Suaugusiųjų edukacinių poreikių tenkinimo aktualijos Palangos rekreacinėse įstaigose

Transcription

1 ISSN Socialiniai tyrimai / Social Research Nr. 1 (5), Suaugusiųjų edukacinių poreikių tenkinimo aktualijos Palangos rekreacinėse įstaigose Aušra Butkutė Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija, Kretingos Vilniaus g. 20, LT Kretinga skyrius Artūras Blinstrubas Šiaulių universitetas Architektų g. 1, LT Šiauliai Anotacija Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame nagrinėjamos suaugusiųjų edukacinių poreikių tenkinimo aktualijos Palangos miesto rekreacinėse įstaigose. Pagrindinis tyrimo tikslas - atskleisti Palangos m. rekreacinių įstaigų klienttl edukacinius poreikius ir jų tenkinimo problemas. Gauti rezultatai parodė, kad Palangos rekreacinių įstaigų klientai gana kritiškai vertina daugumos įstaigų edukacinių veiklų vykdymo situacijas. Tyrimu atskleistos rekreacinių įstaigų klientų preferencijos konkrečioms, i sveikatos ugdymą orientuotoms edukacinėms veikloms. Tyrimo rezultatai atveria galimybę rengti bendras klientų edukacinių poreikių tenkinimo programas Palangos m. rekreacinėms įstaigoms, leidžia numatyti atitinkamas edukacinės veiklos strategines kryptis, orientuotas į rekreacinių ir reabilitacinių paslaugų kokybės gerinimą. Įvadas Palanga - darnios plėtros rekreacijos ir sanatorinio gydymo kurortas, orientuotas į aukštą gyvenimo kokybę bei. platų paslaugų spektrą. Taigi nenuostabu, kad čia veikia daug tokia veikla užsiimančių įstaigų. Palangos rekreacines įstaigas galime suskirstyti į sanatorijas, reabilitacines įstaigas ir poilsio namus. Tačiau žinant Palangos sezoniškumo tendencijas bus nagrinėjama tik dirbančių ištisus metus ir teikiančių gydymo paslaugas (8 įstaigos) edukacinių poreikių tenkinimo klausimai. Darbuotojų uždavinys - kaip įmanoma labiau užtikrinti aktyvų laisvalaikio praleidimą, sustiprinti atvykusių gydytis žmonių sveikatą. Tačiau stengiantis visapusiškai gerinti žmonių fizinę būklę edukaciniai poreikiai paprastai lieka nuošalyje. Akivaizdu, kad atvykę pacientai neapsiriboja vien sveikatos gerinimu (Kepenis, 1996). Informacija ir komunikacija - esminės bendruomenės gyvenimo sąlygos. Stipri bendruomenė - tai aktyvūs, atviri ir prieinami informacijos ir komunikacijos kanalai, atvirumas išorei, informacijai, buvimas platesnės visuomenės dalimi ir pusiausvyra su ja ekonominiu, informaciniu, kultūriniu, aplinkos ir kt. aspektais (Danytė, Ramanauskaitė, 2005). Kai tos pusiausvyros nebėra, žmonės tampa izoliuoti tiek nuo informacijos gavimo kanalų, tiek nuo išorinio pasaulio. Tokią atskirtį dažniausiai patiria žmonės, patyrę įvairias traumas (pavyzdžiui, patyrę stuburo traumą pacientai turi judėjimo sutrikimų ir 1.1.) (Louise, 2003). Taip pat riboto mobilumo grupei galima priskirti ir neįgaliuosius bei pagyvenusius žmones. Norint pasinaudoti biblioteka ar internete paslaugomis tenka keliauti į miesto centrą net kelis kilometrus. Žinant, kad Palangos rekreacinių įstaigi! Iokacinės vietos yra miesto pakraščiai (siekiant, kad pacientų netrikdytų miesto triukšmas ir pan.) - tai gali būti sudėtinga minėtai riboto mobilumo žmonių grupei. Tuo tarpu šalies sveikatos apsaugos sistemoje matyti, kad vykdomos atitinkamos permainos, kuriamos plėtros strategijos, gerinama teikiamų paslaugų kokybė, siekiant priartėti prie ES standartų: aptarnavimo, įrangos modernizavimo, medicininių paslaugų kokybės srityje. Tačiau beveik visi plėtros aspektai yra susiję su fizinės žmogaus būklės gerinimu ar komforto kūrimu. Ir tik labai mažai orientuoti į veiklas, susijusias su klientų edukacinių poreikių tenkinimu- Minėtos aplinkybės skatina kelti tokius probleminius klausimus: kokios edukacinės veiklos vykdomos Palangos rekreacinėse įstaigose; kokie yra Palangos rekreacinių įstaigų klientų edukaciniai poreikiai; kokiomis kryptimis reikėtų plėtoti suaugusiųjų edukacinių poreikių tenkinimą Palangos rekreacinėse įstaigose?

