsakovų poreikius atitinkančią produkciją už mažesnę kainą; 4) efektyvaus nacionalinio klasterio formavimu. Pridėtinės vertės didinimas. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės, norėdamos likti konkurencingos ateityje, privalo didinti savo produktų pridėtinę vertę arba išplėsdamos aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, arba pritraukdamos strateginius investuotojus, leidžiančius pradėti tokių produktų gamybą Lietuvoje. Šiuo metu sektoriuje didelę gamybos dalį užima mažos pridėtinės vertės fragmentiška gamyba. Tuo tarpu, ekspertų nuomone, siekiant didesnio konkurencingumo, situacija įmonėse turėtų keistis link aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtros. Tačiau, nors tai turėtų labai didelį poveikį verslui, tikimybė, kad sektoriaus įmonėse artimiausiu metu pradės vyrauti strategijos, orientuotos į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, yra nedidelė. Galimybė pritraukti strateginį investuotoją taip pat laikoma turinti didelį poveikį verslo sėkmei, tačiau vertinama kaip mažai tikėtina. Mažą jos realizavimo tikimybę sąlygoja praeities sektoriaus vystymo tendencijos, kurios parodo, kad ši pramonės šaka pritraukia mažai užsienio investicijų. LINPRA duomenimis, pagal tiesioginių užsienio investicijų į sektorių lygį Lietuva užima vieną paskutiniųjų vietų ES. Techninės bazės modernizavimas ir gamybos optimizavimas. Ekspertai pripažįsta, kad sektoriaus įmonės turi galimybę sustiprinti konkurencingumą tik modernizavus technologijas. Tuo tarpu šiuo metu daugelio pramonės įmonių techninė ir technologinė bazė neatitinka šiuolaikinių kokybės standartų, todėl laikoma esmine įmonių ir viso sektoriaus vystymosi kliūtimi. Be to, įmonių pajėgumai įsigyti naujausias technologijas yra pakankamai ribotos. Pirkti naujausias technologijas brangu, o esant dabartinėmis ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, įmonės yra labiau priverstos taupyti nei investuoti į įmonių technologinę plėtrą. Efektyviai pasinaudojant ES paramos teikiamomis galimybėmis sektoriaus įmonės galėtų žymiai greičiau atnaujinti savo techninę bazę. Ekspertų vertinimu, sektoriaus įmonės turi pakankamai dideles galimybes įsisavinti ES paramos lėšas. Modernizavus gamybą sektoriaus įmonėse bus įdiegtos naujausios technologijos, kurios leistų racionaliau naudoti elektros energiją ir kitus resursus. Tokiu būdu sumažinant gaminių savikainą, įmonės galės padidinti savo patrauklumą ir labiau išplėsti veiklą ES rinkose. Plėtra ES rinkose. Didelį poveikį verslui turėtų sektoriaus įmonių integracija į ES industrines sistemas. Ši integracija leistų įmonėms pereiti į naują kokybinį lygmenį, diegiant moderniausias technologijas ir pradedant gaminti konkurencingus gaminius. Tačiau ekspertai pripažįsta, jog tikimybė, kad artimiausiu metu sektoriaus įmonės turės pajėgumų užmegzti tvirtus partnerystės ryšius su užsienio įmonėmis ir tapti lygiaverčiais dalyviais Europos rinkose, yra pakankamai ribota. Klasterio formavimas. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonė nėra vienalytis sektorius, todėl glaudus įmonių bendradarbiavimas yra sudėtingas. Tačiau efektyvaus nacionalinio metalo ir mašinų gamybos klasterio formavimas laikomas prioritetine sektoriaus vystymo galimybe, kuri ekspertų vertinama kaip pasižyminti didžiausia įvykdymo tikimybe bei turinti pakankamai didelį poveikį verslui.

100 Didelis Poveikis verslui 1. Efektyviau integruotis į ES industrines sistemas 2. Pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi. 3. Pasinaudojant ES fondais atnaujinti techninę bazę 4. Išplėsti galutinių aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą 5. Pasinaudojant užsakovų siekiu mažinti gaminių savikainą išplėsti veiklą ES rinkose. 6. Įsisavinti mažiau medžiagų ir energijos reikalaujančių gaminių gamybą 7. Suformuoti efektyvų nacionalinį metalo ir mašinų gamybos klasterį Mažas Maža Tikimybė, kad įvyks Didelė Pav Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus galimybės

101 Klasterio formavimo tikimybę padidina šio pramonės sektoriaus įmonių vadovų suvokimas, kad bendradarbiaujant įmonės įgyja papildomų privalumų. Taip pat klasterizacijos procesus paspartina aktyvi Lietuvos inžinierinės pramonės asociacijos pozicija šiuo klausimu bei klasterizacijos procesus remianti valstybės politika. Apibendrinant galima pastebėti, kad sektoriaus ekspertai galimybių atžvilgiu nusiteikę gana pesimistiškai. Jų nuomone, nors didžioji dauguma numatytų galimybių turės reikšmingą poveikį verslui, jų įvykdymo tikimybės daugelio atvejų yra nedidelės arba vidutinės. Stiprumai Galimybės Suma: 1. Gamybos procesų lankstumas Sugebėjimas gaminti nedideliais kiekiais Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje Geras produktų kokybės ir kainos santykis Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų Pakankamai išvystyta infrastruktūra Veikli šakine asociacija Suma: Galimybės: 1. Efektyviau integruotis į ES industrines sistemas 2. Pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi. 3. Pasinaudojant ES fondais atnaujinti techninę bazę 4. Išplėsti galutinių aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą 5. Pasinaudojant užsakovų siekiu mažinti gaminių savikainą išplėsti veiklą ES rinkose. 6. Įsisavinti mažiau medžiagų ir energijos reikalaujančių gaminių gamybą 7. Suformuoti efektyvų nacionalinį metalo ir mašinų gamybos klasterį Pav Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus galimybi ų ir stipriųj ų pusi ų sugretinimas 4.13 paveiksle pavaizduotas ryšys tarp išryškintų sektoriaus stiprumų ir rinkos galimybių. Iš jo matyti, jog svarbiausios galimybės, kurių realizavimui geriausiai tinka turimi sektoriaus stiprumai, yra galimybė pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi, o taip pat galimybė pilniau integruotis į ES industrines sistemas bei, pasinaudojant ekonomikos nuosmukio sukeltu didesniu vakarų šalių įmonių poreikiu mažinti veiklos kaštus, įeiti į naujas rinkas. Kitos galimybės yra menkiau susietos su sektoriaus stiprumai. Gali stebinti itin menkas stiprumų susietumas su įmonių galimybėmis efektyviai pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis modernizuoti gamybinę bazę. Tačiau taip yra dėl to, jog tokia galimybė kiekvienos konkrečios įmonės reikalas ir bendrieji sektoriaus stiprumai čia menkai gali padėti. Vertinant konkrečius stiprumus per galimybių realizavimo perspektyvą matyti, jog visi stiprumai šia prasme yra gana panašūs ir nėra nė vieno, kuris būti išskirtinės svarbos. Gal kiek svaresni stiprumai yra gebėjimas gaminti mažesniais negu konkurentų kaštais ir artumas prie strategiškai svarbių rinkų. Tačiau jie tikrai nėra išskirtiniai Sektoriaus grėsmės Remiantis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų ekspertiniu vertinimu, artimiausioje ateities perspektyvoje sektorių gali ištikti kelios grėsmės, kurios gali turėti mažesnę arba didesnę neigiamą įtaką verslui. Pagrindinės grėsmės yra susijusios su 1)

102 kvalifikuotų darbuotojų netekimu; 2) neigiamomis pasaulio ekonomikos pasekmėmis; 3) brangstančiais resursais bei 4) nepalankiais pokyčiais rinkos struktūroje. Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas ir stoka. Visų pirma, panašiai kaip ir kitos pramonės šakos, metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius susiduria su neigiamais demografiniais pokyčiais (mažėja gimstamumas, didėja mirtingumas), kurie sukelia darbuotojų senėjimo problemą. Naujai paruošti specialistai nekompensuoja kvalifikuotų darbuotojų, kurie pasitraukia į pensiją, todėl sektoriaus įmonės susiduria su darbuotojų stoka. Šią situaciją dar labiau komplikuoja jaunų specialistų nepakankamas parengimas ir emigracija į užsienio šalis. Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas ir specialistų stoka ekspertų vertinimu turi didelę grėsmę sektoriaus konkurencingumui. Užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė. Dėl pasaulinės finansinės krizės ir ūkio recesijos visų pramonės šakų sektoriai susiduria su verslo sąlygų pablogėjimu: skolinimosi galimybių sumažėjimu, skolinimosi kaštų augimu, eksporto apimčių ir vidaus vartojimo sumažėjimu. Tokiomis sąlygomis daugelis įmonių, dėl sumažėjusių gamybos apimčių, susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi ir nuostoliais. Įmonių nesugebėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų, negalėjimas mokėti darbo užmokesčių ir privalomųjų mokėjimų sąlygoja jų finansinį žlugimą. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonė nėra išskirtinis sektorius, kurio nepalietė ekonominės krizės pasekmės. Sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pastebi, kad užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė gali priversti nemažai įmonių bankrutuoti. Tikimybė, kad tai įvyks ekspertų vertinama aukščiau vidutinio lygio. Neigiamas poveikis sektoriaus konkurencingumui tokiu atveju vertinamas palyginamai aukštai. Brangstantys energetiniai ir kiti resursai. Vienas pagrindinis metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus bruožas yra gamybos imlumas energetiniams ir kitiems resursams. Išlaidos energijai ir žaliavoms sudaro nuo 50 iki 90 proc. visų sektoriaus įmonių išlaidų. Todėl bazinių medžiagų (metalo) ir elektros energijos kainų augimas, bei apribojimai, susiję su energijos tiekimo užtikrinimu pagal ilgalaikes sutartis, labai mažina šios pramonės konkurencingumą. Sektoriaus įmonių vadovų ir specialistų nuomone, tikimybė, kad brangstantys energetiniai resursai sumažins sektoriaus įmonių konkurencingumą, vertinama aukščiau vidutinio lygio. Daug didesnė yra tikimybė, kad atsigaunant ekonomikai žymiai pabrangs bazinės medžiagos. Vakarų šalių įmonių užsakymų perkėlimas į trečiąsias šalis. Technologinis atsilikimas pramonėje teleidžia daugumai sektoriaus įmonių Vakaruose konkuruoti tik pigesnių produktų rinkoje. Tuo tarpu brangstant resursams sektoriaus įmonės bus priverstos didinti produkcijos kainas, o tai savo ruožtu gali sumažinti jų patrauklumą rinkoje ir lemti užsienio partnerių sprendimus perkelti užsakymus į kitas šalis, kur gamyba yra pigesnė. Tokiu atveju tai turės labai didelį poveikį sektoriaus būklei. Tačiau reikėtų pripažinti, kad apie tokios situacijos atsiradimą ekspertai kalba gana skeptiškai. Jų nuomone, tikimybė, kad situacija tarptautinėse rinkose kardinaliai pasikeis, yra nedidelė. Apibendrinant galima pastebėti, kad nors ekspertų nuomone, grėsmių, su kuriomis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonės gali susidurti artimiausiu metu, nėra daug, tačiau tikimybė, kad jos įvyks, daugelio atveju vertinama aukštai.

103 Didelis Poveikis verslui 1. Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas 2. Užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė privers nemažai įmonių bankrutuoti 3. Aukštos kompetencijos specialistų stoka 4. Brangstantys energetiniai resursai sumažins konkurencingumą 5. Atsigaunant ekonomikai žymiai pabrangs bazinės medžiagos 6. Vakarų šalių įmonės nemažai savo užsakymų perkels į trečiąsias šalis 5 4 Mažas Maža Tikimybė, kad įvyks Didelė Pav Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus grėsmės

104 Sektoriaus įmonių konkurencingumą lemiantys veiksniai Esminiai konkurencingumą lemiantys veiksniai yra bendri visoms sektoriaus įmonėms. Šių veiksnių analizė leidžia nustatyti, kas lemia sektoriaus įmonių konkurencingumą, t.y. į ką įmonei reikėtų koncentruotis, norint sėkmingai veikti šioje pramonėje. Esminių konkurencingumą lemiančių veiksnių realizavimas atveria įmonėms savo konkurencinės pozicijos rinkoje gerinimo perspektyvas. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių konkurencingumą labiausiai lemia devyni pagrindiniai veiksniai parodyti 4.5 lentelėje. Išskirtinės svarbos veiksniai yra trys geriausio kainos ir kokybės santykio užtikrinimas, efektyvus marketingas bei novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų paieška. Mažiausią vertę turinčiu sėkmės veiksniu ekspertai pripažįsta stiprios pozicijos vietinėje rinkoje išlaikymą. Lentel ė Svarbiausi veiksniai, lemiantys sektoriaus įmoni ų konkurencingum ą (KSF) Veiksnys 1 menkai svarbu 2 svarbu 3 labai svarbu 4 išskirtinė s svarbos veiksnys 1. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos X ir kokybės santykį 2. Modernios technologijos X 3. Marketingas X 4. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus X 5. Novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų svarba 6. Priklausymas tarptautinėms vertės kūrimo X grandinėms 7. Turėjimas strateginio užsienio partnerio X 8. Stiprios pozicijos vietinėje rinkoje X 9. Efektyvi logistika X 1. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį. Šiuo metu Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektorius nėra aukštą pridėtinę vertę generuojanti pramonės šaka. Sektoriaus įmonės labiau konkuruoja žemesne kaina, kuri pasiekiama dėl nedidelių transportavimo, darbo jėgos ir kitų sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje, išskirtinę svarbą turi įmonių gebėjimas teikti produkciją, kurios kainos ir kokybės santykis labiausiai atitinka vartotojų poreikius. Konkuruojant pigesnių prekių rinkose, tai reiškia įmonių gebėjimą pasiūlyti užsakovų kokybės standartus atitinkančią produkciją už mažesnę kainą nei konkurentai. Tačiau strategine prasme orientacija į žemas kainas nėra labai perspektyvi, nes konkurencinį pranašumą tokiu atveju įgyja stambesnės įmonės, o tokių šiame Lietuvos pramonės sektoriuje nėra daug. 2. Modernios technologijos. Vienintelis būdas kelti gaminių kokybę ir mažinti gamybos sąnaudas tai gamybos efektyvumo didinimas. Viena pagrindinių priemonių tai pasiekti yra modernių, našių gamybos technologijų diegimas bei senų technologinių sprendimų tobulinimas. Naujausių technologijų diegimas leidžia įmonėms padidinti gamybos efektyvumą, optimizuojant gamybos procesą, sumažinant gamybos kainas, sutrumpinant užsakymų vykdymo laiką. Antra vertus, šiame sektoriuje technologijos nekinta taip sparčiai, kaip daugelyje kitų sektorių, todėl diegiant naujas technologijas svarbu atidžiai vertinti racionalumą, nebūtinai orientuojantis į pačias moderniausias technologijas. 3. Marketingas. Kitas esminis Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių sėkmę užtikrinantis veiksnys yra efektyvus marketingas. Sektoriaus įmonių vadovai pripažįsta, kad sukurti ir pagaminti produktą yra lengviau nei jį parduoti, todėl svarbus dėmesys X

105 turi būti skirtas įmonių ir jų produktų žinomumui bei jų vertės didinimui, ypatingai tarptautinėse rinkose. Visų ekspertų nuomone būtent marketingas yra vienas svarbių silpnumų. 2. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus. Ekspertų pripažįstama, kad galimybės šiame pramonės sektoriuje pasiūlyti išskirtinius produktus, nėra plačios, tačiau labai svarbios užtikrinant įmonės išskirtinę konkurencinę poziciją rinkoje. Tačiau toks gebėjimas labai sustiprintų įmonių konkurencingumą. 4. Novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų svarba. Kuriant išskirtinius produktus, labai svarbūs yra įmonių novatoriškumo gebėjimai. Čia labai svarbu dėmesį koncentruoti ne tik į technologines, bet ypač į verslo ir kitokias inovacijas, nes technologinių inovacijų galimybės šiame tradiciniame sektoriuje nėra labai plačios. 5. Priklausymas tarptautinėms vertės kūrimo grandinėms. Sektoriaus įmonių vadovai ir specialistai pripažįsta, kad didesnę vertę šiame pramonės sektoriuje galima sukurti integruojantis į pasaulines ir regiono vertės kūrimo grandines. Priklausymas tokioms grandinėms atveria įmonėms priėjimą prie naujų rinkų, leidžia įgyti užsienio šalių patirtį, palengvina naujausių technologinių sprendimų įsisavinimą ir know-how perkėlimą. 6. Turėjimas strateginio užsienio partnerio. Užsienio investicijų pritraukimas yra vienas veiksmingų būdų, siekiant įgyti ir įsisavinti šiuolaikines gamybos technologijas bei pradėti kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Strateginio investuotojo svarba neapsiriboja investicijomis, ne mažiau svarbi yra strateginio partnerio parama plečiantis į naujas rinkas. 7. Stiprios pozicijos vietinėje rinkoje. Reikėtų akcentuoti, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus įmonių produkcijos didelė dalis yra orientuota į vietinį statybos sektorių. Tokioms dabartinėmis sąlygomis įmonėms yra labai svarbu užtikrinti stiprias pozicijas vietinėje rinkoje. Tačiau siekiant kokybinio perversmo sektoriuje, skatinant jo integraciją į tarptautines vertės grandines, šis veiksnys tampa nebe išskirtinės svarbos. Juo labiau, kad sunku tikėtis greito statybos sektoriaus atsigavimo. 9. Efektyvi logistika. Konkuruojant šiame pramonės sektoriuje labai svarbu efektyviai vykdyti logistines operacijas. Efektyvios logistikos vaidmuo ypatingai padidėja įmonėms plėtojant veiklą tarptautinėse rinkose. O kadangi nemaža dalis sektoriaus produkcijos yra eksportuojama, o ypač reeksportuojama, logistika tampa labai svarbiu sėkmės veiksniu. Analizuojant išskirtųjų sėkmės veiksnių svarbą, ekspertai pagrindiniais veiksniais įvardijo šešis iš jų: 1. Gebėjimą užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį 2. Marketingą 3. Gebėjimą kurti išskirtinius produktus 4. Novatoriškus verslo ir technologinius sprendimus 5. Turėjimą strateginio užsienio partnerio 6. Efektyvi logistika Toliau analizuojamas Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriaus atitikimas svarbiausiems sėkmę lemiantiems veiksniams. Šis vertinimas leidžia nustatyti, ar sektorius turi potencialo pasinaudoti turimomis stiprybėmis, siekiant padidinti sektoriaus ir jo įmonių konkurencingumą (žr pav.).

