Verslo valdymo ir vadybos konsultavimo sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į Lenkiją galimybių studija

Transcription

1 Verslo valdymo ir vadybos konsultavimo sektoriaus įmonių paslaugų eksporto į Lenkiją galimybių studija 2014 m. RENGĖJAS Projektas Paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas Projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K

2 TURINYS Santrauka 3 Įvadas 5 1. Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus situacijos analizė Svarbiausi statistiniai Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus rodikliai Sektoriaus konkurencinė aplinka Paklausa verslo paslaugų sektoriaus teikiamoms paslaugoms Sektoriaus eksporto veikla Lenkijos verslo aplinkos analizė Verslo mikroaplinkos analizė Teisinė verslo aplinka Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Rinkos iššūkiai ir galimybės Paslaugų sektoriaus vertinimas tikslinėje rinkoje Detalus sektorinis verslo paslaugų rinkos tyrimas Lenkijos verslo paslaugų sektorius Europos Sąjungos kontekste Sektorinių paslaugos pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių 36 formulavimas 4. Sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę rinką stiprybių, silpnybių, 43 grėsmių ir galimybių analizė 5. Įžvalgos ir rekomendacijos dėl sektoriaus įmonių eksporto į tikslinę 45 rinką 5.1. Tikslinės rinkos specifika, sąlygos, konkurencinė aplinka Optimalūs paslaugų eksporto būdai, kanalai, alternatyvos Potencialūs paslaugos teikimo partneriai ir jų pasirinkimo metodai Sektorinės eksporto strategijos į tikslinę rinką ir sektorių gairės Išvados Šaltinių sąrašas 63 2

3 Santrauka Lietuvos eksporto struktūroje paslaugos sudaro reikšmingą dalį ir jos augimas turi įtakos bendrų eksporto apimčių augimui. Paslaugų eksportas auga visomis eksporto plėtros strategijoje numatytomis kryptimis. Labiausiai paslaugų eksportas auga į Tradicinę rytų rinką, reikšmingi augimai fiksuojami ir į ES rinką. Prie paslaugų eksporto didėjimo tiesiogiai ir netiesiogiai per kitiems sektoriams teikiamas paslaugas reikšmingai prisideda profesionalios verslo paslaugos. Šioje galimybių studijoje pateikti ir išanalizuoti svarbiausi statistiniai Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus rodikliai, sektoriaus konkurencinė aplinka. Daugiausiai verslo paslaugų sektoriaus įmonių Lietuvoje veikia verslo konsultacijų ir reklamos srityje. Esamą pasiūlą didele dalimi lemia paklausa verslo paslaugų sektoriaus teikiamoms paslaugoms. Verslo paslaugų sektoriuje galima santykinai išskirti pagrindinius apskaitos, buhalterijos ir mokesčių konsultacijų, reklamos, rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos, įdarbinimo, apsaugos ir vertimo paslaugų, verslo konsultacijų, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo segmentus. Išnagrinėti duomenys apie augančią sektoriaus eksporto veiklą. Pagrindinių verslo paslaugų eksportas 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., augo 53 proc. Labiausiai prie tokio augimo prisidėjo prekybinio tarpininkavimo paslaugos, kurios išaugo 2,5 karto bei rinkos konjunktūros, viešosios nuomonės apklausos ir reklamos paslaugos, didėjusios 61 proc. Kalbant apie verslo paslaugų eksportą, svarbu ne tik analizuoti esamą situaciją, bet ir paslaugos vystymosi kryptis tikslinėse rinkose. Sektoriaus paslaugų poreikių tendencijos vertinamos pagal tai, kokios kryptys ekspertų yra identifikuotos ES mastu. Tikslinėje šios galimybių studijos rinkoje (Lenkijoje) išanalizuotos sąlygos verslui: verslo aplinka, teisinė, socialinė ir kultūrinė verslo aplinka, aptarti tikslinės rinkos iššūkiai ir galimybės. Net per ekonominę krizę Lenkijos ekonomika išsilaikė kaip viena iš stabiliausių tarp Europos Sąjungos šalių. Ekonomikos stabilumą lemia didelis vidaus vartojimas bei mažesnė priklausomybė nuo eksporto į problemines šalis. Tam turi įtakos ir gerai išvystytas verslo paslaugų sektorius Lenkijoje. Užsienio investitoriai aktyviai naudojasi sparčiai augančiu verslo aptarnavimo paslaugų ir centrų potencialu, įskaitant skambučių centrus, paramines operacijas, tyrimų centrus. Lenkijos rinkai charakteringa didelė populiacijos dispersija, maža centralizacija, nes apie 25% žmonių gyvena kaimo vietovėse, o miestų populiacija pasiskirsčiusi per visą šalies teritoriją su nedideliu skaičiumi pagrindinių populiacijos centrų. Galimybių studijoje pagrindinę vietą užima Lenkijos verslo paslaugų sektoriaus vertinimas. Šalis yra verslo paslaugų sektoriaus lyderis Centrinėje ir Rytų Europoje ir pagal verslo centrų skaičių, ir pagal darbuotojų skaičių. Šiuo metu Lenkijoje aktyviai veikia 282 užsienio kapitalo verslo paslaugų centrai, kuriuose dirba specialistų. Iš viso sektoriuje 2011 m. buvo darbuotojų. 3

4 Lenkijoje gerai išvystyti teisinių, reklamos, verslo turizmo, verslo konsultacijų, skambučių centrų paslaugų segmentai, kurių didelė dalis teikia išorines paslaugas kitų šalių verslui. Sparčiai auga procesų kontrolės ir valdymo rinka. Darbe įvertinta sektoriaus būklė, pokyčiai bei identifikuotos raidos tendencijos. Pagal daugelį parametrų perspektyviausias rinkos segmentas yra profesionalios verslo paslaugos, kas specializuotam Lietuvos verslui suteikia galimas bendradarbiavimo perspektyvas su šios šalies partneriais. Viena iš išanalizuotų tendencijų yra fizinė sektoriaus plėtra. Planuojama, kad per du metus darbuotojų skaičius sektoriuje viršys , kursis nauji verslo centrai, biurų pastatai. Nuo 2009 m. sektoriaus darbuotojų skaičius padidėjo daugiau negu 50%. Vien per praėjusius metus sukurta naujų darbo vietų. Tokios tendencijos numatomos dėl to, kad pastaruoju metu dalis išorinių paslaugų perkeliama iš pigios darbo jėgos kraštų, didelei daliai klientų kokybė ir patikimumas tampa svarbiau už kainą. Pagal ekspertų pateikiamą pasaulinę sektoriaus plėtros analizę, Lenkija yra trečia pagal efektyvumą investicijoms sektoriuje šalis pasaulyje, po Indijos ir Kinijos. Kita tendencija yra didesnė verslo paslaugų diversifikacija. Prieš keletą metų pagrindinė Lenkijos verslo paslaugų veikla buvo skambučių centrai ir paprasčiausios verslo paramos užduotys. Šiuo metu tokie centrai užsiima finansais, raštvedyba ir buhalterine apskaita (108 specializuoti centrai), IT (107), projektų rengimu, tyrimų ir mokslinės plėtros veiklomis (106), klientų aptarnavimo procesais (90), personalo atranka ir mokymais (56), finansų paieška ir projektų finansavimu (44). Galimybių studijoje atlikta verslo paslaugų sektoriaus stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė tikslinėje rinkoje, aptarta tikslinės rinkos specifika, sąlygos, konkurencinė aplinka, pateikiami optimalūs paslaugų eksporto būdai ir alternatyvos, daromos konkrečios išvados. Aptariami potencialių paslaugos teikimo partnerių paieškos metodai, aptariama perspektyvių partnerių verslo specifika. 4

5 Įvadas Verslo paslaugų sektorius santykinai skirstomas į verslo paslaugas ir kompiuterines paslaugas. Profesionalioms verslo paslaugoms priskiriamos teisinės, buhalterinės ir vadybos paslaugos, kitos verslo paslaugos, architektūrinės ir inžinierinės paslaugos bei techninis testavimas, reklama, rinkos tyrimai ir susiję paslaugos, apsauga, patalpų aptarnavimas, personalo atranka bei darbo jėgos tiekimas. Verslą remiančioms paslaugoms taip pat priskiriamos informacijos ir ryšių veiklos, susiję su leidyba, programų rengimu, specializuota profesinė, mokslinė ir techninė veikla, kiek ji susijusi su verslo aptarnavimu, personalo mokymai. Šios paslaugos yra svarbios visoms ekonomikos ir verslo rūšims ir jų vaidmuo didėja. Be gerai išvystytų verslo paslaugų sudėtinga didinti visų paslaugų eksportą, tačiau ir pačios profesionalios verslo paslaugos gali būti paslaugų eksporto sudedamąja dalimi. Lietuvos eksporto struktūroje paslaugų eksportas sudaro didžiąją dalį. Lyginant 2010 m. ir 2008 m. paslaugų eksporto struktūras galima pastebėti, kad 2010 m. lyginamoji verslo paslaugų dalis didėjo nuo 5,51 iki 8,06 proc m. lyginant su 2009 m. verslo paslaugų eksportas augo 22,1 proc. Didžiausią įtaką tokiam augimui darė įvairių verslo, profesinių ir techninių paslaugų eksportas (teisinės, apskaitos, verslo konsultacijų, rinkos konjunktūros, MTTP, architektūros bei inžinerijos ir žemės ūkio aptarnavimo paslaugos), kuris augo 13,8 proc.; prekybinio tarpininkavimo paslaugos didėjo 43,1 proc., veiklos lizingo 69,4 proc. arba 38,1 mln. Lt. Lietuvos verslo paslaugų eksportas 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., augo 53,1 proc. iki 412,7 mln. Lt. Labiausiai prie tokio augimo prisidėjo prekybinio tarpininkavimo paslaugos, kurios išaugo 2,5 karto bei rinkos konjunktūros, viešosios nuomonės apklausos ir reklamos paslaugos, didėjusios 60,7 proc. Prekybiniam tarpininkavimui labiausiai augusios rinkos buvo Estija išaugusi 81,1 mln. Lt iki 81,2 mln. Lt bei Jungtinė Karalystė, tuo tarpu rinkos konjunktūros, apklausų ir reklamos paslaugoms labiausiai augo Kinijos rinka. Lenkija yra viena iš pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Eksporto struktūroje ji užima ketvirtą vietą (7,5 proc.), importo trečią (8,9 proc.). Lenkijos ekonomika yra viena iš stabiliausių pasaulyje ir viena iš sparčiausiai augančių Europoje. Lenkija šiuo metu yra perspektyviausia vieta išorinių paslaugų teikimo investicijoms Rytų Europoje. Šalyje gerai išvystyti dauguma paslaugų sektoriaus segmentų, ypač gerai vertinamos verslo paslaugos. Skatinamas verslo paslaugų augimas fiksuojamas visoje Europos Sąjungoje, tačiau labiau išsiskiria naujosios ES šalys su gera verslo aplinka, kvalifikuota darbo jėga su santykinai žemesniais darbo jėgos kaštais. 5

6 Verslo paslaugų eksportas Rytų Europoje 2011 metais išaugo 15 proc. Daugiau negu papildomų darbo vietų perkelta į Rytų Europos regioną (daugiausiai iš Vakarų Europos), kuriame dabar yra apie šio sektoriaus darbuotojų. Viena iš pirmaujančių sektoriuje šalių yra Lenkija. Sąlygos verslui Lenkijoje yra palankios. Gerai angliškai kalbančių sekretoriato ar aptarnaujančio personalo pasirinkimas Lenkijoje yra gausus, darbo rinka siūlo ir pakankamai buhalterinės apskaitos ar vadybinio patyrimo Vakarų šalyse turinčių specialistų. Jų paieškai galima pasinaudoti profesionaliomis personalo atrankos ar įdarbinimo tarnybomis. Lietuvos verslo eksporto į Lenkiją atveju palanku tai, kad galima pasinaudoti lietuviškai šnekančių žmonių, kurių gimtoji kalba yra lenkų ir kurių dalis yra baigę mokslus Lenkijoje, paslaugomis. Profesionalių verslo paslaugų apimtys Lenkijoje stabiliai auga, ši šalis yra viena iš pirmaujančių ES šalių pagal sektorinę plėtrą bei labai gerai vertinamos investavimo į šį šalies sektorių galimybės. Dėl šių priežasčių yra tikslinga vystyti esamą sektorinį bendradarbiavimą ir tikslingai išnaudoti kaimyninės šalies profesionalių verslo paslaugų potencialą. 6

7 1. Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus situacijos analizė 1.1. Svarbiausi statistiniai Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus rodikliai 2011 m. III ketv., palyginti su 2010 m. III ketv., paslaugų eksportas augo visomis eksporto plėtros strategijoje numatytomis kryptimis. Prie augimo labiausiai prisidėjo 27,5 proc. išaugusi Tradicinė rytų rinka. Likusi ES rinka augo 9,6 proc., Namų rinka 13,6 proc. Paslaugų eksportas iš Kitų šalių rinkos daugiausiai augo į Šveicariją 160 proc. (tame tarpe verslo konsultacinės paslaugos 1,84 mln. Lt), į JAV 59,9 proc., į Kiniją 352 proc., į Australiją 269 proc. Statistikos departamento duomenimis 2012 m. Lietuvos paslaugų eksporto metinis augimas buvo sparčiausias tarp trijų Baltijos šalių: palyginti su 2011 m., paslaugų eksportas Lietuvoje išaugo 22,8 proc., arba 2,9 mlrd. Lt, Estijoje 8,8 proc., Latvijoje 10,1 proc., o visoje Europos Sąjungoje 4,7 proc. Lietuvos paslaugų eksporto plėtra išlaikė 20 proc. metinio augimo lygį jau daugiau nei dvejus metus m. Lietuva antrus metus iš eilės buvo pirma tarp visų ES šalių pagal metinį paslaugų eksporto augimo rodiklį (2010 m. trečia vieta). Tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos, nedaug nuo atsiliko statybos paslaugos, informacinių technologijų paslaugų eksportas taip pat augo (net 78,5 proc.) m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., paslaugų eksportas sparčiausiai augo į Namų rinką 36,8 proc., kitų šalių rinką 25,8 proc., kitų ES šalių rinką 22,3 proc., arba 246,0 mln. Lt, bei tradicinę Rytų rinką 15,3 proc., arba 178,2 mln. Lt. Terminio režimo krovinių gabenimo segmentas šiuo metu Lietuvoje plečiasi sparčiausiai, įmonės sėkmingai dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse, plečia teikiamų paslaugų asortimentą, t.y. teikia ne tik krovinių gabenimo, bet ir visą spektrą logistikos paslaugų m. I ketv. į tradicinę Rytų rinką (Rusija, Baltarusija, Ukraina) buvo eksportuota 37,8 proc. visų Lietuvos paslaugų, daugiausia į Rusiją 25,0 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto m. II ketv., palyginti su pirmuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas padidėjo 27,6%, o paslaugų importas 8,3% m. pirmąjį pusmetį, paslaugų importas didėjo sparčiau (22,2%) už paslaugų eksportą (16,8%) [48]. Šių metų antrąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 56% viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES valstybių 63,1% viso paslaugų importo. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 34,9%, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu, 23,9%. * Prie paslaugų eksporto didėjimo reikšmingai prisideda profesionalios verslo paslaugos. Lietuvoje kuriasi vis daugiau tarptautinių ir nacionalinių verslo centrų. Pastaraisiais metais Lietuva tapo žinoma Šiaurės Europos regione kaip bankininkystės sektoriaus aptarnavimo paslaugų karštasis taškas. Per kelis paskutinius metus didžiųjų bankų 7

