Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Transcription

1 INFORMATIKA 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Informacinės technologijos, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 9 11 d., straipsnių rinkinys SCRUM METODO TAIKYMAS KURIANT TARPTAUTINĘ PROGRAMINĘ ĮRANGĄ Laima Miliūtė Vilniaus Gedimino technikos universitetas, laima.mil@gmail.com Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama, kaip lanksčiojo programavimo projektų valdymo metodas Scrum yra pritaikytas kuriant tarptautinę programinę įrangą. Aprašoma bendros Scrum praktikos, kaip metodas taikomas, esant daugeliui komandų, ir taikymo modeliai. Taip pat peržvelgiamos pastarųjų metų lanksčiojo programavimų metodų taikymo tendencijos. Įvadas Nors pigesnė darbo jėga jau seniai vilioja užsienio šalių informacinių technologijų kompanijas investuoti į kitas pasaulio šalis ir jose kurti programinę įrangą, tačiau ne visuomet tai pasiteisina. Yra daug veiksnių, lemiančių nesėkmingą tarptautinį programinės įrangos kūrimą. Daug ką lemia kultūriniai žmonių skirtumai, skirtingos laiko zonos, bendradarbiavimo būdai, sugebėjimas greitai reaguoti į pasikeitimus, žinojimas, kokia tenka atsakomybė ir t. t. Šiame straipsnyje bus analizuojama, kaip Scrum metodo taikymas palengvina programinės įrangos kūrimą tarptautiniame versle, bendrosios praktikos ir taikymo statistika. Scrum metodo apžvalga Scrum yra lanksčiojo programavimo projektų valdymo metodas, kurio šaknys aptinkamos 1986 m. straipsnyje Naujas naujų 214

2 produktų kūrimo žaidimas (angl. The New New Product Development Game), kur Takeuchi ir Nonaka aprašė dešimties pažangių Japonijos kompanijų taikomas geriausias bendrąsias praktikas. Jame buvo pristatyti Sashimi (dalys) terminai, kurie skirti iteratyviam ir didėjančiam kūrimui (angl. Iterative and Incremental Development (IID)), taip pat buvo aprašytas Scrum, kuris skirtas adaptyviam bei savarankiškam komandos darbui. Jeff Sutherland yra vienas iš Scrum įkūrėjų ir kartu su Ken Schwaber pristatė keletą metodo praktikų. Scrum metodo gyvavimo ciklas susidaro iš keturių etapų: planavimo, konstrukcijos, kūrimo ir pridavimo (1 pav.) (Larman 2004). 1 pav. Scrum metodo gyvavimo ciklas Penkios Scrum charakteristikos: 1. Trumpomis iteracijomis užbaigiami dideli darbai. 215

3 2. Organizuojami 15 min. kasdieniai Scrum susirinkimai, kuriuose kalbama apie darbų progresą, artėjančius darbus ir esamas kliūtis, darbus atliekant. 3. Kartą per iteraciją vyksta trumpos planavimo sesijos, per kurias yra sudaromos užduotys kitam sprintui. 4. Atliktų darbų pristatymas, per kurį visi komandos nariai apžvelgia praėjusią iteraciją. 5. Scrum metode apibrėžiama Scrum vedlio rolė (angl. Scrum Master), kuris yra iteracijų planuotojas. Jo pirminis darbas padėti komandai pristatyti iteracijos užduotis ir pašalinti visus iškylančius trukdžius. Scrum procesas pavaizduotas 2 pav. 2 pav. Scrum procesas Scrum metodo praktikos: klientas tampa programinės įrangos kūrimo komandos dalim (t. y. klientas turi domėtis projekto eiga); 216