106 Stiprumai Svarbiausi sėkmę lemiantys veiksniai (KSF) Suma: Suma: Stiprumai: 1. Gamybos procesų lankstumas 2. Sugebėjimas gaminti nedideliais kiekiais 3. Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai 4. Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje 5. Geras produktų kokybės ir kainos santykis 6. Techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė 7. Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų 8. Pakankamai išvystyta infrastruktūra 9. Veikli šakine asociacija Svarbiausi sėkmę lemiantys veiksniai (KSF): 1. Gebėjimas užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį 2. Marketingas 3. Gebėjimas kurti išskirtinius produktus 4. Novatoriškų verslo ir technologinių sprendimų svarba 5. Turėjimas strateginio užsienio partnerio 6. Efektyvi logistika Pav Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus stiprybi ų atitikimas svarbiausiems sėkm ę lemiantiems veiksniams (KSF) Kaip matyti iš pateikto paveikslo, sektoriaus stiprumai yra palyginti menkai susieti su svarbiausiais sėkmės veiksniais. Šių veiksnių aspektu esami stiprumai geriausiai atitinka gebėjimą pasiekti tinkamą kainos ir kokybės santykį. Taip yra dėl pagrindinėse įmonėse esamos palyginti neblogos technikos bei santykinai žemų darbo jėgos ir kai kurių kitų išteklių kainų. Efektyvios logistikos galimybę daugiausiai garantuoja ne pačių įmonių turimas potencialas, bet bendrosios infrastruktūros kokybė ir geografinė šalies padėtis. Strateginė problema yra tai, jog nei pačių stiprumų, nei jų santykyje su svarbiausiais sėkmės veiksniais nepavyksta įžvelgti svaresnių privalumų, kurie būtų priskirtini sukurtų pranašumų kategorijai. Toks įspūdis, kad šis sektorius auga daugiausiai anksčiau sukurtos bazės pagrindu. Dėl šios priežasties, siekiant realizuoti konkurencingumo didinimo strategijas, teks ieškoti sisteminių priemonių.

107 5. LIETUVOS METALO IR METALO GAMINIŲ GAMYBOS PRAMONĖS RAIDOS HIPOTETINIAI SCENARIJAI Scenarijus rengti galima pasitelkiant gana skirtingas metodikas, tačiau išsamių scenarijų rengimas yra sudėtingas ir daug papildomo ekspertinio darbo reikalaujantis procesas. Todėl čia bus taikomas supaprastintas metodas. Rengiant galimus raidos scenarijus atspirties pozicija buvo pasirinkti du parametrai: ekonominės krizės trukmė ir įmonių orientacijos į inovacijas dimensija. Tokį pasirinkimą lėmė didelė įmonių priklausomybė nuo statybų sektoriaus, kuris yra itin jautrus ekonominei situacijai, o taip pat strateginis poreikis keiti sektoriaus struktūrą. Kitaip tariant, imami du neapibrėžtumai, kurių vienas nepriklauso nuo įmonių pastangų (krizė), o kitas daugiausiai priklauso nuo pačių įmonių strateginių sprendimų. Toks tikėtinų įvykių pozicionavimas leido suformuluoti keturis tikėtinus scenarijus. Be abejo, imant kitas perspektyvas, gautumėme kitokius ir scenarijus. Hipotetiniai scenarijai pateikti 4.16 paveiksle. Labiausiai pesimistinis scenarijus nusako tikėtiną situaciją, jei krizė pagrindinėse rinkose užtrūks ilgiau, o įmonės ir toliau orientuosis į standartinius produktus, mažai dėmesio skirs inovacijoms. Šis scenarijus pavadintas Koma, nes neišvengiamai iššauktų nemažos dalies įmonių bankrotą ar sąstingį. Šis scenarijus tikėtinas net ir tuo atveju, jei eksporto rinkos po krizės pradės atsigauti greičiau (tokių ženklų yra), tačiau įmonės, kurios prioritetiškai yra orientuotos į vidinę rinką, to nepajaus dėl neišvengiamai užtruksiančio sunkmečio Lietuvos ūkyje. Pagal šį scenarijų, apart nemažos dalies įmonių bankroto, būtų ir kitų negatyvių pasekmių. Neišvengiamai mažėtų metalo ir jo gaminių sektoriaus svarba šalies ekonomikai, technologinis modernizavimas būtų sunkiai įmanomas, neišvengiamai būtų netenkama geriausių specialistų, kurie pereitų dirbti į perspektyvesnius sektorius, padidėtų pigių veiklos kaštų šalių konkurencinis spaudimas. Kitas, šiek tiek optimistiškesnis, tačiau taip pat nežadantis didelių pozityvių permainų scenarijus būtų, jei eksporto rinkos atsigautų palyginti greitai, tačiau įmonių akcentas į žemos pridedamosios vertės gamybą, menkas dėmesys inovacijoms, išliktų. Toks scenarijus pavadintas Lėta kaita. Šio pavadinimo logika yra ta, jog netgi atsigaunant eksporto rinkoms, šio sektoriaus augimas nebūtų spartus dėl problemų vidinėje rinkoje, kurioje veikia daugelis įmonių. Eksportuojama produkcija nėra didelės pridėtinės vertės, todėl tikėtis didelių finansinių išteklių įmonių modernizavimui būtų sudėtinga. Taip pat tikėtina, jog įmonių strategijos, taikytos iki krizės, menkai pakis, inovacijos daugiau išimtis, o ne taisyklė, eksporto struktūroje didės metalo reeksporto dalis. Svarbu ir tai, jog menkai į gerąją pusę keisis sektoriaus prestižas ir patrauklumas čia dirbti talentingiems darbuotojams. Dėl šios priežasties bus sunku palaikyti reikiamą sektoriaus darbuotojų kompetencijos lygį. Scenarijus, pagal kurį krizė pagrindinėse rinkose užtrūks, tačiau įmonės pradės daugiau dėmesio skirti inovacijoms, įvarytas Viltis. Šio scenarijaus logika yra ta, jog įmonės suvoks, kad verslo sąlygos po krizės tikrai nebebus tokios pačios, kokios jos buvo iki krizės ir reikia ieškoti naujų strateginių sprendimų. Lyginant įvairių šalių analogiškame sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės dydį tiek absoliutine verte, tiek ir tenkančią vienam darbuotojui matyti, jog tolesnis likimas žemų kainų ir žemos vertės segmente yra neperspektyvus. Būtinos inovacijos. Tačiau tai pavyks padaryti tik toms įmonėms, kurios turi sukaupę tam tikrą kapitalo rezervą ir jį panaudos kokybiniam savo vystymuisi. Pagal šį scenarijų įmonėms tektų daugiau dėmesio skirti mažiau metalo ir energijos reikalaujančių produktų gamybai, tikėtinas įmonių smulkėjimas ir gilesnė specializacija. Tiesa, specializaciją ribos būtinybė išgyventi krizės situacijoje. Turėtų daugėti vienetinių, specifinės paskirties produktų gamyba. Įmonės taptų patrauklesnėmis užsienio investuotojams bei kūrybiškesniems darbuotojams.

108 Eksporto rinkos atsigaus greitai LĖTA KAITA Įmonių strategijos atkartos buvusias iki krizės Didės metalo ir jo gaminių reeksporto dalis Technologinės ir verslo inovacijos daugiau išimtis negu taisyklė Ekonominė įmonių padėtis gerės lėtai Sektoriaus prestižas ir patrauklumas gabiems specialistams išliks menkas NAUJAS KVĖPAVIMAS Žymiai padidės užsienio investuotojų dėmesys Paspartės integracija į tarptautinius klasterius Sektorius labiau integruosis su kitais mašinų ir prietaisų pramonės sektoriais Mažės reeksporto ir didės vietinės kilmės produktų eksportas Aktyviai modernizuojama gamyba Sustiprės ryšiai tarp mokslo ir pramonės Orientacija į standartinį produktą Orientacija į inovacijas KOMA Daugelis įmonių nutrauks veiklą Sektoriaus svarba pramonės struktūroje žymiai sumenks Technologinis modernizavimas menkai tikėtinas Sektorius praras geriausius specialistus Sustiprės pigių gamintojų spaudimas VILTIS Orientacija į mažiau metalo ir energijos reikalaujančias veiklas Produktų struktūroje daugės vienetinių, specifinių gaminių Įmonės smulkės ir labiau specializuosis Įmonės taps patrauklesnės kūrybiškiems specialistams, tačiau jų įdarbinimo galimybės išliks menkos. Krizė pagrindinėse rinkose užsitęs

109 Pav Lietuvos metalo ir metalo gamini ų gamybos sektoriaus raidos scenarijai

110 Labiausiai optimistinis scenarijus pavadintas Naujas kvėpavimas todėl, kad jį lemtų du pozityvūs veiksniai: greitas eksporto rinkų atsigavimas ir įmonių strateginis dėmesys inovacijoms. Pagal šį scenarijų įmonės aktyviai modernizuotų savo gamybos procesus, tam panaudodamos ES paramą ir sukauptas lėšas, sektorius taptų žymiai patrauklesnis strateginiams užsienio investuotojams, paspartėtų įmonių integracija į tarptautines vertės grandines. Tai taip pat turėtų pozityvios įtakos gerinant mokslo ir pramonės bendradarbiavimą, didinat aukštos kvalifikacijos darbuotojų, ypač inžinierių įdarbinimo galimybes. Neabejotinai mažėtų metalo reeksporto svarba sektoriaus eksporto struktūroje. Padidėtų galimybės metalo dirbinių sektoriui integruotis į kitus besiformuojančius sektorius.

111 111 APIBENDRINIMAS IR REKOMENDACIJOS Atsižvelgiant į pastarųjų metų pokyčius bendrojoje ekonominėje situacijoje Lietuvoje ir visame pasaulyje, aptariant Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus struktūrą remtasi naujausiais statistikos duomenimis. Pagal sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičių, Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius pastaraisiais metais išliko gana pastovus. Pagrindinių metalų gamybos veikloje įmonių skaičius svyruoja apie 40. Absoliučiai didžiausia sektoriaus įmonių dalis (2009 m. pradžioje - 680) yra įregistruotos kaip metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamintojos. Per metus, šioje ekonominėje veikloje veikiančių ūkio subjektus skaičius šiek tiek svyravo ir 2009 m. pradžioje buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį. Metalo ir metalo gaminių gamybos pramonėje veikiantys ūkio subjektai sudaro beveik 10% nuo visų Lietuvos apdirbamojoje gamyboje veikiančių ūkio subjektų skaičiaus m. duomenimis metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje buvo užimta daugiau nei 5% visų apdirbamojoje gamyboje užimtų žmonių, o tai yra daugiau nei 14 tūkst. užimtųjų. Sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė tendencingai kas ketvirtį augo iki 2007 m. pabaigos. Sukuriama pridėtinė vertė augo net ir mažėjant sektoriuje užimtų darbuotojų skaičiui. Vertinant sektoriaus konkurencingumą, tokia situacija yra teigiamas bruožas, nes veiklos efektyvumas yra vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių konkurencingumą Didėjanti pramonės sektoriaus struktūrinė dalis rodo, kad analizuojamas pramonės sektorius plėtojasi sparčiau nei visa šalies apdirbamoji pramonė, o tai akivaizdžiai liudija apie tuo pačiu augantį ir sektoriaus konkurencingumą. Tačiau 2008 m. pradžioje situacija pasikeitė ėmė mažėti ir generuojama pridėtinė vertė ir sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės dalis šalies ūkyje. Neigiama tendencija stebima iki 2009 m. antrojo ketvirčio. Galima daryti išvadą, kad augimo sulėtėjimas metalo ir metalo gaminių gamybos sektoriuje Lietuvoje prasidėjo pusmečiu anksčiau nei bendrai apdirbamojoje gamyboje. Ketvirtinis sukurtos bendrosios pridėtinės vertės augimo indeksas rodo, kad iki 2007 m. pabaigos analizuojamas sektorius augo gerokai sparčiau nei visa Lietuvos apdirbamoji gamyba, tačiau po spartaus augimo sekė kietas nusileidimas metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius pradedant 2008 m. pirmuoju ketvirčiu lėtėja sparčiau nei vidutiniškai visa apdirbamoji gamyba. Analogiškos išvados daromos taip pat ir stebint pramonės produkcijos dinamikos duomenis m. pirmojoje pusėje prasidėjęs sektoriaus raidos lėtėjimas buvo nulemtas lėtėjančio augimo didžiąją sektoriaus produkcijos dalį gaminančioje veikloje tai yra metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyboje. Tuo pat metu įvykęs staigus produkcijos prieaugis pagrindinių metalų gamybos veikloje negalėjo atsverti šio nuosmukio, nes pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcija iki šio pokyčio 2008 m. pradžioje, sudarė tik apie 3-4% bendroje metalo ir metalo gaminių sektoriaus produkcijos apimtyje. Tikėtina, kad tokį pagrindinių metalų gamybos veiklos šuolį galėjo nulemti sezoniškumas, ankstesni užsakymai ar kt., nes po pusmečio ir pagrindinių metalų gamybos veiklos produkcija ėmė mažėti. Kaip jau minėta, Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriui išskirtiniai buvo 2007 m., kuomet sektoriaus darbo našumas viršijo Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus našumo vidurkį. Tais metais sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius ženkliai nesumažėjo, bet produkcijos apimtis augo, todėl toks rezultatas turėtų būti vertinamas, kaip teigiamas pasiekimas, didinant sektoriaus konkurencingumą. Deja, bet staigus nuosmukis 2008 m. pradžioje atsispindėjo ir sektoriaus darbo našumo rezultatuose metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus darbo našumas vėl sumažėjo ir nebesiekia šalies vidurkio. Nepaisant to, darbo našumą (produktyvumą) galima laikyti viena iš stipriųjų Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus pusių (lyginant tik su kitais Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonės sektoriais), nes ilguoju periodu jis yra artimas Lietuvos