8 susidomėjimas Lietuva smarkiai išaugo. Keletas didžiųjų bankų įkūrė Lietuvoje įvairius verslo aptarnavimo padalinius, nuo apmokėjimų apdorojimo iki IT operacijų. Visai neseniai trys didieji Skandinavijos bankai (Danske bankas, SEB bankas ir Swedbank) paskelbė savo planus Lietuvoje sukurti ir praplėsti savo pagalbinių operacijų padalinius [48]. Didelį interesą plėtrai į naujas rinkas turi ir kiti segmentai, ypač įdarbinimo ir reklamos paslaugų segmentuose Sektoriaus konkurencinė aplinka Pastaraisiais metais Lietuvoje kuriasi vis daugiau jungtinių paslaugų (Shared Service) ir paslaugų trečiosioms šalims (BPO) centrų. Per paskutinius devynerius metus Lietuvoje įkurta daugiausia tokių centrų Baltijos šalyse. Sąlygos šių centrų kūrimuisi ir plėtrai Lietuvoje yra tinkamos. Paslaugų centrų Lietuvoje teikiamos paslaugos [48]: Ryšių su klientais valdymo (CRM) sprendimai įvairių pramonės sektorių įmonėms, Paslaugų ir informacijos teikimas konkrečios šalies ir tarptautiniu mastu. Šių kompanijų atėjimą lėmė neužpildyta Lietuvos verslo paslaugų sektoriaus rinka, bei šie resursai: Išsilavinę žmonės, Išvystyta infrastruktūra, Modernios biuro patalpos už santykinai nedidelę kainą ir kt. Daugiausiai verslo paslaugų sektoriaus įmonių Lietuvoje veikia verslo konsultacijų ir reklamos srityje. Didele dalimi verslo konsultacijų sektorius gyvena iš europinių projektų rengimo ir įgyvendinimo. * Lietuvoje aktyviai kuriasi verslo procesų valdymo, išorinio paslaugų teikimo ir konsultavimo centrai. Verslo centrų segmente ypač didelė konkurencija, todėl pastebimas noras plėsti veiklas į kitas šalis, ypač į Rytų rinkas. Bendradarbiavimas su Lenkijos partneriais reikšmingai sustiprintų sektoriaus kompanijų pozicijas ir galimybes eiti į rytus. Lentelė 1. Lietuvos verslo konsultavimo paslaugų įmonių rodikliai 2012 metais Apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais Įmonių skaičius Dirbančiųjų skaičius, tūkst. Pardavimo pajamos mln. Lt 193 5,4 411,9 Konsultacinė valdymo veikla ,8 813,4 Reklama ir rinkos tyrimas ,4 956,4 Vertimo raštu ir žodžiu bei kita 406 3,7 290,6 profesinė, mokslinė ir techninė veikla Įdarbinimo veikla 215 4,7 403,6 Apsaugos ir tyrimo veikla ,7 368,9 Valymo veikla ,1 592,9 8

9 Administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla 254 3,3 285,0 Pastaraisiais metais Lietuvoje ne tik didėja verslo paslaugas teikiančių įmonių skaičius, bet kuriasi ir žinomos tarptautinės kompanijos (Jungtinės Karalystės Barclays bankas, JAV Western Union ir Computer Sciences Corporation, Norvegijos Mirror Accounting ir kt.), teikiančios IT ir kitas pagalbines paslaugas visai Europos rinkai anglų, vokiečių, rusų, lenkų ir skandinavų kalbomis [48]. JK Barclays bankas 2010 m. Vilniaus mieste atidarė Technologijų centrą. Centras Vilniuje yra vienas iš keturių centrų pasaulyje, teikiančių IT paslaugas Barclays pasaulio mažmeninės bankininkystės padaliniui, todėl turi strateginę reikšmę banko IT sektoriaus aptarnavimui. Kiti trys technologijų centrai veikia JK, Singapūre ir Indijoje. Bendrovė investavo į finansinių paslaugų sektorių ir šiandien joje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų. Bendrovėje CITCO dirba apie 150 žmonių, kurie teikia buhalterinės apskaitos ir įmonių teisės paslaugas aukščiausio lygio tarptautiniams klientams, visų pirma nekilnojamojo turto investicinių fondų ir tarptautinių bendrovių srityse. CITCO grupė daugiau kaip 65 metus specializuojasi pasaulinių finansinių paslaugų sektoriuje (sprendimai verslui, fondų paslaugos, bankininkystės ir pasaugos paslaugos) ir turi daugiau kaip 500 darbuotojų 44 šalyse visame pasaulyje. CITCO įmonių grupė savo biurą Lietuvoje atidarė 2007 m. Bendrovė Mirror (Norvegija), priklausanti Lindorff grupei, šiuo metu Lietuvoje turi daugiau nei 60 darbuotojų ir teikia paslaugas kitoms Mirror Accounting ir Lindorff grupės įmonėms. Lindorff grupė yra didžiausia Europoje skolų administravimo paslaugų teikėja veikianti Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Nyderlanduose, Rusijoje bei Baltijos šalyse. Grupės klientai bankai, draudimo, finansų, telekomunikacijų ir energetikos bendrovės, mažmeninės prekybos ir MVĮ atstovai. Veiklą Lietuvoje bendrovė pradėjo 2002 m., įvertinusi aukštą Lietuvos žmogiškųjų išteklių kokybę bei nedideles veiklos vykdymo sąnaudas. UAB Storebrand Baltic dirba daugiau nei 260 darbuotojų ir tai yra greičiausiai augantis paslaugų centras visoje Storebrand grupėje. Įmonė turi ambicingų plėtros planų bei siekia pritraukti kuo daugiau veiklos procesų, o darbuotojų skaičius įmonėje per pastaruosius metus išaugo dvigubai. Į Lietuvą Storebrand grupė atėjo 2007 m. Storebrand (Norvegija) yra didžiausia pensijų, gyvybės bei sveikatos draudimo bei bankininkystės ir turto valdymo paslaugų teikėja Šiaurės šalių rinkose. * Pastaraisiais metais Lietuvoje ne tik didėja verslo paslaugas teikiančių įmonių skaičius, bet kuriasi ir žinomos tarptautinės kompanijos. Tai gerina bendrą sektoriaus įvaizdį ir didina suinteresuotų Lietuvos verslo konfederacijos narių galimybes specializuotų paslaugų eksportui. 9

10 2002 m. Transcom, Švedijoje įkurta bendrovė, yra pasaulinė klientų aptarnavimo sistemų (CRM) sprendimų teikėja pačiuose įvairiausiuose pramonės sektoriuose, įžengė į Lietuvos rinką, įsigydama lietuvių įmonę NetleLink. Šiandien bendrovė turi daugiau nei 700 darbuotojų, kurie profesionalias klientų aptarnavimo valdymo paslaugas ir informaciją teikia daugeliui tarptautinių bendrovių, veikiančių įvairiuose sektoriuose Lietuvoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Airijoje, kitose Europos šalyse ir JAV; klientai aptarnaujami anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų ir kitomis kalbomis. Verslo paslaugų sektoriuje interesų turi visa eilė Lietuvos verslo konfederacijos narių, tame tarpe Ryšių su visuomene agentūrų asociacija, kuriai priklauso Baltijos komunikacijos partneriai, Baltijos viešųjų ryšių grupė, Euro RSCG PR, Idea Prima, Integrity PR, Komunikacija ir konsultantai, KPMS ir partneriai, Misiukevičius ir partneriai, PIAR (PR Service/Edelman Affiliate), Publicum, Strateginių komunikacijų centras, Viešųjų ryšių partneriai ir Viešųjų ryšių technologijos Paklausa verslo paslaugų sektoriaus teikiamoms paslaugoms Verslo paslaugų sektoriuje galima santykinai išskirti pagrindinius apskaitos, buhalterijos, mokesčių konsultacijų paslaugų; reklamos paslaugų; rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugų; įdarbinimo paslaugų; apsaugos ir vertimo paslaugų, verslo konsultacijų; mokymo ir kvalifikacijos kėlimo segmentus metais buhalterinių paslaugų segmente pagrindinės buvo apskaitos (36,9 proc.), buhalterijos (31,4 proc.) ir audito (27,0 proc.) paslaugos. Tarp reklamos paslaugų didžiausią dalį (57,3 proc.) užima reklamos agentūrų paslaugos ir reklamos vietos ir laiko pardavimas (34,5 proc.). Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausų segmente pagrindinę dalį sudaro rinkos tyrimo ir panašios paslaugos (64,5 proc.), kitos rinkos tyrimo paslaugos (42,0 proc.), kokybiniai tyrimai (9,6 proc.), ištisiniai ir reguliarieji kiekybiniai tyrimai (9,3 proc.), viešosios nuomonės apklausos paslaugos (6,8 proc.). Tarp įdarbinimo paslaugų didžiausią dalį užima ir apyvartas generuoja laikinojo įdarbinimo agentūrų paslaugos (51,8 proc.), įdarbinimo agentūrų paslaugos (15,6 proc.) ir laikinojo įdarbinimo agentūrų ne vadovaujančių darbuotojų tiekimo paslaugos (33,2 proc.). Lietuvos ir Latvijos segmentai ES išsiskiria tuo, kad didesnę paslaugų dalį sudaro personalo perkėlimo paslaugos. Per personalo atrankos įmones įdarbintų darbuotojų dirbtos valandos didžiausią dalį nuo visų dirbtų valandų sudarė Lietuvoje (75,9%) ir Lenkijoje (91,2%). Ši paslauga labai svarbi pramonėje, pagalbinio personalo ir medicinos personalo srityse [20]. * Daugiausiai verslo paslaugų sektoriaus įmonių Lietuvoje veikia verslo konsultacijų ir reklamos srityje, santykinai didelę dalį rinkos užima apklausos ir viešųjų ryšių kompanijos. 10

11 Sektoriaus paslaugų poreikių tendencijas galima vertinti pagal tai, kokios kryptys yra identifikuotos ES mastu [22]: Augs verslo paslaugų paklausa pramonės įmonėse, didinanti jų ekonominį konkurencingumą ir našumą. Europa privalo investuoti į inovacijas, žinias, dizainą, logistiką, rinkodarą ir kitas verslo paslaugas į visą bendros vertės grandinę. Verslo paslaugos turi plėstis užimtumo ir mokymo politikoje. Dauguma darbo vietų yra sukurta ir toliau bus kuriama paslaugų sektoriuje. Galimas paslaugų užsakymo į išorę ar paslaugų perkėlimo poveikis verčia valstybes nares stiprinti tinkamus įgūdžius ir kvalifikaciją, kad jų ekonomikos galėtų atremti pasaulinę konkurenciją. Verslo paslaugos inovacijų ir našumo politikoje. Paslaugų inovacijas skatinti itin svarbu, norint sustiprinti ekonomikų konkurencingumą kokybės atžvilgiu. Paslaugų inovacijos daro didžiulį teigiamą poveikį kokybei, užimtumui ir santykiams su klientais. Be to, verslo paslaugos gali padėti kurti kokybiškas darbo vietas geromis darbo sąlygomis ir žinioms imlioje aplinkoje; šiuo atveju darbuotojai prisideda prie paslaugų inovacijų diegimo ir jų sėkmės. Paslaugų inovacijos suteikia įmonėms galimybę užimti geresnes konkurencines pozicijas, o darbuotojams plėtoti naujas darbo galimybes. Verslo paslaugos ir vidaus rinka. Uždavinys sukurti Europos paslaugų rinką ir taip sudaryti sąlygas ES globalizacijos procese įgyti sprendžiamąjį balsą, atsižvelgiant į visas sąlygas, darančias poveikį rinkai ir konkurencingumui. Ypač būtina stebėti, kaip Paslaugų direktyva perkeliama į valstybių narių nacionalinės teisės aktus ir kokį poveikį daro verslo paslaugoms. Daugelyje regionų verslo paslaugų apimtis yra nedidelė, nes verslo paslaugos sutelktos didmiesčių arba dideles pajamas gaunančiuose regionuose. Regionų lygiu svarbu skatinti ir verslo paslaugų paklausą, ir pasiūlą, ir pasinaudojant esamų tinklų teikiama nauda stiprinti įvairių vietos veikėjų tarpusavio sąveiką. Yra dvi su verslo paslaugomis susijusios politikos sritys: reguliuojamos politikos sritys (vidaus rinka, konkurencija, geresnis reguliavimas, viešieji pirkimai) ir nereguliuojamos politikos sritys (inovacijos, įgūdžiai, kokybė ir užimtumas, standartai, įmonės ir MVĮ, regioninė politika, žinios ir statistika). Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama standartams, naujajam paslaugų mokymo dalykui ir statistikai. * Verslo paslaugų sektoriaus raidos kryptys gali būti identifikuojamos pagal europines tendencijas. Numatoma, kad augs verslo paslaugų paklausa pramonės įmonėse, mokymo tikslais, didinant darbo produktyvumą. Numatomas tolygesnis regioninių paslaugų teikimas. Verslo paslaugų poreikio didėjimą sėkmingai atsveria verslo inkubatoriai, ypač ten, kur profesionalių paslaugų teikėjų yra mažai. 11

12 Verslo inkubatorius tai vienos apskrities ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuris inkubuojamiems ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, techninę ir biuro įrangą, teikia verslo informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugas. Pagrindinis verslo inkubatorių veiklos tikslas remti pradedančius verslininkus, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, sumažinti veikiančių įmonių veiklos riziką ir padėti įmonėms, turinčioms gerų verslo idėjų, bet finansiškai silpnoms, pasiekti tokį lygį, kai jos gali savarankiškai užsiimti ūkine komercine veikla ir konkuruoti rinkoje. Siekdami šio tikslo, verslo inkubatoriai ūkio subjektams [47]: nuomoja savo turtą (patalpas, biuro, techninę įrangą), teikia informacijos, konsultavimo, mokymo paslaugas ir organizuoja informacijos sklaidos renginius; tvarko inkubuojamų įmonių apskaitą; teikia biuro (telefono, fakso, dokumentų rengimo, kopijavimo, internetinio ryšio ir pan.) paslaugas. Šios paslaugos inkubuojamiems ūkio subjektams teikiamos žemesne nei rinkos kaina. Pirmieji inkubatoriai įsteigti dar 1998 metais [47] Sektoriaus eksporto veikla 2013 m. I ketv., palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 22,5 proc., arba 698,1 mln. Lt, iki 3,8 mlrd. Lt. Metinis paslaugų eksporto augimo tempas buvo didžiausias tarp trijų Baltijos šalių: Estijos eksportas augo 1,4 proc., o Latvijos 5,6 proc m. mūsų kaimynių paslaugų eksporto augimo tempai, lėtėję nuo 2012 m. II ketv., perėjo į augimo stadiją. Lietuvos paslaugų eksporto augimo tempai nežymiai lėtėjo, tačiau ir toliau intensyviai auga (virš 20 proc.). Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingas praktiškai visoms paslaugų rūšims, o ypač transporto, finansų, IT, statybos paslaugų sektoriams. Pagrindinių verslo paslaugų eksportas 2013 m. I ketv., palyginti su 2012 m. I ketv., augo 53,1 proc. arba 143,1 mln. Lt iki 412,7 mln. Lt. Labiausiai prie tokio augimo prisidėjo prekybinio tarpininkavimo paslaugos, kurios išaugo 2,5 karto arba beveik 50 mln. Lt iki 82 mln. Lt bei rinkos konjunktūros, viešosios nuomonės apklausos ir reklamos paslaugos, didėjusios 60,7 proc. arba 33,1 mln. Lt iki 87,5 mln. Lt. Prekybiniam tarpininkavimui labiausiai augusios rinkos buvo Estija, išaugusi 81,1 mln. Lt bei JK, padidėjusi 25,3 mln. Lt. Tuo tarpu rinkos konjunktūros, apklausų ir reklamos paslaugoms labiausiai augo Kinijos rinka 8,5 mln. Lt iki 13,5 mln. Lt [49]. * Verslo paslaugų eksportas auga. Labiausiai prie tokio augimo prisidėjo prekybinio tarpininkavimo paslaugos, rinkos konjunktūros, viešosios nuomonės apklausos ir reklamos paslaugos. 12