2 Tyrimo objektas - Palangos miesto rekreacinių įstaigų pacientų nuomonė apie edukacinių poreikių tenkinimo situaciją ir problemas. Tyrimo tikslas - atskleisti Palangos rekreacinių įstaigų klientų edukacinius poreikius ir jų tenkinimo problemas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kaip klientai vertina Palangos rekreacinėse įstaigose organizuojamas Šviečiamąsias-edukacines veiklas ir jų formas. 2. Nustatyti, kokių edukacinių veiklų pageidauja Palangos rekreacinių įstaigų klientai. Atskleisti, kokios jų preferencijos konkrečioms kultūrinėms ir į sveikatos ugdymą orientuotoms edukacinėms veikloms. Tyrimas atliktas 2005 m. sausio-vasario mėnesiais. Remiantis tyrimo rezultatais, pasiūlytos Palangos miesto rekreacinių įstaigų edukacinių veiklų, orientuotų į klientų edukacinių poreikių tenkinimą, strateginės kryptys (Butkutė, 2005). Tyrimo metodika ir rezultatai Pagrindinis tyrime taikytas metodas - apklausa raštu (anketavimas) (Kardelis, 2002). Šiuo metodu siekta atskleisti Palangos miesto rekreacinių įstaigų klientų nuomonę apie jų edukacinius poreikius ir jų tenkinimo situaciją. Apklausos anketaklausimynas Palangos rekreacinių įstaigų klientams sudarytas iš uždaro tipo klausimų, derinant juo su keliais atviro tipo klausimais. Atviro tipo klausimai buvo pateikti klausimyno gale, kur respondentai galėjo išreikšti savo nuomones apie lankomos rekreacinės įstaigos edukacinės veiklos privalumus ir trūkumus bei įrašyti savo pasiūlymus. Apklausa apėmė aštuonias ištisus metus veikiančias Palangos miesto rekreacines įstaigas. Respondentai pasirinkti suaugę žmonės nuo 18 m. Iš viso buvo išplatinta 300 anketų. Iš jų sugrįžo 256 anketos. Anketų grįžtamumas siekė 85,3 proc. Respondentų pasiskirstymas pagal Palangos rekreacines įstaigas atsispindi 1 paveiksle. Jūrininkai Sveikuolių mokykla Vyturys Palangos reabilitacijos ligoninė KMU Psichofiziotoflijos ir reabilitacijos institutas FuŠynas ŽvorOnė Palangos Linas 0,0% 5.0% 10,0% 15.0% 20,0% 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal Palangos rekreacines įstaigas (N = 256) Pagal amžiaus požymį tyrimo imfyje dominuoja 4\~60jn. grupės respondentai. Jų imtyje yra 128 (50%). Šis faktas atspindi realią situaciją, pasižyminčia tuo, kad šios amžiaus grupės žmonės sudaro didžiąją dalį tarp Palangos rekreacinių įstaigų klientų. Apklausos respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes atsispindi 2 paveiksle. Siekiant išspręsti pirmąjį tyriminį uždavinį - išsiaiškinti, kaip klientai vertina Palangos rekreacinėse įstaigose organizuojamas šviečiamąsias-edukacines veiklas ir formas, - anketoje buvo pateiktas stimulinės medžiagos blokas, kuriame išvardytos įvairios edukacinių-šviečiamųjų veiklų, vykdomų Palangos rekreacinėse įstaigose, formos ir priemonės. Vertinimui naudotas 5 pakopų atsakymo formatas (ranginė skalė): Blogai (koduota 0); Ko gero, blogai (1); Nežinau; Ko gero, gerai (2); Gerai (3). Vertinimo rezultatai (reitingas) pavaizduoti 3 paveiksle. Reitingas sudarytas atmetus stebinius (anketas), kuriose pažymėta Nežinau (N = 75). Reitingo pagrindas - 47

3 vertinimo indeksas (įverčio aritmetinis vidurkis). Vertinimo indekso artėjimas prie 3 reiškia, kad konkreti edukacinė-šviečiamoji veikla ar veiksnys vertinamas gerai. Priešingai interpretuotinas vertinimo indekso artėjimas prie 0. 