112 apdirbamosios gamybos vidurkiui, o 2007 m., prieš prasidedant ekonomikos nuosmukiui jį viršijo. Ekonomikoje apie konkurencingumą dažnai sprendžiama pagal produktų eksportą ir importą apie konkurencingumo mažėjimą signalizuoja importo didėjimas ir eksporto mažėjimas. Du trečdalius Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus eksporto sudaro 72 (Geležis ir plienas, juodieji metalai) ir 73 (Dirbiniai iš geležies arba iš plieno, iš juodųjų metalų) kombinuotosios nomenklatūros skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Likusieji 20% nedidelėmis dalimis pasiskirsto tarp visų kitų Netauriųjų metalų ir dirbinių iš netauriųjų metalų skyriaus skirsnių. Analizuojant atkreiptas dėmesys į tai, kad geležies ir plieno prekių grupės Lietuvos eksporto apimtyje lietuviškos kilmės prekių dalis per m. sumažėjo nuo 80,73 iki 54,84%, o antroje pagal eksporto apimtį prekių grupėje taip pat atitinkamai nuo 73,19 iki 62,84%. Nepaisant augančių eksporto apimčių, Lietuvos gamintojų konkurencingumas nedidėja, nes eksporto apimtys auga ne lietuviškos kilmės, o reeksportuojamų gaminių sąskaita. Po pastovaus m. kilimo, 2008 m. Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus konkurencingumas kitų Lietuvos ekonominės veiklos šakų atžvilgiu sumažėjo iki 2004 m. lygio. Vadinasi sektoriaus lėtėjimas (eksporto prasme) 2008 m. vyko sparčiau nei apibendrintai visoje Lietuvos apdirbamojoje gamyboje. Konstatuojama, kad pagrindinių metalų ir metalo gaminių sektorius yra svarbi daugelio Europos šalių apdirbamosios gamybos pramonės vertės grandinės dalis. Tai sektorius, kuriame pradedamas mechaninės inžinerijos, automobilių, laivų, aeronautikos, statybos ir konstravimo pramonės šakų produkcijos kūrimas m. laikotarpiu gaminamos produkcijos apimtimi labiausiai augo Rytų ir Centrinės Europos šalys naujosios ES narės. Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Latvijoje sektoriaus augimas buvo artimas arba viršijo 100%. Lietuvoje ir Estijoje metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus produkcijos vertė per m. išaugo beveik 200%. Atitinkamai augo ir daugelio Rytų ir Centrinės Europos šalių metalo ir metalo gaminių sektoriuje užimtų darbuotojų skaičius. Suprantama, darbuotojų skaičiaus augimas nebuvo toks spartus ir tai taip pat leidžia kalbėti apie sparčiai augantį sektoriaus darbo našumo lygį. Lyderių pagal sektoriaus apimtį, o taip pat ir daugelio kitų labiau išsivysčiusių šalių metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje darbuotojų skaičius augo tik šiek tiek arba net sumažėjo. Lietuva šiuo požiūriu (2006 m. metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriaus produkcijos vertės dalis apdirbamosios gamybos struktūroje apie 5%), yra antra po Airijos. Nors Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius m. laikotarpiu augo ypač sparčiai, tačiau, žvelgiant platesniame Europos šalių kontekste, galima teigti, kad Lietuva nėra pasiekusi vidutinio Europos metalo ir metalo gaminių gamybos specializacijos lygio. Sektorius savo dalimi apdirbamosios gamybos produkcijos vertės struktūroje yra reikšmingesnis visose kitose Europos šalyse. Jeigu sektoriaus tarptautinį konkurencingumą vertinti pagal jo išsivystymą (išsiplėtojimą) šalies ekonomikoje (t.y. šalies specializacijos analizuojamajame sektoriuje lygį), tai akivaizdu, kad Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektorius, šia prasme prielaidų aukštam konkurencingumui neturi. Kita vertus, tai, kad konkrečios šalies pramonės sektorius nėra didelis savo apimtimi (o net ir jei šalis nėra aukštai specializuota analizuojamoje ekonominės veiklos rūšyje) dar nereiškia, kad jis negali turėti konkurencinių pranašumų ir būti konkurencingu tarptautiniame prekybos sektoriaus gaminiais kontekste. Suprantama, nedidelės šalies sektorius nebus lyderiu pagal pasaulinio eksporto duomenis, tačiau pranašumu konkrečiose rinkose jis gali turėti. Šiuos pranašumus nulemia kiti, ne su sektoriaus apimtimi susiję veiksniai. Pagal pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui, rodiklį 2006 m. tarp Europos šalių pirmavo Norvegija. Vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė, sukurta metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektoriuje, siekė 105 tūkst. eurų. Lietuvos metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės sektorius, kartu su m. produkcijos apimtimi sparčiausiai augusių kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių analogiškais sektoriais yra pagal produktyvumo rodiklį sudaryto reitingo sąrašo pabaigoje. Lyginant pagal 112

113 vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės rodiklį pirmaujančių šalių (bet neskaitant šiuo požiūriu išsiskiriančios Norvegijos) ir Lietuvos produktyvumo lygį analizuojamame sektoriuje, skirtumas būtų maždaug 6 kartai. Pagal veiklos efektyvumo (produktyvumo) ir nuo jo priklausančios sektoriaus dirbančiųjų gerovės rodiklį (personalo kaštus), Europos šalis sąlyginai galima grupuoti į keletą svarbiausių grupių. Konkurencingiausiomis laikytinos Norvegija, Liuksemburgas, Suomija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Airija. Vidutiniškai konkurencingomis galima laikyti šalis, kurių produktyvumas yra artimas ES vidurkiui: tai Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Slovėnija. Mažiausiai konkurencingos šiuo požiūriu yra m. sparčiausiai augusios Rytų ir Centrinės Europos šalys: Slovakija, Portugalija, Čekijos Respublika, Lenkija, Vengrija, Estija, Latvija, Rumunija ir Lietuva. Lyginant Lietuvos metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriaus prekių grupių sąrašus, kurie sudaryti reitingavimo kriterijumi pasirinkus absoliučią eksporto apyvartą ir santykinį RCA indeksą, pastebima, kad šie sąrašai yra gana skirtingi. Lietuvos ekonomikai metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriuje svarbiausi yra 72 (geležis ir plienas) ir 73 (gaminiai iš geležies ir plieno) skirsniuose klasifikuojami gaminiai. Visam metalo ir metalo gaminių pramonės sektoriui tenkančioje Lietuvos ūkio eksporto apimtyje, o tai 2007 m. duomenimis yra 5,15%, minėtųjų dviejų prekių grupių eksportas sudaro atitinkamai 2,05 ir 1,80%. Lietuvos eksporto struktūroje vyrauja žemos pridėtinės vertės gaminiai. Svarbiausi metalo ir jo dirbinių gamybos sektoriaus stiprumai yra šie: Gamybos procesų lankstumas Sugebėjimas gaminti nedideliais kiekiais Sąlyginai nedideli darbo jėgos kaštai Gilios inžinerinės veiklos tradicijos Lietuvoje Geras produktų kokybės ir kainos santykis Artumas iki strategiškai reikšmingų rinkų Taip pat prie stiprumų, tačiau ne tokių svarbių, priskirtini tokie veiksniai, kaip techninių paslaugų prieinamumas ir kokybė, pakankamai išvystyta infrastruktūra, veikli šakine asociacija. Svarbiausi sektoriaus silpnumai yra tokie: Žemas darbo našumas Žemas procesų automatizacijos įmonėse lygis Nedideli gamybiniai pajėgumai (mažas įmonių potencialas vykdyti didelius užsakymus) Nepakankama įmonių bendradarbiavimo kultūra Nepakankama specialistų parengimo kokybė Siauro profilio specialistų trūkumas Gamybos vadovų profesionalumo stoka Kvalifikuotų specialistų praradimas Nedidelis įmonių pelningumas Lėtas naujų technologijų ir kitų naujovių diegimas Silpna integracija į Vakarų Europos tiekimo grandines Didelė priklausomybė nuo statybos sektoriaus 113 Svarbiausios galimybės, kurias turėtų įvertinti sektoriaus įmonės yra šios: Efektyviau integruotis į ES industrines sistemas Pritraukti strateginį investuotoją, galintį tapti klasterio rišamąja grandimi. Pasinaudojant ES fondais atnaujinti techninę bazę Išplėsti galutinių aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą Pasinaudojant užsakovų siekiu mažinti gaminių savikainą išplėsti veiklą ES rinkose. Įsisavinti mažiau medžiagų ir energijos reikalaujančių gaminių gamybą Suformuoti efektyvų nacionalinį metalo ir mašinų gamybos klasterį

114 114 Svarbiausios grėsmės: Kvalifikuotos darbo jėgos neatsinaujinimas Užsitęsusi pasaulio ekonomikos krizė privers nemažai įmonių bankrutuoti Aukštos kompetencijos specialistų stoka Brangstantys energetiniai resursai sumažins konkurencingumą Atsigaunant ekonomikai žymiai pabrangs bazinės medžiagos Vakarų šalių įmonės nemažai savo užsakymų perkels į trečiąsias šalis Svarbiausi veiksniai, nuo kurių priklauso įmonių sėkmė šioje pramonėje, ekspertų nuomone yra šie: Gebėjimą užtikrinti vartotojams geriausią kainos ir kokybės santykį Marketingą Gebėjimą kurti išskirtinius produktus Novatoriškus verslo ir technologinius sprendimus Turėjimą strateginio užsienio partnerio Efektyvi logistika Hipotetiniai sektoriaus raidos scenarijai, parengti atsižvelgiant į ekspertų vertinimą ir tarptautines tendencijas ir įvertinantys du galimus neapibrėžtumus ekonominės krizės įtaką ir įmonių galimą strateginę orientaciją į inovacijas: Koma jei krizės pasekmės turės ilgalaikį poveikį, o įmonių strateginė orientacija į žemų kainų segmentą nepasikeis; Viltis jei krizės poveikis bus ilgalaikis, tačiau įmonės žymiai daugiau dėmesio skirs inovacijoms; Lėta kaita jei įmonių strateginė orientacija nepasikeis, tačiau eksporto rinkos atsigaus greitai; Naujas kvėpavimas jei rinkos po krizės atsigaus gana greitai ir įmonės strategiškai pradės orientuotis į inovacijų kūrimą ir diegimą. Siekiant mažinti metalo ir metalo gaminių gamybos pramonės konkurencingumą silpninančius veiksnius ir didinti šį konkurencingumą, tikslinga realizuoti visą eilę priemonių. 1. Atskleisti sektoriaus silpnumai gana tiksliai atspindi analogišką situaciją ir kituose tradiciniuose pramonės sektoriuose, skiriasi tik niuansai. Svarbiausi silpnumai siejami su menku įmonių produktyvumu, darbo našumu, menka sukuriama pridėtine verte. Visi šie parametrai glaudžiai susiję tarpusavyje, kaip ir menkas gamybos automatizavimo lygis, lėtai diegiamos naujos technologijos. Didžiąja dalimi šie silpnumai priklauso nuo pačių įmonių veiklos strategijų, valdymo kokybės. Kartu pastebėtina, kad šis sektorius, nežiūrint ir svarios jo dalies šalies pramonėje, niekada nebuvo tarp pačių moderniausių, todėl tradicijos taip pat daro tam tikrą poveikį. Todėl, siekiant gerinti minėtas įmonių kokybes, teks derinti konkrečių įmonių ir ūkio valdymo priemones. Labai prasminga būtų inicijuoti sektorinio klasterio kūrimąsi, parengti jo viziją ir strategiją. Tolesniame etape šis klasteris turėtų tapti platesnio mašinų ir prietaisų pramonės klasterio dalimi. Sėkmės atveju daug minėtų problemų būtų sprendžiamos kompleksiškai. 2. Metalų ir metalo gaminių gamybos pramonė turi gana nemažai savitumų, kurie apsunkina inovacijų kūrimo ir diegimo tradicinių metodų taikymą. Todėl būtų itin prasminga išsiaiškinti galimybes sukurti savitą ir efektyvią sektoriaus novatoriškumo didinimo sistemą ir strategiją. Vienos įmonės atskirai nieko esminio padaryti šiuo aspektu negalės, joms reikalinga pagalba. Tokia pagalba beveik nieko nekainuotų, nes yra pakankamai suinteresuotų institucijų ir ekspertų, galinčių kompetentingai padėti šią problemą spręsti.

115 Svarbi sektoriaus konkurencingumo didinimo prielaida galėjimas apsirūpinti tinamais įvairių sričių ir lygio specialistais. Šiuo metu problema yra dvilypė. Pirma, specialistų rengimo sistema šiuo metu netenkina pramonės poreikių. Antra, dėl šios pramonės specifikos, akcento į nedidelę pridedamąją vertę kuriančias veiklas, yra gana ribotos galimybės įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, ypač inžinierius. Reikalingi netradiciniai sprendimai, kuriuos pasiūlyti gali tik glaudus įmonių bendradarbiavimas ir kooperacija. Specialistų rengimo sistemos bėdos yra tapačios visai pramonei, todėl ir sprendimai turėtų būti daromi visos pramonės mastu. 4. Statybos sektorius tradiciškai yra didžiausias metalo konstrukcijų ir kitų gaminių vartotojas, todėl tikėtis, kad atsigavus ekonomikai sektoriaus įmonės skubės keisti veiklos akcentus nėra prasmės, o ir nėra reikalo. Tačiau dabartinės krizės pamokos moko, kad toks vienpusiškumas yra pavojingas. Reikia stiprinti akcentą į eksportą. Tai padaryti galima dviem pagrindiniais būdais: ryškiai padidinus gamybos pajėgumus, kas vienai atskirai paimtai įmonei yra sudėtinga dėl jos mažumo, arba specializuojantis į specifinės paskirties sudėtingesnių produktų gamybą. Šiuo atveju tektų pereiti į kitą rinkos segmentą, kuriame lauktų konkurencija su Vokietijos ir panašių šalių gamintojais. Tai padaryti nebus lengva, bet rezultatas būtų svarus. 5. Siekiant padėti sektoriaus įmonėms priimti teisingus strateginius sprendimus, tikslinga atlikti analogiškų sektorių kitose šalyse lyginamąją analizę (benchmarking, angl.), kad būtų išryškintos gerosios praktikos, sėkmingų strategijų pavyzdžiai. Tai padėtų išvengti daugelio klaidų, leistų teisingiau pasirinkti strateginius prioritetus kaip konkuruoti su tų šalių įmonėmis. Tokia konkurencija yra neišvengiama. Klausimas tik toks: kas šioje konkurencijoje turės iniciatyvą. 6. Metalų ir metalo gaminių gamybos pramonės vadovams būdingas ryškiai išreikštas inžinerinis mąstymas ir labai stokojama verslo, marketinginio mąstymo. Tai lemia jų išsilavinimas, kuris tradiciškai yra inžinerinis ir karjeros trajektorija. Šią problemą neišvengiama teks spręsti, jei norima kiek radikalesnių pokyčių ir didesnės sėkmės. Tačiau tai jau išimtinai pačių įmonių ir jų vadovų problema, niekas kitas už juos to nepadarys. 7. Metalų ir metalo gaminių gamybos pramonės įmonių, kaip ir praktiškai visų kitų sektorių įmonių silpnoji vieta yra silpna gamybos organizavimo kompetencija, nemokėjimas taikyti šiuolaikinių ir efektyvių gamybos bei darbo organizavimo metodų. Pačios įmonės to tikrai nesugebės išspręsti, reikia kad tokie specialistai būtų rengiami šalies universitetuose ir kolegijose. Dabar tokių specialistų nerengiama visai. Tuo pirmiausia turėtų susidomėti KTU ir VGTU. Tačiau būtinas aktyvus pačių įmonių interesas ir dalyvavimas, nes Lietuvoje tokios kompetencijos specialistų tiek universitetuose, tiek ir pramonėje yra nedaug.