13 Pav. 1. Didžiausios verslo paslaugų eksporto rinkos 2013 m. I ketv. (dalis proc. ir vertė mln. Lt) Pav. 2. Verslo paslaugų eksporto pokyčio tendencijos, proc. 13

14 2. Lenkijos verslo aplinkos analizė 2.1. Verslo mikroaplinkos analizė Per ekonominę krizę Lenkijos ekonomika išsilaikė santykinai kaip viena iš geriausių tarp ES šalių metais šalies ekonomikos augimas sudarė 3,8% BVP, labiausiai skatinamas vidaus vartojimo per antrąjį metų pusmetį. Kiek sulėtėjo eksportas, o fiskalinis deficitas pasiekė 7,9% nuo BVP, nes ženkliai sumažėjo mokesčių surinkimas dėl verslo veiklos sulėtėjimo. Prie finansinių šalies poreikių tenkinimo sėkmingai prisidėjo pajamos iš privatizavimo ir ne šalies rezidentų įsigyjamos obligacijos, kurių apimtys yra didžiausios per visą laikotarpį. Per metus vykdytos biudžeto konsolidacijos priemonės padėjo subalansuoti valstybės biudžetą iki leistinų ribų [2]. Infliacija 2011 metais padidėjo iki 5%, gerokai daugiau planuojamo 2,5% tikslo. Infliaciją kėlė plataus vartojimo prekių kainų augimas. Bankinis Lenkijos sektorius išliko pelningas ir su gerais kapitalizacijos rodikliais 2010 metais, tačiau kreditavimo kokybė pablogėjo. Privataus sektoriaus kreditavimas išaugo 9%, augant verslo finansavimui ir mažėjant vartojimo paskoloms. Šalies bankai pagal ekspertų vertinimus yra pajėgūs sėkmingai dirbti ir atsilaikyti prieš galimas pakartotines ekonomines problemas [2]. Lentelė 2. Pagrindinių Lenkijos ekonominių indikatorių rodikliai per metus Ekonominiai rodikliai (pokyčiai proc.) Realus BVP 6,8 5,1 1,6 3,8 4,0 CPI (vidutinis) 2,5 4,2 3,5 2,6 4,2 Bedarbystė (proc.) 9,6 7,1 8,2 9,6 9,4 Viešieji finansai (proc. nuo BVP) Bendrasis vyriausybinių išlaidų balansas -1,9-3,7-7,2-7,9-5,6 Viešųjų finansų skola 44,8 46,9 49,9 52,8... Pinigai ir kreditai Privataus sektoriaus kreditavimas (12 mėnesių pokyčiai) 29,5 36,3 8,0 9,1... Pinigų kiekis P2 (12 mėnesių pokyčiai) 13,4 18,6 8,1 8,6... Mokėjimų balansas Einamosios sąskaitos balansas (proc. nuo BVP) -4,8-4,8-2,2-3,4-3,9 Oficialūs rezervai (mlrd. USD) 65,7 62,2 79,6 94,7 100,7 Valstybės užsienio skola (proc. nuo BVP) 55,0 46,4 65,3 66,5 65,5 Per metų laikotarpį numatomas tolesnis BVP augimas vidutiniškai po 3,6% per metus, kurį skatina augantis vidaus vartojimas ir eksporto augimas. Per šį laikotarpį numatoma, kad metinė infliacija neviršys planinio tikslo 2,5%. Kitų šaltinių numatomi ekonominiai šalies pokyčiai per laikotarpį iki 2015 metų [17]: 14

15 Bendrasis deficitas nesumažės žemiau 3% BVP iki 2013 metų pabaigos, Realusis metinis BVP augimas padidės iki 4,2% 2013 metais, kadangi vidaus paklausa smarkiai auga metų augimas per metus numatomas apie 3.5% vidutiniškai, 2011 m. infliacija vertinama vidutiniškai 4,2% dėl netiesioginių mokesčių didėjimo ir komunalinių kainų augimo. Vėliau numatomas infliacijos rodiklio mažėjimas, jis svyruos apie 2,6 3,2%, m. vidutinis einamosios sąskaitos deficitas laikysis apie 4,4% BVP. Trumpalaikėje perspektyvoje Lenkijos ekonomikos augimą įtakoja vidaus paklausa, didelės išlaidos infrastruktūrai (kartu su ES parama), kapitalinės investicijos. Lenkija sėkmingai naudojasi milijardinėmis ES finansavimo galimybėmis iš struktūrinių ir sanglaudos fondų, kurie labiausiai remia infrastruktūrinius ir aplinkosauginius projektus. Per metų laikotarpį Lenkija buvo didžiausias ES paramos gavėjas, parama siekia 67 mlrd. eurų vien iš ES biudžeto. Lenkija sėkmingai pasinaudojo ir 2012 metų Europos čempionatu sportinių įrenginių ir infrastruktūros atnaujinimui. Viena iš sričių, kurioms dar reikalinga parama ir modernizavimas, išlieka transporto infrastruktūra [17]. Ypač didelės modernizacijos reikia šalies oro uostams. Planuojama Krokuvos, Poznanės, Vroclavo ir Gdansko oro uostų modernizacija statant naujus pakilimo takus, terminalus, infrastruktūros objektus. * Per ekonominę krizę Lenkijos ekonomika išsilaikė santykinai kaip viena iš geriausių tarp ES šalių. Per metų laikotarpį numatomas tolesnis BVP augimas vidutiniškai po 3,6% per metus, o planuojamas metinės infliacijos rodiklis neviršys tikslinių 2,5%. Gera Lenkijos ekonomikos būklė sudaro prielaidas paslaugų eksportui į šią šalį. Didelė Lenkijos rinka, turinti virš 38 milijonų vartotojų, jungia senąsias ES šalis su naujosiomis. ES įstatymų įtvirtinimas leido Lenkijai reformuoti ekonomikos reguliavimo sistemą ir sumažinti valstybės kišimąsi į privatų sektorių. Reikšmingi pasikeitimai tokiose srityse kaip finansinės rinkos, kompanijų ir konkurencijos teisinė bazė, apskaita, intelektinės nuosavybės teisės leido sukurti palankesnę verslui aplinką ir paskatino ekonomikos augimą. Lenkija palaiko ypatingai gerus santykius su JAV, kas palengvina ir suaktyvina strateginį ir ekonominį bendradarbiavimą. JAV kompanijos intensyviai investuoja Lenkijoje nuo 1990 metų, kuomet pradėjo kurtis laisvosios rinkos principais veikianti šalies ekonomika. Investuoti šalyje yra palankios sąlygos [17]. Priedo prie šalies dydžio ir lokacijos, šalis gali pasiūlyti tolesnę verslo plėtrą į kitas ES šalis ir į rytus. JAV pagamintos prekės sudaro apie 2 3% metinio Lenkijos importo. Per 2008 metus JAV pardavė 4,1 mlrd. dolerių prekių ir paslaugų Lenkijoje, šis skaičius 2009 metais per krizę sumažėjo iki 2,3 mlrd. dolerių. Apie vieną ketvirtadalį šio importo sudaro gynybos 15

16 reikmėms skiriamos prekės ir paslaugos metais importas vėl atsigavo net 34% ir per pirmuosius devynis mėnesius importo apimtys sudarė 2,1 mlrd. dolerių Teisinė verslo aplinka ES Paslaugų direktyva (2006) skirta sukurti bendrąją vidinę paslaugų rinką, panaikinant teisinius ir administracinius barjerus tarp šalių. Direktyva dengia daugumą profesionalių verslo paslaugų, išskyrus laikinas įdarbinimo paslaugas [3]. Nors paslaugos šiuo metu sudaro du trečdalius ES BVP ir darbo jėgos užimtumo, jos sudaro tik apie vieną penktadalį ES vidaus prekyboje. Šiuo metu tik apie 8 proc. Europos MVĮ teikia savo paslaugas kitose ES šalyse. Nors paslaugos, įskaitant viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas, ES sukuria virš 70 proc. BVP (palyginimui pramonėje sukuriama 27 proc.) ir čia dirba didžioji dalis darbo jėgos, tačiau ES paslaugų rinka iki šiol išliko fragmentiška [32]. Paslaugos yra pagrindinė ES ekonomikos augimo sudedamoji dalis, statistika rodo, kad apie 90 proc. naujų darbų yra sukuriama šiame sektoriuje. Pagal ES Paslaugų direktyvą nuo 2010 metų Lenkijoje galioja bendrosios paslaugų teikimo taisyklės [27]. Pagal jas visų ES šalių kompanijos gali teikti laikinas paslaugas Lenkijoje. Norėdamos teikti laikinas paslaugas Lenkijoje kompanijos neprivalo registruotis agentų arba verslo registre skirtingai nuo tų kompanijų, kurios ketina pastoviai veikti Lenkijoje. Pagal Paslaugų Direktyvą nesudėtinga yra pasiųsti darbuotojus vykdyti atitinkamų veiklų Lenkijoje, teikiant laikinas paslaugas, jei tokių darbuotojų darbas atitinka vieną iš reguliavimo dokumentuose numatytų atvejų. Užsienio kompanija, įdarbindama savo darbuotojus teikti paslaugas Lenkijoje turi užtikrinti, kad šių darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir standartai atitinka Lenkijos darbo teisę. Daugumą su paslaugų teikimu susijusių formalumų tvarko tos savivaldybės, kuriose ketinama vykdyti veiklą. Gavę pasirašytą paraišką registrų tarnybos darbuotojai registruoja kompaniją verslo registre ir išsiunčia atitinkamų dokumentų kopijas. Vienu prašymu registruoti kompaniją pradedama visa eilė susijusių registracijų: registracija verslo registre, registracija Nacionaliniame Oficialiame verslo registre REGON (Statistikos tarnyba), registracija ar duomenų atnaujinimas mokesčių mokėtojų registre (NIP), registracija ar duomenų atnaujinimas socialinio draudimo sistemoje. Savivaldybės įstaiga išsiunčia paraiškos detales į statistikos tarnybą, mokesčių ir socialinio draudimo institucijas pati per 3 dienas. Jei nauja kompanija neturi NIP mokestinio identifikacijos numerio, pati įstaiga, gavusi NIP persiunčia duomenis į socialinio draudimo instituciją. Verslo įmonės, kurie yra PVM mokėtojai, privalo registruotis papildomai, pateikdami VAT-R formą vietiniame mokesčių inspekcijos padalinyje. Ši registracija reikalinga ir vykdant paslaugas iš kitos šalies tam, kad būtų atskaitomas PVM veiklos, vykdomoms ES viduje tarp šalių. 16

17 * Pagal įgyvendintą ES Paslaugų direktyvą nuo 2010 metų Lenkijoje galioja bendrosios visai Sąjungai paslaugų teikimo taisyklės. Lenkijoje daugumą su paslaugų teikimu susijusių formalumų tvarko tos savivaldybės, kuriose vykdomos veiklos. Vietinės ir užsienio kompanijos turi vienodas teises šalyje, gali be apribojimų įsikurti, veikti, įsigyti turtą ar verslą, vykdyti įvairias verslo veiklas su nedideliais apribojimais. Pagal šalies Civilinį kodeksą visi piliečiai ir verslo subjektai turi lygias teises ir galimybes, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, įsipareigojimų, savininkų kilmės; turi vienodą privačių teisių apsaugą bei vienodą traktavimą sudarant ir vykdant sutartis [17]. Lenkijos teisinė sistema yra nediskriminacinė užsienio investuotojų atžvilgiu, saugomos visos nuosavybės teisės ir jų perleidimas ar įsigijimas, įskaitant žemę, pastatus. Kai kurie investuotojai (ir vidaus, ir užsienio) skundžiasi teisinės sistemos lėtumu. Šaltiniuose randama užsienio investuotojų nusiskundimų dėl dažnų ir iš anksto nenumatytų ir neskalbtų įstatymų ir reguliavimo taisyklių pasikeitimų. Lenkija turi įstatymus, taisykles ir numatytas bausmes kovai su korupcija. Nors korupcija šalyje išlieka, nuo 1989 metų perėjimo iš komunistinio valdymo į laisvąją rinką jos įtaka ekonomikai ir vystymuisi ženkliai sumažėjo metais pagal Transparency International vertinimą Lenkija buvo 41 vietoje iš 178 šalių su 5.3 balais; padėtis gerėja, nes dar 2009 m. šalis užėmė 49 vietą su 5.0 balais, o 2008 m. 58 vietą. Lenkijoje veikia centrinis Kovos su korupcija biuras, kuris yra atsakingas už korupcijos pasireiškimus viešajame sektoriuje. Pastaruoju metu korupcija labiau pasireiškia vyriausybinių kontraktų atvejais, išduodant leidimus ar licenzijas. Nors ir mažėjanti korupcija bet pasitaiko ir pasienio tarnyboje, mokesčių inspekcijoje, vietinėse savivaldybėse. Viena iš pagrindinių korupcijos mažinimo priemonių Lenkijoje yra skaidrios viešųjų pirkimų sistemos diegimas valstybiniams užsakymams [17] Socialinė ir kultūrinė verslo aplinka Lenkijos darbo jėga gerai išsilavinusi ir kvalifikuota. Gamybos produktyvumas ir darbo našumas sparčiai auga, tačiau išlieka mažesnis negu Vakarų Europos šalyse. Tuo pačiu metu darbo jėgos kainos šalyje išlieka konkurencingos metų pabaigai vidutinis atlyginimas Lenkijoje prieš mokesčius siekė 1300 dolerių per mėnesį. Per 2010 metus atlyginimai privačiose įmonėse pakilo 3,3% (palyginimui per 2009 metus 4,4%, o per 2008 metus 10,3%). Lenkijos darbo jėgos apimtys 2010 pabaigai sudarė 16 mln. žmonių, o bedarbystė metų gale buvo 9,8%. Nedirbančios darbo jėgos dalis labai skirtinga skirtinguose regionuose. Gerokai mažesnis vidutinis nedarbo lygis buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Per 2011 metus atsigaunant ekonomikai bedarbystės lygis Lenkijoje mažėjo, atlyginimai augo. Lenkų darbuotojai paprastai noriai renkasi darbą tarptautinėse ar užsienio įmonėse ir pasinaudoja galimybėmis įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Belgijoje ar Olandijoje. 17