3 paveiksle pateikti duomenys leidžia teigti, kad gerai arba pakankamai gerai Palangos rekreacinių įstaigų klientai vertina tipines, kasdien teikiamas edukacines-šviečiamąsias paslaugas. Geriausiai vertinamas televizijos prieinamumas (2,73), pakankamai gerai - spaudos prieinamumas (1,95), informacijos pateikimas apie vykstančias paskaitas (1,94). Tuo tarpu nemažai veiksnių, susijusių su kryptingos ir organizuotos edukacinės veiklos formomis: paskaitomis, mokomaisiais filmais, koncertais ir kt., vertinta blogai. Tyrimo situacija leidžia teigti, kad respondentai vertino remdamiesi ne vienokių ar kitokių edukacinių veiklų sistemomis, o tik pavieniais renginiais, kuriuose jiems teko dalyvauti per buvimo įstaigoje laikotarpį. Kitaip tariant, šis vertinimas atspindi ne tiek renginių kokybę, kiek klientų požiūrį į rekreacinių įstaigų iniciatyvas kažką konkretaus daryti šioje srityje. Apklausos rezultatai rodo, kad vos ne kiekviena Palangos m. rekreacinių įstaigų edukacinės veiklos iniciatyva respondentų buvo sutikta labai pozityviai. Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad Palangos rekreacinių įstaigų klientai išreiškia poreikį, kad sanatorijose būtų organizuojamos jiems skirtoms šviečiamosiomsedukacinėms veiklos. Tyrime taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokių formų ir kokios tematikos edukacinių-šviečiamųjų veiklų pageidautų Palangos m. rekreacinių įstaigų klientai. Įvertinus panašaus pobūdžio apklausų patirtį ši tyriminė problema buvo sprendžiama anketoje pateikiant klausimą Ar lankytumėte šiuos renginius, jei jie vyktų sanatorijoje? Palangos rekreacinių įstaigų klientų edukacinėms preferencijoms nustatyti anketoje sudaryti trys stimulinės medžiagos blokai, apimantys sveikatos apsaugos pobūdžio (paskaitos, mokomieji fdmai) ir kitas edukacinės veiklos formas (koncertai, debatų klubai ir kt.). Atsakymams fiksuoti pasirinktas 4 pakopų atsakymo formatas (ranginė skalė): Nelankyčiau (koduota 0); Ko gero, nelankyčiau (1); Ko gero, lankyčiau (2); Lankyčiau (3). Šios tyrimo dalies rezultatus suskirstome į 3 dalis, atspindinčias klientų preferencijas: a) sveikatos ugdymo tematikos paskaitoms; b) mokomiesiems sveikatos ugdymo tematikos filmams; c) kitoms edukacinių-kultūrinių veiklų formoms. 4 paveiksle pateikiamas Palangos rekreacinių įstaigų klientų preferencijų sveikatos ugdymo tematikos paskaitoms reitingas. Rezultatai rodo, kad pasirinkdami, kokias paskaitas lankyti, respondentai pirmenybę teiktų paskaitoms apie mitybą (vertinimo indeksas - 2,34), kraujospūdžio reguliavimą (2,33) bei širdies sutrikimus (2,24). Respondentus domintų ir paskaitos apie insultą, liaudies mediciną, nemigą, maisto papildus, gripą, diabetą. 48

4 T~o lev/ įvijos prieinamumas X Spaudos prjeln amu m.eis -1.OS Informacijos pateikimas apie vykstančius paskaitas Spaudos Įvairove Paskaitų kokybó 1^1 31 o -t Paskaitų. įvairove -t,0-1 Paska Itų d u mas O. OG Tarpusavio oe n ö ravima o r ö a n la^ei vi ma s Koncertine veikla Mokomųjų filmų rociymo darnumas Mokomųjų filmų Įvairove O.Q«b Mokomųjų filmų kokyoe Renginių Įvairove Renginių [ciomumas Reng Inlų kokyoe Grožines literatūros gavimo galimybes Bibliotekos paslaugos Inte r ne to prieinamumas Interneto paslaugų kokyoe Spektaklių Įvairove Spektaklių cjaänumas 3 pav. Edukacinių veiklų ir formų vertinimo reitingas (N=181) 2.S Paskaitas apie mltyfc>ą Paskaitas s i ru 1«kraujospūdžio re cj ullavlma. Paskaitas apie lrdles sutrikimus Paskaitas apie Insultą Paskaitas apla liaudiškąja, mediciną Paskaitas apie nemigą Paskaitas apie maisto papildus Paskaitas apie gripą. Paskaitas apie cukrini diabetą Paskaitas apie psichikos sutrikimus, stresų valdymą. Paskaitas apie ne aalluj4 Integracija. I visuomenę Paskaitas apie gydomąją kosmetiką Paskaitas apie rūkymo žalą J s! 2,11 ] 2.02 n.o'* 3 i.fs T,56 1, Paskaitas apie alkoholizmą 3 1.zp Paskaitas apie narkotiku, žalą Paskaitas apie Z.l\s Paskaitas apie kontracepciją Paskaitas apie nėštumą ] o.so 3 R O'* 4 pav. Respondentų preferencijų sveikatos ugdymo tematikos paskaitoms reitingas (N = 256 ) o.s 1.' 49