116 PRIEDAI 116

117 Priedas 1. Kombinuotoji tarptautinės prekybos nomenklatūra Koda s Preki ų grupės pavadinimas 00 Visi gaminiai 01 Gyvi gyvūnai 02 Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai 03 žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai 04 Pienas ir pieno produktai; paukšči ų kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, 05 Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje Augantys medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augal ų dalys; skintos gėlė s ir dekoratyviniai 06 žalumynai 07 Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai 08 Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrus ų vaisi ų arba melion ų žievelės ir luobos 09 Kava, arbata, mat ė ir prieskoniai 10 Javai 11 Malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kvieči ų glitimas Aliejini ų kultūr ų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonė je ir medicinoje; 12 šiaudai ir pašarai 13 Šelakas; lipai, dervos ir kiti augal ų syvai bei ekstraktai 14 Augalinės pynimo medžiagos; augaliniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje 15 Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei j ų skilimo produktai; paruošti maistiniai riebalai; 16 Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvi ų, moliusk ų arba kit ų vandens bestuburių 17 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus 18 Kakava ir gaminiai iš kakavos 19 Gaminiai iš jav ų, milt ų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai 20 Produktai iš daržovi ų, vaisi ų, riešut ų arba kit ų augal ų dalių 21 Įvairūs maisto produktai 22 Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas 23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos; paruošti pašarai gyvūnams 24 Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 25 Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas 26 Rūdos, šlakai ir pelenai 27 Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir j ų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos 28 Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųj ų metal ų, retųj ų žemės metal ų Organiniai chemijos produktai 30 Farmacijos produktai 31 Tràšos 32 Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir j ų dariniai; dažikliai, pigmentai Eteriniai aliejai ir kvapieji derv ų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai 34 Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai) 36 Sprogmenys; pirotechnikos produktai; degtukai; piroforiniai lydiniai; tam tikros degiosios medžiagos 37 Fotografijos ir kinematografijos prekės 38 Įvairūs chemijos produktai 39 Plastikai ir j ų dirbiniai 40 Kaučiukas ir jo dirbiniai 41 žaliaminės odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda 42 Odos dirbiniai; balnai ir pakinktai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai 43 Kailiai ir dirbtiniai kailiai; j ų dirbiniai 44 Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys 117

118 45 Kamštiena ir kamštienos dirbiniai 46 Dirbiniai iš šiaud ų, esparto arba iš kit ų pynimo medžiag ų; pintinės ir kiti dirbiniai iš vytelių 47 Medienos arba kit ų pluoštini ų celiuliozini ų medžiag ų mas ė; popieriaus arba kartono atliekos ir liekanos 48 Popierius ir kartonas; popieriaus masės, popieriaus arba kartono dirbiniai Lentelės tęsinys kitame puslapyje Lentelės tęsinys Koda s Preki ų grupės pavadinimas 49 Spausdintos knygos, laikraščiai, reprodukcijos ir kiti poligrafijos pramonės dirbiniai 50 Šilkas 51 Vilna, švelniavilni ų arba šiurkščiavilni ų gyvūn ų plaukai; ašut ų verpalai ir audiniai 52 Medvilnė 53 Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriaus verpalai ir popieriaus verpal ų audiniai 54 Cheminiai elementarieji siūlai (gijos) 55 Cheminiai štapelio pluoštai 56 Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei j ų dirbiniai 57 Kilimai ir kitos tekstilinės grind ų dangos 58 Specialieji audiniai; siūtiniai (taftingo) tekstilės audiniai; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai 59 Įmirkyti, aptraukti, padengti arba laminuoti tekstilės audiniai; tekstilės dirbiniai naudojami pramonėje 60 Megztinės arba nertinės medžiagos 61 Megzti arba nerti drabužiai ir j ų priedai 62 Drabužiai ir j ų priedai, išskyrus megztus ir nertus 63 Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai 64 Avalyn ė, getrai ir panašūs dirbiniai; toki ų dirbini ų dalys 65 Galvos apdangalai ir j ų dalys 66 Skėčiai, skėčiai nuo saulės, lazdos, lazdos-sėdynės, vytiniai, botagai ir j ų dalys 67 Paruoštos naudoti plunksnos ir pūkai bei dirbiniai iš plunksn ų arba pūk ų; dirbtinės gėlės 68 Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panaši ų medžiagų 69 Keramikos dirbiniai 70 Stiklas ir stiklo dirbiniai 71 Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai 72 Geležis ir plienas (juodieji metalai) 73 Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) 74 Varis ir vario dirbiniai 75 Nikelis ir nikelio dirbiniai 76 Aliuminis ir aliuminio dirbiniai 78 Švinas ir švino dirbiniai 79 Cinkas ir cinko dirbiniai 80 Alavas ir alavo dirbiniai 81 Kiti netaurieji metalai; kermetai; dirbiniai iš ši ų medžiagų 82 Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųj ų metal ų; j ų dalys iš netauriųj ų metalų 83 Įvairūs dirbiniai iš netauriųj ų metalų 84 Branduoliniai reaktoriai, katilai (boileriai), mašinos ir mechaniniai įrenginiai; j ų dalys 85 Elektros mašinos ir įrenginiai bei j ų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir j ų dalys; geležinkeli ų arba tramvajaus bėgiai 87 Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis; j ų dalys ir reikmenys 88 Orlaiviai, erdvėlaiviai ir j ų dalys 89 Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai 90 Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, precizijos, medicinos prietaisai 91 Laikrodžiai ir j ų dalys 92 Muzikos instrumentai; ši ų dirbini ų dalys ir reikmenys 118

119 Ginklai ir šaudmenys; j ų dalys ir reikmenys 94 Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužini ų karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; j ų dalys ir reikmenys 96 Įvairūs pramonės dirbiniai 97 Meno kūriniai, kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai 99 Kitos prekės

120 120 Priedas 2. Šalys, kuri ų tarptautinės prekybos duomenis teikia Tarptautinės Prekybos Centras (International Trade Center - ITC) Afganistanas Airija Albanija Alžyras Andora Angola Argentina Armėnija Aruba Australija Austrija Azerbaidžanas Bahamai Bahreinas Baltarusija Bangladešas Barbadosas Belgija Beninas Bermudai Bolivija Bosnija ir Hercegovina Botsvana Brazilija Brit ų Indijos Vandenyno ter. Brunei Darussalam Bulgarija Burkina Faso Burundis Butanas Cape Verde Centrinės Afrikos Respublika Cook Islands Čadas Čekijos Respublika Čilė Danija Dominikos Respublika Džibutis Egiptas Ekvadoras Equatorial Guinea Eritrėja Estija Etiopija Farer ų salos Fidžis Filipinai Gabonas Gajana Gambija Gana Gibraltaras Graikija Grenada Grenlandija Gruzija Gvatemala Gvinėja Gvinėja-Bissau Haitis Hondūras Honkongas Indija Indonezija Irakas Irano Islamo Respublika Islandija Ispanija Italija Izraelis Jamaika Japonija Jemenas Jordanija Jungtin ė Karalystė Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtiniai Arab ų Emyratai Juodkalnija Kaiman ų Salos Kambodža Kamerūnas Kanada Kataras Kazachstanas Kenija Kinija Kin ų Taipėjus Kipras Kirgistanas Kiribatis Kolumbija Komorai Kongas Kongo D. R. Korėjos Demokratin ė Resp. Korėjos Respublika Kosta Rika Kroatija Kuba Kuveitas Lao Demokratin ė Respublika Latvija Lenkija Lesotas Libanas Liberija Libyan Arab Jamahiriya Lietuva Liuksemburgas Madagaskaras Mayotte Makao Makedonijos Respublika Malaizija Malavis Maldyvai Mali Malta Marokas Mauricijus Mauritanija Meksika Mergeli ų salos (Brit ų) Brima Moldovos Respublika Monako Mongolija Mozambikas Namibija Naujoji Kaledonija Naujoji Zelandija Nauru Nepalas Nevis Nigerija Nikaragva Nyderlandai Norfolko sala Norvegija Okeanija Omanas Pakistanas Palestinos Okupuota teritorija Panama Papua Naujoji Gvinėja Paragvajus Peru Piet ų Afrika Polinezija Portugalija Prancūzija Ruanda Rumunija Rusijos Federacija Salvadoras Saudo Arabija Seišeliai Senegalas Serbija Serbija Siera Leone Singapūras Sirijos Arab ų Respublika Slovakija Slovėnija Somalis Sudanas Suomija Suriname Svazilandas Šiaurinės Marianos salos Šri Lanka Švedija Šveicarija Šventoji Liucija Tadžikistanas Tailandas Tanzanijos Jungtin ė Resp. Togo Tokelau Trinidadas ir Tobago Tunisas Turkija Turkmėnistanas Uganda Ukraina Urugvajus Uzbekistanas Venesuela Vengrija Vietnamas Vokietija Zambija Zimbabv ė

121 Priedas 3. XV kombinuotosios gamini ų nomenklatūros skyrius Netaurieji metalai ir netauriųj ų metal ų gaminiai Produkto KN kodas Pavadinimas GELEŽIS IR PLIENAS (JUODIEJI METALAI) 7201 Ketus ir veidrodinis ketus (spiegeleisen), turintys luit ų, blok ų arba kit ų pirminiųform ų pavidalą 7202 Ferolydiniai 7203 Juodųj ų metal ų produktai, gauti tiesiogiai redukuojant geležies rūd ą ir kitus korėtus juodųj ų metal ų produktus, turintys luit ų, granuli ų arba panaši ų form ų pavidal ą; geležis, kurios minimalus grynumas 99,94 % masės, turinti luit ų, granulių arba panaši ų form ų pavidalą 7204 Juodųj ų metal ų atliekos ir laužas; geležies arba plieno laužo liejiniai, perlydyti 7205 Ketaus, veidrodinio ketaus (spiegeleisen), geležies arba plieno granulės ir milteliai 7206 Geležis ir nelegiruotasis plienas, turintys luit ų arba kit ų pirmini ų form ų pavidal ą (išskyrus gele žį, klasifikuojam ą 7203 pozicijoje) 7207 Geležies arba nelegiruotojo plieno pusgaminiai Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri ų plotis ne maž esnis kaip 600 mm, karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri ų plotis ne maž esnis kaip 600 mm, šaltai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri ų plotis ne maž esnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri ų plotis maž esnis kaip 600 mm, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti Plokšti valcavimo produktai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, kuri ų plotis maž esnis kaip 600 mm, plakiruoti, padengti arba apvilkti 7213 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniot ų ritini ų pavidalo 7214 Kiti strypai ir juostos iš gelež ies arba iš nelegiruotojo plieno, po kalimo, karštojo valcavimo, karštojo tempimo arba karštojo išspaudimo (ekstruzijos) toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus 7215 Kiti strypai ir juostos iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 7216 Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 7217 Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno 7218 Nerūdijantysis plienas, turintis luit ų arba kit ų pirmini ų form ų pavidal ą; nerūdijančiojo plieno pusgaminiai 7219 Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kuri ų plotis ne mažesnis kaip 600 mm 7220 Plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, kuri ų plotis mažesnis kaip 600 mm 7221 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno netaisyklingai suvyniot ų ritini ų pavidalo 7222 Kiti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno; kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš nerūdijanč iojo plieno 7223 Viela iš nerūdijančiojo plieno 7224 Kitas legiruotasis plienas, turintis luit ų arba kit ų pirmini ų form ų pavidal ą; kito legiruotojo plieno pusgaminiai 7225 Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kuri ų plotis ne mažesnis kaip 600 mm 7226 Plokšti valcavimo produktai iš kito legiruotojo plieno, kuri ų plotis mažesnis kaip 600 mm 7227 Karštai valcuoti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno, netaisyklingai suvyniot ų ritini ų pavidalo 59 Lietuviški prekių grupių pavadinimai pagal: 2006 m. spalio 17 d., ES Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą. Reglamentas, kuriuo patvirtinta 2007 m. kombinuotoji nomenklatūra,

122 Produkto KN kodas 7228 Pavadinimas Kiti strypai ir juostos iš kito legiruotojo plieno; kampuoč iai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš kito legiruotojo plieno; tuščiaviduriai gręžimo strypai ir juostos iš legiruotojo arba iš nelegiruotojo plieno 7229 Viela iš kito legiruotojo plieno 73 GAMINIAI IŠ GELEŽIES ARBA IŠ PLIENO (IŠ JUODŲJ Ų METAL Ų) Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręž iotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš element ų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš gelež ies arba iš plieno Geležinkeli ų ir tramvaj ų keli ų konstrukcij ų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešm ų plunksnos, aklini ų sankirt ų kryžmės, iešm ų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai ž uoliai), sandūrinės tvarslės, bėgi ų guoliai, bėgi ų guoli ų pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgi ų sąvarž os, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgi ų sujungimo arba tvirtinimo detalės 7303 Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus 7304 Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ket ų) arba iš plieno Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu bū du), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kuri ų išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiū liai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno 7307 Vamzdži ų arba vamzdeli ų jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba iš plieno Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir metalini ų konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tilt ų sekcijos, šliuz ų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stog ų konstrukcij ų karkasai, durys ir langai bei j ų rėmai, dur ų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba iš plieno; plokštė s, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinė se konstrukcijose, iš geležies arba iš plieno Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kuri ų medžiag ų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš gelež ies arba iš plieno, kuri ų talpa didesn ė kaip 300 litr ų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kuri ų medžiag ų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba iš plieno, kuri ų talpa ne didesn ė kaip 300 litr ų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos 7311 Suslėgt ų arba suskystint ų duj ų talpyklos iš geležies arba iš plieno 7312 Suvyta viela, lynai, kabeliai, pintos juostos, kobiniai ir panašūs dirbiniai iš geležies arba iš plieno be elektros izoliacijos Spygliuota viela iš geležies arba iš plieno; išlenkti lankai arba vienguba plokšč ia viela, spygliuota arba nespygliuota, ir laisvai supinta dviguba viela, tinkama naudoti aptvarams, iš geležies arba iš plieno Audiniai ( įskaitant transporteri ų juostas), grotelės, tinklai ir aptvarai iš geležinės arba plieninės vielos; prakirtinė ti išplėstiniai metalo lakštai iš geležies arba iš plieno 7315 Grandinės ir j ų dalys iš geležies arba iš plieno 7316 Inkarai, kobiniai ir j ų dalys iš geležies arba iš plieno Vinys, vinutės su plačiomis galvutėmis, braižybos smeigtukai, briaunotos vinys, sąvaržos (išskyrus klasifikuojamas 8305 pozicijoje) ir panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno, su galvutėmis iš kit ų medžiag ų arba be toki ų galvuči ų, tač iau išskyrus tokios rūšies gaminius su varinėmis galvutėmis Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, pleištai, kaiščiai, poveržlės ( įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno Siuvamosios adatos, mezgimo virbalai, ylos, nėrimo vąšeliai, siuvinėjamosios adatos (stiletai) ir panašūs rank ų darbui skirti gaminiai iš geležies arba iš plieno; žiogeliai ir kiti smeigtukai iš geležies arba iš plieno, nenurodyti kitoje vietoje

123 Produkto KN kodas Pavadinimas 7320 Spyruoklės ir lingi ų plokštės iš geležies arba iš plieno Krosnys, krosnys-viryklės, židiniai, viryklės ( įskaitant virykles su papildomais centrinio šildymo katilais), mė sos keptuvai (barbecues), žarij ų indai, duj ų degikliai, plokšti šildytuvai ir panašūs neelektriniai buitiniai prietaisai bei j ų dalys iš geležies arba iš plieno Neelektriniai centrinio šildymo radiatoriai ir j ų dalys iš gelež ies arba iš plieno; neelektriniai oro šildytuvai ir karšto oro paskirstymo prietaisai ( įskaitant paskirstymo įrenginius, kurie taip pat gali skirstyti gryn ą arba kondicionuot ą or ą ) su variklio varomais ventiliatoriais arba orapūtėmis ir j ų dalys iš geležies arba plieno Stalo, virtuvės arba kiti nam ų apyvokos reikmenys bei j ų dalys iš geležies arba iš plieno; geležies arba plieno vata; indų šveitimo plaušinės ir šveitimo arba poliravimo šluostės, pirštinės bei panašūs gaminiai iš geležies arba iš plieno 7324 Santechnikos įranga ir jos dalys iš geležies arba iš plieno 7325 Kiti lietiniai geležies arba plieno gaminiai 7326 Kiti geležies arba plieno gaminiai 74 VARIS IR VARIO GAMINIAI 7401 Vario šteinai; cementacinis varis (nusodintasis varis) 7402 Nerafinuotasis varis; variniai anodai, skirti elektrocheminiam rafinavimui 7403 Neapdorotas rafinuotasis varis ir neapdoroti vario lydiniai 7404 Vario atliekos ir laužas 7405 Vario ligatūros 7406 Vario milteliai ir žvyneliai 7407 Vario strypai, juostos ir profiliai 7408 Varin ė viela 7409 Varinės plokštės, lakštai ir juostelės, kuri ų storis didesnis kaip 0,15 mm 7410 Varin ė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaud ų ir įspaud ų, su popieriaus, kartono, plastik ų arba panašių medžiag ų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis ne didesnis kaip 0,15 mm (neįskaitant jokio pagrindo storio) 7411 Variniai vamzdžiai ir vamzdeliai 7412 Varinės vamzdži ų arba vamzdeli ų jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos) 7413 Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panašūs vario dirbiniai be elektros izoliacijos Vinys, vinutės su plačiomis galvutėmis, braižybos smeigtukai, kabė s (išskyrus klasifikuojamas 8305 pozicijoje) ir panašūs gaminiai iš vario arba iš geležies ar plieno su varinėmis galvutėmis; sraigtai, varžtai, veržlės, įsukami kabliai, kniedės, sprausteliai, vielokaiščiai, poveržlės ( įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs vario dirbiniai Variniai stalo, virtuvės arba kiti nam ų apyvokos reikmenys bei j ų dalys; varinės ind ų šveitimo plaušinės ir šveitimo arba poliravimo šluostės, pirštinės bei panašūs dirbiniai; varin ė santechnikos įranga ir jos dalys 7419 Kiti vario gaminiai 75 NIKELIS IR NIKELIO GAMINIAI 7501 Nikelio šteinai, nikelio oksido aglomeratai ir kiti tarpiniai nikelio metalurgijos produktai 7502 Neapdorotas nikelis 7503 Nikelio atliekos ir laužas 7504 Nikelio milteliai ir žvyneliai