18 Vertinama, kad apie 2,2 mln. lenkų gyvena užsienyje, o virš 1 mln. paliko šalį jai jau įstojus į ES ir pasidarius paprastesniam įsidarbinimui kitose šalyse. Ši tendencija pastaruoju metu smarkiai sulėtėjo, ypač po to, kai įsidarbinimo galimybės ir darbo sąlygos kitose ES šalyse pasunkėjo. Emigracija viena iš priežasčių, kodėl Lenkijoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose. Tarp labiausiai trūkstamų ir pageidaujamų profesijų yra inžinieriai, IT specialistai, kvalifikuoti pardavėjai, personalo vadybininkai, techninių profesijų atstovai. Pramonės įmonėse trūksta programinių staklių operatorių, suvirintojų, taip pat trūksta vairuotojų, įvairių sričių statybininkų. Situacija pablogėjo po to, kai nuo 2011 metų gegužės savo darbo rinką atvėrė greta esanti išsivysčiusi ir turtinga Vokietija. * Lenkijos darbo jėga išsilavinusi ir kvalifikuota, gamybos produktyvumas ir darbo našumas sparčiai auga, tuo pačiu metu darbo jėgos kainos šalyje išlieka konkurencingos. Lenkijoje sparčiai didėja išorines paslaugas teikiančių įmonių ir darbuotojų jose skaičius, todėl natūralu, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose ir yra segmentų, kur Lietuva gali sėkmingai pasiūlyti savo paslaugas. Vertinant darbo jėgos pokyčius matoma, kad viešajame sektoriuje dirbančiųjų skaičius stabiliai mažėja, o privatus sektorius auga. Darbuotojų skaičius auga paslaugų sektoriuje, ypač aptarnaujančiose pramonę, informacinių technologijų sektoriuje, administracinėse ir paraminėse veiklose. Sparčiai didėja dirbančiųjų išorines paslaugas teikiančiose įmonėse kartu su šios paslaugos augimu. Valstybės kontroliuojamoje ekonomikoje vis dar dirba iki ketvirtadalio darbuotojų, tačiau strateginėse srityse, tokiose kaip akmens anglių kasyba, plieno gamyba ir energetika, dirbančiųjų skaičius mažėja [17]. Savo esme darbo santykiai ir sąlygos verslui Lenkijoje yra panašios į išsivysčiusių šalių. Užsienio verslininkų vertinimu lenkai yra darbštūs ir patikimi darbuotojai. Šalyje yra įprasta sveikintis paspaudžiant rankas; nieko nėra neįprasta, jei net ir verslo moteriai bus bučiuojamos rankos sveikinantis, nors moters rankos paspaudimas taip pat yra įprastas sveikinimosi būdas. Vizitinės kortelės plačiai vartojamos ir paprastai duodamos kiekvienam asmeniui susitikimo metu. Įprastai lenkai dalyvauja susitikimuose grupelėmis, todėl į verslo susitikimus būtina atsinešti pakankamai vizitinių kortelių. Užsienio kompanijų atstovams priimtina turėti korteles, atspausdintas ne lenkų kalba. Nors dauguma verslo kontaktų vyksta anglų kalba, rekomenduojama turėti galimybę naudotis ir lenkų kalba, ypač turint reikalų su viešojo sektoriaus įmonėmis ar institucijomis. Norint gauti kvalifikuotus ir sparčius atsakymus, palankiau komunikuoti bei susirašinėti šia kalba. Norint sėkmingai vystyti verslą Lenkijoje būtina turėti kvalifikuotų vertėjų ar darbuotojų, kuriems lenkų kalba yra gimtoji [17]. 18

19 * Dauguma verslo kontaktų vyksta anglų kalba, tačiau rekomenduojama turėti galimybę naudotis ir lenkų kalba, užsienio verslui šalyje būtina turėti kvalifikuotų vertėjų ar darbuotojų, kuriems lenkų kalba yra gimtoji. Įprasta verslo apranga yra formali, įskaitant kostiumą ir kaklaraištį vyrams ir sijoną ar suknelę moterims. Kasdieniai rūbai, įskaitant džinsus, tinka nedalykiniams, neformaliems susitikimams, tačiau net ir vakaro susitikimuose palankiau vertinama kiek formalesnė apranga. Tarp pažįstamų ir draugų įprasta dovana yra gėlės, būtinai dovanojant tik nelyginį gėlių skaičių. Sekmadienis tradiciškai Lenkijoje yra šeimų ir draugų vizitų diena. Būtina žinoti visas pagrindines Lenkijos šventes ir neplanuoti rimtų susitikimų ne tik savaitgaliais, bet ir arti švenčių. Didesnė lenkų dalis atostogauja liepos ar rugpjūčio mėnesiais, todėl šiuo laiku planuoti didesnius verslo projektus ar susitikimus gali būti sudėtinga Rinkos iššūkiai ir galimybės Lenkija išlieka viena iš mažiau išsivysčiusių ES šalių pagal pirkėjų pajėgumą ir vidaus vartojimą. Augimas yra akivaizdus, BVP padidėjo nuo 50% iki 56% nuo visos ES vidurkio. Ypač sėkmingas progresas Lenkijoje padarytas mažinant biurokratines kliūtis verslui. Pagal verslo aplinkos vertinimą Lenkija šiuo metu yra 45 vietoje, pagerinusi padėtį per metus per 17 vietų metais pagal Transparency International korupcijos indeksą Lenkija yra 40 vietoje iš 178 vertintų šalių. Mažesnis progresas yra modernizuojant infrastruktūrą, ypač kelius, geležinkelius ir oro transporto tinklą. Neišvystyta transporto infrastruktūra didina verslo sąnaudas, riboja prekių ir paslaugų teikimą visoms potencialiai galimoms lokacijoms ir neleidžia pilnai panaudoti šalies, kaip regioninio distribucijos centro, potencialo [17]. Didžiausias Lenkijos ekonomikos transformacijos variklis nuo pat 1989 metų buvo užsienio investicijos. Jos šalyje vertinamos ne tik kaip finansavimo šaltinis, bet ir kaip technologijų perėmimo, žmogiškųjų resursų vystymo, Lenkijos integracijos į pasaulines tiekimo sistemas, tyrimų ir ekonomikos integravimo galimybė. Nuo 1990 metų Lenkija pritraukė virš 180 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), daugiausiai iš Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų. Patys investuotojai vertina Lenkijos jauną, išsilavinusią ir santykinai pigesnę darbo jėgą, šalies artumą nuo pagrindinių rinkų, narystę ES, politinį stabilumą ir ilgalaikes augimo perspektyvas. Užsienio kompanijos daugiausiai investuoja į 40 mln. dydžio Lenkijos vietinės rinkos aptarnavimą ir priėjimą prie didelės 500 mln. ES rinkos. * Pagal verslo aplinkos vertinimą Lenkija šiuo metu yra 45 vietoje pasaulyje. Rodiklius mažina neišvystyta sausumos transporto infrastruktūra, gausios ir perdėtos verslo reguliavimo taisyklės ir procedūros, sudėtinga mokesčių sistema, lėtas leidimų išdavimas. 19

20 Daugelyje sričių užsienio kompanijos veikia be jokių apribojimų, tačiau yra keletas strateginių sektorių, kurie ribojami užsienio verslo subjektams, yra limituojamas nekilnojamo turto įsigijimas, ypač žemės ūkio paskirties žemės. aukščiau dėl: Pasaulio banko verslo aplinkos vertinime (45 vieta, Doing Business index) Lenkija nekyla gausių verslo reguliavimo taisyklių ir procedūrų, sudėtingos mokesčių sistemos, lėto leidimų išdavimo [50]. Pastaraisiais metais Lenkija vykdo reformas šiose kryptyse, gerindama sąlygas vidaus ir užsienio investicijoms. Per metus liberalizuotas telekomunikacijų sektorius, supaprastinta užsienio valiutos pervedimo ir keitimo tvarka, sumažinta bendra mokesčių našta verslui, nauji teisiniai aktai palengvina ir skatina viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, padarytos paprastesnės verslo registravimo ir uždarymo bei nuosavybės registravimo procedūros. Pozityvūs pokyčiai stebimi ir darbo rinkos reguliavimo tvarkoje. Toliau tęsiami darbai tobulinant bankroto įstatymą, nekilnojamo turto registravimą, nacionaliniame ir vietiniame lygmenyje aktyviai diegiamas vieno langelio principas verslo registravimo ir veiklos supaprastinimui. Nepaisant gerėjančios padėties, užsienio investuotojai vis dar konstatuoja sudėtingą ir perdėtai reguliuojamą verslo aplinką Lenkijoje [17]. Lentelė 3. Bendrieji Lenkijos verslo aplinkos rodikliai tarptautiniame kontekste Rodiklis Metai Indeksas/vieta TI Korupcijos indeksas /41 Ekonominės laisvės vertinimas /71 Pasaulio banko verslo aplinkos vertinimas 2010 NA/70 Iš esmės užsienio verslo subjektai Lenkijoje teisiniu ir reguliavimo požiūriu turi vienodas sąlygas kaip ir vietos verslas ir verslo pradėjimo, ir tolesnio vystymo požiūriu. Šalyje remiamos investicijos į projektus, kurie turi specialią išskirtinę reikšmę Lenkijos ekonomikai. Tiesioginės ar netiesioginės paramos priemonės užsienio investuotojams Lenkijoje yra prieinamos [17]: zonose (SEZ); energija; Pajamų mokesčio ir nekilnojamo turto mokesčio lengvatos Specialiose ekonominėse Investiciniai grantai iki 50% (iki 70% MVĮ) nuo investicinių kaštų; Grantai tyrimams ir technologinei plėtrai; Parama kitoms veikloms, tokioms kaip aplinkosauga, mokymai, logistika ar atsinaujinanti Dalinis atleidimas nuo komercinių paskolų, gautų iš valstybės valdomų bankų nuo investicijų dalies, skirtos technologijų įsigijimui; Skirtingos programinės paraminės priemonės naujų technologijų įsigijimui ar vystymui. 20

21 Užsienio investitoriai aktyviai naudojasi sparčiai augančiu verslo aptarnavimo paslaugų ir centrų potencialu, įskaitant skambučių centrus, paramines operacijas, tyrimų centrus. Per pastaruosius metus didelės kompanijos IBM, 3M, McKinsey, Google, UTC, Pittsburgh Glass Works investavo šalyje, sukurdamos tūkstančius darbo vietų. Pagal verslo pradėjimo galimybes ir verslo aplinką Lenkija užima vidutinę poziciją 2013 metais šalis pagal Doing Business indeksą įvertinta 45 vieta tarp vertintų 189 šalių metais identiškas vertinimas Lenkijai buvo 62 vieta iš 183 valstybių [16]. Pagal esamas verslo galimybes šalies vertinimai palankesni (lent. 4). Lentelė 4. Lenkijos verslo aplinkos vertinimas Vertinimo indikatoriai DB 2013 DB 2012 DB 2011 Bendrasis verslo aplinkos vertinimas Verslo pradėjimas Statybų leidimai Energijos tiekimas Nuosavybės registravimas Kreditų gavimas Investitorių apsauga Mokesčiai Prekyba per sienas Kontraktų laikymasis Ginčų sprendimas Verslo įsteigimui reikiamas procedūrų skaičius, laikas ir kaštai pateikiami kitose lentelėse. * Pagal Doing Business indeksą Lenkija vertinama kaip 45 pasaulyje, geriausiai vertinamas rodiklis yra verslo kreditavimo sąlygos (3 vieta), prasčiausiai verslo pradėjimo sąlygos (116 vieta). Lentelė 5. Verslo įkūrimo procedūros Lenkijoje Indikatorius Lenkija ES vid. Bendras reikiamų procedūrų skaičius registruojant firmą 4 5 Bendras dienų skaičius, reikalingų visoms registravimo ir susijusioms procedūroms atlikti Kaina kaip procentinė vidutinių pajamų vienam gyventojui dalis, proc. 14,3 4,7 Įstatinio kapitalo dydis kaip procentinė vidutinių pajamų vienam gyventojui dalis, proc. 12,6 14,1 Lentelė 6. Kai kurių konkrečių procedūrų trukmė ir kaštai Nr. Procedūra 1 Notarizuota kompanijos steigimo sutartis Reikiamas laikas 1 diena Susiję kaštai Notarinis mokestis zlotų + 0,4% nuo įstatinio kapitalo 21

22 Nr. Procedūra Reikiamas laikas Susiję kaštai virš zlotų dydžio +23% PVM; papildomi 0,5% mokami nuo įstatinio kapitalo, jei jis mažesnis už nustatytą notarinį mokestį registruojant kompaniją 2 Įstatinio kapitalo įdėjimas į atidaromą banko sąskaitą 1 diena Nemokamai Reikiamų paraiškų užpildymas ir 3 pateikimas: National Court Register kompanijos registravimui, REGON, 4 savaitės zlotų NIP, Statistikos tarnyba, ZUS 4 PVM registracija 1diena, (kartu su3 170 zlotų procedūra) 5 Kompanijos registravimas Nacionalinėje Sanitarijos tarnyboje 1 diena Nemokamai 6 Kompanijos registravimas Nacionalinėje Darbo inspekcijoje 1 diena Nemokamai Nuo 2007 m. maksimali galima pagalba verslui priklauso nuo regiono ir lokacijos. Maksimali galima remiama projektų suma pagal regionus Lenkijoje yra skirtinga. Lentelė 7. Maksimali paramos dalis verslui Lenkijos regionuose Regionas Maksimali paramos suma % Varšuva 30 Mazovijos regionas 30 Pomeranija, Vakarų Pomeranija, Aukštutinė ir 40 Žemutinė Silezija, Vielkopolska regionas Kiti Lenkijos regionai 50 Mažoms įmonėms paramos suma gali būti padidinta iki 20%, vidutinio dydžio įmonėms iki 10%. Papildomos paramos galimybės yra galimos investiciniams projektams, kuriuose išlaidos viršija 50 mln. eurų. Nauji paslaugų centrai gali prašyti viešųjų subsidijų dviejų metų atlyginimų padengimui. Didelės investicijos laikomos ypač reikšmingos Lenkijos ekonomikai, todėl jos gali patekti į daugiametės paramos programos paramą. Ši kompleksinė paramos programa paprastai apjungia įvairius paramos tipus įdarbinimo grantus, korporatyvinių pajamų mokesčių lengvatas SEZ zonose, pirmenybę perkant žemę, kuri yra valstybės nuosavybė. Daugeliu atvejų parama derinama kartu su ES subsidijų programomis. Mokestinių lengvatų ar kitų paramos priemonių apimtys priklauso nuo santykinio regiono, kuriame daromos investicijos, išsivystymo lygio, investicijų dydžio, sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus, investicijų ekonominio sektoriaus. Strateginiai investuotojai gali siekti gauti atleidimą nuo 22