4 kaip ir kiti lanksčiojo programavimo programinės įrangos kūrimo procesai, Scrum turi tarpinius, klientui rodomus sukurtos programinės įrangos pristatymus; rizikos planai, kontrolė ir valdymas (rizikų analizė) yra visose projekto etapuose; planavimo ir modulio kūrimo aiškumas kiekvienas žino, kas už ką ir iki kada atsakingas; dažni tarpininkų susitikimai padeda valdyti progresą, anksti numatyti vėlavimus ir nuokrypius nuo tvarkaraščio; nei viena problema nėra nuslepiama ar paliekama neišspręsta (Edwards 2007). Scrum metodo pritaikymas kuriant tarptautinę programinę įrangą Taikant Scrum paskirstytose komandose, susiduriama su šiais iššūkiais: projektų savininkų darbo krūvis būna daug didesnis, taip pat jie turi dalyvauti visuose susirinkimuose; Scrum vedlys susiduria su tarpkomandinėmis problemomis, užduotimis ir užduočių priklausomybėmis; viso projekto mastu komandos turi mažesnę galią, yra paskirstytos; sunkiau suplanuoti iteracijų užduotis, nes reikia tartis su kitomis komandomis; reikia dar vieno Scrum of scrums susirinkimo, kad komandos žinotų, kas ką daro ir su kokiomis problemomis susiduria; sunkiau planuoti produkto augimą (angl. Increment) dėl priklausomybių nuo kitų komandų; nutolusios komandos iteracijos darbų užduotis planuoja naudodamosios elektroninėmis priemonėmis, o ne bendraudamos tiesiogiai; 217

5 viso produkto iteracijų peržiūra neparodo atskiros komandos darbo indėlio; susiduriama su kultūrinėmis problemomis. Komandų suskirstymų būdai priklauso nuo to, kokio dydžio bus kuriamas produktas ir kiek jame dalyvaus komandų. Nepriklausomos komandos modelis (3 pav.) taikomas, kai yra atskiri klientai (klientų reikalavimai yra nepriklausomi) ir komandos yra nepriklausomos (atskiras produkto darbų aprašymas, atskiras iteracijų planavimas, atskiras sprinto darbų sąrašas). 3 pav. Nepriklausomos komandos Kai yra daromas didesnis projektas, kuriame dalyvauja nuo 2 iki 3 komandų, tuomet taikomas 1-ojo laipsnio skalės modelis, kuris pavaizduotas 4 pav. 218

6 4 pav. Didesnis projektas: 1 < komandos 3 Kai yra daugiau nei 3 komandos, tuomet yra taikomas 2-ojo laipsnio skalės modelis. Šiuo atveju srautai tai darbų sąrašų poaibiai, suskirstyti pagal tam tikrą logiką (5 pav.). 5 pav. Didelis projektas: < 3 219

7 Gali nutikti taip, kad kelios komandos gali būti kitos komandos klientais. Tuomet komandos, bendraujančios su tiesioginiais klientais, gali kurti savus kuriomos platformos užduočių reikalavimus (6 pav.). 6 pav. Komandų klientai Taip pat gali būti ir kombinuoti modeliai (Bird, Davies 2007). Scrum taikymas pasiskirstytose komandose Vykdant projektus, kurie susidarys iš kelių ar daugiau komandų ir kurie planuojami vykdyti skirtingose šalyse, ankstyvos iteracijos turėtų būti pradėtos daryti vienoje vietoje, viename bendrame 220