124 Produkto KN kodas Pavadinimas 7505 Nikelio strypai, juostos, profiliai ir viela 7506 Nikelio plokštės, lakštai, juostelės ir folija 7507 Nikelio vamzdžiai, vamzdeliai ir vamzdži ų arba vamzdeli ų jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos) 7508 Kiti nikelio gaminiai 76 ALIUMINIS IR ALIUMINIO GAMINIAI 7601 Neapdorotas aliuminis 7602 Aliuminio atliekos ir laužas 7603 Aliuminio milteliai ir žvyneliai 7604 Aliuminio strypai, juostos ir profiliai 7605 Aliuminin ė viela 7606 Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kuri ų storis didesnis kaip 0,2 mm 7607 Aliuminin ė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaud ų ir įspaud ų, su popieriaus, kartono, plastik ų ar panašių medžiag ų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm 7608 Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai 7609 Aliumininės vamzdži ų arba vamzdeli ų jungiamosios detalės (fitingai) (pavyzdžiui, alkūnės, movos) Aliumininės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir aliumininių konstrukcij ų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tilt ų sekcijos, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stog ų konstrukcij ų karkasai, durys ir langai bei j ų rėmai, dur ų slenksčiai, baliustrados, atramos ir kolonos); aliuminio plokštės, strypai, profiliai, vamzdž iai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kuri ų medžiag ų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos, kuri ų talpa didesn ė kaip 300 litr ų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tač iau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios aliumininės bet kuri ų medžiag ų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos ( įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kuri ų talpa ne didesn ė kaip 300 litr ų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninė s arba šiluminės įrangos 7613 Aliumininės suslėgt ų arba suskystint ų duj ų talpyklos 7614 Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panašūs aliuminio dirbiniai be elektros izoliacijos 7615 Aliumininiai stalo, virtuvės arba kiti nam ų apyvokos reikmenys bei j ų dalys; aliumininės ind ų šveitimo plaušinė s ir šveitimo arba poliravimo šluostės, pirštinės bei panašūs dirbiniai; aliuminin ė santechnikos įranga ir jos dalys 7616 Kiti aliuminio gaminiai 78 ŠVINAS IR ŠVINO GAMINIAI 7801 Neapdorotas švinas 7802 Švino atliekos ir laužas Švino plokštės, lakštai, juostelės ir folija; švino milteliai ir žvyneliai Kiti švino gaminiai 79 CINKAS IR CINKO GAMINIAI

125 Produkto KN kodas Pavadinimas 7901 Neapdorotas cinkas 7902 Cinko atliekos ir laužas 7903 Cinko dulkės, milteliai ir žvyneliai 7904 Cinko strypai, juostos, profiliai ir viela 7905 Cinko plokštės, lakštai, juostelės ir folija Kiti cinko gaminiai 80 ALAVAS IR ALAVO GAMINIAI 8001 Neapdorotas alavas 8002 Alavo atliekos ir laužas 8003 Alavo strypai, juostos, profiliai ir viela Kiti alavo gaminiai 81 KITI NETAURIEJI METALAI; KERMETAI; GAMINIAI IŠ ŠI Ų MEDŽIAGŲ 8101 Volframas ir volframo gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8102 Molibdenas ir molibdeno gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8103 Tantalas ir tantalo gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8104 Magnis ir magnio gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8105 Kobalto šteinai ir kiti tarpiniai kobalto metalurgijos produktai; kobaltas ir kobalto gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8106 Bismutas ir bismuto gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8107 Kadmis ir kadmio gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8108 Titanas ir titano gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8109 Cirkonis ir cirkonio gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8110 Stibis ir stibio gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8111 Manganas ir mangano gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8112 Berilis, chromas, germanis, vanadis, galis, hafnis, indis, niobis (kolumbis), renis ir talis bei ši ų metal ų gaminiai, įskaitant atliekas ir laužą 8113 Kermetai ir kermet ų dirbiniai, įskaitant atliekas ir laužą ĮRANKIAI, PADARGAI, PEILIAI, ŠAUKŠTAI IR ŠAKUTĖS IŠ NETAURIŲJ Ų METAL Ų; JŲ DALYS IŠ NETAURIŲJ Ų METALŲ Rankiniai įrankiai: kastuvai, semtuvai, kauptukai, kirtikliai, kapliai, šakės ir grėbliai; kirviai, genėtuvai ir panašū s kirtimo įrankiai; vis ų rūši ų sodo žirklės ir kiti šakeli ų karpymo ir genėjimo įrankiai; dalgiai, pjautuvai, šienapjovi ų peiliai, gyvatvori ų žirklės, medienai perskelti naudojami pleištai ir kiti įrankiai, naudojami žemės ūkyje, sodininkystė je arba mišk ų ūkyje: Rankiniai pjūklai; vis ų rūši ų pjūkl ų pjaunamosios dalys ( įskaitant išilginio pjovimo, išpjov ų pjūkl ų ir bedantes pjūklų pjaunamąsias dalis) 8203 Dildės, brūžikliai, plokščiareplės ( įskaitant kerpančiąsias plokščiareples), žnyplės, pincetai, žnyplelės, žirklė s

126 Produkto KN kodas Pavadinimas metalui karpyti, vamzdži ų karpymo įtaisai, žirklės varžtams karpyti, skylmušiai ir panašūs rankiniai įrankiai Rankiniai veržliarakčiai ( įskaitant veržliarakčius su sukamuoju dinamometru, bet neįskaitant veržliarakčių-sriegikli ų ); keičiamos veržliarakči ų galvutės, su rankenomis arba be rankenų Rankiniai įrankiai ( įskaitant deimantinius stiklo rėž tuvus), nenurodyti kitoje vietoje; litavimo lempos; spaustuvai, veržtuvai ir panašūs įrankiai, išskyrus stakli ų reikmenis ir detales; priekalai; kilnojamieji ž aizdrai; šlifavimo (galandimo) diskai su rėmais ir su rankine arba su kojine pavara Įrankiai, klasifikuojami ne mažiau kaip dviejose pozicijose, esančiose intervale nuo 8202 iki 8205, sukomplektuoti į rinkinius, skirtus mažmeninei prekybai Rankini ų įtais ų, su varikliu arba be variklio, arba stakli ų (pavyzdžiui, presavimo, štampavimo, perforavimo, išorini ų arba vidini ų sriegi ų sriegimo, gręžimo, tekinimo, pratraukimo, frezavimo, tekinimo arba veržimo) keičiamieji įrankiai, į skaitant metalo tempimo arba išspaudimo (ekstruzijos) (matricas) štampus, uolien ų arba grunto gręžimo įrankius 8208 Stakli ų arba mechanini ų įrengini ų peiliai ir pjovimo geležtės 8209 Plokštelės, smaigčiai, antgaliai ir panašūs nepritvirtinti įranki ų reikmenys iš kermetų Rankiniai mechaniniai įtaisai, kuri ų mas ė ne didesn ė kaip 10 kg, naudojami maisto produktams arba gė rimams paruošti, tam tikroms j ų savybėms išlaikyti arba patiekti Peiliai su pjovimo geležtėmis, dantytomis arba nedantytomis ( įskaitant šakeli ų pjaustymo arba genėjimo peilius), išskyrus peilius, klasifikuojamus 8208 pozicijoje, ir j ų geležtės 8212 Skustuvai ir skustuv ų peiliukai ( įskaitant juost ų pavidalo skustuv ų peiliuk ų ruošinius) 8213 Žirklės, įskaitant siuvėj ų ir panašias žirkles, bei j ų geležtės Kiti pjovimo įrankiai (pavyzdžiui, plauk ų kirpimo mašinėlės, mėsinink ų arba virtuvės kirviai, kapoklės, mėsmalių peiliukai, peiliai popieriui pjaustyti); manikiūro arba pedikiūro rinkiniai ir įrankiai ( įskaitant nag ų dildeles) Šaukštai, šakutės, samčiai, put ų graibštai, torto mentelės, žuv ų peiliai, sviesto peiliai, cukraus žnyplės ir panašū s virtuvės arba stalo įrankiai 83 ĮVAIRŪS GAMINIAI IŠ NETAURIŲJ Ų METALŲ Pakabinamosios ir įleidžiamosios spynos (raktinės, kodinės arba elektrinės), pagamintos iš netauriųj ų metal ų; skląsč iai ir rėminės konstrukcijos su skląsčiais bei spynomis, pagaminti iš netauriųj ų metal ų; vis ų pirmiau išvardyt ų gamini ų raktai, pagaminti iš netauriųj ų metalų Bald ų, dur ų, laipt ų, lang ų, langini ų, kėbul ų, baln ų ir pakinkt ų, lagamin ų, skryni ų, dėži ų ir panaši ų gamini ų aptaisai, tvirtinimo ir montavimo įtaisai bei panašūs netauriųj ų metal ų dirbiniai; skrybėli ų kabyklos ir vagiai, gembės ir panašū s netauriųj ų metal ų dirbiniai; ratukai su tvirtinimo įtaisais iš netauriųj ų metal ų; automatinės dur ų sklendės iš netauriųjų metalų Šarvuoti arba sutvirtinti seifai, vertybi ų saugykl ų durys ir seifai, dėžė s, skirtos pinigams arba dokumentams saugoti, ir panašūs netauriųj ų metal ų dirbiniai Byl ų dėžės, kartotek ų dėžės ir spintos, popieriaus padėklai, popieriaus stoveliai, rašymo priemoni ų padė klai ir stovai, įstaig ų antspaud ų dėklai ir panašūs biuro arba darbo stalo įranga, pagaminta iš netauriųj ų metal ų, išskyrus biuro baldus, klasifikuojamus 9403 pozicijoje Segtuv ų arba byl ų aptaisai, raštinės sąvaržėlės ir spaustukai, žymėjimo kortelės ir panašū s biuro reikmenys, pagaminti iš netauriųj ų metal ų; juostini ų sąsagėli ų (pavyzdžiui, raštinės, bald ų apmušal ų, pakuoči ų), pagamint ų iš netauriųjų metal ų, blokai Varpai, gongai ir panašūs neelektriniai netauriųj ų metal ų dirbiniai; statulėlės ir kiti dekoratyviniai netauriųj ų metalų dirbiniai; fotografij ų, paveiksl ų arba panašūs rėmai, pagaminti iš netauriųj ų metal ų; veidrodžiai, pagaminti iš netauriųjų metalų Lankstūs vamzdžiai, pagaminti iš netauriųj ų metal ų, su jungiamosiomis detalėmis (fitingais) arba be jungiamųj ų detalių (fiting ų) 8308 Drabuži ų, avalynės, tent ų, rankini ų, kelionės reikmen ų arba kit ų gatav ų dirbini ų sąsagos, rėminės konstrukcijos su

127 Produkto KN kodas Pavadinimas sąsagomis, sagtys, sąsagos su sagtimis, kabliukai, kilpelės, ąselės ir panašūs netauriųj ų metal ų gaminiai; vamzdinė s arba dvišakės (bifurkacinės) kniedės iš netauriųj ų metal ų; karoliukai ir blizgučiai iš netauriųj ų metalų Kamščiai, gaubteliai, dangteliai ( įskaitant karūninius kamščius, užsukamus gaubtelius ir pilstomuosius kamšč ius), dangteliai, buteli ų aptaisai, volės (dideli kamščiai) su sriegiais, voli ų aptaisai, plombos ir kiti pakavimo reikmenys, pagaminti iš netauriųj ų metalų Lentelės su ženklais, pavadinimais, adresais ir panašios lentelės, numeriai, raidės ir kiti simboliai, pagaminti iš netauriųjų metal ų, išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 9405 pozicijoje Viela, strypai, vamzdžiai, plokštės, elektrodai ir panašūs netauriųj ų metal ų arba metal ų karbid ų produktai su fliuso apvalkalais arba šerdimis, tinkami litavimui minkštuoju arba kietuoju lydmetaliu, suvirinimui arba metal ų ar metal ų karbidų nusodinimui; purškiamuoju būdu metalizuota viela ir strypai, pagaminti iš aglomeruot ų netauriųj ų metal ų miltelių

128 Priedas 4. Sektoriaus apimtis ir jos pokyčiai per m. Europos šalyse pagal užimtųj ų skaičiaus ir produkcijos vertė s rodiklius 60 Ekonominės veikla: Metalo ir metalo gamini ų gamyba (EVRK dj) Skaič ius, 2006 Sektoriuje užimti darbuotojai Pokytis nuo 2002 Dalis gamyboje 2006 Vert ė, 2006 Produkcijos vertė Pokytis nuo 2002 Dalis gamyboje 2006 Vokietija ,42 14, ,5 40,14 12,79 Italija ,73 18, ,5 42,98 17,41 Prancūzija ,38 14, ,6 21,94 11,26 Ispanija ,79 17, ,7 51,48 15,54 Jung. Karalystė ,87 12, ,3 11,60 9,82 Lenkija ,45 13, ,8 93,17 12,50 Čekijos res ,95 16, ,7 81,83 15,41 Rumunija ,91 10, ,2 107,33 15,67 Švedija ,72 16, ,6 62,71 15,28 Nyderlandai ,52 15, ,7 26,56 9,85 Austrija ,72 16, ,5 53,45 17,49 Portugalija ,54 11, ,1 39,84 10,22 Vengrija ,82 12, ,9 57,06 8,34 Suomija ,00 15, ,3 66,27 14,04 Bulgarija ,56 9, ,3 244,95 20,53 Slovakija ,23 14, ,2 88,10 15,36 Danija ,34 12, ,04 9,29 Slovėnija ,17 18, ,3 57,65 19,38 Norvegija ,80 12, ,9 52,39 15,69 Lietuva ,73 7,22 632,9 180,00 5,00 Airija ,61 7, ,4 34,23 2,12 Estija ,13 10,09 777,7 170,88 11,25 Latvija ,09 8,14 709,5 96,59 11,56 Liuksemburgas ,98 27, ,3 83,27 44,11 Kipras ,06 11,46 369,5 63,50 11,55 60 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

129 Priedas 5. Europos šali ų pramonės produkcijos vert ė, 2002 ir 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) ES-27 : : ,8 : : Vokietija , , , , , ,5 Italija , , , , ,2 Prancūzija , , , , , ,5 Ispanija , , , , , , ,7 J.K , , , , , , ,3 Belgija : ,6 : 34139,3 : 22186,1 : 11953,1 Švedija , , , ,6 8215, ,2 8884, ,4 Nyderlandai , , , ,7 5331,5 7971, , ,8 Austrija , , , ,5 7404, ,4 8126, ,1 Lenkija , , ,8 4949,8 9728,7 6768, ,1 Čekijos res ,7 9617, ,7 4186,9 8289,6 5430,6 9198,1 Suomija ,7 9891, ,3 4993, ,5 6385,3 Norvegija : 76716,6 7899, ,9 5274,9 8541,8 2624,9 3497,1 Graikija : 52705,5 : 9470 : 4986 : 4484,1 Danija 74432, ,7 6136, ,6 1407,6 5074,9 6449,4 Portugalija 65481, ,7 5366,9 7505,1 1349,9 2368,1 4016, Rumunija 25499, ,3 3580,8 7424,2 2642,6 4935,9 938,2 2488,3 Vengrija 52669, ,5 3946,8 6198,9 1864,4 3133,6 2082,5 3065,3 Slovakija ,7 2936,8 5524,2 2157,7 3740,4 779,2 1783,8 Liuksemburg. 7238, ,9 2458,3 4505, ,9 907,2 889,4 Slovėnija 16787, ,1 2589,5 4082, ,6 1771,5 2605,7 Bulgarija 9779, ,9 1170,7 4038,3 830, ,3 803,2 Airija 99488, ,3 1787,5 2399,4 359,6 624,5 1427, Estija 3922,4 6910,4 287,1 777,7 14,8 28,5 272,3 749,2 Latvija 3748,3 6138,4 360,9 709,5 230,2 379,4 130,6 330,1 Lietuva 6688, ,9 191,7 632,9 30,2 23,9 161,5 608,9 Kipras 2948,1 3198, ,5 : 72,2 : 297,3 61 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