23 nekilnojamo turto mokesčio arba jo sumažinimą, gauti lengvatų ar paramą pagal vietines ekonomikos skatinimo programas [17]. Lenkija turi dvišales mokestinių išimčių sutartis su 62 šalimis. Lenkija yra didelė kapitalo investavimo lokacija, pagal TUI apimtis užima 12 vietą pagal metais investicijas priimančių šalių vertinimą metais tiesioginės investicijos Lenkijoje vertinamos 13 mlrd. dolerių metų pabaigai bendra TUI Lenkijoje suma sudarė 182,8 mlrd. dolerių arba net 40% nuo BVP. Nuo 1998 metų stabiliausiai investicijos patenka į pramonės sektorių, keičiasi tik investicijų struktūra, didėjant investicijų daliai, skirtai siaurai specializuotiems sektoriams ir MTTP. JAV yra vienas iš didžiausių investuotojų šalyje, o pagrindinis investicijų šaltinis yra Vokietija. Lentelė 8. Tiesioginės užsienio investicijos Lenkijoje pagal kilmės šalį, mln. dolerių Šalis 2009 m m. Vokietija 2.951, ,0 Prancūzija 1.946,5 828,0 Liuksemburgas 1.769, ,0 JAV ,0 Švedija 1.315, ,0 Olandija 672, ,0 Austrija 671,3 664,0 Italija 664,7 428,7 Ispanija 553,8 445,0 Airija 317,3 288,2 Didžioji Britanija 177,4 464,0 Viso TUI , ,0 Lyginant su TUI šalyje, Lenkijos verslo investicijos užsienyje yra nedidelės metais Lenkijos firmos investavo 5,2 mlrd. dolerių (14,8 mlrd. zlotų) užsienyje, per pirmąjį 2010 m. ketvirtį Lenkijos verslas investavo užsienyje apie 1,54 mlrd. dolerių (4,4 mlrd. zlotų). Bendras investicijų užsienyje kiekis iki 2009 metų pabaigos imtinai sudarė 26,2 mlrd. dolerių (74,4 mlrd. zlotų) arba apie 6,0% nuo BVP. Viena iš didžiausių užsienio investicijų buvo 2006 metų pabaigoje, kuomet PKN Orlen įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą už 2 mlrd. dolerių (5,7 mlrd. zlotų). Dauguma lenkiško verslo investicijų yra susiję su paslaugomis. Lenkijos rinkai charakteringa didelė populiacijos dispersija, maža centralizacija, nes apie 25% žmonių gyvena kaimo vietovėse, o miestų populiacija pasiskirsčiusi per visą šalies teritoriją su pagrindiniais populiacijos centrais Varšuva ir Lodze centrinėje šalies dalyje, Krokuva pietuose, Vroclavu ir Poznane vakaruose, Gdansku ir Ščecinu šiaurėje ir Liublinu pietryčiuose. Miesto gyventojai paprastai turi didesnę perkamąją galią už kaimo gyventojus, todėl santykinai tolygus populiacijos pasiskirstymas yra palankus prekių ar paslaugų platinimui, nes galima apimti visą šalį. 23

24 * Lenkijai būdinga didelė populiacijos decentralizacija, santykinai didelė gyventojų dalis (25%) gyvena kaimo vietovėse, o miestų gyventojai išsibarstę per didelį skaičių vietovių skirtinguose šalies regionuose. Iš vienos pusės, tai apsunkina centralizuotą reklamos ir rinkodaros procesą, iš kitos didina Lietuvos paslaugų įmonių eksporto plėtros galimybes, bendradarbiaujant regioniniu mastu. Turėdama išsilavinusią darbo jėgą, darbo jėgos kainą tarp žemiausių Europoje, gerą regioninę padėtį ir santykinai didelę rinką Lenkija artimiausiu metu išliks patraukli vieta privačioms investicijoms. Dėl darbo jėgos lankstumo ir užsienio kalbų mokėjimo Lenkija išsivystė kaip kylanti regioninė šalis verslo aptarnavimo centrų, skambučių centrų, distancinių paramos centrų, tyrimo vietų kūrimuisi ir vystymuisi. Taikomos lengvatos ir parama investicijoms nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu sudaro palankią terpę užsienio kompanijų atėjimui į Lenkiją. Planuojamos pirmosios atominės elektrinės statyba iki 2020 metų suteikia dideles galimybes specializuotų prekių ir paslaugų tiekimui, įskaitant statybines paslaugas, reaktorių įrangą, inžinierines, teisines ir mokymo paslaugas. Per artimiausius tris metus Lenkija bus antra pagal tiesioginių užsienio investicijų patrauklumą šalis Europoje. Tokią išvadą daro Ernst & Young atlikta 840 verslo vadovų apklausa ir rezultatų analizė (rezultatai paskelbti ). Pagal patrauklumą investicijoms Lenkija atsiliko tik nuo Vokietijos. Per 2011 m. Lenkija gavo apie 3% visų Europos tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Lenkija rodo patrauklų ekonomikos augimą ir stiprią vidaus rinkos paklausą. Šalis turi gerą įvaizdį tarp investuotojų ir aukšto rango vadovų dėl kvalifikuotos ir produktyvios darbo jėgos, palankios verslui aplinkos, skaidrios mokesčių ir teisinės sistemų. Varšuva tapo pirmaujančiu finansiniu regiono centru, o Krokuva identifikuota kaip palankiausia vieta vystyti BPO projektus. TUI kryptis Lenkijoje keičiasi nuo darbui imlių industrijų į žiniomis paremtas ekonomikos šakas. Europos patrauklumo investicijoms vertinimas 2012 metais įvardija Lenkiją kaip 8 šalį Europoje dėl gausių investicinių projektų; šalis yra vienintelė Centrinės ir Rytų Europos regione be Rusijos iš pagrindinių 10 patraukliausių investicijoms šalių [34]. Ekspertų vertinimu didžiausią potencialą eksportui ir investicijoms Lenkijoje turi šie komerciniai sektoriai [17]: Gynybos sistemos ir susijusi įranga, Dujų paieškos, gavybos ir eksploatavimo įranga, Civilinės aviacijos technika ir susijusi aptarnavimo bei funkcijų vykdymo įranga, Žaliųjų pastatų produktai, projektavimo ir įrengimo paslaugos bei technologijos, Mechanizmai, įrankiai, pramoninės staklės, Medicininė įranga ir paslaugos, Branduolinė energija įranga, produktai, technologijos, paslaugos, 24

25 Gamybos ir paslaugų procesų kontrolė ir optimizavimas, Vandens ir nuotekų infrastruktūra, Bevielių telekomunikacijų įranga ir paslaugos. * Vertinama, kad per artimiausius tris metus Lenkija bus antra pagal tiesioginių užsienio investicijų patrauklumą šalis Europoje. Pagal Europos investicijų pritraukimo rodiklį šalis 2012 metais buvo 8 vietoje; Lenkija yra vienintelė Centrinės ir Rytų Europos regione be Rusijos tarp 10 patraukliausių investicijoms šalių Europoje. Tarp prioritetinių investicijų sričių yra verslo procesų kontrolė ir optimizavimas, o palankiausia lokacija tokio pobūdžio projektams yra Krokuva. Aktuali problema Lenkijoje yra energijos gamyba, paskirstymas, taupymas, efektyvus jos naudojimas, alternatyvūs generavimo šaltiniai. Gyvenamasis sektorius šiuo metu suvartoja 40% daugiau energijos negu vidutiniškai ES, o bendras energijos naudojimo intensyvumas yra žemiau vidurkio. Lenkija skiria labai didelį dėmesį šiluminei modernizacijai ir per paskutinius 10 metų energijos suvartojimą gyvenamuosiuose pastatuose sumažino 50%. Lenkijoje sėkmingai veikia pastatų renovacijos mechanizmas, kuris niekaip nepradeda efektyviai veikti Lietuvoje [17]. Daug šalies kelių, geležinkelių, oro transporto sektoriaus, turizmo ir sporto įrenginių yra susidėvėję, reikalaujantys investicijų ir modernizavimo, todėl tai taip pat atveria dideles investavimo galimybes. Daug objektų jau buvo modernizuota besiruošiant 2012 metų Europos futbolo čempionatui, tačiau dar išlieka didelį potencialą turinčių objektų Paslaugų sektoriaus vertinimas tikslinėje rinkoje Pagal bendras tarptautinės prekybos apimtis paslaugų sektoriuje Europos Sąjungoje suformuota tokia seka pagal svarbą: turizmas, verslo paslaugos, transportas, finansinės paslaugos, kompiuterinės ir informacinės paslaugos, autorystės ir licencijų mokesčiai, draudimo paslaugos, komunikacijos paslaugos, statybų paslaugos, viešosios paslaugos, asmeninės, kultūrinės ir poilsio paslaugos [41]. Taigi, verslo paslaugos užima aukštą vietą šioje skalėje. Didžiausią verslo paslaugų dalį pagal generuojamą vertę ES sudaro teisinių, vadybos, apskaitos ir buhalterinių paslaugų grupė (lent. 9). Šioje grupėje veikia ir daugiausiai įmonių, tačiau daugiausiai darbuotojų dirba kitų verslo paslaugų grupėje, kadangi šiai grupei priskiriamos veiklos, kurioms reikia daugiau mažai kvalifikuotos darbo jėgos (kaip valymas, apsauga). Lentelė 9. IT ir verslo paslaugų sektoriaus rodikliai ES (veikiančių segmente įmonių skaičius, jų dalis nuo bendro įmonių skaičiaus, proc., apyvarta, sukuriama pridedamoji vertė, darbuotojų skaičius) 25

26 Verslo paslaugų specifika yra ta, kad jos iš esmės teikiamos kitoms įmonėms, tame tarpe viešosioms ir valstybinėms. Pramonės sektorius didina paslaugų užsakymų iš išorinių tiekėjų apimtis, todėl tampa svarbesniu verslo paslaugų sektoriaus klientu. Pramonės sektoriaus įmonės sudaro 19% visų verslo sektoriaus apyvartų [20]. Tikslinėje rinkoje reikia žinoti konkrečių sektorių išsivystymo ir brandumo laipsnį. Labiau išvystyti sektoriai didesnę paraminių paslaugų dalį paveda atlikti išoriniams tiekėjams, todėl brandesniuose sektoriuose verslo paslaugų poreikis yra daug didesnis. ICT SEKTORIUS Po krizės Lenkijos ICT sektorius ne tik atsigavo, tačiau pasižymi ir sparčiais augimo rodikliais metais sektoriaus apyvartų augimas siekė 5,8%, daugiausiai dėl verslo užsakymų ir didėjančios IT paslaugų paklausos, o kai kuriuose segmentuose apyvartos kilo iki 10% metais šis rodiklis siekė 5,8%; sektorius generavo 25,9 mlrd. zlotų. Pastoviausias augimas fiksuojamas kompiuterių ir jų įrangos segmentuose [23] metais darbuotojų skaičius IT industrijoje viršijo Atlyginimai šiame sektoriuje yra tarp aukščiausių Lenkijoje. Vidutinis mėnesinis IT specialisto atlyginimas 2010 metais siekė zlotų. Išlieka didelės atlyginimų žirklės pagal užimamas pareigas ir netgi pagal pareigybės įvardijimą. Pagal duomenis, Lenkijos IT rinkoje yra ūkiniai subjektai, iš kurių daugiau negu 90% sudaro mažos įmonės. Didžiausias veikėjas Lenkijos IT rinkoje yra Asseco [25]. Planuojamas šių metų sektoriaus augimas yra 10%. Apklausus 100 didžiausių šalies IT kompanijų vyraujanti dauguma (83%) išreiškė vertinimą, kad sektorius turi didelį augimo potencialą. Aplamai sektoriaus augimas viršija ekspertų prognozes (2011 metų augimas prognozuotas 3,3%), tik kompiuterinės įrangos augimo prognozės beveik atitinka faktą [26]. STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS PASLAUGŲ SEKTORIUS Lenkija yra tarp šalių, kuriose statybų sektorius šalies nefinansinėje ekonomikoje užima santykinai didelę dalį, aukščiau už ES vidurkį 18,1% [39]. Geras 2011 metų startas ir eiga leido padidinti metines sektoriaus apyvartas 11%. Šis augimas yra didžiausias nuo 2008 m. ir yra labiausiai 26

27 susijęs su didelių civilinės inžinerijos projektų įgyvendinimu. Didelį teigiamą impulsą statybų sektoriui davė specializuotų statinių ir susijusios infrastruktūros vystymo projektai, ruošiantis 2012 metų Europos futbolo čempionatui. Reikšmingai prie augimo prisidėjo dideli vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūriniai projektai mažesnėse gyvenamosiose vietovėse ir aglomeracijose [17]. Vis tik statomi objektai yra mažesnės apimties, negu buvo planuota anksčiau dėl vyriausybės lėšų taupymo ir dėl vietinių savivaldybių finansinio nepajėgumo ko-finansuoti tokius projektus. Gyvenamųjų namų statybos segmente vyraus daugiabučių statyba, tuo tarpu kai privačių namų statybos augimas numatomas nedidelis. Energetikos sektoriaus statybos yra mažiau patrauklios dėl pastaruoju metu buvusių atidėjimų, planų ir projektų keitimo. Ilgalaikėje perspektyvoje vis tik šis segmentas turi didelį potencialą ir leis statybinėms kompanijoms kompensuoti numatomą kelių statybos apimčių sumažėjimą [11]. Iš 3 paveikslo, matysime, kad Lenkijos statybų sektoriuje didžiausias augimas numatomas kelių statyboje, gyvenamųjų pastatų ir energijos objektų statyboje. Per artimiausius du metus statybos kompanijos labiausiai laukia didelių kelių statybos projektų ir iš jų tikisi pelningų užsakymų. Pav. 3. Palankiausi verslui artimiausių dviejų metų segmentai Lenkijos statybų sektoriuje, proc. TRANSPORTO IR LOGISTIKOS SEKTORIUS Lenkijos transporto ir logistikos sektorius per artimiausius metus vystysis labai intensyviai, nepaisant šalies kelių ir geležinkelių infrastruktūros silpnumo. Šį augimą sąlygoja sąlyginai spartus ekonomikos augimas ir jos poreikiai [44]. Transportas ir logistika yra vieni iš pagrindinių Lenkijos ekonomikos varančiųjų jėgų, sukuriančių beveik 5 proc. šalies BVP. Dėl savo vietos Europos centrinėje dalyje Lenkija turi patogų susisiekimą keliais, geležinkeliais ir oro linijomis su visomis ES 27