8 projekto kambaryje. Komandą turėtų sudaryti nedidelė žmonių grupė, į kurią įeitų vienas ar du patyrę atstovai iš kiekvienos pakomandės. Per šias iteracijas yra atliekama reikalavimų analizė ir pradedama kurti sistemos architektūra. Svarbesni komponentai, jų sąjunga bei sąveika yra nustatyta ankstyvuosiuose programavimo ir testavimo etapuose, o ne paremta vien teoriniu dizainu. Ankstyvas projekto planavimas duoda didelę naudą: pradinė komanda glaudžiai bendradarbiauja, sukuriama bendra vizija ir gaunama techninių žinių. Kai projekto pagrindas suformuotas, komandų atstovai grįžta į savo vietoves ir savo komandas, suburia didesnes komandas bei įkuria lygiagrečias pakomandes. Kiekvienas atstovas turi aiškų projekto vizijos bei architektūros vaizdą ir geriau gali perteikti žinias likusiems komandos nariams (7 pav.) (Larman 2004). 7 pav. Daugiakomandis darbas Scrum of scrums susirinkimai Scrum of scrums susirinkimai yra svarbi Scrum metodo praktika bei taikoma išskirstytose komandose. Per šiuos susirinkimus komandų grupės gali aptarti darbų eigą, didelis dėmesys skiriamas atliktų ir likusių darbų analizei bei integracijai aptarti. Jei projekte dalyvaujančių komandų skaičius yra nedidelis, į Scrum of scrums susirinkimą galima siųsti po keletą komandos atstovų: techninės 221

9 srities žmogų ir komandos vedlį. Tačiau dalyvaujančių žmonių skaičius neturi būti didesnis už 8. Scrum of scrums susirinkimas gali būti koordinuojamas aukštesnio lygmens susirinkimo, kuris dar vadinamas Scrum of scrum of scrums. Šio suskaldymo pavyzdį matome 8 pav. (Bird, Davies 2007). 8 pav. Įvedamas dar vienas Scrum of scrums lygmuo Lanksčiojo programavimo metodo taikymo statistika 2007 m. vykusioje tarptautinėje kasmetinėje lanksčiojo programavimo metodo apklausoje dalyvavo asmenų iš 71 šalies. Apklausa parodė, jog dažniausiai taikomas lanksčiojo programavimo metodas yra Scrum ir ekstremalus programavimas (9 pav.) 222

10 9 pav. Dažniausiai taikomas lanksčiojo programavimo metodas Daugelis komandų dirba atskirose vietovėse ar net atskirose valstybėse (10 pav.). 10 pav. Komandų pasiskirstymas Kompanijų gaunama nauda pavaizduota 11 pav. (2nd Annual ). 223

11 11 pav. Taikant lankstųjį programavimo metodą gauta nauda Išvados 1. Scrum metodas yra vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų lanksčiojo programavimo metodų. 2. Kasmetinis lanksčiojo programavimo tyrimas parodė, kad daug produktų yra kuriamų skirtingose vietovėse, paskirstytose komandose. Lanksčiojo programavimo metodai padeda padidinti produktyvumą, sumažina programinės įrangos defektų kiekį, padeda greičiau įdiegti sukurtus produktus ir sumažina išlaidas. 3. Kuriant tarptautinę programinę įrangą, susiduriama su daug problemų: skirtingos laiko juostos, dėl to sunkus komandų bendradarbiavimas, užduočių priklausomybės, nesugebėjimas greitai reaguoti į pasikeitimus, sunkus darbų planavimas ir t. t. Vadovaujantis darbe aprašytomis Scrum praktikomis, galima išvengti šių problemų. 224

12 Literatūra Edwards, C SCRUM based Enterprise Architecture Planning Process [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. kovo 28 d.]. Prieiga per internetą: < AEA_SCRUM_based_EA_Planning_Process.pdf>. Bird, C.; Davies, R. From Scrum Alliance 2007 Scaling Scrum [interaktyvus] London, [žiūrėta 2008 m. balandžio 2 d.]. Prieiga per internetą: < Larman, C Agile & Iterative Development, A Manager s Guide. Kanada 113: nd Annual Survey The State of Agile Development [interaktyvus] [žiūrėta 2008 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: < eport.pdf>. APPLYING SCRUM IN GLOBAL SOURCING L. Miliūtė Summary This article is analysing how Agile development method Scrum is used in global sourcing. Here are described common scrum practices, distributed development with scrum and scaling models. Also are reviewed last years Agile annual survey results about the state of Agile development. 225