130 Priedas 6. Europos Sąjungos šali ų pramonėje sukurta pridėtin ė vert ė to meto kainomis, tūkst. Eur ų, 2002 ir 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) ES-27 : : ,2 : : Vokietija , , , , , ,4 Italija , , , , , ,4 Prancūzija , , , ,9 8225, , ,9 Jung. Karalystė , , , , , ,7 Ispanija , , , , , , ,7 Austrija 37516, ,5 5917,9 8182,4 2342,2 3539,6 3575,7 4642,8 Švedija 43364, ,5 6117,4 7808,6 2518,9 3330,6 3598, Nyderlandai 54466, ,2 6516,9 7720, ,9 5594,1 Belgija : 50681,9 : 7495,2 : 3705 : 3790,2 Lenkija 38673, , ,1 1135,2 2612,8 2317,8 4257,3 Suomija 29654, ,8 3089,8 5202,4 1159,9 2696,5 1929,9 2505,9 Čekijos res , ,5 2747,2 4545,5 866,9 1762,2 1880,4 2783,4 Norvegija : 22597,5 2305,5 3385,5 1202,8 1980,2 1102,8 1405,3 Danija 25495, ,6 2610,3 3002,4 353,9 388,9 2256,3 2613,5 Graikija : 15825,3 : 2642,5 : 1090,9 : 1551,6 Portugalija 18208, ,5 1711,4 2151,8 340,9 471,5 1370,5 1680,3 Rumunija 6620, ,1 838,7 1668, ,8 699,8 Vengrija 12320, , ,2 652,2 685,9 978,8 Slovakija 4018,1 6939,8 685,2 1625, ,6 239,3 498 Slovėnija 4477,5 6432,6 689,5 1182,8 161,7 327,2 527,8 855,6 Liuksemburgas 2308,9 2756,2 669,5 849,7 416,7 546,3 252,8 303,4 Airija 35988, ,4 647,7 797,0 108,1 139,7 539,6 657,4 Bulgarija 1795,5 3580,6 148,7 571,4 65,4 378,9 83,4 192,5 Estija 1136,3 1909,6 80,4 212,8 2,2 8 78,2 204,8 Latvija 1245,2 1781,2 90,3 201, ,7 42,3 102,2 Lietuva ,8 176,1 6 8,3 51,7 167,9 Kipras 959,6 1135,1 83,6 139,5 : 26,6 : Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

131 Priedas 7. Europos Sąjungos šali ų pramonėje užimt ų darbuotoj ų skaič ius, 2002 ir 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) Vokietija Italija Prancūzija Ispanija J.K Lenkija Čekijos res Rumunija Švedija Nyderlandai Austrija Belgija : : : : Portugalija Vengrija Suomija Bulgarija Slovakija Graikija : : : : Danija ES- 27,vidurkis : : : : Slovėnija Norvegija : Lietuva Airija Estija Latvija Liuksemburg Kipras : 364 : Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

132 Priedas 8. Europos Sąjungos šali ų darbo našumas pramonėje (pridėtin ė vert ė, tenkanti vienam dirbančiajam), tūkst. Eur ų, 2002, 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) Norvegija : 86,3 72,2 105, ,7 56,8 68,4 Liuksemburgas 67,2 74, ,4 69,9 90,1 54,2 71,4 Suomija 68,7 81,7 53,3 80,8 68,6 147, ,3 Austrija 59,4 71,6 59,1 78,0 72,9 106,8 52,6 64,7 Belgija : 83,3 : 73,6 : 109,5 : 55,8 Nyderlandai 63,8 77,2 54,3 64,6 66,7 101,5 51,4 56,8 Vokietija 54,7 64,6 50, , ,7 54,8 Švedija 54,8 67,5 52,7 59,2 67,7 71,1 45,6 52,6 Jung. Karalystė 59,8 69,4 48,4 59, ,9 49,5 55,8 Danija 55,7 65,9 48,8 56,8 51,4 72,4 48,4 55,1 Prancūzija 51,5 58,9 44, ,8 82,3 42,4 48,6 Airija 148,9 161,3 41,4 51,2 50,5 56,9 39,9 50,1 Graikija : 39,6 : 48,9 : 79,3 : 38,5 Ispanija 41,5 51, ,6 60,6 99, ,7 Europos Są jugna (ES-27) : 49,7 : 48,1 : 71,9 : 41,5 Italija 42,5 47,8 39,6 47,2 51,4 78,7 37,2 41,1 Kipras 25,6 31, ,4 : 72,9 : 29,6 Slovėnija 17,4 27,3 16,3 27,4 18,8 35,9 15,7 25,1 Slovakija 9,8 16, , ,5 7,8 14,4 Portugalija 20 22,6 18, ,8 16,8 19 Čekijos res. 12,9 19, ,2 13,2 30,6 11,5 16,7 Lenkija 16,1 17,5 12,3 19,6 15,8 36,3 11,1 15,3 Vengrija 13,9 22,1 9,7 17, ,1 13,1 Estija 8,9 14,4 8,2 15,9 6,8 19,3 8,2 15,8 Latvija 7,2 10,9 7,9 15,1 13,2 27,7 5,5 10,5 Rumunija 3,7 7 4,7 10,2 5,9 15,9 3,5 6,8 Lietuva 6,2 9,8 5 9,1 5,2 8,9 5 9,1 64 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

133 Priedas 9. Personalo kaštai, tenkantys vienam darbuotojui, Europos šalyse, tūkst. Eur ų, 2002, 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) Liuksemburgas 43,5 50, ,5 53, ,4 41,3 Norvegija : 58,6 51,2 58,2 60,1 67,6 45,5 52,7 Belgija : 51,1 : 51,3 : 67,9 : 42,2 Austrija 39,6 44,4 40, ,2 54,9 36,9 41,7 Nyderlandai 41,3 46,4 40,9 43,1 48,9 54,6 38,9 40,5 Švedija 42 47,2 38,6 43,1 43,9 49,3 35,9 40,3 Vokietija 43,6 47,2 39,9 42,7 46,7 54,7 37,4 38,5 Danija 38, ,4 42,4 39,8 44,6 38,2 42,2 Suomija 38,9 45, ,4 44,6 51,7 33,8 38,7 Prancūzija 38,8 44,2 35,7 40,9 40, ,4 39,2 Airija 34,8 43,8 31,1 38, , ,7 Jung. Karalystė 37,9 41,9 34,5 37,9 39,3 47,4 33,2 35,8 Italija 30 34,4 28,2 32,5 34,7 40,3 26,7 30,7 ES-27 vidurkis : 33,3 : 32,2 : 39,8 : 30 Ispanija 26,5 31,1 26,5 30,7 35,6 41,3 24,4 28,5 Graikija : 26,2 : 25,3 : 31,7 : 22,4 Kipras : 20 : 21,1 : 23,7 : 20,8 Slovėnija 14,2 17,8 14,1 17,5 15,9 20,2 13,6 16,7 Portugalija 12,9 14,3 13,1 13,6 16,5 20,1 12,6 12,9 Čekijos res. 7,9 11,1 8,2 11,5 9,2 13,3 7,7 10,7 Slovakija 5,6 8,6 6,4 10,6 7,7 13,4 5,1 8,4 Vengrija 8,2 10,4 7,7 9, ,2 6,7 8,3 Lenkija 13,7 8,9 14,1 9,6 16, ,1 8,8 Estija 5,6 8,8 5,8 9,5 4,6 8,7 5,8 9,5 Latvija 3,5 5,3 4 6,4 5,8 9,6 3,2 5,1 Lietuva 4,1 6 3,7 6,3 4,8 5,8 3,5 6,3 Rumunija 2,4 4,1 3,1 5,4 3,9 7,1 2,2 4,4 Bulgarija 2,1 : 2,9 : 4,1 : 1,8 : Malta 14,2 : 12,4 : : : : : 65 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

134 Priedas 10. Išlaid ų personalui dalis kašt ų struktū roje Europos šalyse, %, 2002, 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) Danija 33,7 30,7 51,7 40,9 36,2 22,2 55,6 45,7 Airija 12,6 11,5 40,1 33, ,6 42,7 38,6 Jung. Karalystė 30,2 27,6 40,4 33,1 23,1 16, ,6 Kipras 28 29,2 35,3 31,2 : 17,7 : 34,4 Prancūzija 20, ,1 29,1 19,5 14,5 46,8 41 Vokietija 30,8 25,9 40, ,5 17,8 52,8 41,9 Austrija 31,3 26,3 37,4 27,4 28,5 19,7 46,6 36,4 Nyderlandai 19,6 15,4 33,5 26,6 27,9 18,3 35,7 30,9 ES-27 vidurkis : 21,2 : 23,8 : 13,2 : 34,8 Lietuva 19 14, ,9 34,2 30,8 22,6 Švedija 28,6 23,8 36, ,5 13,4 46,6 38,3 Suomija 21,2 16,4 29,8 22,7 19,1 12,3 43,3 42,3 Ispanija 21,1 18,6 28,7 22,1 17,1 10,8 37,5 32,6 Portugalija 22 19,4 27,4 21,9 14,8 9 32,8 29,2 Slovėnija 27,2 23,5 30,1 21,7 22,4 15,7 33,9 25,1 Italija 19,6 18,2 24,2 18,8 14,7 9,7 30,4 26,5 Belgija : 14,9 : 18,1 : 12,2 : 30,8 Estija 21,8 20, ,8 15,5 23,8 18 Čekijos res. 17,4 14,1 21, ,5 10,8 25,9 21 Lenkija 31 13,7 36,1 15,6 28,7 10,3 41,9 19,7 Latvija 20,8 18,1 15,6 15,2 11,1 11,4 23,9 19,9 Vengrija 14,4 11,6 19,3 14,9 13,2 9,4 25,4 21,1 Slovakija 14, ,3 14,6 14, ,2 19,8 Rumunija 19,4 15,8 17,9 14,5 15,9 10,8 23,9 21,9 Norvegija : 24,2 21,3 13,6 12,6 7,1 52,2 44,7 Graikija : 18,5 : 12,9 : 9,1 : 17,6 Liuksemburgas 26 8,2 23,6 3,6 21,7 2,7 27,8 27,9 Bulgarija 14,5 : 13,6 : 12,8 : 15,6 : Malta 23,4 : 36,9 : : : : : 66 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

135 Priedas 11. Investicijos, tenkančios vienam darbuotojui Europos šalyse, tūkst. Eur ų, 2002, 2006 m. Ekonominės veiklos: Visa pramon ė, pagrindini ų metal ų gamyba, metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba Šalis Apdirbamoji gamyba (d) Metalo ir jo gamini ų gam (dj) Metalo gamyba (dj27) Metalo gaminių gam. (dj28) Liuksemburgas : 13,4 : 27,1 : 42,3 : 5,5 Belgija : 13,2 : 24,3 : 57,7 : 7,6 Airija 15,7 16,5 4,5 14,3 9,5 68,0 3,7 4,3 Graikija : 7 : 12,6 : 11,2 : 13,1 Austrija 9 8,8 9,5 11,7 14,5 20,1 7,1 7,8 Norvegija : 10,2 25,8 10,9 59,2 20 4,2 5,7 Slovėnija 3,8 7,2 4,2 8,2 8,7 12,3 3 7,1 Švedija 8,6 8,6 7 7,7 9 10,3 6,1 6,2 Italija 7,3 7,2 7,7 7,4 14,8 15,6 6,3 5,8 Suomija 9,7 8,9 15,4 6,9 37,3 9,4 6,5 5,9 ES-27 : 6,9 : 6,6 : 12,2 : 5 Danija 9,3 8,9 7,5 6,6 8,4 9,2 7,3 6,3 Nyderlandai 9 9,1 5,1 6,5 7,1 12,3 4,7 5,3 Ispanija 7,2 8,5 6 6,4 13,2 14,8 4,4 4,8 Prancū zija : 8,2 : 6,3 : 12,8 4 4,8 Vokietija 7,1 7,2 5,9 6,2 9,6 8,9 4,7 5,4 Slovakija 3,3 6,9 3,5 5,4 5,3 7,3 1,7 3,9 Jung. Karalystė 7,1 6,9 4,8 5 6,5 8,7 4,3 4,2 Rumunija 1,7 4,2 2 4,5 2,3 6,2 1,7 3,4 Lenkija 2,6 4,1 1,4 4,4 1,6 8,4 1,4 3,4 Latvija 2,4 4,9 2,6 3,9 3,8 4,6 2 3,7 Kipras 4,7 6,5 3,2 3,8 : 8,7 : 3,4 Portugalija 4,4 3,8 3,8 3,7 7,6 5,9 3,2 3,4 Čekijos res. 3 4,2 2,1 3,6 2,2 4,8 2,1 3,1 Estija 2,3 4 1,6 3,6 2 2,4 1,6 3,6 Vengrija 3,8 4,9 3,2 3,6 4 7,6 3 2,6 Lietuva 1,9 3,3 1,5 2,5 1,7 2,4 1,5 2,5 Bulgarija 1,6 : 3,2 : 6,1 : 1,1 : Malta 4,4 : 1,1 : : : : : 67 Šaltinis: Eurostat, Structural Business Statistics.

136 Priedas 12. Europos Sąjungos ir kit ų pasaulio šali ų ketvirtinis pramonės produkcijos apimties indeksas (palyginti su praėjusi ų met ų atitinkamu laikotarpiu), %, Ekonominės veiklos (EVRK 2): Visa pramon ė (c), pagrindini ų metal ų gamyba (c24), metalo gamini ų, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba (c25) Šalis (regionas) Veikla (EVRK2 ) 2007 q q q q q q q q q01 Europos Są junga (27 šalys) Euro zona Belgija Bulgarija Čekijos Respublika Danija Vokietija Estija Graikija Ispanija Prnacūzija c 6,24 3,78 3,97 2,72 2,56 0,98-1,44-9,19-18,95 c24_c25 7,5 4,97 4,12 1,75 2,6 1,78-0,45-13,31-28,66 c24 5,36 1,15-0,6-1,21 1,1 3,24 1,75-17,44-34,13 c25 8,58 6,81 6,34 3,03 3,37 1,12-1,49-11,51-26,05 c 6,2 3,78 4,12 2,78 2,55 0,95-1,54-9,32-19,96 c24_c25 6,99 4,73 4,1 1,42 2,88 1,91-0,32-13,5-29,95 c24 6,29 1,46-0,62-1,49 0,62 3,17 2,26-17,08-34,35 c25 7,37 6,36 6,44 2,72 4,08 1,29-1,61-11,85-27,73 c 4,48 2,67 3,36 1,7 1,59 3,22 1,94-8,47-17,99 c24_c25 10,28 5,22 3,08 3,86 4,79 18,27 14,24-6,63-24,05 c24 8,15-1,99-7,16 1,12 3,59 31,86 24,14-6,91-27,39 c25 12,66 12,3 14,45 6,23 6,08 6,61 5,33-6,4-20,56 c 14,1 10,43 9,58 5,06 3,9 5,77 1,88-8,03-23,72 c24_c25 8,78 0,58 9,72 3,48 17,94 14,81-4, ,61 c24 14,02-5,63-1,56-3,53 5,24 16,61-3,21-15,22-18,35 c25 1,79 8,96 25,62 11,63 36,88 12,71-5,37-8,76-40,37 c 22,33 11,25 10,74 9,07-0,73 5,43-0,82-13,24-23,88 c24_c25 25,88 6,57 7,64 6,31-8,61 4,49-2,88-19,21-36,51 c24-15,89-12,6-8,28-2,26 22,01 18,32 4,61-23,67-41,2 c25 53,01 17,99 16,32 10,46-19,53-1,62-6,09-17,3-33,98 c 3,58 1,96-0,41-1,64 0,52 1,77 0,69-4,02-14,57 c24_c25 14,61 8,03 2,76 0,29 2,38 3,83 3,97-5,04-25,44 c24 27,4 8,11 6,55-2,52 5,23 8,07 6,31-14,89-44,38 c25 12,76 8,01 2,24 0,7 1,91 3,19 3,63-3,64-22,26 c 8,56 6,31 5,95 5,41 5,24 3,38 0,43-7,32-21,6 c24_c25 9,68 6,61 5,8 3,3 5,37 5,25 1,44-10,77-30,15 c24 8,25 3,71 1,96 1,49 1,78 3,95 1,29-13,84-34,28 c25 10,49 8,22 7,86 4,25 7,36 5,94 1,52-9,21-27,97 c 12,19 6,05 4,59 2,12 1,5-1,62-2,48-17,45-31,2 c24_c25 22,96 4,27 10,43 8,03 15,7 25,69 17,26-16,37-33,8 c24 20,21 53,77 79,26 87,02 59,52 10,04-7,59-45,83-61,65 c25 23,35 2,65 8,25 4,75 13,57 26,65 18, ,87 c 4,13 0,84 2,17 1,72-3,34-2,7-3,95-8,45-11,53 c24_c25-2,53 0,06 2,35-0,18-5,18-5,43-5,88-14,41-18,74 c24-4,02 0,9 5,34 6,73-4,58-2,67-3,93-14,38-20,74 c25 0,24-1,17-2,18-9,34-6,24-9,55-9,04-14,45-15,15 c 4,2 2,62 1,88-0,35-1,64-5,83-6,89-17,71-23,85 c24_c25 7,18 2,83-0,2 1,41-3,06-3,85-4,38-24,42-33,03 c24 3,96 0,03-2,62-0,7 0,03 2,33-0,15-29,66-36,27 c25 8,57 4,03 0,82 2,3-4,34-6,38-6,09-22,29-31,63 c 2,86 1,32 1,54 1,65 1,27-1,01-2,31-10,02-18,35 c24_c25 3,63 1,17 1,71 0,24 1,09-0,64-1,01-16,8-30,41 68 Šaltinis: Eurostat, Short-term business statistics.