28 šalimis ir rytiniais kaimynais. Trys pagrindiniai šalies jūrų uostai (Ščecinas, Gdynė ir Gdanskas) turi susisiekimą su daugeliu svarbiausių pasaulio jūrų uostų. Plačiabėgės Lenkijos geležinkelių sistemų jungtys su Rusija ir kitomis NVS šalimis yra stiprioji sektoriaus pusė, jų ilgis siekia 400 kilometrų. Lenkija palaipsniui modernizuoja geležinkelių sistemą, pereidama prie krovinių pervežimo konteineriais [44]. Oro transportas taip pat užima svarbią vietą Lenkijos transporto sistemoje. Didžiausias ir svarbiausias oro uostas yra F.Šopeno Varšuvoje. Šis oro uostas turi tiesiogines jungtis su 55 pasaulio miestais. Kiti šalies tarptautiniai oro uostai yra Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose, Poznanėje, Vroclave, Ščecine ir Lodzėje. Dėl gero oro transporto susisiekimo iš Lenkijos praktiškai bet kurį didesnį Europos miestą galima pasiekti daugiausiai per dvi valandas. Šalyje santykinai išvystytas ir vidaus vandenų transportas, ypač Oderio upe. Lenkijos transporto sektoriuje dominuoja pervežimas keliais ir šio segmento apyvartos sparčiai auga. Kelių tinklo tankumas yra 83,9 km/100 km 2. Didžiausia kelių tinklo problema yra aukštos kokybės autostradų ir magistralių trūkumas m. tokių kelių buvo tik km [44]. Modernios transporto ir logistikos sistemos veikla priklauso ne tik nuo kelių ir geležinkelių kokybės, vienodai svarbūs yra logistikos centrai ir sandėliavimo pajėgumai. Praėjusiais metais Lenkijoje buvo 6,5 mln. m 2 modernių sandėliavimo erdvių, dauguma iš kurių pastatytos ir įrengtos tarp 2004 ir 2008 metų. Didėjančios prekių apimtys yra parduodamos per prekybos tinklus, todėl logistikos vaidmuo sektoriuje didėja. Dabartinė situacija yra labai palanki šalies logistikos sektoriui užimti per krizę atsilaisvinusias rinkas įvairiose Europos dalyse. [44]. Nauja rinka, į kurią plečiasi Lenkijos logistikos sektorius, yra Turkija, kuri dėl spartaus ekonomikos augimo turi didelį potencialą. TURIZMO IR KELIONIŲ SEKTORIUS Turizmas yra tiesiogiai susijęs su verslo paslaugomis, nes viena iš perspektyvių Lenkijoje turizmo šakų yra verslo turizmas. Į Lenkiją 2012 m. atvyko apie 60 mln. turistų, iš kurių 13 mln. apsistojo ilgiau negu vienai nakčiai. Išvykstančiojo turizmo skaičius atitinkamai buvo 50,2 mln. keleivių [2]. Lenkijos viešbučių segmentas yra vienas iš prasčiausiai išvystytų Europoje, viešbučių skaičius gyventojų siekia 46. Viešbučių skaičius šalyje vis tik didėja, tačiau lėčiau negu laukta ir planuota. Lenkijos turistai vis dažniau naudojasi vietiniais šalies resursais. Žmonės, kurie norėjo praleisti atostogas, tačiau negalėjo tradiciškai rinktis užsienio kelionių, per krizę nusprendė jas leisti šalies viduje. Padidėjo tradiciniai turistiniai srautai į pajūrį, kalnų kurortus. Pagal metų programą turizmo vystymui šalyje panaudojamos ES struktūrinių fondų lėšos, skirtos specialių turizmo sektoriaus infrastruktūrinių projektų vystymui ir turizmo paslaugų plėtrai. Nacionalinės ekonominės programos 6 Prioritetas yra Lenkijos kaip valstybės 28

29 prekinio ženklo ir vardo garsinimas ir žinomumo didinimas, pristatant šalį kaip patrauklią vietą ir investuotojams, ir turistams, ir kaip gerą vietą steigti ir vystyti verslą [35]. Projektai, susiję su turizmu, gali būti remiami pagal Rytų Lenkijos operacinę vystymo programą ir vykdomi penkiuose šalies regionuose. Turizmas taip pat remiamas per Europos teritorinės kooperacijos programą, ypač per bendrus pasienio regionų projektus su Čekija ir Slovakija. Mažesnės apimties projektai vystomi kartu su Baltijos šalimis ir besiribojančiais Vokietijos regionais. Turizmo vystymui panaudojama ir Infrastruktūros bei aplinkos programa (Infrastructure and Environment Operational Programme), kuri savo rėmuose remia kultūrinių vietų ir paminklų išsaugojimą ir pagerinimą bei pritaikymą turizmo tikslams. FINANSINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS Finansinis sektorius Lenkijoje generuoja apie 4% BVP ir įdarbina 2 3% šalies darbo jėgos. Sektorius auga stabiliai, tačiau finansinės jo lėšos santykinai BVP atžvilgiu yra mažesnės negu Vengrijoje ir Čekijoje, nekalbant apie labiau išvystytas šalis [24]. Lenkijos bankinis sektorius yra didžiausias Centrinėje ir Rytų Europoje, taip pat šis sektorius yra didžiausias ir geriausiai išvystytas šalies finansinėje rinkoje. Bankų privatizavimas, teisinės bazės keitimas tranzitiniu laikotarpiu sudarė geras sąlygas ir pritraukė strateginius užsienio investuotojus [24]. Lenkijoje yra valstybinių bankų, tačiau dominuojantį vaidmenį vaidina privataus kapitalo valdomi bankai [24] metų pabaigoje Lenkijos bankinis sektorius turėjo 51 vietinį banką, tinkle yra 578 kooperatyviniai bankai ir 18 užsienio nuosavybėje esančių bankų padalinių. 49 šalies komerciniai bankai dominavo sektoriuje pagal apyvartas ir atsargas (89% visų bankų aktyvų); užsienio akcininkų valdomi bankai valdė 68% bankinės sistemos aktyvų. Pagal aktyvus didžiausias bankas yra PKO BP, penki didžiausi bankai valdė 44,5% rinkos. Keturi didžiausi šalies bankai dalinai ar pilnai valdomi valstybės. Dauguma didžiųjų bankų yra universalūs bankai, nors bankų specializacija pagal veiklas yra. PKO BP, anksčiau buvęs nacionaliniu taupomuoju banku, vis dar smarkiai priklauso nuo mažų namų ūkių indėlių, tuo tarpu kai Bank Handlowy (Citigroup dalis) turi santykinai mažai individualių klientų ir fokusuojasi į verslą. Santander (Ispanija) ir Allianz (Vokietija) rado nišas mažmeninės prekybos aptarnavime bei paskolų namų ūkiams teikime. Šalyje turi padalinius didieji pasauliniai bankai Goldman Sachs (JAV), Morgan Stanley (JAV), Credit Suisse (Šveicarija). Lenkijoje yra keturi specializuoti būsto paskolų bankai, keletas bankų, susijusių su automobilių prekyba. Numatoma, kad kartu su tolesne konsolidacija didės užsienio kapitalo valdomo bankininkystės segmento dalis. Susijungimai vyksta ne tik tarp didžiųjų bankų, bet ir komercinių bei kooperacinių bankų sferoje [24]. 29

30 3. Detalus sektorinis verslo paslaugų rinkos tyrimas 3.1. Lenkijos verslo paslaugų sektorius Europos Sąjungos kontekste Pagrindiniai verslo paslaugų sektoriaus subsektoriai yra: Reklamos paslaugos, Architektūros, inžinierinės ir techninės paslaugos (šiame projekte apjungiamos į vieną sektorių su statybinėmis paslaugomis), Kompiuterinės ir informacinės paslaugos (šiame projekte išskiriamos atskirai į ICT sektorių), Teisinės, buhalterinės, rinkos tyrimo ir konsultacinės paslaugos, Įdarbinimo ir personalo atrankos paslaugos, Apsaugos, valymo, vertimo paslaugos, Mokymo, kvalifikacijos kėlimo paslaugos m. profesionalias verslo paslaugas ES teikė 4,4 milijonų firmų, kas sudarė kas penktą negamybinio sektoriaus įmonę. Sektoriuje dirbo 22,2 (17,1% nuo visos darbo jėgos) milijonų žmonių, kas sudarė didžiausią negamybinio sektoriaus darbo jėgos dalį. Šis sektorius generavo 1.763,3 milijardų eurų apyvartą (7,9% negamybinio sektoriaus apyvartos). Pagal apyvartą verslo paslaugos buvo trečioje vietoje, mažiau tik už prekybą ir remontą, tačiau pagal sukuriamą pridedamąją vertę šis sektorius buvo pirmoje vietoje [3]. Pagal subsektorius didžiausią apyvartą turėjo profesionalios verslo paslaugos (NACE kodas 74.1), kurios generavo 31,3% sektoriaus apyvartos ir turėjo 23,1% darbo jėgos. Kitos verslo paslaugos (NACE 74.6 ir 74.8), kartu sudarė 18,8% apyvartos ir turėjo 31,0% darbo jėgos. Mažiausias šio sektoriaus subsektorius buvo reklamos paslaugos. Personalo paslaugos santykinai turėjo didelę darbo jėgos dalį, nors nedidelę apyvartą. Investicijos į verslo paslaugų sektorių ES šalyse 2009 metais sudarė 66,6 mlrd. eurų, kas buvo 6,4% nuo visų investicijų į nefinansinį ekonomikos sektorių. Tame tarpe investicijos į profesionalias verslo paslaugas sudarė 40,9%, į kompiuterių ir susijusią veiklą 20,1% [3]. Kartu su technologinėmis inovacijomis (tokiomis, kaip interneto aprėpties ir spartos didėjimas) gerokai padidėjo išorinių tiekėjų paslaugų teikimo paklausa ir pasiūla. Tokio tipo paslaugos ypač augo Centrinėje ir Rytų Europoje, dėl tinkamos teisinės ir socialinės verslo aplinkos, kvalifikuotos darbo jėgos santykyje su žemesniais darbo jėgos kaštais. Verslo paslaugų pasiūla eksportui Rytų Europoje 2010 metais išaugo 15%, daug daugiau negu planuota. Daugiau negu papildomų darbo vietų perkelta į Rytų Europos regioną (daugiausiai iš Vakarų Europos), kuriame dabar yra apie šio sektoriaus darbuotojų. 30

31 * Verslo paslaugų sektorius Europos Sąjungoje intensyviai vystosi m. profesionalias verslo paslaugas ES teikė 4,4 milijonų firmų, kas yra apie 20 proc. nuo bendro negamybinio sektoriaus įmonių skaičiaus. Ypač plečiasi įmonių, teikiančių išorines paslaugas, apimtys. Daugiausiai tokio pobūdžio įmonių paslaugos augo Centrinėje ir Rytų Europoje. Centrinės ir Rytų Europos regione užsienio investicijų dydis išaugo penkis kartus nuo 2003 iki 2008 metų, nuo 30 mlrd. iki 155 mlrd. dolerių. Daugiausiai iš šios sumos investuota Rusijoje (29%) ir Lenkijoje (apie 17%). Rytų Europoje ir tame tarpe Lenkijoje dirbančiųjų verslo paslaugų sektoriuje žmonių yra nedaug. Turint omenyje ir išorinių paslaugų augimo tendencijas galima daryti išvadą, kad ši proporcija augs didėjimo kryptimi. Didžiąją personalo atrankos subsektoriaus dalį apyvartų generavo laikino įdarbinimo paslaugos. Tik Lietuvoje ir Latvijoje didesnę dalį sudarė personalo perkėlimo paslaugų apyvarta. Per personalo atrankos įmones įdarbintų darbuotojų dirbtos valandos didžiausią dalį nuo visų dirbtų valandų sudarė Lietuvoje (75,9%) ir Lenkijoje (91,2%). Ši paslauga labai svarbi pramonėje, pagalbinio personalo ir medicinos personalo srityse [20]. Didelį impulsą sektoriaus plėtrai Lenkijoje duoda užsienio investicijos. Pagrindiniai pinigai į sektorių ateina iš JAV (apie 30 proc. TUI sektoriuje 2012 m.). Kiti pagrindiniai investuotojai sektoriuje apimčių mažėjimo tvarka yra Japonija, Vokietija (abi po šešis naujus projektus), JK ir Prancūzija (po keturis projektus). Daugiausiai sektoriuje yra investavęs Japonijos verslas (329,5 mln. Eurų). Numatomas investicijų augimas iš Skandinavijos. TUI į Lenkiją JAV (~30%) Japonija, Vokietija JK, Prancūzija Pav. 4. TUI į Lenkiją Darbuotojų skaičius užsienio kapitalo verslo aptarnavimo centruose Lenkijoje 2013 m m. pabaigoje darbuotojų skaičius užsienio kapitalo verslo aptarnavimo centruose viršijo , o iki 2014 m. pabaigos turėtų siekti Vien per pirmus šešis šių metų mėnesius atsidarė 6 nauji verslo paslaugų centrai. * Lyginant su Vakarų Europa, Lenkijoje ir Lietuvoje dirbančiųjų verslo paslaugų sektoriuje žmonių yra nedaug. Labiausiai tai susiję su tuo, kad sektorius vystėsi nuo nulinės žymės ir dažnai mūsų šalyse sektoriaus veiklų efektyvumas yra didesnis, negu Senosios Europos šalyse. Turint omenyje išorinių paslaugų augimo tendencijas galima daryti išvadą, kad ši proporcija augs intensyvia didėjimo kryptimi. 31

32 Lenkija šiuo metu yra perspektyviausia vieta išorinių paslaugų teikimo investicijoms Rytų Europoje šis sektorius augo apie 20 25%. Čia veikia tokios korporacijos kaip HP, P&G, IBM, Infosys, McKinsey, Google, Sony, Shell, Xerox, UBS. Kitos šalys, kurios aktyviai ir sėkmingai dirba, pritraukdamos šios rūšies investicijas, yra Vengrija, Rumunija, Čekija. HP viceprezidento nuomone Lenkija yra patraukli šalis dėl to, kad čia yra daug aukštos kvalifikacijos specialistų, gerai kalbančių kitomis kalbomis, įskaitant retesnes kalbas. Lenkija turi vieną iš aukščiausių universitetų studentų santykį su baigusiais mokyklas absolventais Europoje. Čia yra 467 universitetai. Vienas iš penkių lenkų yra baigęs universitetą; 39% lenkų nuo 25 iki 64 metų kalba bent viena užsienio kalba, o 24% dviejomis ar daugiau kalbų. Planuojama, kad šie rodikliai artimiausiu metu dar augs. Šio sektoriaus patrauklumas turi įtakos tam, kad Lenkija vertinama kaip 5 pasaulyje pagal palankumą investicijoms sektoriuje [7]. Pagal prognozes 2011 metais Lenkijos verslo paslaugų sektorius turi augti apie 15%. Kartu tai skatina naujų darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą, verslo turizmą. Verslo paslaugų specifika Lenkijoje ta, kad kompanijos nekonkuruoja tarpusavyje agresyviai, o bendradarbiauja ir specializuojasi. Lenkija pagal visus rodiklius yra verslo paslaugų sektoriaus lyderis Centrinėje ir Rytų Europoje ir pagal verslo centrų skaičių, ir pagal darbuotojų skaičių. Šiuo metu Lenkijoje aktyviai veikia 282 užsienio kapitalo verslo paslaugų centrai, kuriuose dirba specialistų (2011) [7]. Tai gali būti teikiamų paslaugų centrai (Shared Services Centre), verslo procesų paslaugų teikimo centrai (Business Process Outsourcing) arba teikiantys tyrimų ir vystymo paslaugas (Research and Development). Viso sektoriaus darbuotojų skaičius 2011 metais buvo Lenkijos paslaugų sektorius yra varančioji ekonomikos jėga, kuriame ypač gerai išvystyti automobilių serviso, gastronomijos, grožio industrijos segmentai pagal Polska Bisnode Group vertinimus [8]. Šalyje ne tik daugėja paslaugų sektoriaus įmonių, bet ir santykinai labai maža verslo įmonių dalis bankrutuoja ar pasitraukia iš verslo. Prie šio dinamiško augimo palankiai prisideda ir frančizių principo panaudojimo augimas Lenkijoje. Vakarų Europoje frančizių verslas sudaro iki 70 proc. paslaugų sektoriaus, o Lenkijoje ši dalis yra mažiau negu pusę, todėl yra akivaizdus augimo potencialas [40]. * Lenkija yra verslo paslaugų sektoriaus lyderis Centrinėje ir Rytų Europoje ir pagal verslo centrų skaičių, ir pagal darbuotojų skaičių; čia yra daug aukštos kvalifikacijos specialistų, gerai kalbančių kitomis kalbomis. Toks palankus sektoriaus įvaizdis yra naudingas Lietuvos įmonėms, kurios planuoja kurti bendras sektorines įmones su Lenkijos partneriais. Pagrindinės verslo paslaugų lokacijos Lenkijoje yra: Varšuva (54 centrai), Krokuva (43), Vroclavas (38) ir Lodzė (31). Daugiau negu pusė viso sektoriaus paslaugų centrų yra įsikūrę šiuose keturiuose miestuose. Daugiausiai šie centrai teikia finansų apskaitos ir buhalterijos paslaugas 98 32