5 Darome prielaidą, kad 4 paveiksle pateikiamos tematikos paskaitą poreikį lemia klientų sveikatos problemos ir aktualijos. Analizuojant anketos socialinio-demografinio bloko klausimų atsakymus nustatyta, kad didžioji dalis apklausoje dalyvavusių Palangos m. rekreacinių įstaigų klientų sirgo širdies-kraujagyslių ligomis, diabetu, buvo patyrę insultus. Pažvelgus į reitingo apačią maryti, kad klientai nerodytų didelio susidomėjimo paskaitoms apie nėštumą (vertinimo indeksas - 0,58), kontracepciją (0,79), ŽIV (0,94), narkotikų žalą (1,06). Ši tendencija paaiškinama tuo, kad didžioji dalis klientųrespondentų buvo nuo 41 iki 60 m. (žr. 2 paveikslą). Taigi remiantis šiuo faktu negalima absoliučiai teigti, kad rekreacinių įstaigų klientams neaktualios paskaitos, kurių tematika (narkomanijos, ŽIV, nesaugaus sekso prevencija) sutampa su nacionaliniais sveikatos ugdymo prioritetais. Mokomuosius filmus apie širdies sutrikimus Mokomuosius filmus apie mitybą J 2,26 1 2,2 3 Mokomuosius filmus apie kosmetiką gydomąja, Mokomuosius filmus apie neįgaliųjų integraciją i visuomenę Mokomuosius filmus apie alkoholizmą 1,09 ] 1,08 1,50 Mokomuosius filmus apie rūkymo žalą Mokomuosius filmus apie narkotikų žalą Mokomuosius filmus apie ŽIV ] ,5 1,5 2,5 5 pav. Respondentų preferencijų sveikatos ugdymo tematikos filmams reitingas (N = 256) 5 paveiksle pateikiamas Palangos rekreacinių įstaigų klientų preferencijų sveikatos ugdymo tematikos filmams reitingas. Jis leidžia teigti, kad respondentus labiausia domintų mokomieji filmai apie širdies sutrikimus (vertinimo indeksas - 2,26) ir mitybą (2,23). Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad Palangos rekreacinių įstaigų klientus labiau domintų paskaitos nei mokomieji filmai. Šis faktas paaiškinamas tuo, kad paskaitose žmonės turi galimybę bendrauti, užduoti pranešėjui jiems aktualius klausimus. O mokomieji filmai dažniausia yra tik metodiškai paruošta akademinė medžiaga, kuria tik teikiama informacija, bet ne visada atsakoma į žiūrovą dominančius klausimus, o tik dar daugiau jų aktualizuojama (Sztumski, 2003). Anketose buvo pateiktas dar vienas klausimų blokas, kuriuo siekta nustatyti Palangos rekreacinių įstaigų klientų preferencijas kitoms, su sveikatos ugdymo tematika tiesiogiai nesusijusioms edukaciniųkultūrinių veiklų formoms. Atsakymams fiksuoti naudota ta pati skalė kaip ir klausiant apie paskaitas bei mokomuosius filmus. Apklausos rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad rekreacinių įstaigų klientai dažniausiai lankytų (mažėjimo tvarka) koncertus (vertinimo indeksas - 2,53), muzikos terapijos užsiėmimus (2,36), biblioteką (2,33), kviestinių lektorių paskaitas populiariomis, ne sveikatos ugdymo temomis (2,15), spektaklius (2,08), teminius vakarus (2,01), parodas (1,99), užsienio kalbų kursus (1,81). Kiek mažiau populiarūs būtų kompiuterių kursai (1,52), politinės paskaitos politinėmis temomis (1,49), rankdarbių grupės (1,47), debatų klubai (1,43). Beje, lyginant visų trijų preferencijų grupių rezultatus, galima įžvelgti, kad rekreacinių įstaigų klientus labiau domintų ne sveikatos ugdymo edukaciniai renginiai (paskaitos, mokomieji filmai), o bendrojo pobūdžio kultūrinės-šviečiamosios veiklos, orientuotos į saviugdą ir bendravimą. Išvados Palangos rekreacinėse įstaigose vykdomos edukacinės veiklos ir jų formos vertinamos įvairiai. Respondentų vertinimai yra gana situatyvūs, išplaukiantys iš jų buvimo rekreacinėje įstaigoje aplinkybių. Geriausiai vertinamas televizijos prieinamumas. Kitą pakankamai gerai vertinamų formų grupę sudaro spaudos prieinamumas, informacijos pateikimas apie vykstančias paskaitas, spaudos įvairovė. Visos kitos, dažniausiai specialaus pasirengimo reikalaujančios edukacinės veiklos ir jų formos (pvz., sveikatos ugdymo ir kt. renginiai) bei jų kokybė, įvertintos prastai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Palangos rekreacinėse įstaigos neturi edukacinių 50