137 Šalis (regionas) c24 1,72-1,08-1,13-5,32-1,91-2,72 0,21-19,29-36,32 c25 4,41 2,08 2,8 2,4 2,27 0,18-1,47-15,91-28,18 Veikla (EVRK2 ) 2007 q q q q q q02 Lentelės tęsinys kitame puslapyje 2008 q03 Lentelės tęsinys c 4,93 2,23 3,73-1,26 0,76 0,33-4,38-10,25-21,47 Italija c24_c25 5,99 6,62 6,82-1,1 3,6-2,06-5,2-14,13-33,51 c24 7,79 0,99-1,25-8,26-1,38-1,97-1,22-20,42-38,84 c25 5, ,24 1,89 5,64-2,1-6,71-11,77-31,48 c 2,61 3,53 5,97 10,65 5,4 7,32 1,79-2,73-6,93 Kipras c24_c25 1,94-0,5 1,9 0,02-0,41 3,03 1,95 4,85 : c24 20,27 22,65 11,01 4,27-4,05 3,74-8,31-15,48 : c25-2,33-5,09-0,27-0,85 0,63 2,85 4,67 9,21 : c 5,04 0,91-0,63-3,6-0,24-0,83-6,06-11,44-25,25 Latvija c24_c25 25,5 6,35 4,54 14,83 5,59 9,41 5,2-11,4-27,1 c24 11,95 1,19-1,28-2,03-10,33-1,94-6,64-11,97-9,14 c25 36,21 10,1 8,74 24,64 15,93 16,98 12,97-11,14-36,12 c -2,74 1,08 8,72 2,76 11,92 10,17 1,59 0,24-14,61 L i e t u v a c24_c25 47,21 24,28 26,02 16,65-16,94-18,28-22,74-36,02-35,95 c24 57, ,21 66,82 102,2 121,3 93,73 18,45-14,6 c25 46,71 23,75 26,45 14,73-23,34-25,16-28,43-39,08-38,97 c 4,34 2,61-3,78-3,41-4,14-0,98 2,11-18,88-25,76 Liuksemburgas c24_c25 7,74 3,11-7,1-0,68-0,47 4,95 12,17-24,35 : c24 10,81 4,99-13,31-4,27-2,09 4,5 22,16-39,98 : c25 3,12 0,32 1,78 4,54 2,13 5,64 0,03-3,57 : c 11,18 6,91 10,19 5,91 7,1 5,01-2,4-13,55-23,41 Vengrija c24_c25 15,76 4,24 1,05-6,21 1,24 10,01 2,63-12,22-37,72 c24 8,12-6,29-10,27-14,78-7,13 8,48 1,27-21,39-49,67 c25 26,59 17,69 14,44 2,28 9,62 11,79 3,36-4,22-25,44 c 5,19 3,1 3,22 1,81 2,21 2,13-0,88-6,44-12,52 Nyderlandai c24_c25 3,59 2,55 2,97 1,45 1,13 3,21 2,17-8,08-22,54 c24 : : : : -1,78 2,16 9,48-13,81 : c25 1,94 2,71 2,61-0,92 2,91 4,04-0,11-3,44-14,37 c 9,71 7,05 5,46 3,58 4,13 2,5 0,84-4,98-15,3 Austrija c24_c25 9,67 7,58 3,56 0,57 3,27 2,88 1,12-7,68-23,36 c24 7,87 7,78 4,38 3,31 6,55 1,6 1,39-12,52-30,02 c25 11,14 7,38 2,97-1,33 1 3,89 0,94-4,09-17,92 c 17,96 7,77 10,04 9,49 9,63 5,54 1,37-7,74-11,21 Lenkija c24_c25 25,86 16,68 7,81 9,28 10,15 6,44 3,47-10,25-17,1 c24 17,35 9,6-0,83 4,25 2,55 8,4 3,16-31,66-36,45 c25 30,22 19,8 11,4 11,2 13,67 5,65 3,59-2,6-9,03 c 4,2 1,39 0,28-1,18-1,8-2,95-2,78-8,11-16,19 Portugalija c24_c25 1,61 2,28 4,63 1,31 6,49 1,18 3,76-5,63-16,54 c24 4,19 6,13-1,11 2,36-0,51-5,46 11,64 8,4-13,32 c25 0,96 1,22 6,1 0,99 8,37 3,02 1,9-9,08-17,3 Rumunija c 19,03 10,48 9,67 9,01 7,63 7,81 4,43-7,06-15,41 c24_c25 17,48 14,34 6,38 12,71 15,25 13,01 11,3-5,92-21, q q01

138 c24 6,88 4,32-3,62-0,74-4,97-11,31-8,88-38,48-51,79 c25 21,71 18,2 10,03 17,16 22,35 21,27 17,75 3,21-13,67 Slovėnija c 10,65 9,22 8,18 6,27 3,37 2,67-1,18-12,21-21,05 c 24,74 21,21 15,68 16,94 14,39 13,68 6,65-12,02-25,65 Slovakija c24_c25 15,32 11,45 9,72 6,87 7,15 5,91-0,2-13,85 : c24 4,65 5,82 8,67 1,89 10,45 11,28-1,1-20,88 : c25 37,32 20,89 11,26 14,55 1,96-1,99 1,1-4,2 : Lentelės tęsinys kitame puslapyje Lentelės tęsinys Šalis (regionas) Suomija Švedija Jungtinė Karalystė Kroatija Veikla (EVRK2 ) 2007 q q q q q q q q q01 c 4,32 4,76 5,86 7,8 6,94 3,79-0,09-8,61-23,99 c24_c25 3,8-2,75-3,68-0,27 2,53 6,33 2,08-12,85-27,32 c24 2,08-14,61-23,65-9,07-3,94 6,17 6,46-27,36-33,16 c25 5,3 6,01 13,35 7,56 7,98 6,42-0,43-1,95-22,93 c 6,2 3,99 3,08 2,18 1,19-0,74-1,21-12,96-23,08 c24_c25 6,12 5,5 4,55 3,86 2,51-3,21-2,57-18,32-34,15 c24-0,51 0,31 1,96 2,18 1,08-6,21 0,89-20,03-40 c25 10,97 8,91 6,15 4,88 3,46-1,4-4,63-17,31-30,41 c 1,08 1,09 0,19-0,43 0,32-1,23-2,43-7,62-13,42 c24_c25 2,94 2,6 2,41 0,48-0,61-1,02-2,86-11,41-19,05 c24-2,5-0,27 2,09 0,32 2,51 3,28-3,42-11,19-23,21 c25 4,4 3,33 2,49 0,51-1,39-2,08-2,73-11,47-17,96 c 11,46 8,15 3,46 1,56 2,51 1,26-0,13-1,47-12,61 c24 0 1,97 3,59-8,16 2,12 20,08 6,8 7,03-24,33 c25 23,99 25,73 7,61 8,12 12,53 6,77 5,45-2,68-23,9 Turkija c 7,79 0,63 2,22 4,6 7,57 3,84-2,92-14,69-21,28 c 6,09 7,14 6,31 3,99 3,3 4,7 3,22 0,13-4,15 Norvegija c24_c25 5,01 8,03 3,44 2,06 2,12 5,85 6,84-3,14 : c24 1,13 3,17 3,66 1, ,15 2,67-12,72-26,03 c25 13,62 18,16 9,54 7,19 7,77 9,27 13,22 7,91 3,2 Šveicarija c 8,59 10,64 11,12 9,79 4,21 6,66 0,81-6,09 : c24_c25 5,38 6,12 5,94 3,44 1,09 1,56-2,37-10,28 : Jungtinės Valstijos c 0,67 1,71 2,12 2,27 1,39-0,35-3,46-7,99 : Japonija c 3,11 2,32 2,6 2,96 1,89 1-1,78-14,78 :

139 Produkto kodas 69 Priedas 13. Geležies ir plieno, juodųj ų metal ų (KN-72) preki ų grupės tarptautinės prekybos duomenys Lietuvos eksporto į pasaul į apimtis, tūkst. JAV doleri ų, m. Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodiji metalai) Produktai Lietuvos eksportas į pasaulį '7204 Juodųj ų metal ų atliekos ir laužas '7217 Viela iš geležies arba plieno '7210 Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai '7202 Ferolydiniai '7214 Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti '7208 Plokšti valcavimo (karštai) produktai '7216 Kampuočiai, profiliai '7219 Valcav. prod. iš nerūd. plieno (> 600 mm.) '7209 Plokšti valcavimo (šaltai) produktai '7213 Karštai valcuoti, suvynioti '7228 Kiti geležies ar plieno gam '7222 Kiti gam. Iš nerūdij. plieno '7215 Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno '7207 Pusgaminiai '7229 Viela iš kito legiruot. plieno '7212 Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti '7220 Valcav. prod. Iš nerūd plieno (< 600 mm.) '7201 Ketus ir veidrodinis ketus '7225 Legiruotojo plieno gam. (> 600 mm.) '7226 Legiruotojo plieno gam. (< 600 mm.) '7205 Granulės ir milteliai '7223 Viela iš nerūd. plieno '7211 Valcav. prod. (< 600 mm.), neapvilkti '7218 Nerūdijantis plienas '7206 Pirmini ų form ų produktai '7221 Nerūd. plieno, suvynioti '7203 Produktai, kuri ų gynumas 99,9% '7224 Legiruotasis plienas '7227 Legiruotojo plieno gam., suvynioti Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

140 Kodas pagal KN '7204 '7217 '7210 '7214 Priedas 13. (tęsinys) Atskir ų produkt ų eksporto iš Lietuvos rodikliai, 2007 m. Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Sutrumpintas prekių Eksporto Prekybos Vidutinis Eksporto Vidutinis grupės pavadinimas vert ė, balansas, eksporto vertė s pasaulinio tū kst. tū kst. vertė s augimas, importo JAV JAV augimas, augimas, dolerių dolerių m., % m., % m. % Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Lietuvos reitingas tarp pasaulio eksportuotojų Visi produktai grupėje Juodųj ų metalų atliekos ir laužas Viela iš gelež ies arba plieno Plokšti (apvilkti) valcavimo produktai Strypai ir juostos, idealiai neapdoroti '7202 Ferolydiniai '7216 Kampuočiai, profiliai '7219 '7213 '7208 '7209 '7228 '7212 '7222 '7215 '7229 '7220 '7226 '7201 Valcav. prod. iš nerū d. plieno (> 600 mm.) Karštai valcuoti, suvynioti Plokšti valcavimo (karštai) produktai Plokšti valcavimo (šaltai) produktai Kiti gelež ies ar plieno gam. Valcav. prod. (< 600 mm.), apvilkti Kiti gam. Iš nerū dij. plieno Kiti gam. Iš nelegiruot. plieno Viela iš kito legiruot. plieno Valcav. prod. Iš nerū d plieno (< 600 mm.) Legiruotojo plieno gam. (< 600 mm.) Ketus ir veidrodinis ketus '7218 Nerūdijantis plienas '7211 Valcav. prod. (<

141 mm.), neapvilkti

142 Reitingas Priedas 13. (tęsinys) Didžiausi pasaulio importuotojai iš Lietuvos, 2007 m. Produkt ų grup ė: Geležis ir plienas (juodieji metalai) Šalis importuotoja Eksporto iš Prekybos Dalis eksporto Eksporto Eksporto Lietuvos balansas, iš vertė s vertė s vert ė, tū kst. Lietuvos augimas, augimas, tū kst. JAV struktū roje, JAV dolerių % m., % m., % dolerių Reitingas tarp pasaulio importuotoj ų / im- porto dalis Importo vertė s augimas šalyje, , % Visos šalys Turkija Latvija Lenkija Vokeitija Rusija Ispanija Estija Čekija Jung. Karalystė Nyderlandai Suomija Baltarusija Airija Švedija Ukraina Danija Indija Brit ų Mergeli ų salos Portugalija Prancūzija

143 Priedas 14. Dirbini ų iš geležies arba iš plieno, iš juodųj ų metal ų (KN-73) preki ų grupės tarptautinė s prekybos duomenys 70 Produkto kodas Lietuvos eksporto į pasaul į apimtis, tūkst. JAV doleri ų, m. Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Produktai Lietuvos eksportas į pasaulį '7308 Metalinės konstr., durys langai '7326 Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...) '7306 Vamzdžiai iš geležies ar plieno '7317 Vinys, smeigtukai, sąvaržos '7309 Rezervuarai (> 300 litr ų) '7318 Sraigtai, medsraigčiai, varžtai, kniedės '7325 Lietiniai gaminiai '7307 Alkūnės movos '7322 Radiatoriai ir j ų dalys '7310 Statinės (< 300 litr ų) '7323 Stalo, virtuvės, nam ų reikmenys '7315 Grandinės ir j ų dalys '7312 Lynai, kabeliai be izoliacijos '7304 Besiūliai vamzdžiai '7314 Grotelės, tinklai, aptvarai '7321 Krosnys, viryklės, židiniai '7311 Duj ų talpyklos '7302 Geležinkelio dalys '7324 Santechnikos įranga ir dalys '7301 Atraminės konstrukcijos '7320 Spyruoklės ir lingi ų plokštės '7313 Spygliuota, supinta viela '7305 Vamzdžiai (skersmuo > mm.) '7303 Vamzdžiai iš ketaus '7316 Inkarai ir j ų dalys '7319 Adatos, virbalai, ylos, vašeliai Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

144 Kodas pagal KN '7308 '7326 '7306 '7317 Priedas 14. (tęsinys) Atskir ų produkt ų eksporto iš Lietuvos rodikliai, 2007 m. Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Sutrumpintas prekių Eksporto Prekybos Vidutinis Eksporto Vidutinis grupės pavadinimas vert ė, balansas, eksporto vertė s pasaulinio tū kst. tū kst. vertė s augimas, importo JAV JAV augimas, augimas, dolerių dolerių m., % m., % m. % Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Lietuvos reitingas tarp pasaulio eksportuotojų Visi produktai Metalinė s konstr., durys langai Kiti gaminiai (narvai, voljerai, kopėčios...) Vamzdžiai iš gelež ies ar plieno Vinys, smeigtukai, sąvaržos '7307 Alkūnės movos '7318 Sraigtai, medsraigč iai, varžtai, kniedės '7325 Lietiniai gaminiai '7309 Rezervuarai (> 300 litr ų) '7322 Radiatoriai ir j ų dalys '7315 Grandinės ir j ų dalys '7312 '7321 Lynai, kabeliai be izoliacijos Krosnys, viryklė s, židiniai '7310 Statinės (< 300 litr ų) '7323 Stalo, virtuvės, namų reikmenys '7311 Duj ų talpyklos '7314 Grotelė s, tinklai, aptvarai '7304 Besiūliai vamzdžiai '7302 Geležinkelio dalys '7320 '7324 '7301 Spyruoklės ir lingių plokštės Santechnikos į ranga ir dalys Atraminė s konstrukcijos '7303 Vamzdžiai iš ketaus '7305 Vamzdž iai (skersmuo >

145 406.4 mm.)