33 centrai ir IT paslaugas 95 centrai. Didėja centrų, teikiančių žinių valdymo paslaugas (Knowledge Process Outsourcing), kurias dabar teikia 23 centrai [9]. Pav. 5. Pagrindinės verslo paslaugų lokacijos Lenkijoje Kartu su verslo paslaugų sektoriaus augimu nuo 1999 metų šalyje intensyviai statomi nauji verslo centrai, iki tol dauguma ofisų ir biurų buvo gyvenamuosiuose namuose ar senuose administraciniuose pastatuose. Dabar rinkoje dominuoja nauji A ir B klasės biurų pastatai. Lenkija turi beveik 5 mln. m 2 biurų erdvės, iš kurių 3,2 mln. m 2 yra Varšuvoje [17]. Išorinių paslaugų teikimo ir verslo aptarnavimo centrai toliau sėkmingai kuriasi Lenkijoje. Per paskutinius metus plėtra stebima mažesniuose miestuose. Pav. 6. Verslo aptarnavimo centrų specializacija Lenkijoje, proc. 33

34 Tarp verslo aptarnavimo centrų dažniausia paslauga yra finansų tvarkymas ir buhalterija (beveik 60 proc. verslo aptarnavimo centrų), toliau eina IT paslaugos ir taikomasis programavimas (beveik 50 proc.), klientų aptarnavimo paslaugos (virš 40 proc.). Teisinė aplinka Lenkijoje ne tik sparčiai vystosi, bet ir sparčiai auga šių paslaugų poreikis. Dėl besikeičiančių įstatymų verslui būtina sekti pasikeitimus ir pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis. Visoms naujai ateinančioms į šalies verslą įmonėms rekomenduojama turėti savo teisininką konsultacijoms. Tai ypač svarbu dalyvaujant viešuose pirkimuose, formuojant bendras įmones ar sprendžiant ginčus. Dauguma pagrindinių teisinių ar konsultacinių firmų Lenkijoje greta teisinių paslaugų teikia ir verslo konsultacijas. Kai kurios netgi specializuojasi Lenkijos partnerių, verslo kontaktų paieškose, investicijų gavime ar projektų rengime. Šio pobūdžio paslaugas teikia ir kai kurios tarptautinės buhalterinės apskaitos ir audito kompanijos. Tarptautinės konsultacinės firmos aktyvios padedant steigti ir formuoti verslą, mokesčių, darbo įstatymų klausimuose, aktyviai dalyvauja privatizavimo procese kaip konsultantai ir tarpininkai. Formaliai nauji užsienio verslo subjektai šalyje gali įsikurti be jokios teisinės ar konsultacinės pagalbos, tačiau užsienio verslui naudinga žinoti, kad Lenkijoje yra didelis spektras specializuotų paslaugų, kuriomis galima operatyviai pasinaudoti, iškilus poreikiui [17]. Gerai išvystytos Lenkijoje reklamos paslaugos. Viena iš pagrindinių šias paslaugas teikiančių firmų yra šalies įvaizdžio kūrimo kompanija Love Poland Sp. Z.o.o. ( [28], su regioniniais padaliniais. Ši kompanija pirmiausiai dirba per šalies pristatymo galimybes kelionių ir turizmo sektoriuje. Naujesnės paslaugos verslui Lenkijoje, kurias taip pat teikia ši firma, yra verslo procesų optimizavimas, tiekimo grandžių sprendimų valdymas. Pastarasis optimizuoja visas žaliavų, produktų judėjimo grandis, inventorizaciją, tiekimą, seką nuo gamybos vietos iki galutinio vartotojo. Love Poland dirba su kompanijomis įvairiose Europos šalyse, todėl turi galimybę daryti tinklinius ir integruotus sprendimus. Dėl patogios lokacijos Lenkija susiduria su didėjančiu verslo turizmo srautu, čia yra pakankamai pritaikytų vietų, todėl Lenkijoje plečiasi ir klesti MICE (Meetings, Incentives, Conferences, Events) industrija. Vien į konferencijų infrastruktūrą 2011 metais investuota apie 257 mln. eurų. Lenkijoje konferencijų ir renginių centras yra Varšuva, kadangi greta tinkamų renginiams ir mokymams vietų yra pakankamai įvairios klasės viešbučių. Yra statinių, skirtų išimtinai tarptautiniams ir dideliems renginiams, kaip Kongresowa Hall ir Warsaw Exhibition Centre Expo XXI. * Dauguma pagrindinių teisinių ar konsultacinių firmų Lenkijoje greta teisinių paslaugų teikia ir verslo konsultacijas. Kai kurios netgi specializuojasi Lenkijos partnerių, verslo kontaktų 34

35 paieškose, padeda gauti investicijas, parengti projektus. Tokie kontaktai gali būti vertingi pradiniame paslaugų eksporto plėtros etape. Lenkija yra Centrinėje Europoje ir gali tarnauti kaip slenkstis į kitų Europos šalių rinkas. Klestinti šalies ekonomika sudaro sąlygas ne tik saviems piliečiams, tačiau pritraukia ir trečiųjų šalių darbuotojus. Darbuotojams padeda susirasti darbą, o darbdaviams reikiamos kvalifikacijos specialistus specializuotos personalo atrankos (dažnai kartu ir rengimo, perkvalifikavimo ir pan.) kompanijos. Lengviausiai šalyje susirasti darbą žmonėms, kurie moka kalbas, specializuojasi IT veiklose, kompiuterių moksle, logistikoje, telekomunikacijų ar rinkodaros segmentuose. Didelėje dalyje šių darbų nesvarbu žmogaus kilmė ar kalba, tačiau dažniausiai lenkų kalbos mokėjimas yra labai svarbus. Viešųjų ryšių subsektorius formuoja nuomonę apie konkretų verslą, jo įvaizdį. Šio segmento specialistai dažnai dirba kartu su reklamos ar rinkodaros specialistais, padeda vystyti komunikaciją ir santykius su partneriais, klientais, darbuotojais, investuotojais, politinių sprendimų priėmėjais. Greta reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų kiek susijusi yra ir skaitmeninio dizaino paslauga, kuri reikalinga ir rengiant reklaminę medžiagą, ir pristatomuosius bukletus ar leidinius renginiams, ir informacijos sklaidą visuomenei ar potencialiems klientams, tiek ir rengiant elektronines prisistatymo ir komunikacijos priemones, kaip internetiniai tinklapiai, paštas, o taip pat rengiant prekinius ženklus, logotipus ir pan. * Lenkijoje gerai išvystyti reklamos paslaugų, verslo turizmo, viešųjų ryšių, reklamos, rinkodaros, skaitmeninio dizaino, viešųjų pirkimų organizavimo segmentai. Šie segmentai yra prioritetiniai Lietuvos įmonių bendradarbiavimui. Paslaugos pasirengiant, dalyvaujant ir vykdant viešuosius prikimus taip pat dažniau atliekamos naudojantis išorinių paslaugų tiekėjų pagalba. Iš vienos pusės tokių paslaugų reikia, jei pagal atitinkamus reikalavimus norima įsigyti prekių ar paslaugų; iš kitos pusės dalyvaujant kitų organizacijų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, pirmiausiai viešajame sektoriuje. Profesionalų samdymas padeda išvengti klaidų, sutaupyti laiko ir lėšų, gauti geresnės kokybės, spartesnį ir optimalesnį rezultatą. Didesnės korporacijos ir viešosios institucijos arba privalo vykdyti tokio pobūdžio procedūras, arba patys naudojasi viešųjų pirkimų paslaugomis skaidrumui, efektyvumui ir patikimumui padidinti ir užtikrinti. Dažnai tokie pirkimai turi būti vykdomi atsižvelgiant į pristatymą, pakuotę, pelningumą, kainų svyravimus ir kitus komponentus, kurie visi turi būti įtraukti į viešųjų procesų rengimo procesą. Viešieji pirkimai dažnai daromi ribotos pasiūlos sąlygomis, ir, jei vykdomi apklausos būdu, labai naudinga turėti išsamią teikiamų prekių ar paslaugų rinkos analizę. Turint pakankamai informacijos dažniau galima greta kainos taikyti ekonominio efektyvumo kriterijus atrankai [28]. 35

36 3.2. Sektorinių paslaugos pokyčio tendencijų vertinimas ir prognozių formulavimas Europos Sąjungoje paslaugos sudaro didžiausią ekonomikos segmentą ir prisideda prie augimo visose verslo ir socialinio gyvenimo srityse. Profesionalios verslo paslaugos yra specifinės, nes jos daugeliu atvejų teikiamos ne galutiniam vartotojui, o aptarnauja verslą, sudaro sąlygas pasiekti efektyvesnių rezultatų mažesnėmis sąnaudomis įvairiose ekonominės veiklos srityse. Dauguma horizontaliųjų ir sektorinių iniciatyvų pagal ES pramonės politiką, ir nacionaliniu, ir ES lygiais daugiausia dėmesio skiria apdirbamajai pramonei, tačiau profesionalios verslo paslaugos yra neatsiejama visų veiklų, tame tarpe ir pramonės dalis. Todėl verslo paslaugų plėtra turi labai svarbų vaidmenį visos šalies ekonomikos vystymuisi ir ES verslo rėmimo politika paremta tinkamų sąlygų verslo paslaugų sektoriui formavimui. Tinkamų sąlygų sudarymas susijęs su visais aspektais veiksminga paslaugų vidaus rinka, tarptautine prekyba, valstybės pagalbos taisyklėmis, darbo rinka, socialinėmis priemonėmis, mokymo ir regionine politika, MTTP, inovacijomis, standartizacija, verslumu, geresne statistika ir informacija. ES horizontaliosios politikos aspektu tai reiškia, kad reikia įvertinti visos tos politikos poveikį paslaugoms, ir prireikus imtis atitinkamų priemonių [22]. * Profesionalios verslo paslaugos skiriasi nuo daugelio kitų, nes tai iš esmės yra B2B (verslas verslui) tipo paslaugos. Jos susiję su visais svarbiais ekonomikai aspektais veiksminga paslaugų vidaus rinka, tarptautine prekyba, darbo rinka, socialinėmis priemonėmis, mokymo ir regionine politika, MTTP, inovacijomis, standartizacija, verslumu, geresne statistika ir informacija. Europinės tendencijos ir paslaugų pokyčių procesai vyksta ir Lenkijoje. Pastaruoju metu ypač svarbus paslaugų vaidmuo yra mažmeninėje prekyboje, kuriai būdinga didelė konkurencija ir konsolidacija. [2]. Kaip ir daugelyje sparčiai augančių ir besivystančių rinkų Lenkijoje didėja užsienio kapitalo ir veikėjų vaidmuo ekonomikoje, ypač tose paslaugų sferose, kurios tiesiogiai susiję su galutiniais vartotojais. Kita sparčiai auganti rinka nuo 2010 metų yra procesų kontrolės ir valdymo rinka. Labiausiai tam turi įtakos gausios užsienio investicijos, didelį patyrimą turinčių tarptautinių įmonių veiklos principai ir darbo kultūra. Konkurencija su kitų ES šalių kompanijomis privertė ir vietinius gamintojus daugiau dėmesio skirti galutiniam produktui, o kartu ir procesų kontrolei. Šalyje veikia tokie tarptautiniai gigantai kaip ABB, Rockwell Automation, Siemens ir kiti, kurių dauguma yra vokiško kapitalo įmonės. Šiame segmente turi paklausą ir tiesioginiai komponentai verslo procesų modernizavimui, automatizavimui, kaip įvairūs nuotoliniai registrai ir panašūs komponentai, specializuota ir individualizuota programinė įranga, o taip pat ir išorinės paslaugos. Visa eilė firmų teikia panašaus profilio paslaugas, daugumu jų yra siaurai specializuotos [29]. 36

37 Didelis augimas numatomas techninėms paslaugoms, kaip procesų kontrolės ir valdymo rinka ir pan. Šiam segmentui taip pat yra svarbios ir susiję medžiagos, mechanizmai, komponentai, kaip testavimo įranga, matavimo prietaisai, automatiniai registravimo ir kontrolės instrumentai ir įranga. Tokių komponentų ir įrangos importas į Lenkiją per pastaruosius du metus išaugo daugiau negu 10%. * Profesionalios verslo paslaugos yra vienas iš perspektyviausių paslaugų sektorių plėtrai Lenkijoje ir Lietuvoje. Greta tradicinių verslo paramos veiklų, didėja tokių buvusių nišinių paslaugų, kaip kontrolės ir valdymo procesų rinka, paklausa. Vis tik, didžiosios dalies ekspertų vertinimu ir pagal daugelį parametrų perspektyviausias segmentas yra profesionalios verslo paslaugos, kur specializuotam Lietuvos verslui galimas sėkmingas bendradarbiavimas su šios šalies partneriais. Verslo paslaugų centrai yra visuose didesniuose miestuose, santykinai tolygiai visoje šalies teritorijoje. Daugiausiai šių paslaugų teikiama Varšuvoje ir Krokuvoje, dideli specializuoti centrai yra Vroclave, Poznanėje, Lodzėje (pav. 5). Kompleksinių paslaugų centrų yra 337 [36]. Šiuo metu verslo aptarnavimo centruose Lenkijoje dirba žmonių, iš kurių didelė dalis yra jauni, mokantys kalbas, gerai kvalifikuoti specialistai. Pagal Związku Liderów Sektora Usług Biznesowych tyrimą, į šį sektorių per du metus ateina 55 užsienio investuotojai, todėl numatoma intensyvi paslaugų sektoriaus plėtra. Planuojama, kad per du metus darbuotojų skaičius viršys Nuo 2009 metų sektoriaus darbuotojų skaičius padidėjo daugiau negu 50% nuo iki Vien per praėjusius metus sukurta naujų darbo vietų. Vidutinis augimas per pastaruosius penkerius metus sudaro virš 20%. Politinė parama. Sektorius laikomas vienu iš prioritetinių šalies ekonomikoje, todėl jam stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas politiniame lygmenyje. Šie centrai pritraukia didelį skaičių jaunų žmonių, kurie buvo emigravę į JK ar Airiją, išmoko kalbų, bendravimo su klientais, darbo kultūros ir dabar ieško palankių galimybių grįžti į Lenkiją. Verslo sektoriaus vystymosi paskata buvo sprendimas per pasaulį išsibarsčiusius konsultantus ir ekspertus sukoncentruoti vienoje vietoje. Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis toks būdas yra pigesnis ir spartesnis teikiant pilną paslaugų paketą vartotojams ir didinant veiklos efektyvumą. * Verslo paslaugų centrai Lenkijoje yra visuose didesniuose miestuose, santykinai tolygiai visoje šalies teritorijoje. Daugiausiai šių paslaugų teikiama Varšuvoje ir Krokuvoje, dideli specializuoti centrai yra Vroclave, Poznanėje, Lodzėje. Šis sektorius laikomas vienu iš prioritetinių šalies ekonomikoje, todėl jam stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas politiniame lygmenyje. Taip prieš keletą metų pradėti kurti verslo ar klientų aptarnavimo centrai. Pirmiausiai tokie centrai buvo kuriami motininių įmonių (dažnai didelių užsienio kompanijų) poreikių tenkinimui, 37