6 veiklų organizavimo ir vykdymo strategijos. Sveikatos ugdymo darbe labiau orientuojamasi į sanitarinį švietimą (gydytojams konsultuojant pacientus) nei į organizuotas ir plačiau klientų edukacinius poreikius aktualizuojančias ir tenkinančias veiklas. Palangos rekreacinių įstaigų klientai, pasirinkdami, kokias į sveikatos ugdymą orientuotas veiklas lankyti, pirmenybę teiktų paskaitoms ir mokomiesiems filmams apie mitybą, kraujospūdžio reguliavimą bei širdies sutrikimus. Respondentus domintų ir paskaitos apie insultą, liaudies mediciną, nemigą maisto papildus, gripą, diabetą. Mažo klientų dėmesio susilauktų paskaitos apie nėštumą, kontracepciją, ŽIV, narkotikų žalą. Ši tendencija paaiškinama tuo, kad net 50% klientų-respondentų buvo nuo 41 iki 60 m. Taigi remiantis šiuo faktu negalima absoliučiai teigti, kad Palangos rekreacinių įstaigų klientams neaktualios paskaitos, kurių tematika (narkomanijos, ŽIV, nesaugaus sekso prevencija) sutampa su nacionaliniais sveikatos ugdymo prioritetais. Palangos rekreacinių įstaigų klientus labiau domintų į sveikatos ugdymą orientuotos paskaitos nei tokios pat paskirties mokomieji filmai. Analizuojant Palangos rekreacinių įstaigų klientų preferencijas kitoms, su sveikatos ugdymo tematika tiesiogiai nesusijusioms edukacinių-kultūrinių veiklų formoms, nustatyta, kad klientai dažniausiai lankytų (mažėjimo tvarka) koncertus, muzikos terapijos užsiėmimus, biblioteką, kviestinių lektorių paskaitas populiariomis, ne sveikatos ugdymo temomis, spektaklius, teminius vakarus, parodas, užsienio kalbų kursus. Kiek mažiau populiarūs būtų: kompiuterių kursai, politinės paskaitos politinėmis temomis, rankdarbių grupės, debatų klubai. Rekreacinių įstaigų klientus labiau domintų ne sveikatos ugdymo edukaciniai renginiai (paskaitos, mokomieji filmai), o bendrojo pobūdžio kultūrinėsšviečiamosios veiklos, orientuotos į saviugdą ir bendravimą. Literatūra 1. Butkutė, A. (2005). Suaugusiųjų edukaciniai poreikiai ir jų tenkinimo problemos Palangos rekreacinėse įstaigose: klientų nuomonės tyrimas (Nepublikuotas magistro darbas, Šiaulių universitetas, 2005). 2. Danytė, E., Ramanauskaitė, V. (2005). Medicinos personalo ir pacientų bendravimo ypatumai. Slauga, 3(99), p Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. 4. Kepenis, D. (1996). Holistinė sveikatos ugdymo sistema. Sveikata, Nr. 9, p Louise, C. (2003). Socialinio darbo praktika: bendrasis požiūris. Vilnius: VU specialiosios psichologijos laboratorija. 6. Sztumski, W. (2003). Ugdymas naujos epochos gyvensenoje. Vilnius: LTU, p Aušra Butkutė, Artūras Blinstrubas Actuality of Supply of Educative Needs of Adults in Recreational Institutions of Palanga Summary Basic educative needs of adults and their supply problems in recreational institutions of Palanga have been framed in this research. The main objective of research is to investigate major problematic issues of educative activities that are being pursued in recreational institutions of Palanga. Received results have revealed that particular activities are being performed insufficiently in every organization understudy. Evaluation of respondents has been mainly expressed by negative stand. We need to emphasize though, that in those institutions where adequate form of educative activities has been initialized it was evaluated positively. Drawn up list of possible educative activities and means enables to frame general educative programs for recreational institutions of Palanga, to foresee adequate strategic directions of educative activities that would help to improve the quality of rehabilitation services. 51