146 Reitingas Priedas 14. (tęsinys) Didžiausi pasaulio importuotojai iš Lietuvos, 2007 m. Produkt ų grup ė: Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųj ų metal ų) Šalis importuotoja Eksporto iš Prekybos Dalis eksporto Eksporto Eksporto Lietuvos balansas, iš vertė s vertė s vert ė, tū kst. JAV dolerių tū kst. JAV dolerių Lietuvos struktū roje, % augimas, m., % augimas, m., % Reitingas tarp pasaulio importuotoj ų / im- porto dalis Importo vertė s augimas šalyje, , % Visos šalys Latvija Rusija Danija Vokietija Norvegija Lenkija Švedija Estija Baltarusija Jung. Karalystė Suomija Prancūzija Ukraina Nyderlandai Kazachstanas Austrija Belgija Kanada Italija Čekijos Res

147 71 Priedas 15. Įvairi ų gamini ų iš netauriųj ų metal ų (KN-83) preki ų grupės tarptautinės prekybos duomenys Produkto kodas Lietuvos eksporto į pasaul į apimtis, tūkst. JAV doleri ų, m. Produkt ų grup ė: Įvairūs gaminiai iš netauriųj ų metalų Produktai Lietuvos eksportas į pasaulį '8302 Bald ų, lagamin ų, baln ų ir kt. aptaisai '8309 Kamščiai, dangteliai '8306 Varpai, gongai, statulėlės, rėmai '8311 Viela, strypai litavimui, virinimui '8303 Seifai, dėžės '8301 Spynos, skląsčiai, raktai '8308 Drabuži ų ir kt. sąsagos, sagtys '8304 Biuro reikmenys '8310 Lentelės su pavadinimais '8305 Smulkūs biuro reikmenys '8307 Lankstūs vamzdžiai Šaltinis: Tarptautinės prekybos centras (ITC International Trade Center), Pasaulinės prekybos statistika.

148 Kodas pagal KN '8302 Priedas 15. (tęsinys) Atskir ų produkt ų eksporto iš Lietuvos rodikliai, 2007 m. Produkt ų grup ė: Įvairūs gaminiai iš netauriųj ų metalų Sutrumpintas prekių Eksporto Prekybos Vidutinis Eksporto Vidutinis grupės pavadinimas vert ė, balansas, eksporto vertė s pasaulinio tū kst. tū kst. vertė s augimas, importo JAV JAV augimas, augimas, dolerių dolerių m., % m., % m. % Dalis pasaulio eksporto struktūroje, % Lietuvos reitingas tarp pasaulio eksportuotojų Visi produktai Bald ų, lagamin ų, baln ų ir kt. aptaisai '8309 Kamščiai, dangteliai '8301 '8306 '8311 Spynos, skląsč iai, raktai Varpai, gongai, statulėlės, rėmai Viela, strypai litavimui, virinimui '8303 Seifai, dėžės '8308 Drabuži ų ir kt. sąsagos, sagtys '8304 Biuro reikmenys '8310 '8305 Lentelė s su pavadinimais Smulkū s biuro reikmenys '8307 Lankstūs vamzdžiai

149 Reitingas Priedas 15. (tęsinys) Didžiausi pasaulio importuotojai iš Lietuvos, 2007 m. Produkt ų grup ė: Įvairūs gaminiai iš netauriųj ų metalų Šalis importuotoja Eksporto iš Prekybos Dalis eksporto Eksporto Eksporto Lietuvos balansas, iš vertė s vertė s vert ė, tū kst. JAV dolerių tū kst. JAV dolerių Lietuvos struktū roje, % augimas, m., % augimas, m., % Reitingas tarp pasaulio importuotoj ų / im- porto dalis Importo vertė s augimas šalyje, , % Visos šalys Danija Rusija Latvija Estija Baltarusija Švedija Lenkija Vokietija Kazachstanas JAV Ukraina Prancūzija Nyderlandai Italija Norvegija Jung. Karalystė Suomija Malaizija Slovakija Belgija

150 Priedas 16. Anketos pavyzdys Gerbiamas eksperte, Džiugu, kad prisijungiate prie tų, kurie neabejingi Lietuvos pramonės ateičiai Prašome Jus skirti šiek tiek brangaus Jūsų laiko ir išreikšti savo nuomonę apie sektorių, su kurio veiklos sąlygomis Lietuvoje esate gerai susipažinęs(usi). Nurodykite pramonės sektorių, apie kurį išreiškiate savo nuomonę: 10 Maisto produktų gamyba 11 Gėrimų gamyba 13 Tekstilės gaminių gamyba 14 Drabužių siuvimas (gamyba) 15 Odos ir odos dirbinių gamyba 16 Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba 17 Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba 18 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas 19 Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba 20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba 21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba 22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba 23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba 24 Pagrindinių metalų gamyba 25 Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba 26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba 27 Elektros įrangos gamyba 28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 29 Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba 30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba 31 Baldų gamyba 32 Kita gamyba 33 Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

151 Klausimo pavyzdys 29. Sektoriuje lobistinės grupės praktiškai neegzistuoja yra stiprios ir įtakingos Išreikšdami savo nuomonę, pažymėkite atitinkamą skaitmenį kiekviename teiginyje pateiktoje skalėje: 1 pažymimas, kai Jūs visiškai sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu 7 pažymimas, kai Jūs visiškai sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu 2 pažymimas, kai Jūs iš esmės sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu 3 pažymimas, kai Jūs iš dalies sutinkate su kairėje pusėje pateiktu apibūdinimu 4 pažymimas, kai Jūsų nuomonė yra tarpinė tarp dviejų pateiktų apibūdinimų 5 pažymimas, kai Jūs iš dalies sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu 6 pažymimas, kai Jūs iš esmės sutinkate su dešinėje pusėje pateiktu apibūdinimu Pastaba: Jeigu kuriuo nors teiginiu apibūdinta sritis Jums yra nežinoma arba nė vienas teiginyje pateiktas jos apibūdinimo variantas netinka Jūsų nuomonei išreikšti, pažymėkite "nėra atsakymo". Įmoni ų lygmuo 1. Sektoriaus įmonės dažniausiai vykdo įvairiarūš ę veiklą yra siaurai specializuotos 2. Tarptautinėse rinkose sektoriaus įmonės daugiausiai yra konkurencingos dėl žem ų kašt ų arba vietini ų išteklių unikali ų produkt ų ir proces ų 3. Užsienio investuotojai sektoriuje įmones valdo labai retai labai dažnai 4. Priklausomybė užsienio investuotojams įmonių konkurencingumą labai mažina labai didina 5. Savo veiklai reikalingais ištekliais sektoriaus įmonės apsirūpina išimtinai iš užsienio išimtinai Lietuvoje 6. Vadovų pozicijas sektoriaus įmonėse dažniausiai užima giminaičiai ar draugai, nepriklausomai nuo jų profesionalūs vadovai, įvertinus jų aukštą kompetenciją

152 kompetencijos 7. Sektoriaus įmonėse viską sprendžia įmonės aukščiausi vadovai padalinių vadovai sprendimus priima savarankiškai 8. Sektoriaus įmonių vadovų atlyginimas yra fiksuotas, nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų tiesiogiai priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų 9. Apmokėjimas už darbą sektoriaus įmonėse nuo darbuotojo veiklos produktyvumo visai nepriklauso priklauso tiesiogiai 10. Skatinimo priemonių įvairovė sektoriaus įmonėse yra labai skurdi - motyvuojama tik per atlyginimą 11. Darbuotojų ir darbdavių santykiai sektoriaus įmonėse dažniausiai yra konfliktiniai labai turtinga taikomos itin individualizuotos darbuotojų skatinimo priemonės pagrįsti bendradarbiavimu ir tarpusavio pagarba 12. Sektoriaus įmonės visai neinvestuoja į darbuotojų mokymą į mokymą daug investuoja, siekdamos turėti geriausius darbuotojus 13. Sektoriaus įmonės intensyviai netenka talentingų darbuotojų pritraukia geriausius protus ne tik iš Lietuvos 14. Į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą sektoriaus įmonės visiškai neinvestuoja investuoja ne mažiau negu pažangiausios užsienio kompanijos 15. Pačias naujausias technologijas sektoriaus įmonės nepajėgios įsigyti plačiai naudoja

153 16. Užsienio technologijų licencijavimas sektoriaus įmonėse yra retenybė įprastinis būdas įsigyti naująsias technologijas 17. Sektoriaus įmonės inovacijomis išvis nesirūpina yra labai novatoriškos 18. Sektoriaus įmonėse savo sukurtų inovacijų praktiškai nėra intensyviai diegiamos originalios, savo tyrimais pagrįstos inovacijos 19. E-komercijos naudojimas sektoriaus įmonėse yra labai retas reiškinys tapęs kasdiene praktika 20. Sektoriaus įmonės daugiausiai gamina vietinei rinkai gamina išimtinai tarptautinei rinkai 21. Tarptautinių prekių ženklų savininkų užsakymų sektoriaus įmonės išvis negauna vykdo tik tokius užsakymus 22. Tarptautiniais logistikos, distribucijos kanalais sektoriaus įmonės visai nesinaudoja labai plačiai naudojasi - per juos realizuoja didžiąją dalį savo produkcijos 23. Marketingo veikla sektoriaus įmonėse yra labai ribota ir primityvi aukšto lygio, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus

154 24. Sektoriaus įmonės mažai kreipia dėmesio į vartotojus labai jautriai reaguoja į vartotojų poreikius 25. Sektoriaus įmonės gamybos procesuose naudoja darbui imlius metodus bei pasenusias technologijas moderniausias technologijas 26. Kreditai sektoriaus įmonėms yra kritiškai svarbūs neaktualūs Jau ketvirtadalį atsakėte, sėkmės pildant toliau! Sektoriaus lygmuo 27. Bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir organizacijų visai nepasireiškia yra intensyvus, susiformavusi aukšta bendradarbiavimo kultūra 28. Verslo etika sektoriuje yra itin prasta atitinka aukščiausius tarptautinius standartus 29. Sektoriuje lobistinės grupės praktiškai neegzistuoja yra stiprios ir įtakingos 30. Konkurencija tarp sektoriaus įmonių Baltijos jūros regiono rinkoje yra labai silpna labai intensyvi 31. Vietinių tiekėjų, galinčių sektorių aprūpinti svarbiais ištekliais

155 praktiškai nėra 32. Vietinių tiekėjų sektoriui tiekiamų produktų ir paslaugų kokybė yra labai žema yra labai daug, jie pilnai aprūpina sektoriaus įmones visais reikiamais ištekliais labai aukšta, jie yra konkurencingi tarptautiniu mastu 33. Vietinės įmonės, tiekiančios nestandartinę įrangą, garantinės, techninės priežiūros ir remonto paslaugas yra visiškai nepajėgios tenkinti sektoriaus įmonių poreikius pilnai tenkina dabartinius ir pajėgios tenkinti didesnius sektoriaus įmonių poreikius 34. Vietinių įmonių, vykdančių sektoriaus įmonių produkcijos tarptautinį paskirstymą ir marketingą išvis nėra yra pakankamai, per jas realizuojama praktiškai visa sektoriaus įmonių produkcija 35. Sektoriaus produktų rinkoje vyrauja smulkūs pirkėjai vyrauja stambūs žaidėjai 36. Sprendimus pirkti sektoriaus produktus pirkėjai priima išimtinai orientuodamiesi į žemiausią kainą išimtinai orientuodamiesi į išskirtines produktų savybes 37. Novatoriški produktai sektoriaus rinkai nėra svarbūs yra lemiamas sėkmės veiksnys 38. Tarifiniai ir netarifiniai barjerai importuojamų sektoriaus prekių galimybes konkuruoti Lietuvos rinkoje labai sumažina visai nemažina 39. Tiesioginės užsienio investicijos į sektorių neturi įtakos įmonių technologiniam lygiui yra pagrindinis naujųjų technologijų įsigijimo šaltinis 40. Stambių tarptautinių kompanijų veikla sektoriaus veiklos srityse Lietuvoje praktiškai nepasireiškia yra labai intensyvi 41. Sektoriaus įmonėmis bankai visiškai nepasitiki visiškai pasitiki

156 42. Sektoriaus / šakinės mokslinių tyrimų institucijos (centrai, institutai, universitetų laboratorijos ir pan.) Lietuvoje neegzistuoja atitinka aukščiausius tarptautinius standartus 43. Sektoriui reikalingo profilio mokslininkų Lietuvoje iš viso nėra arba jų labai mažai yra labai daug 44. Lietuvoje gauti sektoriaus įmonėms reikalingas specializuotas, kokybiškas tyrimo ir mokymo paslaugas nėra galimybių yra labai daug galimybių 45. Sektoriaus įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis yra minimalus arba jo išvis nėra intensyvus, nuolatinis ir produktyvus 46. Kokybiško sektoriaus įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo specializuotose įstaigose galimybės Lietuvoje yra labai ribotos labai plačios 47. Galimybės darbo rinkoje surasti ir įdarbinti kvalifikuotus vadybos specialistus yra labai ribotos labai plačios 48. Vadybos specialistų (marketingo, finansų, verslo organizavimo) parengimo Lietuvoje kokybė yra labai prasta aukščiausio tarptautinio lygio 49. Galimybės darbo rinkoje surasti ir sektoriaus įmonėse įdarbinti kvalifikuotus inžinierius yra labai ribotos labai plačios 50. Sektoriui reikalingo profilio inžinierių (konstruktorių, projektuotojų, technologų ir kt.) parengimo Lietuvoje kokybė yra

157 labai prasta aukščiausio tarptautinio lygio 51. Galimybės darbo rinkoje surasti ir sektoriaus įmonėse įdarbinti kvalifikuotus darbininkus labai ribotos labai plačios 52. Darbininkų parengimo kokybė profesinio mokymo institucijose yra labai prasta aukščiausio tarptautinio lygio 53. Galimybės įdarbinti sektoriuje vyresnio ir pensinio amžiaus žmones yra labai ribotos labai plačios 54. Pradėti Lietuvoje verslą sektoriaus veiklos srityse dėl su veiklos specifika susijusių reikalavimų ir apribojimų yra labai sunku labai lengva 55. Sektoriaus įmonių integracijos į ES šalių pramonę lygis yra labai žemas labai aukštas - sektoriaus įmonės organiškai integruotos į ES šalių pramonę 56. Sektoriaus įmonių galimybės daugiau integruotis į ES šalių pramonę yra labai menkos labai didelės 57. Sektoriaus įmonių integracijos į ne ES šalių pramonę lygis yra labai žemas labai aukštas - sektoriaus įmonės organiškai integruotos į ne ES šalių pramonę metų perspektyvoje sektoriaus laukia smarkus ekonominis pablogėjimas itin stiprus augimas Nacionalinis lygmuo

158 Jau užpildėte daugiau nei pusę anketos! 59. Lietuvoje gauti banko paskolą turint tik gerą verslo planą ir neturint jokio užstato neįmanoma labai lengva 60. Bankai Lietuvoje yra nepatikimi labai patikimi 61. Aplinkosaugos reguliavimas Lietuvoje yra minimalus vienas griežčiausių ES 62. Geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje menkai išvystyta ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių labai gerai išvystyta, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius 63. Uostų pajėgumai ir vidaus vandens keliai Lietuvoje yra menkai išvystyti ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių labai gerai išvystyti, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius 64. Oro transporto tinklas Lietuvoje yra menkai išvystytas ir visiškai neatitinka sektoriaus įmonių poreikių labai gerai išvystytas, viršija dabartinius sektoriaus įmonių poreikius 65. Elektros energijos tiekimo parametrai (pakankamumas, nepertraukiamumas, įtampos svyravimai ir kt.) Lietuvoje yra labai prasti labai geri, atitinka aukščiausius tarptautinius standartus 66. Informacijos ir ryšių infrastruktūra Lietuvoje yra prastai išvystyta ir neefektyvi labai gerai išvystyta, atitinka pažangiausių šalių lygį

159 67. Lietuvos ekonomika per artimiausius dvylika mėnesių patirs gilią krizę sparčiai augs SEKTORIAUS SITUACIJOS BENDRAS APIBŪDINIMAS Prašome toliau pateiktose lentelėse įrašyti bent po tris: Jūsų sektoriaus stiprybes ir silpnybes, sąlygojančias jo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Jūsų sektoriui svarbias, išorinių sąlygų teikiamas galimybes ir grėsmes (nacionaliniu ir globaliu mastu). Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės

160 INFORMACIJA APIE ĮMONĘ, KURIAI VADOVAUJATE / KURIOJE DIRBATE: Įmonės pavadinimas: (pvz.: UAB "Skrybėlaitės") Ar sutiktumėte dalyvauti diskusijose apie sektoriaus konkurencingumą? taip ne Ar pageidaujate gauti sektoriaus konkurencingumo vertinimo studiją? taip ne Jūsų įmonė yra specializuota įmon ė (vienos veiklos pajamos viršija 90 proc.) dominuojančio verslo (vienos veiklos pajamos viršija 70 proc.) vykdomos įvairios veiklos Jūsų įmonėje dirba iki 10 darbuotojų nuo 10 iki 50 darbuotojų nuo 50 iki 100 darbuotojų nuo 100 iki 250 darbuotojų nuo 250 iki darbuotojų virš 1000 darbuotojų