38 vėliau pradėta teikti paslaugas ir išorės klientams. Ilgą laiką toks išorinių paslaugų teikimas klestėjo pigios darbo jėgos kraštuose, ypač Indijoje, kur verslo paslaugų centruose dirba virš 2 mln. žmonių. Pastaruoju metu požiūris keičiasi, didelei daliai klientų kokybė tampa svarbiau už kainą. Tinkamesnės komunikacijai laikomos tos laiko juostos, kur skirtumas nuo užsakovo laiko yra ne daugiau dviejų valandų. Tarp didelį potencialą turinčių naujų verslo paslaugų kūrimosi šalių pastaruoju metu atsidūrė Lenkija. Pagal pasaulinę Hackett Group sektoriaus plėtros analizę, Lenkija yra trečia pagal efektyvumą investicijoms sektoriuje šalių pasaulyje, po Indijos ir Kinijos [36]. Naujausia sektoriaus vertinimo ataskaita (2011 liepa) Business Services Sector in Poland pateikia šalyje veikiančių paslaugų vertinimą ir rodiklių analizę. Įvardijami sektoriniai Lenkijos privalumai konkurencingumas, darbuotojų kvalifikacija, ekonominis, politinis ir socialinis stabilumas, geografinė lokacija. Motyvų lemiančių verslo paslaugų sektoriaus spartų vystymąsi ir investuotojų pasirinkimą investuoti Lenkijoje yra tikrai ne vienas. Šalyje yra daug žmonių, mokančių kalbas, jauni darbuotojai turi gerą išsilavinimą, ypač finansų ir informatikos srityse. Šalyje netgi yra nemažas skaičius aukšto lygio ekspertų ir specialistų, kalbančių Skandinavijos kalbomis, ko mums labai trūksta Lietuvoje. Santykinai Lenkijoje daugiau kalbančių tokiomis svarbiomis, tačiau mažiau naudojamomis kalbomis kaip olandų ar italų, negu kaimyninėse šalyse. Kaip pavyzdys yra Infosys BPO Poland centras Lodzėje, kuriame paslaugos teikiamos 19 kalbų. Visas šalies sektorius teikia paslaugas 34 kalbomis, o greta populiariausių ir dažniausiai naudojamų anglų (šia kalba dirba 96% aptarnavimo centrų) ir vokiečių (86%), čia netgi yra specialistų, dirbančių retomis juodkalniečių, suahili, vietnamiečių ar moldavų kalbomis. * Ekspertai vertinimu per artimiausius keletą metų Lenkija taps pirmaujančiu verslo paslaugų teikimo centru visoje Europoje, kas gali būti naudinga Lietuvos įmonėms, kurios pasinaudos bendradarbiavimo galimybėmis. Prieš keletą metų, kai šis verslas masiškai pradėjo kurtis Lenkijoje, daugiau buvo teikiamos paprastesnės paslaugos, kaip dokumentų išrašymas, klientų klausimų atsakinėjimas, prekių užsakymas. Per tą laiką Lenkijos verslo aptarnavimo centrai perėmė vis sudėtingesnes užduotis. Šiuo metu tokie centrai užsiima finansais, raštvedyba ir buhalterine apskaita (108 specializuoti centrai), IT (107), projektų rengimu, tyrimų ir mokslinės plėtros veiklomis (106). 90 iš jų daugiausiai užsiima klientų aptarnavimo procesais, 56 personalo atranka ir mokymais, o 44 finansų paieška, finansavimu. Paprasčiausios ir mažai apmokamos užduotys liko Indijos paslaugų tiekėjams. Ten viena darbo valanda apmokytam žmogui, kalbančiam laužyta anglų kalba, kainuoja 1,5 3 dolerius. 38

39 Su Indija neįmanoma konkuruoti darbo jėgos ištekliais ar jų kaina, todėl būtina naudotis turimais privalumais, kaip kvalifikacija, Europos kalbų ir teisinės bazės žinojimas. Visoje Lenkijoje profesionalias verslo paslaugas teikiančios kompanijos užima virš 800 tūkst. m 2 ploto. Varšuvoje prieš keliolika metų buvo iki 100% šio sektoriaus firmų, dabartiniu metu liko apie 40%. Šiuo metu didelė dalis naujų biurų pastatų ne Varšuvoje statomi specializuotai išorinių paslaugų tiekimo centrų poreikiams. Šis sektorius pastaruoju metu tampa vietinės rinkos variklis ne tik didesnėse gyvenamosiose vietovėse, bet ir mažesniuose miesteliuose. Dėl didelių investicijų į paslaugų centrus Lenkija tapo ir šalimi, turinčia didžiausią biurų rinką Centrinėje ir Rytų Europoje. Vertinama, kad šalyje iš viso yra 5,8 mln. kv. m 2 šiuolaikiškų biurų patalpų, iš kurių virš skirta paslaugų centrams. Varšuvoje yra apie 60% šalies biurų rinkos, o centrai užima apie trečdalį šių apimčių. Tokiuose miestuose kaip Krokuva, Lodzė verslo paslaugų centrai užima apie 40% biurų ploto, o mažesniuose miesteliuose net iki 100% metų antrojo ketvirčio duomenimis statybų procese Lenkijoje buvo dar apie vieną milijoną kv. m 2 biurų. Savo ruožtu šis biurų ploto augimas ir palanki pasiūla sudaro sąlygas dar labiau plėsti profesionalių verslo paslaugų teikimo sektorių. Ekspertų vertinimu toks biurų statymas atsargai duoda didelį stimulą pritraukiant naujus investuotojus į paslaugų centrų segmentą [31]. Vis dažniau statybinių biurų projektų vykdytojai teikia specifinius reikalavimus jų įrengimui paaukštintas lubas, patalpų klimato kontrolę, išvystytus IT tinklus, telefonizaciją, galimybę lengvai pertvarkyti patalpas. Esant dideliam užsakymui tokie centrams skirti biurai turi turėti galimybę laikinai ženkliai pagausinti darbo vietų skaičių. Pav. 7. Verslo paslaugų centrų dinamika Lenkijoje per pastaruosius šešerius metus Naujų centrų kūrimasis ir naujų paslaugų plėtra reikalauja didelių investicijų. Prieš pora metų finansavimas strigo, tačiau pastaruoju metu investiciniai procesai sparčiai pajudėjo [45]. 39

40 Pav. 8. Verslo paslaugų centrų Lenkijoje rodikliai Pirmoje grafiko pav. 7 dalyje pateikiami naujų investicijų į paslaugų centrus skaičiai (naujų projektų skaičius). Varšuvoje investuojama daugiausiai, tačiau kiti didieji Lenkijos miestai šiuo požiūriu mažai atsilieka. Trečdalis naujų investicijų į sektorių ateina iš Jungtinių Valstijų, kiti svarbūs investicijų šaltiniai yra Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija (antroji paveikslo grafa). Investuojamos sumos svyruoja, tačiau kasmet jų yra daugiau negu 1 mlrd. dolerių. * Dėl didelių investicijų į paslaugų centrus Lenkija tapo ir šalimi, turinčia didžiausią biurų rinką Centrinėje ir Rytų Europoje. Sektorius plečiasi geografiškai, prieš keliolika metų Varšuvoje buvo beveik 100% šio sektoriaus firmų, dabartiniu metu jų liko apie 40%. Varšuvoje investuojama daugiausiai, tačiau kiti didieji Lenkijos miestai šiuo požiūriu mažai atsilieka. Trečdalis naujų investicijų į sektorių ateina iš Jungtinių Valstijų, kiti svarbūs investicijų šaltiniai yra Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija. Dalis tokių investicijų galėtų patekti į Lietuvą, steigiant specializuotų Lenkijos įmonių padalinius Lietuvoje. Lenkija užima trečią vietą pasaulyje pagal verslo paslaugų patrauklumo reitingus. Daug balų šiame vertinime prideda tai, kad šalyje didelis kiekis naujų ir moderniai įrengtų pritaikytų patalpų. Ypač patrauklus požiūris į šalyje teikiamas finansų apskaitos, buhalterinės apskaitos, raštvedybos, personalo atrankos paslaugas. Europoje šio sektoriaus patrauklumo vertinime Lenkija yra numeris 1. Numatoma, kad šis sektorius Lenkijoje ir visame Centrinės ir Rytų Europos regione dar augs, augimą kiek pristabdė krizė, tačiau dabar pati krizė tapo stimuliuojančiu augimo veiksniu. Susidūrę su finansinėmis problemomis ir poreikiu mažinti kaštus didelės kompanijos iš Vakarų Europos ieško būdų veiklai optimizuoti, ieško pigesnių sprendimų išorinių paslaugų teikimui. Didėjant globalizacijai, modernėjant komunikacijai ir ryšiams auga Lenkijos galimybės užimti didesnę šio sektoriaus pasaulinės rinkos dalį. Praėjusias metais būtent šis sektorius sukūrė daugiausiai darbo vietų pagal įdėtas į sektorių užsienio investicijas Lenkijoje. Tarptautinis SSON (Shared Services & Outsourcing Network) tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių specializuotų kompanijų 100 šalių, vertina Lenkijos patrauklumą sektorinei plėtrai dėl šių priežasčių. Palankios 40

41 aplinkybės ir susiformavusi aplinka leidžia verslo paslaugų sektoriui generuoti vidutiniškai 3,6 mlrd. dolerių per metus, o 2013 metų apyvarta numatoma 4,5 mlrd. dolerių [46]. * Lenkija užima trečią vietą pasaulyje pagal verslo paslaugų patrauklumo reitingus. Daug balų šiame vertinime prideda tai, kad šalyje didelis kiekis naujų ir moderniai įrengtų pritaikytų patalpų. Ypač patrauklus požiūris į šalyje teikiamas finansų apskaitos, buhalterinės apskaitos, raštvedybos, personalo atrankos paslaugas. Tai vėlgi segmentai, kuriuose galima sėkmingai bendradarbiauti Lietuvos įmonėms. Investicijos į sektorių auga, besikuriantys centrai pritraukia naujus investuotojus. Dar šiemet Gdanske ketina įsikurti amerikiečių kompanija Turaz, užsiimanti finansinės rizikos ir investavimo valdymu, sukurdama 160 darbo vietų. Šiame mieste taip pat ketina įsikurti suomių medienos gaminių ir popieriaus gamintojas Metsa Group, kuris čia steigs savo finansų centrą, įdarbindamas 300 žmonių. Trójmiaste kuriasi vokiečių koncernas Bayer (buhalterinės apskaitos ir finansų centras). Šio pajūrio regiono (Pomeranija) privalumai yra akademinė aplinka, didelė nekilnojamo biurų turto pasiūla, gausi mokančių skandinavų kalbas darbo jėgos dalis. Greta besikuriančių naujų firmų, Lenkijoje savo pajėgumus plečia ir jau veikiančios kompanijos savo verslo paslaugų centruose. Infosys BPO Poland išnuomavo papildomai 2,3 kv. m 2 patalpų Green Horizon biurų centre Lodzėje, kur bus įdarbinta dar apie 300 žmonių. Plėtrą 2012 metais planuoja Capgemini (400 naujų darbuotojų), Sii (200), Arvato Polska ir Fujitsu (po 150), Mellon Poland (beveik 100). Naujus darbuotojus ketina priimti Sony Pictures, Holicon, HP, TRW Automotive, Itella Information, Grant Thornton, Xerox Polska. Net apie 600 darbuotojų išaugs State Street Services, veikiančiame Krokuvoje ir turinčiame šiuo metu apie tūkstantį darbuotojų, pajėgumai [46]. Dabartinė sektoriaus plėtros tendencija yra ta, kad tarptautiniai koncernai nebeieško pigiau apmokamų paprastesnius darbus atliekančių specialistų, tokių kaip skambučių centrų darbuotojai, o ieško aukštos kvalifikacijos specializuotų darbuotojų konkrečioms veikloms. Vertinama, kad nuo 2010 metų 11% veikiančių paslaugų centrų perėjo nuo paprastesnių prie labiau kvalifikuotų užduočių atlikimo. Didžiausia specializacija ir profesionalumo didėjimas fiksuojamas Varšuvoje, Krokuvoje ir Vroclave. Paslaugų centrai Varšuvoje, Lodzėje ir Poznanėje dažniau užsiima finansais ir buhalterine apskaita, Krokuvoje ir Trójmieście IT projektais, o Vroclave tyrimais ir technologine plėtra (R&D). * Dabartinė sektoriaus plėtros tendencija yra ta, kad tarptautiniai koncernai nebeieško pigiau apmokamų paprastesnius darbus atliekančių specialistų, o ieško aukštos kvalifikacijos specializuotų darbuotojų konkrečioms veikloms. Sektoriaus plėtra Lenkijoje vyksta ne konkurencijos, o specializacijos ir veiklų pasidalijimo principu. 41

42 Pagal vertinimus, kuriuos atliko pagrindinių investuojančių užsienio šalių prekybos rūmai, apie 95% užsienio investuotojų yra patenkinti, įsikūrę ir investavę Lenkijoje. Ypač gerai vertinama lenkų darbuotojų kvalifikacija ir produktyvumas. Iš viso investicijų patrauklumas ir aplinka vertinti pagal 22 parametrus, tarp kurių dar buvo tokie kaip motyvacija darbui, darbo jėgos lankstumas, kalbų mokėjimas [46]. * Iki 2013 metų pabaigos šiuolaikiškuose verslo paslaugų centruose Lenkijoje dirbs apie 100 tūkst. žmonių, o sektorius generuos 13 mlrd. zlotų. Daugiausiai paslaugų bus teikiama eksportui užsienio užsakovams. Tokia tendencija palanki Lietuvos verslo paslaugų eksportui. Katovicai, Krokuva ir Liublinas turi tinkamiausią investicijų pritraukimo strategiją visoje Europoje pagal Europos miestų vertinimą (European Cities and Regions of the Future 2012/2013). Palyginimui Maskva tyrime buvo tik 10 vietoje (pav. 8) [30]. Pav. 9. Palankiausi investicijoms miestai Europoje Praėjusiais metais šis sektorius Lenkijoje buvo vienintelis, į kurį nesumažėjo investicijos. Lenkijos Informacijos ir užsienio investicijų agentūra (PAIIZ, šiuo metu koordinuoja 156 investicinius projektus iš viso už 5,7 mlrd. eurų. Iš jų 29 projektai už 260 mln. eurų yra šiuolaikinių profesionalių verslo paslaugų sektoriuje. Per 2011 metus ši dalis sukūrė daugiausiai darbo vietų (apie 2500) iš visų naujų užsienio investitorių vykdomų projektų. Įsteigta 16 naujų centrų ir bendras šalyje esančių verslo paslaugų centrų skaičius viršijo 300. Tarp naujų praėjusių metų investuotojų į paslaugų centrus yra McKinsey Poznanėje, BNP Paribas Varšuvoje, PwC Katovicuose, Nordea Lodzėje, Credit Suisse Vroclave, Tate&Lyle Lodzėje. Į Lenkijoje esančius savo paslaugų centrus užsienio kompanijos perkelia vis daugiau veiklų ir teikiamų paslaugų iš motininių ar kitų šalių. Nauja išorinių paslaugų teikimo tendencija yra jų perkėlimas į netolimas nuo motininių kompanijų ir užsakovų lokalizacijas, todėl Lenkiją dažniausiai renkasi Vakarų Europos šalys [4]. 42